Straipsnis Klasikinio daoizmo mąstytojų Laozi ir Zhuangzi prado energijos interpretacija

  • Bibliografinis aprašas: Julius Vaitkevičius, „Klasikinio daoizmo mąstytojų Laozi ir Zhuangzi prado energijos interpretacija“, @eitis (lt), 2016, t. 599, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnė laida: Julius Vaitkevičius, „Klasikinio daoizmo mąstytojų Laozi ir Zhuangzi prado energijos interpretacija“, Logos, 2012, nr. 70, p. 51–58, ISSN 0868-7692.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Santrauka: Straipsnio tyrinėjimo objektas yra prado energijos (氣) filosofinė analizė, kuri ankstyvuoju kinų daoistinės filosofijos raidos laikotarpiu buvo aptariama „Laozi“ bei „Zhuangzi“ tekstuose. Remdamasis šiais pamatiniais klasikinės daoizmo filosofijos tekstais, autorius analizuoja prado energijos 氣 koncepto savitumą, jo vaidmenį klasikinio daoizmo filosofijoje, siekdamas išsiaiškinti, kaip šis konceptas paveikė kinų žmogaus ir jį supančio gamtos pasaulio suvokimą. Tyrime atskleidžiama, kaip filosofinė analizė pereina prie šios kategorijos funkcijų daoistinėje filosofinių kategorijų sistemoje apmąstymo, atskleidžia, kodėl prado energijos samprata neretai Vakarų ir kinų tyrinėtojų tekstuose yra lyginama su materijos ir energijos sampratomis.

Pagrindiniai žodžiai: kinų mąstymo tradicija, daoizmas, klasikinio daoizmo filosofija, Laozi, Zhuangzi, qi, prado energija.
 
Daoistinė filosofija greta konfucianizmo yra viena seniausių Kinijos filosofijos krypčių, kurios ištakos siejamos su VI a. pr. Kr gyvenusio legendinio mąstytojo Laozi idėjomis, kurios buvo atskleistos jam priskiriamame pamatiniame klasikinės daoizmo filosofijos tekste Laozi. Daoizmas yra daugialypis kultūros fenomenas, išsiskiriantis savita žmogaus ir gamtos vientisumo filosofija. Jei skaitysime klasikinius Laozi ir vėliau kitam šios krypties korifėjui Zhuangzi priskiriamą Zhuangzi tekstą, įsitikinsime, kad nei viename iš jų nėra daoisto sąvokos, jų autoriai savęs nevadino daoistais. Tik vėliau istorikas Si Maqian 司馬遷, apžvelgdamas pagrindines kinų filosofinės minties sroves, priskyrė juos vadinamajai dao mokyklai (dào jiā 道家).

Bet kurios filosofinės krypties idėjų nuosekli analizė prasideda nuo pagrindinių sąvokų prasmių lauko išsiaiškinimo. Remdamiesi minėtų klasikinio filosofinio daoizmo šaltinių analize, pagrindinį dėmesį skiriame 氣 kategorijos genezei, svarbiausioms jos konotacijoms ir santykiams su kitais kinų mąstymo tradicijos principais bei vaidmeniu daoizmo idėjų raidoje. Pirmapradės energijos hieroglifo 氣 prasmė yra etimologiškai betarpiškai susijusi su žmogumi, kadangi vizualiai pirmapradė hieroglifo energijos reikšmė – tai garai, kylantys žmogui verdant ryžius. Ši pirmapradės energijos sąvoka labiau nei bet kokia kita kinų filosofijos sąvoka sujungia arba yra vienaip ar kitaip susijusi su praktiškai visomis likusiomis pamatinėmis kinų filosofijos sąvokomis.

 
Taigi, dangus tiān 天 galėtų būti suprantamas kaip subtili prado energijos apraiška. Paties žmogaus esmė arba, kitaip tariant, žmogus rén 人 yra sudarytas iš prado energijos, kadangi prigimties xìng 性 sąvoka yra neatsiejama nuo šios energijos. Žodžiais nenusakomas ir neregimas dao, kaip visų reiškinių pamatinė nematoma pusė, taip pat veikia per prado energiją, o daiktas 器 prado energijos terminais, yra tiesiog tos pačios energijos tankiausia apraiška. Pradai yīn 陰 ir yáng 陽 energijos kontekste yra tiesiog vienos ir tos pačios energijos poliariniai aspektai arba dialektinės priešybės.

