Straipsnis Daoizmas, „fengshui“, ekologija šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje: Kinijos ir Vakarų filosofijų sąveikos bei recepcijos pavyzdys

Pagaliau viena svariausių ir bene dažniausiai išsakomų abejonių dėl daoizmo idėjų ir praktikos pritaikomumo Vakarų ir globalioms ekologijos problemoms spręsti – tai paties pritaikomumo klausimas. Tuo abejojantys pirmiausia nurodo pačią Kiniją, klausdami: jeigu daoizmas nepadėjo išspręsti ekologinių problemų Kinijoje, tai kaip (ar) jis gali padėti išspręsti jas Vakaruose? Juk šiandien Kinija pirmauja pasaulyje ne vien pagal „teigiamą“ pažangos statistiką, bet ir pagal „neigiamą“ statistiką, kurioje ekologinės situacijos duomenys itin bado akis (pavyzdžiui, bent keli Kinijos miestai užima pirmaujančią vietą tarp labiausiai užterštų pasaulio miestų; gėlo vandens trūkumas šiandieninėje Kinijoje yra bene didžiausia problema, lyginant ją su kitomis išsivysčiusiomis šalimis. Prie viso to galima dar paminėti katastrofišką miškų, augalijos ir gyvūnijos nykimą, derlingų žemių eroziją, vandens telkinių užterštumą, kuris – vienas didžiausių tarp kitų pasaulio šalių). Matant ir žinant visa tai, kyla natūralus klausimas – ką veikė ir veikia daoistai pačioje Kinijoje? Kodėl jos gimtoji filosofija bejėgė užkirsti kelią tokiam gamtos niokojimui?

 

Išvados

Galima teigti, jog pačios Kinijos padėtis bene geriausiai ir parodo, kad svarbiausia daoizmo idėjų pritaikymo ekologiniam mąstymui ir veikimui problema ne tiek pats tų idėjų tolimumas ar artimumas šiam mąstymui, kiek realus pasiruošimas ar galimybės jas pritaikyti praktiškai. Jeigu jų nėra – tai nei pasaulio, nei pačios Kinijos neišgelbės nei daoistinės, nei kitokios filosofijos, kad ir kokiomis ekologiškomis jas belaikytume. Ko gero, pats Laozi (ar Laozi autoriai) jau numatė šią problemą, todėl įspėjo:

Mano žodžius tikrai lengva suvokti; mano žodžius tikrai lengva įgyvendinti. Tačiau nėra pasaulyje tokio, kuris juos būtų permanęs ir įveiksminęs. Laozi, sk. 70.

Daoizmo, kaip ir visos tradicinės kinų pasaulėžiūros bei klasikinės filosofijos, suvokimas Vakaruose šiandien akivaizdžiai perėjo į naują – vartojimo – fazę, kurioje iškyla dar didesnis pavojus ją iškraipyti, suvulgarinti, supaprastinti ir „preparuoti“. Jo tendencijos pastebimos ir Lietuvoje, nors mastai yra nepalyginimai mažesni nei Amerikoje ar Europoje. Vis dėlto kritinis ir skeptiškas požiūris į daoizmo artinimą ekologijai ir gamtosaugos filosofijai rodo, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti ne tik minėtų daoizmo sąvokų – „ne-veikimo“ (wuwei), „gyvybinės energijos“ (qi), bet ir kitas sampratas – likimo, Dao, žinojimo, mirties, nes jos neatsiejamos nuo viso bendro daoizmo mokymo konteksto. Jų ignoravimas arba neteisingas suvokimas tik paverčia daoizmą tokiu mokymu, koks reikalingas patiems interpretatoriams. Kitaip tariant, jo vertę lemia jo naudingumas – ko neturėtų būti, net jeigu ir jis, ir visa tradicinė kinų išmintis buvo skirta ne spekuliatyviems apmąstymams, bet gyvenimui ir veikimui šiame pasaulyje ir kosmose, bet svarbiausia – savęs ugdymui.

 

