Dar studentai reikalavo užtikrinti universiteto turto saugumą, uždrausti lenkų politinę veiklą ir lietuvių šmeižimą Žr. 1939 11 25 VLSS raštas Lietuvos švietimo ministrui, l. 7–8. . Studentų reikalavimus palaikė didžioji Kauno akademinio elito dalis; ji siekė integruoti Vilniaus universitetą į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, kuri vykdė ne tik specialistų rengimo, bet ir lietuvių kultūrinio tapatumo ugdymo funkcijas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos akademinės bendruomenės lyderiai rūpinosi ir Vilnijos daugiakultūrinio paveldo išsaugojimu, jo studijų galimybėmis. Tai pabrėžė ir rektoriumi paskirtas profesorius Mykolas Biržiška, kita vertus, vėliau savo knygoje jis rašė, kad, pertvarkant universitetą į Lietuvos aukštojo mokslo įstaigą,

Lietuvos vyriausybė negalėjo čia remtis paties Stepono Batoro universiteto pajėgomis dėl daugelio to universiteto profesorių ir Vilniaus lenkų akademinio jaunimo daugiametės agresingos laikysenos Mykolas Biržiška, Vilniaus universitetas 1940–1941 m., p. 3. .

Spustelėjus išskleisti...

Pirmiausia nutarta reformuoti universiteto administravimą: 1939 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Lietuvos valstybės įstatymas, pagal kurį buvo uždaromas Stepono Batoro universitetas ir atidaromas Vilniaus universitetas. Šios aukštosios mokyklos pertvarkymas buvo įtvirtintas gruodžio 13 d. Universitetų įstatymu Žr. Vygintas Bronius Pšibilskis, Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai, p. 317, 318. . Pagal šį įstatymą Vilniaus universitetas buvo kuriamas kai kuriuos fakultetus perkeliant iš Kauno į Vilnių, t. y. uždarius juos Vytauto Didžiojo universitete. Pirmiausia Vilniaus universitete pradėjo veikti perkeltieji humanitarinių ir teisių mokslų fakultetai Žr. Česlovas Mančinskas, Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 m., p. 136–137. .

Vilniaus lietuvių studentija stengėsi padėti iš Kauno atvykstantiems studentams ir dėstytojams adaptuotis akademinėje ir miesto aplinkoje, taip pat supažindinti juos su istorinėmis įžymybėmis bei kultūriniu gyvenimu. Pradėta bendradarbiauti su Lietuvos turizmo draugija, organizuoti ekskursijas po Vilniaus kraštą moksleiviams ir kitiems besidomintiems Žr. 1939–1940 m. VLSS gauti raštai, l. 28–39, 65–66. .

1940 m. pavasarį Vilniaus lietuvių studentai parengė naujus savo visuomeninės organizacijos veiklos įstatus, kurie buvo pritaikyti naujoms sąlygoms siekiant išsaugoti Vilniaus lietuvių studentų sąjungos sociokultūrinį veiklos kryptingumą Žr. 1940 04 30 VLSS raštas Vilniaus universiteto rektoriui, l. 14. .

Paminėtina, kad 1940 m. kovo 18 d. buvo įregistruota Vilniaus universiteto bičiulių draugija, kurios steigėjai Mykolas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Pranas Skardžius ir kiti akademinės bendruomenės elito nariai siekė ne tik „moraliai ir materialiai remti universitetą“, bet ir telkti Vilniaus universiteto studentus ir absolventus mokslinei, kultūrinei veiklai plėtoti Žr. Romualdas Juzefovičius, Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos 1918–1940 m., p. 163, 190. .

Studentų sąjungos organizacijos, kaip ir kitų Vilniaus lietuvių visuomeninių organizacijų, veiklos atnaujinimas nutrūko prasidėjus Lietuvos okupacijai ir sovietinimui, o kultūrinė jaunimo raiška patyrė brutalų ideologinį bei politinį spaudimą. Kita vertus, Vilniaus universiteto reformos projekto autorius profesorius Steponas Kolupaila vėliau emigracijoje rašė, kad akademinė bendruomenė net ir sunkiomis okupacijos bei sovietinimo sąlygomis stengėsi išsaugoti dvasines vertybes ir dirbti tautos labui Žr. ten pat. .

Išvados

1.Lietuvių studentų kultūrinio konsolidavimo pradžia siejama su visuomeninės organizacijos – Vilniaus lietuvių studentų sąjungos – steigimu, kurį pradėjo universiteto studentai lietuviai 1925 metais. Steigiamos studentų organizacijos lyderiai siekė ne tik telkti visus Vilniaus krašto lietuvius studentus, ugdyti tautinę sąmonę, bet ir skleisti lietuvybę visuomenėje.

2. XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje pradėta nuosekliai plėtoti kultūrinę ir šviečiamąją veiklą Vilniaus krašto lietuvių visuomenėje, o svarbiausia organizacine priemone tapo XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje steigiamos Vilniaus lietuvių studentų sąjungos sekcijos, kurios padėjo įgyvendinti studentų kūrybines idėjas ir geriau suvokti inteligentijos paskirtį visuomenėje.