Daoistų chōng qì ir yīn yáng qì samprata

Klasikiniu kinų filosofinės minties raidos laikotarpiu 氣 buvo suprantama, kaip to, kas neišreikšta wú 無, ir kartu to, kas išreikšta yǒu 有, energija. Laozi teksto vienas pirmųjų komentatorių Wei Jin 魏晉 ir dinastijų laikotarpio mąstytojas Wang Bi 王弼 manė, kad tai, kas neišreikšta wú 無, yra visa ko pradas, ir tvirtino, kad energija 氣 tai tiesiog to, kas neišreikšta, išraiška arba manifestacija. Zhang Zhan 張湛, gyvenęs Rytų Jin dōng jìn 東 晉 dinastijos laikotarpiu, komentavęs Laozi teksto dalį, manė, kad pavidalas, garsas, spalva ir kvapas negali patys iš savęs atsirasti, bet jie evoliucionuoja iš to, kas neišreikšta wú 無, ir tai, kas neišreikšta, valdo pavidalą xíng 形 ir energiją 氣.

 

Taigi tai, kas neišreikšta wú 無, yra daugiau pamatinis aspektas nei pavidalas ir energija xíng qì 形氣. Vakarų Jin xī jìn 西晉 laikotarpio Xuan mokyklos xuán xué 玄學 mąstytojas Guo Xiang 郭 象, tas pats, kuris redagavo Zhuangzi tekstą ir parašė jam komentarą, samprotavo, kad energija 氣 pati yra pradas, arba, kitaip tariant, pradą turi savyje. Pasak Guo Xiang tai, kas neišreikšta, nėra fundamentalesnis aspektas, valdantis energiją 氣. Be to, energija 氣 yra begalinis ir beribis procesas, dalyvaujantis Visatos evoliucijoje. Guo Xiang teigė, kad yra viena energija 氣 ir jos pavidalų įvairovė. Jis visus Visatos vyksmus ir kaitą suvedė į vienos ir tos pačios energijos 氣 raišką.

Nors šio poskyrio pavadinime pavartotas žodis daoistai, tačiau tenka patikslinti, kad iš tiesų šioje dalyje remtasi tik Laozi ir Zhuangzi tekstais, kaip labiausiai pripažintais ir neabejotinais klasikinio daoizmo pavyzdžiais, nors suvokiama, kad daoistinė tradicija, kaip pastebėjo Russellas Kirklandas bei kiti tyrinėtojai, yra daug platesnė ir neapsiriboja vien tik jais. Pasak Li Cunshan, Laozi ir Zhuangzi tekstuose viena hierarchiškai aukščiausių sąvokų yra dào, tačiau „manoma, kad vienas ir taip pat yra Laozi ir Zhuangzi filosofijos svarbios kategorijos“ Li Cunshan pastebi, kad 1993 m. Guodian naujai surastuose seniausiuose Laozi tekstų variantuose niekur nėra pėdsakų apie „vieną“, o apie „“ užsimenama tik viename fragmente ten kur kalbama apie širdį, ir galią. Dėl to apie šiuos fragmentus yra įvairių nuomonių, ir kol nėra surasta naujų šaltinių, labai sunku prieiti šiuo klausimu prie vieningos nuomonės. Žr. Li Cunshan, Kinijos qì teorijos ištakos ir evoliucija, p. 95. .

 

Laozi veržlios energijos idėja

Kaip ir kituose Kariaujančių valstybių laikotarpio tekstuose, kinai mėgdavo apie pamatinius dalykus kalbėti užuominomis ir neišsiplėsti į ilgus diskursus. Todėl ir Laozi tekste, nors ir kalbama apie 氣, tačiau apie jį pasakyta nedaug, tik trijose vietose. Tačiau tyrinėtojams nekyla abejonių dėl prado energijos sampratos svarbos Laozi teksto kosmologinėje koncepcijoje. Pavyzdžiui, Li Cunshan, remdamasis kinų filosofijos autoritetų Feng Youlan 冯友兰, Yang Liuqiao 杨柳桥, Zhang Dainian 张岱年 darbais, o taip pat kinų klasikinės filosofijos tekstais, kuriuose paraleliai kalbama apie veržlią energiją 沖氣 chong qi, teigia:
Nepriklausomai nuo konkrečios interpretacijos, nėra abejonių, kad Laozi teksto visatos evoliucijos sistemoje glūdi prado energijos samprata. Plg. „不管怎样说,在《老子》的宇宙生成体系 中,包含着气论的思想是无可怀疑的“. Ten pat, p. 80.
Be abejo, dėl Laozi teksto lakoniškumo daugelis idėjų, o taip pat ir prado energijos samprata, yra atviros įvairioms mokslinėms interpretacijoms.

