• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.
  • Bibliografinis aprašas: Ona Gražina Rakauskienė, „Makroekonominė politika: genderinis požiūris“, @eitis (lt), 2022, t. 1 855, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Ona Gražina Rakauskienė, „Makroekonominė politika: genderinis požiūris“, Viešoji politika ir administravimas, 2002, nr. 3, p. 9–26, ISSN 1648-2603.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos teisės universitetas.

Santrauka. Taikant naujausius socialinės-ekonominės analizės metodus, plačiai paplitusius pasaulyje pastaruoju metu, straipsnyje iškeliama genderinio požiūrio svarba kuriant ir įgyvendinant valstybės ekonominę politiką. Parodoma, kad tai problema, kuri daro įtaką ekonomikai ne tik mikrolygmeniu – namų ūkių veiklai, tačiau ir mezolygmeniu – instituciniu, t. y. gamybos sektorių, įmonių, ūkininkų, bankų, bei makrolygmeniu – valstybės biudžeto formavimo, pinigų politikos, užsienio prekybos ir ekonomikos augimo aspektais.

Pagrindiniai žodžiai: genderinė analizė, genderinė sistema, genderiniai iškraipymai, genderinis atotrūkis, genderinė ekonomika, genderinis biudžetas, genderiniai santykiai užsienio prekyboje.

 

Įvadas

Subalansuotai ir objektyviai vertinant globalizacijos procesą aišku, kad jo padariniai valstybei gali būti įvairūs – teigiami (laisvas finansų ir kapitalo, prekių, paslaugų ir asmenų judėjimas, naujų technologijų ir informacinių sistemų plėtra, spartus ekonomikos augimas, mokslo ir technikos pažanga) ir neigiami (kapitalo ir proto nutekėjimas, didėjantis nedarbas, gyvenimo lygio nuosmukis, valstybių ir gyventojų ekonominės ir socialinės nelygybės didėjimas).

Šiame kontekste iškyla genderinis požiūris. Jis įgavo nepaprastai platų užmojį pasaulyje praeito šimtmečio pabaigoje ir ypač stiprėja pastaraisiais metais.

Genderinis požiūris reiškia visuomenėje vykstančių procesų nagrinėjimą per lyčių prizmę. Tačiau, skirtingai nuo biologinio lyties suvokimo, čia pabrėžiamas socialinis požiūris. Terminas „gender“ skiriasi nuo biologinio lyties apibrėžimo „sex“ ir išreiškia socialinius vyrų ir moterų vaidmenis, socialinį jų elgesį, socialinius lūkesčius ir motyvus.

Aišku, moterys ir vyrai skiriasi biologiniu požiūriu, tačiau atskirų šalių kultūroje šie biologiniai skirtumai įvelkami į skirtingą „socialinį rūbą“, kurį lemia nevienodai visuomenėje suprantamas vyrų ir moterų socialinis-ekonominis vaidmuo, elgesys, teisės ir normos, vertybių sistema, prieinamumo prie ekonominių išteklių ir jų panaudojimo galimybės – vadinamoji istoriškai susiklosčiusi genderinė sistema.

 

Visuomenėje teigiama, jog vyrų ir moterų socialiniai motyvai ir lūkesčiai skiriasi, todėl egzistuoja vadinamoji genderinė asimetrija – genderiniai iškraipymai, genderinis atotrūkis, genderinis nuokrypis, kurie socialiniu-ekonominiu požiūriu dar nėra visapusiškai ir nuodugniai ištirti.

Iš esmės kalbama apie moterų – globalizacijos proceso dalyvių, kurių milijonai susibūrė į tarptautinį judėjimą, apimantį visas pasaulio šalis, vaidmenį ir jų indėlį į ekonomiką. 1995 m. Pekino forumas parodė šio judėjimo mastą (jame dalyvavo 30 tūkst. žmonių), o jo metu priimtoje platformoje keliamos problemos privertė palaužti skeptišką lyderiaujančių pasaulio šalių požiūrį į genderinį aspektą.

