Išvados

Taigi trumpai apžvelgę keletą Merleau-Ponty filosofinių įžvalų, galime teigti, jog klasikinės Vakarų mąstymo tradicijos dichotominis požiūris į mąstymą ir kūrybą iš esmės buvo klaidingas, nes sąmoningai ignoravo žmogaus suvokimui neperžengiamas ribas. Kaip parodė Merleau-Ponty analizė, sąmonė randasi suvokimui įgaunant normalumo būseną, t. y. suvokiniui tampant regimu, priklausomai nuo jį supančių neregimų sąlygų. Būtent šių sąlygų negali paaiškinti joks objektyvus modelis, nes jos atveria jokia liniuote neišmatuojamą fenomenalinio lauko dimensijų gylį, prieinamą pirmiausiai kūnui. Kūnas tiek vakarietiškoje fenomenologijos tradicijoje, tiek ir pagal dzenbudistinę interpretaciją yra intencionalus, veržlus, situatyvus, interaktyvus veikiantysis pasaulyje, apgyvendinantis savo aplinką, paisydamas savųjų galimybių bei sukuriantis jį patį atitinkančią pasaulio situaciją. Čia tradicinės interpretacijos netenka prasmės, nes kūnas negali būti įspraustas į siaurus empiristinių teorijų brėžiamus rėmus, o, kaip parodė tapytojo pavyzdys, tikrovėje gyvuoja ir skleidžiasi emociniu gestu spinduliuodamas išraišką. Ir galiausiai, bendrais bruožais atskleidę pamatinę Nishidos filosofijos sąvoką – basho bei šioje sąvokoje slypinčią kūrėjo intuiciją dar sykį įsitikinome, kad tapytojo savita prieiga prie peizažo atveria tyrėjui galimybę praplėsti asociacijų lauką ir suartėti su dzeno filosofinės tradicijos išpažįstamais meninės kūrybos principais, atveriant estetinį menininko kūną, kaip pasaulį mąstantį ir kuriantį.

Literatūra

• Abe, Masao, Zen and Western Thought, Honolulu: University of Hawaii Press, 1989.
• Andrijauskas, Antanas, Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006.
• Foster, Cheryl, Cambridge Companion to Schopenhauer, Cambridge: Cambridge University Press, 1999.
• Hegel, Georg Wilhelm Friedrich, Lectures on Fine Art, vol. II, Oxford: Oxford at the Clarendon Press, 1975.
• Herrigel, Eugen, Dzenas ir lanko menas, Vilnius: Baltos lankos, 2010.
• Merleau-Ponty, Maurice, „Cézanne’o abejonė“, Baltos lankos, 2010, nr. 31/32.
• Merleau-Ponty, Maurice, Akis ir Dvasia, Vilnius: Baltos lankos, 2005.
• Merleau-Ponty, Maurice, Phenomenology of Perception, London and New York: Routledge, 1962.
• Merleau-Ponty, Maurice, Signs, Northwestern University Press, 1964.
• Merleau-Ponty, Maurice, The Visible and the Invisible, Northwestern University Press, 1968.
• Mickūnas, Algis, „Reikšmės atsiradimas“, Baltos lankos, 2010, nr. 31/32.
• Mickūnas, Algis, Per fenomenologiją į dzenbudizmą, Vilnius: Baltos lankos, 2012.
• Miura, Isshu; Ruth Sasaki, Zen Dust, New York: Harcourt, Brace and World, 1966.
• Nishida, Kitarō, “The Unsolved Issue of Consciosness,” Philosophy East and West, 2012, vol. 62, no. 1.
• Nishida, Kitarō, Art and Morality, Honolulu: University of Hawai’i Press, 1973.
• Platonas, Valstybė, Vilnius: Pradai, 2000.
• Suzuki, Daisetsu Teitaro, Essays in Zen Buddhism, New York, 1961.
• Tanaka, Hidemichi, „Cézanne’as ir japonizmas“ | Antanas Andrijauskas (sud.), Kultūrologija, nr. 8, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002.
• Tatarkiewicz, Władysław, Šešių sąvokų istorija: menas, grožis, forma, kūryba, atkūrimas, estetinė pajauta, iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė, Vilnius: Vaga, 2007.
• Wats, Alan, The Way of Zen, Vintage, 1957.
• Wilkinson, Robert, Nishida and Western Philosophy, Aldershot: Ashgate, 2009.

Search of the Identity of Thinking and Creativity in Zen Buddhist Phenomenology of M. Merleau-Ponty

Summary. The article suggests discussing the identity of thinking and creative work. In this paper with the help of influential French phenomenologist Maurice Merleau-Ponty we will seek to show that the principal distinction between thinking and creativity raised by classical philosophy and modern science can indeed be overcome. The comprehensive Merleau-Ponty analysis of perception, flesh and artist phenomena gives us the possibility to see the world differently – through the eyes of the painter which from the very beginning of Western thought were never treated seriously. However, we are going to appreciate this classical notion very critically. All in all, we are going to present the results of Merleau-Ponty’s phenomenological analysis of perception and expressive flesh of an artist which may reasonably be compared with the theories of the prominent Japanese philosopher Kitarō Nishida and a whole tradition of Zen.

Keywords: comparative philosophy, Merleau-Ponty, Japanese philosophy, Zen philosophy, phenomenology, thinking, creativity, identity.