42 Laozi teksto skirsnyje rašoma:

Dao pagimdo vieną, vienas pagimdo du, du pagimdo tris, trys pagimdo dešimt tūkstančių daiktų. Dešimt tūkstančių daiktų neša yīn, bet apglėbia yáng ir ši jungtis pagimdo harmoniją. D. Švambarytės vertime: „Dao gimė vienas; iš vieno gimė du; iš dviejų gimė trys; iš trijų visi pasauly gimė. Nuo tamsos visi nusisuka ir gręžiasi švieson; įaudrintos jėgos susilieja darnon.“ Žr. Laozi, p. 89.
Verta pastebėti, kad Han Han dinastija buvo antroji (po Qin) dinastija susikūrus Kinijos imperijai, tęsėsi daugiau nei 400 metų (206 pr. Kr. iki 220 po Kr.). Jos metu buvo labai smarkiai atgaivinta ir studijuota klasika, o dabartinės Kinijos didžioji dauguma priskiria save Han tautybei. dinastijos žmonės, kaip ir vėlesnės kartos, dažnai vieną yì suprasdavo arba tiesiog prilygindavo 氣. Tradiciškai kinai interpretuoja šią vietą kaip Laozi kosmologijos evoliucijos sampratą, kur Dao pagimdo arba transformuojasi į vieną vadinamą chaoso qì 氣, o šis chaoso qì 氣 vėl pagimdo arba transformuojasi arba, tiesiog galime teigti, poliarizuojasi į du yīn 陰 ir yáng 陽 aspektus. Poliarizuota 氣 savo ruožtu pagimdo viską pasaulyje.
 

Cen Xianan 岑贤安, kaip, beje, ir daugelis kitų Laozi teksto tyrinėtojų, aiškina, kad Laozi tekste minima 氣 tai ir yra vienas, kuris vadinamas vieniu. Cen Xianan 岑贤安 turi omeny tokią vienio stadiją, kurioje 氣 dar yra tam tikrame chaoso, t. y. nepoliarizuotame būvyje. Vadinama veržlioji energija chōng qì 沖氣 jau yra poliarizuota 氣, kuri nuolat juda, keičiasi, evoliucionuoja Žr. Liwen Zhang, Qi, p. 33. .

Taigi, pagal Laozi, 氣 turi dvi savybes arba aspektus. Cen Xianan teigia, kad pirmoji 氣 savybė yra materialumas, o kadangi ji neturi formos, todėl nors ir yra chaoso būvio, bet jau turi tam tikrą materiją.

Kita 氣 savybė, atskleista Laozi tekste, yra dinamiškumas arba judrumas. Šią savybę Laozi išreiškia daug reikšmių turinčiu „veržlumo“ hieroglifu chōng 沖. Iš konteksto panašu, kad chōng, tai yra 氣 savybė, išreiškia tai, kad 氣 niekada nenurimsta, jai būdingas nepaliaujamas judėjimas ir dinamika. Ši 氣 savybė labai panaši į tai, ką mes vadiname energija.

Taigi Laozi tekste 氣, apibūdintas dviem aspektais, priartėja prie materijos ir energijos sampratų. Tai nereiškia, kad tarp materijos, energijos ir 氣 galime padėti lygybės ženklus. Greičiau tai reiškia, kad tiek Vakaruose, tiek ir Kinijoje filosofai bei mokslininkai, tyrinėdami pasaulio sąrangą, panašiai apibrėžė sąvokas, kurios atspindi tuos pačius universalius reiškinius.

 

10 Laozi skyriuje keliamas klausimas, ar žmogus sugeba savo psichiką sutelkti į vieną bào yī 抱, ir po šios frazės iš karto kalbama apie dvasios sutelkimą į vieną 氣. Atrodytų, kad susitelkimas ir 氣 būtų labai susiję dalykai. Po to Laozi teigia, kad 氣 reikia sugebėti sutelkti taip, kad ji pasiektų tam tikrą kokybę, kurią jis apibūdina minkštumu. Ši 氣 kokybė būdinga kūdikiams, tačiau augdamas žmogus jos netenka ir jam reikia sąmoningai sutelkti pastangas, kad vėl susigrąžintų minkštumą.