Pasaulinių organizacijų (Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulinės prekybos organizacijos, Europos tarybos, Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kt.) inicijuojamų ekonominių reformų kritika buvo tokia pagrįsta ir fundamentinė, kad pirmieji šių organizacijų asmenys buvo priversti reaguoti ir atsižvelgti į nacionalinių ekspertų nuomonę vertinant genderinius padarinius, daugeliui įvairių pasaulio regionų kuriamose ir įgyvendinamose ekonominėse ir socialinėse programose. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas nusprendė įvesti genderinę komponentę, kaip vieną iš pagrindinių ir būtinų sąlygų rengiant vadinamąsias struktūrinės plėtros programas (SAP – Structural Adjustment Programs), skirtas besiplėtojančioms ir rinkos ekonomiką kuriančioms šalims, siekiant stabilizuoti pagrindinius makroekonomikos rodiklius.

 

Genderinės analizės metodai vis labiau skverbiasi ir užima tinkamą vietą kuriant valstybės makroekonominę politiką. Atskleidžiama genderinės analizės sąsaja su valstybės finansų formavimu – biudžetu ir pinigų politika, užsienio prekybos politika, gyventojų pajamų formavimu ir šalies konkurencingumo didinimu, ekonomikos augimu.

Galima pagrįstai teigti, kad naujausias šiuolaikinis požiūris pasaulyje formuojant valstybės ekonominę politiką remiasi genderinės analizės taikymu. Atsirado ir nauja ekonomikos mokslo sritis – genderinė ekonomika ir atitinkamos jos sudėtinės dalys – genderinis išteklių paskirstymas, genderinis biudžetas, genderinė užsienio prekybos politika, genderinė užimtumo ir pajamų politika, genderinė ekonominės politikos strategija, genderinė regioninė politika, genderinė ūkio politika ir t. t.

 

Genderinius tyrimus inicijuoja ir aktyviai remia Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Jungtinės Tautos, Tarptautinės plėtros tyrimų centras – IDRC (International Development Research Centre), UNDP (United Nations Development Programme) ir UNFEM (United Nations Development Fund for Women) Jungtinėse Amerikos Valstijose; Kanadoje – CIDA (Canadian International Development Agency); žinomos pasaulinės moterų organizacijos WID (Women in Development), WIDE (Women in Development Europe) ir daugelio šalių panašios veiklos organizacijos – WBI (Women’s Budget Initiative).

Gerai žinomi pasaulyje genderinės ekonomikos tyrimų centrai, kurie susiformavo Didžiojoje Britanijoje – Sasekso tarptautinės plėtros tyrimų institute, Kembridžo ir Oksfordo universitetuose, Londono Ekonomikos ir politinių mokslų mokykloje, Amerikoje – Harvardo universiteto Tarptautinės plėtros institute, Vokietijoje – Hanoverio tarptautiniame moterų universitete.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos ir pasaulio erdvę būtų tikslinga nedelsiant pradėti darbą šia kryptimi, prisijungiant prie pažangiausių socialinių-ekonominių tyrimų, taikant genderinės analizės metodus makroekonomikos ir struktūrinių reformų srityje.

 

1. Moterų judėjimo rezultatai globalios finansų sistemos kontekste

Dabartiniu metu pasaulio moterų judėjimas pasiekė neprecedentį globalinės integracijos lygmenį. Svarbūs šios integracijos etapai buvo keturios Jungtinių Tautų Organizacijos surengtos konferencijos moterų problemų klausimais – Mechike (1975 m.), Kopenhagoje (1980 m.), Nairobyje (1985 m.) ir Pekine (1995 m.).

Pekino konferencijos veiksmų platforma, suderinta su 189 valstybėmis, tapo stipriu pasaulio moterų judėjimo postūmiu. Svarbu tai, kad genderinės problemos išsiplėtė už tarptautinių ir nacionalinių ribų, o tokios pasaulinės organizacijos kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pradėjo dalyvauti ir ėmėsi aktyvių priemonių sprendžiant genderines problemas.

Pekino konferencijos veiksmų platforma skyrė didžiulį dėmesį ekonominei moterų būklei Žr. United Nations, Platform for Action and the Beijing Declaration, 1996. . Kaip išskirtinai svarbios buvo pažymėtos šios problemos:

  • moterų diskriminacija darbo rinkoje;
  • nepakankamas moterų darbo indėlio į ekonomiką įvertinimas;
  • ribotos moterų galimybės gaunant ir panaudojant ekonominius išteklius.
 