3. Kultūrinės raiškos plėtojimui provincijoje buvo itin reikšminga studentų teatrinė veikla, kurią organizavo ir koordinavo 1931 m. įsteigta Vilniaus studentų sąjungos Dramos sekcija. Šaltiniai liudija, kad studentų bendruomenė gerai suvokė teatro galimybes ir perspektyvas ne tik kūrybos, bet ir tautos kultūros, idėjų sklaidai, taip pat dorinio, estetinio ugdymo plėtrai.

4. Reikšminga studentų telkimo ir kultūrinės raiškos visuomenėje dalis buvo kultūros žurnalo Lietuviškas baras leidyba 1933–1939 metais. Leidinio publikacijos viešino jaunosios lietuvių inteligentijos siekius, idėjas, skatino kritiką ir intelektualias diskusijas visuomenės kultūrinės savimonės klausimais. Daugelis autorių pabrėžė lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kultūrinio paveldo svarbą kultūriniam tapatumui ugdyti.

5. Lietuvių studentai artimai bendradarbiavo su Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugija, kurioje dalyvavo visi žymiausi Vilnijos menininkai ir literatai. Dalis studentų ir absolventų tiesiogiai įsitraukė į šią organizaciją, kurios viešuose renginiuose buvo aptariami svarbūs meno ir doros sąveikos, kūrybiškumo skatinimo ir kt. inteligentijai aktualūs klausimai.

6. Studentija svarstė lietuvių švietimo problemas, įsitraukė į organizacijas, kurios tiesiogiai dalyvavo švietimo procese, skaitė paskaitas lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojams organizuojamuose kursuose, dalyvavo Šv. Kazimiero draugijos šviečiamuosiuose renginiuose, bendradarbiavo su Lietuvių mokslo draugija.

7. Antrajam pasauliniam karui prasidėjus ir 1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus Vilnių, lietuvių studentija buvo aktyvi akademinės ir kultūrinės integracijos dalyvė, siekė, kad jų universitetas būtų reorganizuotas ir pritaikytas Lietuvos visuomenės poreikiams tenkinti.

Šaltiniai ir literatūra

• 1926–1930 m. Vilniaus lietuvių studentų sąjungos (VLSS) narių susirinkimų protokolų knyga, LMAVB RS, f. 174, b. 11/1, l. 1–5.
• 1926–1936 m. Baltarusių studentų sąjungos protokolai, LCVA, f. 175, ap. 15, b. 142, l. 1–26; b. 140, l. 1–3 ir kt.
• 1927–1932 m. siunčiamieji Lietuvių mokslo draugijos raštai, LLTI BR, f. 22–75, l. 5–49.
• 1928 m. VLSS nariai, LMAVB RS, f. 174, b. 11/1, l. 1.
• 1928–1932 m. VLSS valdybos narių posėdžių protokolų knyga, LMAVB RS, f. 174, b. 7, l. 25–46; b. 10/1, l. 1–14.
• 1928–1937 m. VLSS gauti raštai, LMAVB RS, f. 174, b. 3/2, l. 170–172.
• 1930–1933 m. VLSS narių susirinkimų protokolų knyga, LMAVB RS, f. 174, b. 7, l. 20–24, 56, 80, 83–92.
• 1934 m. Visuomenininkų sekcijos įstatai, LMAVB RS, f. 174, b. 23, l. 4.
• 1935 10 10 VLSS valdybos raštas Jaunimo draugo redakcijai, LMAVB RS, f. 174, b. 30/3, l. 472.
• 1936 m. Studenčių sekcijos įstatai, LMAVB RS, f. 174, b. 23, l. 9.
• 1936–1939 m. VLSS narių susirinkimų protokolų knyga, LMAVB RS, f. 174, b. 7, l. 45–49.
• 1938 05 15 VLSS laiškas Lenkijos respublikos prezidentui, LMAVB RS, f. 174, b. 27, l. 12–17.
• 1938 m. VLSS įstatai, LMAVB RS, f. 174, b. 1, l. 12.
• 1939 11 25 VLSS raštas Lietuvos švietimo ministrui, LMAVB RS, f. 174, b. 3/3, l. 7–8.
• 1939–1940 m. VLSS gauti raštai, LMAVB RS, f. 174, b. 3/1, l. 28–39, 65–66.
• 1940 04 30 VLSS raštas Vilniaus universiteto rektoriui, LMAVB RS, f. 174, b. 30/1, l. 14.
• Biržiška, Mykolas, Vilniaus universitetas 1940–1941 m., Memmingenas: Mintis, 1948.
• „Dėl priekaištų mūsų studentėms“, Vilniaus rytojus, 1935 01 16, p. 2.
• Gaigalaitė, Aldona, „Lietuvos valstybės pagalba Vilnijos lietuvių organizacijoms 1922–1928 metais“, Lietuvos istorijos metraštis, 1994 metai, 1995.
• Gavaitis, M., Į bendrą darbą, Lietuviškas baras, 1933, nr. 2, p. 42.
• Juzefovičius, Romualdas, Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos 1918–1940 m., Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007.
• Kraužlys, Motiejus, „Kultūriniai kaimo rūpesčiai“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 8, p. 1–2.
• „Kronika“, Lietuviškas baras, 1933, nr. 2, p. 49.
• Lapinskienė, Alma, Vilniaus lietuvių literatūra 1920–1940, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008.
• Lietuvis, J., „Nykstant lietuvių kalbai, prasideda lietuvio destrukcija“, Lietuviškas baras, 1934, nr. 2–3, p. 33–35.
• „Lietuviškas teatras Vilniuje“, Lietuviškas baras, 1933, nr. 2, p. 6–11.
• Mackevičius, Rapolas, „Mūsų inteligentai“, Lietuviškas baras, 1936, nr. 1, p. 5–6.
• Makauskas, Bronius, Vilnijos lietuviai 1920–1939 metais, Vilnius: Mokslas, 1991.
• Mančinskas, Česlovas, Aukštasis mokslas Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lietuvos policijos akademija, 1996.
• Martinkėnas, Vincas, „Mūsų organizacijos“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 12, p. 7–5.
• Noreikaitė, Laura; Žilvinas Švedkauskas (sud.), Lietuvių studentų korporacijos tarpukariu, Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2013.
• „Nuo redakcijos“, Lietuviškas baras, 1931, nr. 1, p. 2–4.
• Pangonis, A., „Lietuviškas teatras mūsų krašte“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 12, p. 44–49.
• Pšibilskis, Vygintas Bronius, Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
• Rimdžius, A., „Mūsų vaidinimų reikalai“, Lietuviškas baras, 1937, nr. 2, p. 26–28.
• „Vilniaus lietuvių literatūra“, Lietuviškas baras, 1938, nr. 8, p. 36–43.
• „Vilniaus lietuvių studentų sąjungos sekcijos“, Lietuviškas baras, 1935, nr. 3, p. 29–32, 35–38.
• Vilniaus universiteto istorija, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994.
• VLSS narių sąrašai, LMAVB RS, f. 174, b. 30/203, l. 183, 196, 351, 513, 533.
• Žalvaris, „Vilniaus lietuvių studentų sąjungos dešimtmetį minint“, Lietuviškas baras, 1935, nr. 3, p. 4–6.