55 skyriuje rašoma, kad

Harmonijos žinojimas reiškia amžinybę, amžinybės žinojimas reiškia prašviesėjimą, gyvenimo puoselėjimas reiškia laimę, jei širdis valdo 氣, visa tai vadinama galia. D. Švambarytė: „Pažinęs darną įgis amžinybę; amžinybę pažinęs įgis išminties. Gyvenimu svaiginęsis bus nelaimingas; savas galias aistroms pajungęs bus aikštingas.“ Žr. ten pat, p. 115.
Šiuose abiejuose fragmentuose kalbama apie tai, kad ta pati 氣, kuri yra tam tikra materija ir energija, turi didelės reikšmės žmogaus psichikai. Laozi teigia, kad ta pati 氣, kuri sukuria visus daiktus ir buvo kosmoso pradžioje, yra kiekvieno mūsų sieloje, o tai reiškia, kad sąmoningomis pastangomis mes galime dalyvauti 氣 procesuose.

Zhuangzi yīn yáng energijos iškėlimas

Apie Zhuangzi (Zhuang Zhou, ~355–275 m. pr. Kr.) gyvenimą žinoma nedaug. Istoriniai užrašai liudija, jog jis buvo literatas ir gyveno Meng srities Song krašte dabartiniame Henan provincijos regione. Zhuangzi 氣 analizavo dviem aspektais. Jis, kaip ir Laozi, tęsė yīn yáng 陰陽 氣 filosofinę idėją, o taip pat domėjosi shén qì 神氣, t. y. dvasios 氣.
 

Zhuangzi teksto dalyje 《則陽》 Zé Yáng rašoma, kad „yīn ir yáng yra [iš visų] qì [energijos apraiškų] pačios didžiausios“ „陰陽者,氣之大者也“ Žr. Zhuangzi Yinde (A Concordance to Chuang Tzu), 25/76/11–12. . Taip pat 《知北遊》 Zhī Běi Yóu dalyje konstatuojama, kad „Gimimas, tai susitelkimas, o išsisklaidymas, tai mirtis. Jei mirtis ir gyvenimas yra labai susiję, tai ko man jaudintis? Todėl dešimt tūkstančių daiktų tai viena, o grožis gali būti suprantamas kaip dvasinė paslaptis, tuo tarpu bjaurumas kaip tai, kas supuvę ir Yra. Tačiau tai, kas supuvę ir Yra, grįžta į dvasinę paslaptį, o dvasinė paslaptis pati galiausiai supūva ir suyra. Todėl yra sakoma:

Viskas, kas po dangumi sujungta, viena . Dėl to išmintingas žmogus vertina vieną []. „人之生,氣之聚也,聚則為生,散則為死。若 死生為徒,吾又何患!故萬物一也,是其所美者 為神奇,其所惡者為臭腐;臭腐復化為神奇,神 奇復化為臭腐。故曰:『通天下一氣耳。』聖人 故貴一。“ Ten pat, 22/60/15–18.

Cen Xianan, komentuodamas šią mintį, teigia, kad „tai Dao pagimdyta tam tikra subtili pirmapradė materija, kuri sudaro Visatą, įskaitant dangų, žemę ir žmogų“ Liwen Zhang, Qi, p. 35. . Kitaip tariant, yra pirmapradė materija, kuri yra visų šių skirtingų dalykų vieningas pamatinis dėmuo. Žmogaus, kaip ir bet kokio kito gyvūno gimimas ir mirtis priklauso nuo 氣. Jos susikoncentravimas į vieną vietą tam tikru laikotarpiu reiškia gimimą, o jos išsisklaidymas – mirtį.

 

Pasak Zhuangzi, ši nėra vien tik paprastas vienis, bet jai būdingas yīn ir yáng poliariškumas, dėl kurio atsiranda reiškinių įvairovė Visatoje. Yīn ir yáng poliai yra pagrindinė savybė. Kaip pastebi Cen Xianan, „qì gali susitelkti arba išsisklaidyti bei formuoti dešimtis tūkstančių daiktų, o taip pat ir žmonijos gimimą bei mirimą, būtent dėl to, kad ji yra sudaryta iš dviejų tarpusavyje sąveikaujančių ir vienas kitą transformuojančių polių – yīn ir yáng Ten pat. . Zhuangzi žodžiais tariant,