Per visą šį laikotarpį buvo įkurta keletas pasaulinių organizacijų genderinės lygybės klausimais, pvz., amerikiečių moterų organizacija WEDO (Women’s Environmental and Development Organization), įkurta 1990 m., kuri įnešė didžiulį indėlį, analizuodama TVF, Pasaulio banko, PPO ir transnacionalinių korporacijų veiklą. WEDO parodė, kad, siekiant genderinės lygybės pažangos, šį procesą veikia ekonominė globalizacija ir „moterys yra tas objektas, kuris absorbuoja struktūrinių pokyčių šoko pasekmes“.

Europoje veikia WIDE (Women in Development Europe), įkurta 1993 m., ji gina moterų interesus Europos Sąjungoje ir jos padaliniuose – Europos Komisijoje ir Europos Parlamente. WIDE taip pat rengia treningo programas genderinės ekonomikos srityje.

 

1990 metais susikūrė įvairūs Šiaurės ir Pietų šalių moterų aljansai, kurių atsiradimą paskatino ir globalių informacinių technologijų plėtra. Vienas iš tokių aljansų – Global Alliance for Economic Justice, įkurtas 1992 m. Dabartiniu metu šio aljanso narės yra WEDO, WIDE, amerikiečių tinklas Alternative Women in Development (Alt-WID), Women in Development (WID), The Canadian Research Institute for the Advancement of Women (CRIAW), Kanados organizacija National Action Committee (NAC), amerikiečių Center for Women’s Global Leadership ir grupė European Solidarity towards Equal Participation of People (EUROSTEP).

Vietinės, nacionalinės, regioninės ir globalinės asociacijos nagrinėja finansų problemas genderiniu aspektu keturiomis kryptimis:

  • informacinė parama ir treningo programos;
  • moterų teisių gynimas;
  • finansinių kreditų teikimas;
  • genderinė analizė.
 

Informacinė parama ir treningo programos

Moterų nevyriausybinės (MNO) organizacijos išleidžia daugybę pranešimų, brošiūrų, lankstinukų, skirtų ekonominėms paskutinio dešimtmečio problemoms, struktūrinės plėtros programoms, paskolų politikai ir valstybės makroekonominei politikai. Šiais klausimais rengiamos genderinės ekonomikos mokymo programos.

Pavyzdžiui, WIDE parengė genderinės ekonomikos mokymo kursą moterims, gyvenančioms Europoje. Vadovėlis „Moterys rinkos ekonomikoje“ Žr. Women in the Market: A Manual for Popular Economic Literacy, 1998. pirmą kartą buvo išleistas 1998 m. ir dabar nuolat leidžiamas bei papildomas.

Kurso tikslas – padėti moterims įvertinti ir nustatyti Europos moterų atsakomybę už priimamų makroekonominių sprendimų padarinius ekonominiam vyrų ir moterų statusui. Problemos nagrinėjamos šiose srityse: valstybės biudžetas, monetarinė politika, užsienio prekybos politika.

 

Moterų teisių gynimas

Didžioji šios srities veiklos dalis orientuota į neoliberalios ekonominės politikos (mainstream) ir makroekonominės politikos prioritetų kritišką vertinimą.

Svarbi iniciatyva šia linkme buvo organizacijos „Moterų požiūris į Pasaulio banką“ (Women’s Eyes on the World Bank), kuriai pradžią davė Pekino konferencija, įkūrimas. Judėjimas „Globalinė kampanija transformuojant Pasaulio banką moterų poreikių labui“ (Global Campaign to Transform the Bank to Meet Women’s Needs) siekia šių tikslų:

  • išplėsti moterų atstovavimą Pasaulio banko veikloje;
  • sukurti institucinius pagrindus, diegti kompleksinį genderinį požiūrį Pasaulio banko projektuose ir programose;
  • didinti banko investicijas į sveikatos apsaugą, švietimą, žemės ūkį, užimtumo skatinimą, finansinių paslaugų moterims plėtrą;
  • didinti moterų skaičių vadovaujančiuose Pasaulio banko padaliniuose.