The Cultural and Social Activities of Lithuanian Students in Vilnius, 1928–1940

Summary. Based on the analysis of manuscripts and published sources, the article analyses the assumptions and conditions of this community of Vilnius Lithuanian students who studied at the University in inter-war years, areas and the trends of cultural expression in the society, attempting to determine student attitudes in developing the cultural identity of Lithuanians of the Vilnius region. The beginning of cultural consolidation of Lithuanian students is associated with the establishment of a community-based organization – Vilnius Lithuanian Student Union, initiated by the university students in Lithuania in 1925. Leaders of the established student organization raised targets not only to mobilize all Lithuanian students in the Vilnius region and to develop their national consciousness, but also to spread their Lithuanian identity in the society. They started to coherently develop cultural and educational activities in the Lithuanian society of the Vilnius region, but the most important organizational tool was the establishment of the sections of the Vilnius Lithuanian Student Union in the beginning of the fourth decade of the twentieth century, which allowed to implement creative student ideas and better understand the function of intellectuals in the society.

Student theater activities organized and coordinated by the Drama Section of the Student Union in Vilnius in 1931 were very important from the viewpoint of development of cultural expression in the province. Sources demonstrate that the student community had a good understanding of theater opportunities and prospects not only for the development of creativity, but also the national culture, dissemination of ideas, and moral, aesthetic education. A significant part of bringing together students and cultural expression was publication of the cultural magazine Lietuviškas baras in 1933–1939. Publications promoted young Lithuanian intellectuals and their aspirations, ideas, encouraged criticism and intellectual debates on the issues of cultural identity of the public. Many authors emphasized the importance of the Lithuanian language, history and cultural heritage in the development of cultural identity.

Lithuanian students cooperated closely with the Art and Literature Society of Vilnius Lithuanians, attended by all most famous artists and writers of the Vilnius area. Some students and graduates directly integrated into the organization, the public events of which discussed the issues of interaction between art and morals, promotion of creativity and other topics important for intellectuals. The student society participated in the discussion of Lithuanian education problems, joined the organizations that were directly involved in the educational process, lectured in the courses for teachers organized by the Lithuanian Education Society Rytas, took part in the educational events of St. Casimir’s Society and cooperated with the Lithuanian Scientific Society Library. After the beginning of the Second World War, when Lithuania regained Vilnius on 10 October 1939, Lithuanian students have been active in academic and cultural integration, aiming for their University being reorganized and adapted to meet the needs of the Lithuanian society.

Keywords: Lithuanians of Vilnius, education, academic community, cultural identity.