Literatūra

  • Bruun, Ole, Fengshui in China, Copenhagen: Nias Press, 2003.
  • Callicott, Baird J.; Roger T. Ames (eds.), Nature in Asian Traditions of Thought: Essays in Environmental Philosophy, Albany, N. Y.: State University of New York Press, 1989.
  • Callicott, Baird J.; Roger T. Ames, “Introduction: The Asian Traditions as a Conceptual Resource for Environmental Philosophy” | Baird J. Callicott, Roger T. Ames (eds.), Nature in Asian Traditions of Thought: Essays in Environmental Philosophy, Albany, N. Y.: State University of New York Press, 1989, pp. 1–11.
  • Capra, Fritjof, The Tao of Physics: An exploration of the Parallels between Modern Physics and Eastern Mysticism, Oxford: Fontana/Collins, 1976.
  • Dovidavičienė, Snieguolė, „Laimingi namai pagal fengšui“, Lrytas.lt, 2008 m. spalio 21 d. [žiūrėta 2011 m. gruodžio 10 d.].
  • Goodman, Russell, “Taoism and Ecology,” Environmental Ethics, 1980, vol. 2, no. 1. pp. 73–80.
  • Kirkland, Russell, “Responsible Non-Action in a Natural World: Perspectives from the Neiye, Zhuangzi, and Daodejing” | Norman J. Girardot, James Miller, Liu Xiaogan (eds.), Daoism and Ecology: Ways within a Cosmic Landscape, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2001, pp. 289–295.
  • Kohn, Livia; Liu Ming, Rene Navarro, Linda Varone, Vincent Chu, Daniel Seitz, Weidong Lu, “Change Starts Small: Daoist Practice and the Ecology of Individual Lives” | Norman J. Girardot, James Miller, Liu Xiaogan (eds.), Daoism and Ecology: Ways within a Cosmic Landscape, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2001.
  • Laozi, iš kinų kalbos vertė Dalia Švambarytė, Vilnius: Vaga, 2004.
  • Meyer, Jeffrey F., “Salvation in the Garden: Daoism and Ecology” | Norman J. Girardot, James Miller, Liu Xiaogan (eds.), Daoism and Ecology: Ways within a Cosmic Landscape, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2001.
  • Miller, James, “Sectional Discussion: What Can Daoism Contribute to Ecology?” | Norman J. Girardot, James Miller, Liu Xiaogan (eds.), Daoism and Ecology: Ways within a Cosmic Landscape, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2001.
  • Muller, Hans-Georg, “On the Notion of Qin in Ancient Chinese philosophy,” konferencijos pranešimo rankraštis.
  • Needham, Joseph, The Grand Titration: Science and Society in East and West, London: George Allen and Unwin, 1969.
  • Patterson, John; James Miller, “Sectional Discussion: How Successfully Can We Apply the Concepts of Ecology to Daoist Cultural Contexts?” | Norman J. Girardot, James Miller, Liu Xiaogan (eds.), Daoism and Ecology: Ways within a Cosmic Landscape, Cambridge, MA: Harvard University Press, 2001, pp. 237–240.
  • Poškaitė, Loreta, Estetinė būtis daoizme, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004.
  • Tucker, Mary Evelyn; John Berthrong (eds.), Confucianism and Ecology: The Interrelation of Heaven, Earth, and Humans, Cambridge MA: Harvard University Center for the Study of World Religions, 1998.
  • Tucker, Mary Evelyn, “The Philosophy of Ch‘i as an Ecological Cosmology” | Mary Evelyn Tucker, John Berthrong (eds.), Confucianism and Ecology: The Interrelation of Heaven, Earth, and Humans, Cambridge MA: Harvard University Center for the Study of World Religions, 1998.
  • Wei-Ming, Tu, “The Continuity of Being: Chinese Visions of Nature” | Baird J. Callicott, Roger T. Ames (eds.), Nature in Asian Traditions of Thought: Essays in Environmental Philosophy, Albany, N. Y.: State University of New York Press, 1989, pp. 67–78.
  • White, Lynn, Jr., “The Historical Roots of Our Ecologic Crisis,” Science, 1967, vol. 155, pp. 1203–1207.
  • Анатоль, Алекс, Истина Дао: даосизм для Запада, перевод с английскoгo Ольга Савельева, Москва: София, 2008.
 

Daoism, fengshui, and Ecology in the Contemporary World and Lithuania: The Example of Reciprocity between Chinese and Western Philosophies and the Reception of Chinese Philosophy

  • Bibliographic Description: Loreta Poškaitė, „Daoizmas, fengshui, ekologija šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje: Kinijos ir Vakarų filosofijų sąveikos bei recepcijos pavyzdys“, @eitis (lt), 2016, t. 595, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Loreta Poškaitė, „Daoizmas, fengshui, ekologija šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvoje: Kinijos ir Vakarų filosofijų sąveikos bei recepcijos pavyzdys“, Logos, 2012, nr. 70, p. 38–50, ISSN 0868-7692.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Summary. There is already more than half century, since Daoism was made in the West into the resource of alternative ideas in the pursue of new, non-traditional ways for the solution of contemporary ecological problems. Such optimistic view toward Daoism as a kind of panacea gave birth to it‘s romantization, idealization or even apologization, which recently is met my more skeptical and critical attitudes toward the possibility of its “ecologization,” or the application of its ideas to the contemporary environmental philosophy and practice. The aim of the article is to discuss and analyze the aspects and main Daoist concepts, by which Daoism is related to ecological thought, as well as one of Chinese ‚ecological“ practice of fengshui, which became very popular not only in United States, China and Europe, but also in Lithuania. The article will discuss its interpretation in Lithuania and the West, and the consequences of such interpretations for the interaction of Chinese and Western cultures. Also, there will be presented the most prominent critical and skeptical views, expressed by Western sinologists and Chinese Daoist practitioners, toward the “ecologization” of Daoism, with the particular attention to their understanding of Daoist concepts, such as death, fate, „non-action“ (wuwei), questioning the possibility or non-possibility of their application to the Western ecological thought.

Keywords: Daoism, environmental philosophy, ecology, non-action, vital energy, fengshui.