Kampanijai pavyko pasiekti svarių laimėjimų – pavyzdžiui, pavyko įteisinti genderinę ekspertizę daugumoje Pasaulio banko projektų.

Kitas tarptautinis forumas – „Moterų požiūris – Jungtinių Tautų internetas moterų pažangai ir tobulėjimui“ (Women Watch – The UN Internet Gateway on the Advancement and Empowerment of Women) – susibūrė Jungtinių Tautų pastangų dėka. Šiame forume nuolat rengiamos diskusijos genderinės ekonomikos klausimais.

 

Finansinių kreditų teikimas

Siekiant įgyvendinti Pekino rekomendacijas, vis daugiau moterų organizacijų naudojasi moterims skirtais finansiniais kreditais.

Viena iš pirmųjų tarptautinių organizacijų, teikiančių kreditus moterims, tapo „Pasaulio moterų bankas “ (Women’s World Banking – WWB). Ji dabar veikia 40-yje pasaulio šalių – teikia kredito paskolas, pagalbą rengiant verslo planus, programas.

Genderinė analizė

Tai viena iš aktyviai besiplėtojančių moterų asociacijų veiklos krypčių, vadinamoji „etinė analizė“ – naujas instrumentas firmų ir vyriausybių monitoringui atlikti. Tradicinė ekonomikos analizė įvertina finansinius organizacijų rodiklius – „etinis auditas“ labiau orientuotas į socialinių klausimų ir aplinkos apsaugos problemų sprendimą. Socialinis auditas gali turėti ir genderinį pjūvį. Pirmą kartą pasaulyje valstybės pajamų ir išlaidų genderinė analizė buvo atlikta 1996 m. Australijoje, vėliau – Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir plačiai imta taikyti ir kitose valstybėse.

 

Genderinė valstybės finansų sistemos analizė nagrinėja moterų ir vyrų mokesčių dydį, naštą ir valstybės biudžeto pajamų paskirstymą genderiniu aspektu. Ji leidžia nustatyti genderinį nukrypimą valstybės išlaidų struktūroje, gamyboje, taip pat darbo našumo, vartojimo, taupymo, investicijų, pajamų srityse.

Genderinė analizė atskleidžia valstybės biudžeto neefektyvumo priežastis, susiejusias su genderine diskriminacija. Žr. Buvinic, 1996.

Taikydami genderinę analizę makroekonominės politikos srityje, tyrinėtojai paneigia neoklasikinės mainstreaming teorijos požiūrį, kad makroekonominė politika (valstybės biudžeto, mokesčių, pinigų politika) yra neutrali genderiniu požiūriu.

Pagrindinės išvados, kurios buvo padarytos pasaulinio moterų judėjimo ir į kurias savo tolesnėje veikloje atsižvelgė Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, buvo tokios:

– Genderiniai nukrypimai yra giliai įsišakniję globaliniu, nacionaliniu ir vietiniu (savivaldos) aspektais. Susijusių su genderine diskriminacija ekonomikos problemų sprendimas negali apsiriboti tik mikroekonomikos sritimi. Genderinė asimetrija, iškraipymai pasireiškia makroekonominiu lygmeniu, todėl genderinių problemų sprendimai turi būti adekvatūs ir taikomi makroekonominėje politikoje.

 

– Siekiant pašalinti genderinius iškraipymus, visų pirma būtina parengti valstybės finansų politikos priemonių programą. Tuo tikslu reikėtų veikti apimant įvairias kryptis, keliant genderinio sąmoningumo lygmenį, genderinių problemų suvokimą ir atitinkamų įstatymų kūrimą bei pagrindimą.

– Būtina koreguoti TVF vykdomą monopolinę politiką, teikiant rekomendacijas genderiniais aspektais.

Moterys turi aktyviai įsitraukti į TVF reformavimo diskusiją. Priešingu atveju jos praras unikalią galimybę plėtojant genderinę tarptautinių finansų politiką. Aslanbequi, Summerfield, 2000.

