Straipsnis Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga

Su interpretacine tiesa siejama hermeneutinė „esmė“ pranoksta įsitvirtinusią vien idėjas spekuliatyviai reflektuojančią filosofinę kalbą, todėl gręžiamasi į grožinę literatūrą kaip adekvačiau išreiškiančią tą hermeneutinės filosofijos „esmę“. Viena vertus, hermeneutinės filosofijos „esmė“ pasirodo taikliau išreiškiama literatūros kalba, kita vertus, literatūros kalba pasirodo geriau save atskleidžianti susieta su hermeneutikos filosofijos „esme“. Tai liudija šios filosofijos meniškėjimą, nes iš jos egzistencinės „esmės“ natūraliai kyla meno poreikis, kita vertus, meno filosofiškėjimą, nes filosofiškumas lemia paties meno sampratos transformaciją.

Postmoderniojoje hermeneutikoje taip pat apčiuopiamas panašus filosofijos ir meno susipynimas, tačiau ten jis įgyja kitokią prasmę. Meninis atsidavimas nepabaigiamoms interpretacijoms postmodernizme nebesiejamas su ontologinei hermeneutikai dar būdingu įcentriniu tiesos atverties siekiu – postmodernioji hermeneutinė interpretacija daro galimą tam tikrą meninį filosofavimo stilių atsisakydama būti tiesos iškilimo erdve. Filosofijos meniškumas čia reiškia ne meninę filosofinės tiesos išsklaidą, o mėgavimąsi išcentriškai dauginamais požiūriais į pasaulį, gimstančiomis vis naujomis dissensus formomis ir jomis nehomofonizuojamai išplečiamu laisvės horizontu, nevaržomu jokiais siekiais atrasti už to slypinčią tiesą, apskritai atsisakant pozityvaus, sutelkiančio judėjimo „link“, „į“.

R. Rorčio edifikacinėje pragmatinėje filosofijoje pajuntama redeskripcijos galia, susiejanti filosofiją su literatūra: išcentriškai atsispyrus nuo tikrovės atspindžių neigimo, judant „nuo“, o ne „į“, mėgaujamasi pačia laisve be galo dauginti mažuosius pasakojimus kaip dissensus formas, ieškant jose nebe tikrumo, o veikiau įdomumo. Taip nutiesiama begalinių perrašinėjimų interpretacinė horizontalė, kurioje išsitrina ribos tarp prasmės reprodukavimo ir produkavimo, atkūrimo ir kūrimo. Tokios išcentrinės interpretacijos prasmė – išjudinti, supurtyti tai, kas įprasta, žadinti sokratiškąjį budrumą nepasiduodant metafizinio žinojimo iliuzijoms.

 