pasaulyje nėra didesnio vandens [telkinio] nei jūra, dešimt tūkstančių upių nesustojamai suplaukia į ją, bet ji niekada nepersipildo. Ji be perstojo išsilieja, bet niekada netampa tuščia. Ji nesikeičia pavasarį ir rudenį, ji nežino potvynių ir sausros. Ji turi savyje nesuskaičiuojamai daug daugiau vandens nei Yangzi ir Geltonoji upės. Bet aš tuo niekada nesididžiavau. Aš gaunu savo pavidalą iš dangaus ir žemės, o yīn ir yáng. Aš esu tarp dangaus ir žemės lyg mažytis akmuo ar medelis ant didelio kalno. Kaip aš galiu pervertinti save, kai žinau, kad esu toks nereikšmingas! „天下之水,莫大於海,萬川歸之,不知何時止 而不盈;尾閭泄之,不知何時已而不虛;春秋不 變,水旱不知。此其過江河之流,不可為量數。 而吾未嘗以此自多者,自以比形於天地而受氣於 陰陽,吾在天地之間,猶小石小木之在大山也, 方存乎見少,又奚以自多!“ Žr. Zhuangzi Yinde (A Concordance to Chuang Tzu), 17/43/26-29. (Zhuangzi, „Rudens potvyniai“).
Nors Šiaurės Jūra – tai alegorinis personažas, bet jūra kaip tokia objektyviai egzistuoja gamtoje. Cen Xianan sako, kad tai byloja, jog Zhuangzi sakydamas, kad jūra „gauna yīn ir yáng“, iš tikrųjų kalba apie tai, kad visi daiktai „gauna yīn ir yáng“. Tai visi daiktai, o taip pat ir žmogus, turi gamtos yīn yáng qì 陰陽氣. Yīn ir yáng qì tarpusavio darna, prado pusiausvyra kūne leidžia žmonėms, gyvūnijai ir daiktams augti ir vystytis. Priešingai, yīn ir yáng qì pusiausvyros praradimas veda prie radikalių gyvenimo pokyčių, netgi galiausiai prie išnykimo ir mirties Žr. Liwen Zhang, Qi, p. 35. .
 

Kitoje Zhuangzi teksto dalyje 《在宥》 „Zài Yòu“, rašoma:

[Kai] tarp dangaus ir žemės prarandama darna, o žemės 氣 apstingsta, [kai] šešios praranda darną, keturi metų laikai taip pat išeina iš rikiuotės. Šiandien aš noriu suvesti į pusiausvyrą šešias , kad gyvenimas visur galėtų klestėti. „天氣不合,地氣鬱結,六氣不調,四時不節。 今我願合六氣之精,以育群生“ Žr. Zhuangzi Yinde (A Concordance to Chuang Tzu), 7–8.
Cen Xianan tvirtina, kad šiuo pasakymu, kaip ir kitose teksto vietose, kur Zhuangzi kalba apie dangų ir žemę, iš tiesų aiškinama apie yīn ir yáng qì, o šešios tai tiesiog dar kitas 氣 diferencijavimas. Vadinasi, remiantis Zhuangzi, visų dalykų, o taip pat ir žmogaus, gerovė priklauso nuo yīn ir yáng pokyčių.

Zhuangzi skyriuje „Žmonių pasaulyje“, Zhuangzi kalba Konfucijaus lūpomis apie širdies apvalymą, jis užsimena, kad „yra tyra ir į viską atsiliepia“ „氣也者,虛而待物者也“ Ten pat, 4/10/2. . Anot Zhuangzi, toji pati yīn ir yáng qì žmoguje vadinama shén qì 神氣 – dvasine energija. Jeigu ją apibūdinsime psichologiniais terminais, tai galime įžvelgti, kad dvasinė energija nukreipta į žmogaus vidinį psichinį pasaulį. Šioji 氣, kuri viską savyje talpina ir veda visus daiktus, paprastai yra neįsisąmoninta ir sąmonės požiūriu užima latentinę būseną.

Cen Xianan žodžiais tariant, Zhuangzi tai ir yra širdies apvalymu pasiekta vidinė būsena, kai žmogus tyrai ir ramiai gali žvelgti į išorinio pasaulio reiškinius Plg. Liwen Zhang, Qi, p. 35. . Cen Xianan teigia, kad širdies apvalymas 心齋yra tyrumas ir ramybė, kai žmogus gali viską apglėbti, kaip viską apglėbia didžiulis slėnis, ir jis būna laimingas ir ramus, neturėdamas neišpildytų norų.