– Pasaulio bankas ir regioniniai rekonstrukcijos bei plėtros bankai turi peržiūrėti žmogiškųjų išteklių plėtros kreditavimo politiką, atsižvelgiant į genderinį aspektą. Šiuo tikslu bankai gali panaudoti šiuos indeksus: genderinės plėtros indeksą (GDI – Gender and Development Index) ir genderinės socialinės plėtros indeksą (GEM – Gender Empowerment Index), kuriuos pasiūlė Jungtinių Tautų plėtros programa.

 

Genderinės plėtros indeksas inkorporuoja genderinės nelygybės aspektus į žmogiškojo potencialo plėtros indeksą (Human Development Index – HDI). Genderinės socialinės plėtros indeksu vertinama moterų sprendimų priėmimų įtaka ekonomikai ir politikai.

– UNIFEM Žr. United Nations Development Fund for Women (UNIFEM), Progress of the World’s Women, 2000. taip pat pateikė rodiklius moterų padėties pokyčiams matuoti. Teigiama, kad perėjimas nuo kreditavimo politikos prie grantų (paramos teikimo) politikos liudytų tokių visuomeninių vertybių kaip švietimas ir sveikatos apsauga statuso pripažinimą globaliniame kontekste.

Genderinio atotrūkio sumažinimas leistų padidinti investicijų į žmogiškąjį kapitalą atsipirkimą.

Taigi vienas iš svarbiausių akcentų yra tas, kad moterų judėjimų įneštos korektyvos į ekonominę politiką neapsiriboja vien tik mikroekonomikos sritimi, o išsiplečia iki makroekonominio lygmens. Finansų sfera – tai viena iš pagrindinių globalizacijos sričių, ir genderinės problemos negali būti sprendžiamos vien tik mokomųjų ir kreditavimo programų lygmeniu.

 

– Kai kurios moterų judėjimo ekspertės siūlo įvesti tarptautinių finansinių institucijų genderinę analizę. Pavyzdžiui, Women Watch dialogo dalyvės pasiūlė padaryti tarptautinių plėtros bankų (Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Azijos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kt.) projektų genderinę ekspertizę. Gita Sen Žr. Gita Sen, “Gender Mainstreaming in Finance Ministries,” 2000. pasiūlė sukurti genderinę strategiją, analizuojant finansų ministerijų veiklą. Siūloma, kad valstybės finansų efektyvus panaudojimas turi apimti diferencijuotą požiūrį į vyrų ir moterų gyvenimo lygio rodiklius, namų ūkių „rūpybos ekonomikos“ ir genderinio valdymo funkcijų paskirstymo, patikslinto moterų indėlio į BVP augimą rodiklius.

2. Genderinės ekonomikos koncepcijos

Pagrindinės prielaidos, lėmusios genderinės ekonomikos atsiradimą, yra šios:

  • genderinių vaidmenų koncepcija;
  • trejopo moterų vaidmens modelis, arba genderinio planavimo koncepcija;
  • socialinių santykių koncepcija;
  • „profeministinių“ ekonomistų sukurti modeliai, siejantys vadinamosios neoklasikinės mokyklos ir ekonominės teorijos feministinės kritikos šalininkus.
 

Šie požiūriai skiriasi įvairiu genderinių problemų suvokimu, institucinės analizės, genderinių santykių įtakos ekonomikai vertinimu, taip pat skirtinga ekonomikos plėtros esminių problemų interpretacija ir siūlomais pokyčiais.

2.1. Genderinių vaidmenų koncepcija

Genderinių vaidmenų koncepcija (GVK) buvo sukurta Harvardo universiteto Tarptautinės plėtros institute (International Development Institute of Harvard University), bendradarbiaujant su USAID (United States Agency for International Development), vėliau ji buvo plačiai panaudota kitų tarptautinių plėtros institucijų.

Genderinėse koncepcijos dėmesys telkiamas į šias problemų grupes:

  • prieinamumo prie išteklių, jų panaudojimo ir kontrolės problema;
  • dalyvavimo gamybos procese ir reprodukcijos proceso skatinimo bei kliūčių problemos;
  • pareigų pasiskirstymo namų ūkio veikloje problema.

Šis požiūris apibūdinamas labiau kaip „integracinis“, t. y. vienijantis genderines problemas ir jų sritis, negu „transformacinis“, t. y. nagrinėjantis pokyčius.