Literatūra

  • Bernstein, Richard J., Beyond Objectivism and Relativism: Science, Hermeneutics, and Praxis, United States of America: University of Pennsylvania Press, 1983.
  • Boucher, David, “History, Historicism, and Hermeneutics” / Texts in Context: Revisionist Methods for Studying the History of Ideas, Dordrecht: Martinus Nijhoff Publishers, 1985.
  • Dilthey, Wilhelm, Introduction to the Human Sciences, Rudolf A. Makkreel, Frithjof Rodi (eds.), Princeton, New Jersey: Princeton University Press, 1989.
  • Gadamer, Hans-Georg, Istorija. Menas. Kalba, iš prancūzų kalbos vertė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 1999.
  • Gadamer, Hans-Georg, Truth and Method, Joel Weinsheimer, Donald G. Marshall (transl. rev.), William Glen-Doepel (first transl.), London, New York: Continuum, 2004.
  • Golden, Daniel, Epistemology, Hermeneutics and Richard Rorty, International Society for Hermeneutics and Science, 2010.
  • Grondin, Jean, Festivals of Interpretation: Essays on Hans-Georg Gadamer’s Work, Kathleen Wright (ed,), Albany: State University of New York Press, 1990.
  • Gudaitytė, Bronė, „Teorija kaip praktika: fenomenologinė M. Merleau-Ponty juslinio suvokimo samprata ir hermeneutinė H. G. Gadamerio supratimo kaip gyvenimo patyrimo interpretacija“, Logos 68, p. 6–21.
  • Harrington, Austin, “Dilthey, Empathy and Verstehen: A Contemporary Reappraisal,” European Journal of Social Theory, No 4 (3), 2001.
  • Heidegger, Martin (Martynas Heidegeris), „Iš japono klausinėjančio pašnekesio apie kalbą“ / Martin Heidegger, Rinktiniai raštai, iš vokiečių kalbos vertė Arvydas Šliogeris, Vilnius: Mintis, 1992.
  • Heidegger, Martin, Meno kūrinio ištaka, iš vokiečių kalbos vertė Tomas Sodeika, Vilnius: Aidai, 2003.
  • Juozelis, Evaldas, „Hermeneutinės mokslo filosofijos projektas“, Logos 70, p. 180–193.
  • Jurgutienė, Aušra, „Dialogas su tekstu“, Lituanistika, nr. 4 (56), 2003.
  • Kunhn, Thomas S., Mokslo revoliucijų struktūra, Vilnius: Pradai, 2005.
  • Lyotard, Jean-Francois, Postmodernus būvis: šiuolaikinį žinojimą aptariant, Vilnius: Baltos lankos, 1993.
  • Mitkutė, Inga, „Filosofinė kalba kaip meno kūrinys“, Logos 65–66, p. 205–210, 167–173.
  • Nuyen, A. T., “Rorty’s Hermeneutics and the Problem of Relativism,” Man and World, no. 25, 1992.
  • Rorty, Richard, “Being That Can Be Understood Is Language” / Bruce Krajewski (ed.), Gadamer’s Repercussions: Reconsidering Philosophical Hermeneutics, University of California Press, Ltd., 2004.
  • Rorty, Richard, Philosophy and the Mirror of Nature, Princeton, New Jersey: Princeton University Press, 1979.
  • Schleiermacher, Friedrich, Hermeneutics and Criticism, And Other Writings, Andrew Bowie (transl., ed.), Cambridge University Press, 1998.
  • Steiner, George, Tikrosios esatys, iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys, Vilnius: Aidai, 1998.
  • Tartaglia, James, Rorty and the Mirror of Nature, London and New York: Routledge, 2007.
  • Vattimo, Gianni, Beyond Interpretation: The Meaning of Hermeneutics for Philosophy, David Webb (transl.), Stanford, California: Stanford University Press, 1997.
  • West, David, An Introduction to Continental Philosophy, United States of America: Blackwell Publishers Inc., 1997.
  • Гуссерль, Эдмунд, Идеи к чистой феноменологии и фенологической философии. Книга I. Общее введение в чистую феноменологию, Москва, 1999.
 

Philosophy between Science and Art: The Interpretative Hermeneutical Approach

  • Bibliographic Description: Rūta Bagdanavičiūtė, „Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga“, @eitis (lt), 2016, t. 509, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Rūta Bagdanavičiūtė, „Filosofija tarp mokslo ir meno: interpretacinė hermeneutikos prieiga“, Logos, 2013, nr. 75, p. 22–35, ISSN 0868-7692.
  • Institutional Affiliation: Vytauto Didžiojo universitetas.
Summary: The article uses the theory of interpretative hermeneutics and looks into the question of the boundaries between science and art. Such collision of the boundaries is noticed in the romantic hermeneutics of the 19th century’s. The article considers even a stronger friction of the boundaries between science and art in the 20th century in ontological hermeneutics due to the shift in the trinary of the perceiver, the text, and the author, when the attention moves to the text, which opens the surplus of meaning. This surplus is related to the attempt to reach centripetal interpretative truth that integrally unifies hermeneutic philosophy and art – fiction literature. The article considers philosophy becoming art like, when the philosophical “essence” is expressed with more precision by literary language; and likewise art becomes philosophical, when the literary language discloses itself in relation with the “essence” of hermeneutical philosophy. Also the article analyses how philosophy and art are interwoven in postmodern hermeneutics, where it acquires a different meaning, because it no longer strives at centripetal truth.

Keywords: interpretation, hermeneutics, philosophy, art, literature, science.