 

Tokia būsena suprantama kaip sugebėjimas peržengti įprastinį norą siekti sau naudos, pasiekiant tam tikrą dvasinę laisvę, apie kurią Zhuangzi alegoriškai kalba savo veikale. Ši 氣, kurią žmogus aktyvuoja per širdies apvalymą, yra susijusi su asmens psichika, todėl dvasinė qì gali būti traktuojama kaip psichinė qì.

Zhuangzi ir Laozi kosmologijoje 氣 traktuojama kaip visų pasaulio reiškinių pradas. Tokia 氣 koncepcija yra artima materijos sampratai kaip „substancijos, iš kurios sudarytas fizinis objektas“ ar kaip „materialios substancijos, kuri sudaro visą stebimą Visatą ir kuri gali virsti energija ir grįžti atgal į materiją“ “Matter,” 2012. .

Zhuangzi 氣 charakterizuoja psichologiniu arba antropologiniu aspektais, kur 氣 yra tai, kas sudaro žmogų, t. y. akcentuojama jo dvasinė arba psichinė energija shen qì. Šiuo požiūriu 氣 artima energijos sampratai, kur energija suprantama kaip veiklumas, ryžtingumas siekiant tikslo, o taip pat kaip dinaminė savybė, sugebėjimas veikti ir būti aktyvia, pozityvia dvasine jėga. Ši psichinė qì ir yra pats didžiausias aktyvumas bei pozityvi jėga, kuri ne tik suteikia žmogui gyvenimą, bet ir leidžia jam aktyviai ir sąmoningai dalyvauti gyvenime.

Zhuangzi tekste rašoma, kad Konfucijus į klausimą, kas yra širdies apvalymas arba proto pasninkas, atsakė:

Turi sukoncentruoti savo valią. Neklausyk ausimis, bet klausyk širdimi. Neklausyk širdimi, bet klausyk psichine energija. Ausis apsistoja ties garsu, širdis apsiriboja simboliais. Tačiau psichinė energija yra tyra ir į viską atsiliepia. Bet tik dào gali suteikti tyrumą. O tyrumas yra širdies pasninkas. „若一志,无聽之以耳而聽之以心,无聽之以心 而聽之以氣。聽止於耳,心止於符。氣也者,虛 而待物者也。唯道集虛。虛者,心齋也。“ Žr. Zhuangzi Yinde (A Concordance to Chuang Tzu), 4/10/1–3.
 

Ta pati 氣 veikia ir išoriniame, ir vidiniame pasaulyje. Senovės kinai naudojo kitą žodyną, jie nediferencijavo 氣 į tikslias definicijas, teigdami, kad ji yra materija ar psichika, bet iš klasikinių tekstų ryškėja, kad 氣turi materijos ir energijos savybių, kurios žmoguje pasireiškia kaip psichinė energija.

Kaip jau rašėme, būtent dào 道 dėka galima sukaupti 氣. Zhuangzi, kaip ir Laozi, dào buvo aukščiausia kategorija, kurioje 氣 buvo dào nešėjas ir jo reiškimosi būdas. Pasak Zhuangzi, dào buvo anksčiau dangaus ir žemės susiformavimo, o 氣 atsirado iš paties dào 道. 氣 yra terpė, arba nepakeičiama grandis, tame procese, kuriame dào 道 evoliucionuoja į dešimt tūkstančių daiktų. Ši terpė gali būti suprantama ir kaip dvasinė-materiali medžiaga, iš kurios susiformuoja visų reiškinių ir daiktų pavidalai.

Skyriuje „Tobula laimė“ 《至樂》 Zhì Lè aprašoma, kaip mirus Zhuangzi žmonai, jo draugas Huizi atėjo jo aplankyti ir pamatė, kad Zhuangzi muša būgnelį ir dainuoja. Huizi jam priekaištavo, kad toks elgesys rodo, jog Zhuangzi nemylėjo savo žmonos. Zhuangzi į tai atsakė:

Visai ne. Iš pradžių, kai tik ji mirė, kaip aš galėjau negedėti, kaip ir visi kiti? Tačiau atidžiau pažvelgęs, pamačiau, kad iki gimimo ji neturėjo gyvenimo. Ne tik gyvenimo neturėjo, bet ir neturėjo jokio kūniško pavidalo. Ne tik kūniško pavidalo neturėjo, bet neturėjo ir psichinės energijos. Visiškai netikėtai ir neaišku kaip įvyko pokyčiai ir atsirado psichinė energija. Po psichinės energijos pokyčių susiformavo kūniškas pavidalas, kūniškam pavidalui besikeičiant susikūrė gyvenimas. Dabar vėl įvyko tam tikri pokyčiai, dėl kurių ji mirė. Tai juk kaip pavasario, rudens, žiemos ir vasaros – keturių metų laikų – kaita. Ji ramiai ilsisi daug didesnėje erdvėje, o aš jei čia raudosiu, tai reikš, kad nesupratau likimo, dėl to ir nustojau verkti. „不然。是其始死也,我獨何能無概然!察其始 而本無生,非徒無生也,而本無形,非徒無形 也,而本無氣。雜乎芒芴之間,變而有氣,氣變 而有形,形變而有生,今又變而之死,是相與為 春秋冬夏四時行也。人且偃然寢於巨室,而我噭 噭然隨而哭之,自以為不通乎命,故止也。“ Ten pat, 18/48/10–13.
 

Šis fragmentas atspindi ciklą, kai dào 道 pasireiškia kaip 氣, 氣 galiausiai suformuoja žmogų arba kokį kitą reiškinį ar daiktą, o vėliau šis žmogus ar reiškinys vėl sugrįžta į 氣, o ši – grįžta į dào 道.

Post scriptum

Aptarę prado energijos koncepto sklaidą ir funkcijas pamatiniuose klasikinio daoizmo filosofijos tekstuose, galime teigti jį vaidinant išskirtinį vaidmenį žmogaus ir jį supančio pasaulio tapsmo procese. Daugelis kinų mąstytojų sutinka su ta mintimi, kad prado energijos samprata panašiai traktuojama ir Vakarų mąstymo tradicijoje. Daoistinės prado energijos samprata padeda atskleisti savitą holistinį požiūrį į žmogų ir į jį supantį pasaulį. Kinų filosofijoje ši samprata siejama su rašmenų vizualumu, kontekstualumu, situatyvumu, pabrėžiant vaizduotės ir intuityvių išgyvenimų reikšmę.
 

Literatūra

  • Cunshan (存山), Li (李), Kinijos qì teorijos ištakos ir evoliucija (中国气论探源与发微). Pekinas (北京): Zhongguo shehui kexue chubanshe (中国社会 科学出版社), 1990.
  • Laozi, iš senosios kinų kalbos vertė Dalia Švambarytė. Vilnius: Vaga, 1997.
  • “Matter” / Merriam-Webster [žiūrėta 2012 m. balandžio 24 d.].
  • Zhang, Liwen, Qi (), Pekinas: Zhongguo renmin daxue chubanshe (中国人民大学出版社), 1990.
  • Zhuangzi Yinde (A Concordance to Chuang Tzu), Harvard-Yenching Institute Sinological Index Series, Supplement no. 20. Cambridge MA: Harvard Univ. Press, 1956.
 

An Interpretation of Primordial Energy in the Classical Daoist Thought of Laozi and Zhuangzi

  • Bibliographic Description: Julius Vaitkevičius, „Klasikinio daoizmo mąstytojų Laozi ir Zhuangzi prado energijos interpretacija“, @eitis (lt), 2016, t. 599, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Julius Vaitkevičius, „Klasikinio daoizmo mąstytojų Laozi ir Zhuangzi prado energijos interpretacija“, Logos, 2012, nr. 70, p. 51–58, ISSN 0868-7692.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Summary: The focus of this article is to provide a philosophical analysis of the concept of primordial energy 氣 as discussed in “Laozi” and “Zhuangzi,” the fundamental texts of the so-called classical period of Chinese daoist philosophy. Basing his arguments on the ideas presented in these texts, the author discusses the peculiarities of the concept of primordial energy 氣, and its significance in classical daoist philosophy, as well as its role forming the Chinese philosophical understanding of human being and the surrounding nature. The focus of the discussion gradually shifts to the analysis of the features and functions of the concept of primordial energy 氣 idea in daoist philosophical tradition, exploring the reasons why Western thinkers often tend to compare the Chinese concept of primordial energy to Western concepts of matter and energy.

Keywords: Chinese thinking tradition, daoism, classical daoist philosophy, Laozi, Zhuangzi, qi, primordial energy.