 

Plėtra čia suprantama kaip procesas, kuriame gali dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys, tačiau į struktūrinės plėtros programas reikėtų aktyviau įtraukti moterų ir genderines problemas.

Ši koncepcija apsiriboja namų ūkių genderine analize labiau neišsiplečiant rinkos, įmonių ir firmų veiklos, taip pat valstybės politikos kryptimi.

Šios koncepcijos esme tampa idėja, kad moterys – tai vienalytė, homogeninė, nesikeičianti grupė. Genderinė hierarchija rasiniu, klasės ir kitais principais atsiduria už analizės lauko ribų.

Analizės išeities taškas – pirma, požiūris į namų ūkių veiklą kaip į ūkio šaką, kur yra sukuriama pridėtinė vertė, kuri yra neįvertinama, ir darbas, sukuriant šią pridėtinę vertę, kuris yra nemokamas.

Namų ūkis traktuojamas kaip sistema, savarankiškai skirstanti išteklius. Namų ūkis – tai socialinis-ekonominis institutas, atliekantis gamybinę ir vartojimo funkcijas.

Antra, genderinė lygybė suprantama kaip vienodos moterų ir vyrų prieinamumo prie ekonominių išteklių, jų panaudojimo ir kontrolės galimybės.

Trečia, šioje koncepcijoje pabrėžiama, kad genderinė lygybė ir ekonominis efektyvumas yra sinergetiniai, t. y. glaudžiai vienas su kitu susiję elementai.

 

Ketvirta, genderinė analizė pateikiama kaip diagnostinis planavimo instrumentas, naudojamas užkirsti kelią neefektyviam išteklių paskirstymui.

Genderinių vaidmenų koncepcija, deja, apsiriboja daugiausia namų ūkių veikla ir nenagrinėja politinių institucijų (valstybės, tarptautinių organizacijų) veiklos genderiniu aspektu.

Metodologija, kuri remiasi genderinių vaidmenų koncepcija, naudojama USAID, CIDA, UNDP, IDRC ir Pasaulio banke.

Genderinės analizės rezultatai gali būti naudojami programų ir projektų strategijoms švietimo, mokymo, kreditavimo srityse siekiant padidinti jų efektyvumą.

2.2. Genderinio planavimo koncepcija

Genderinio planavimo koncepcija, arba trejopo moters vaidmens modelis, taip pat nagrinėja moterų vaidmenis, tačiau išsiplečia už namų ūkių veiklos ribų. Išskiriamas trejopas moterų vaidmuo: gamyboje, reprodukcijos procese ir vietos bendruomenių savivaldoje, atskleidžiant, kaip susikuria ir atsinaujina genderinė nelygybė.

 

Genderinio planavimo koncepcijos terminą įvedė Caroline Moser – Londono universiteto koledžo (University College – London Department of Planing Unit) Planavimo departamento atstovė. Pirmasis ir pagrindinis šios metodologijos akcentas – trejopo moterų vaidmens analizė. Antra svarbi grupė – praktinių ir strateginių genderinių poreikių išskyrimas. Trečioji komponentė – genderiniu aspektu siūlomų politinių požiūrių susisteminimas: socialinė parama (welfare), lygybė (equity), skurdas (poverty), efektyvumas (efficiency), moterų galimybių išplėtimas (empowerment).

Caroline Moser Žr. Caroline Moser, “The Impact of Recession and Adjustment Policies at the Micro Level: Low-Income Women and Their Households in Guayaquil, Ecuador,” 1989; 1993. pasiūlė trejopo moters vaidmens schemą, siekiant atkreipti pasaulinių organizacijų struktūrinių plėtros programų rengėjų dėmesį į asimetrišką genderinį darbo paskirstymą, atsižvelgiant į padidėjusias sąnaudas.

Gamybinis moters vaidmuo apima jų dalyvavimą rinkos realiame (gamybos) sektoriuje ir namų ūkių gamybos sektoriuje, kur yra kuriama „tiesioginė“ gamybos produkcija – pragyvenimo priemonės.

Svarbu pažymėti, kad abiem atvejais sukuriamos pajamos (pinigine išraiška arba natūrine – produktai ir paslaugos), taigi kuriama pridėtinė vertė.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė