Straipsnis Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (1990–2010 metais)

  • Bibliografinis aprašas: Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė, „Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (1990–2010 metais)“, @eitis (lt), 2017, t. 771, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnė laida: Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė, „Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (1990–2010 metais)“, Archaeologia Lituana, 2010, t. 11, p. 20–32, ISSN 1392-6748.
  • Padėka: Dėkojame Eglei Vaitmanaitei už pagalbą rašant šį straipsnį.
  • Institucinė prieskyra: Vilniaus universitetas.
Santrauka: Viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių institucijų, ilgus metus vienintelė rengusi profesionalius archeologus, – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra – buvo įkurta 1940 metais, Etnikos katedrą padalijus į atskiras Etnologijos ir Archeologijos katedras. Per šiuos 70 metų katedra veikė su pertraukomis. Jos raidai didelę reikšmę turėjo tuometinė Lietuvos politinė situacija. Katedra dažnai buvo reorganizuojama, jungiama su kitomis katedromis ar net uždaroma. 1966 metais Archeologijos ir etnografijos katedra buvo panaikinta, o vietoj jos įkurta Lietuvos TSR istorijos katedra. 1990 m. gegužės 29 dieną Vilniaus universiteto Mokslo taryba posėdyje pritarė Istorijos fakulteto katedrų reorganizavimo projektui ir įsteigė Archeologijos ir etnologijos katedrą. Ją įsteigus, prasidėjo naujas archeologijos mokslo ir studijų Vilniaus universitete etapas. Šio straipsnio tikslas – katedros veiklos apžvalga nuo jos atkūrimo iki šių dienų.

Pagrindiniai žodžiai: Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra.
 

Įvadas

Viena iš svarbiausių Lietuvos archeologinių institucijų, ilgus metus vienintelė rengusi profesionalius archeologus, – Vilniaus universiteto Archeologijos katedra – buvo įkurta 1940 metais, Etnikos katedrą padalijus į atskiras Etnologijos ir Archeologijos katedras. Per šiuos 70 metų katedra veikė su pertraukomis. Jos raidai didelę reikšmę turėjo tuometinė Lietuvos politinė situacija. Katedra dažnai buvo reorganizuojama, jungiama su kitomis katedromis ar net uždaroma. 1966 metais Archeologijos ir etnografijos katedra buvo panaikinta, o vietoj jos įkurta Lietuvos TSR istorijos katedra Žr. Aleksiejus Luchtanas, „Archeologija Vilniaus universitete“, p. 11. .

Keičiantis politinei situacijai, XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo pradėta svarstyti galimybė atkurti Archeologijos katedrą Vilniaus universitete. 1988–1989 metais imtasi praktinių veiksmų – kai kurie paminklosaugos, kultūros ir švietimo srityse aukštas pareigas turintys asmenys buvo paskatinti kreiptis į Vilniaus universiteto vadovybę. Viena iš naudotų priemonių – raštų rašymas tuometiniam Vilniaus universiteto rektoriui J. Kubiliui. 1989 metų kovo 17 dieną Lietuvos TSR kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkė Irma Barauskaitė pasirašė raštą „Dėl archeologų ruošimo Vilniaus universitete“, adresuotą rektoriui J. Kubiliui (1 pav.). Jame buvo prašoma atkurti anksčiau veikusią Archeologijos ir etnografijos katedrą Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2. . Dar vieną raštą, raginantį atkurti Archeologijos ir etnografijos katedrą, J. Kubilius gavo iš tuometinio kultūros ministro J. Bielinio. Tačiau į tai rektorius atsakė, kad iki šiol ministerija tenkindavosi 5–6 šios srities specialistais; tokiam kiekiui parengti užtenka Lietuvos TSR istorijos katedroje dirbančių dviejų archeologų ir vienos etnografės, o šie trys darbuotojai atskiros katedros sudaryti negali Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2, b. nr. 2010. (2 pav.).

 

Dėl Archeologijos katedros atkūrimo buvo diskutuojama ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1990 metų gegužės 28 dieną Istorijos fakulteto tarybos posėdyje Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 24, b. nr. 843. svarstytas šio fakulteto katedrų pertvarkymas. Parengtame projekte buvo numatyta reorganizuoti buvusias katedras į keturias naujas, iš kurių viena būtų Archeologijos, etnologijos ir pagalbinių mokslų katedra. Gegužės 29 dieną Vilniaus universiteto Mokslo taryba posėdyje pritarė Istorijos fakulteto katedrų reorganizavimo projektui ir įsteigė Archeologijos ir etnologijos katedrą Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2, b. nr. 2010. .

Ją įsteigus, prasidėjo naujas archeologijos mokslo ir studijų Vilniaus universitete etapas. Šio straipsnio tikslas – katedros veiklos apžvalga nuo jos atkūrimo iki šių dienų.

Archeologijos studijos atkūrus katedrą

1990 metų rugsėjo 1 dieną Archeologijos ir etnologijos katedra pradėjo savo veiklą. Atkurtos katedros vedėju tapo prof. habil. dr. M. Michelbertas. Joje dirbo archeologai, etnologai ir istorikai: P. Šabasevičius, S. Pamerneckis, V. Čiubrinskas, A. Luchtanas, A. Merkevičius, A. Astrauskas, V. Vasiliauskienė ir P. Mudėnas.

Netrukus po katedros įkūrimo buvo pradėta formuoti ir jos biblioteka. 1991 metais katedra gavo pirmuosius leidinius ir iki šių dienų jos bibliotekoje sukaupta apie 3400 leidinių kolekcija. Knygos bibliotekai gaunamos mainais ir dovanojamos privačių asmenų ar institucijų. Gausiomis knygų kolekcijomis biblioteką papildė M. Gimbutienė, R. Rimantienė, Š. Milišauskas, R. Sidrys, A. Tautavičius ir kt. Didelę knygų kolekciją iš likviduotos generolo V. Sikorskio bibliotekos Glazge (Škotijoje) padovanojo Lenkijos ambasada Lietuvoje Žr. Aleksiejus Luchtanas, „Archeologija Vilniaus universitete“, p. 13. .

 

1991 metų gruodžio 16 dieną Vilniaus universiteto tarybos akademinė komisija patvirtino dviejų pakopų – bakalauro ir magistro – studijų sistemą ir numatė specializacijas, iš kurių viena – archeologijos-etnologijos Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2. . Tuo metu archeologams-etnologams buvo skaitomi devyni archeologiniai, vienas antropologinis ir vienas etnografinis kursai: Baltijos kraštų archeologija, archeologinių tyrinėjimų metodika, akmens ir žalvario amžius Lietuvoje, archeologinių tyrinėjimų istorija, Lietuva I–IV m. e. a., archeologinių dirbinių konservavimas ir restauravimas, muziejininkystė ir kt. Dar vienas archeologinis kursas – archeologijos pagrindai – buvo skaitomas visiems pirmojo kurso Istorijos fakulteto studentams.

Labai reikšmingas žingsnis archeologijos studijų raidoje buvo atskiros archeologijos specialybės įkūrimas. 1992 metų lapkričio 26 dieną Vilniaus universiteto senato posėdyje nutarta 1993 metų rugsėjo 1 dieną universitete įsteigti atskirą archeologijos specialybę Žr. VU Informacinis biuletenis, 1992, 12 10–12 16, nr. 33 (57). . 1993 metų birželio 16 dieną Istorijos fakulteto taryba nutarė prašyti Vilniaus universiteto senato pakeisti katedros pavadinimą iš Archeologijos ir etnologijos į Archeologijos Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 24, b. nr. 915. . Tų pačių metų birželio 23 dieną Senatas fakulteto tarybos prašymą patvirtino Žr. Informacinis biuletenis, 1993, 07 01–07 07, nr. 19 (78). . Tuo metu vienintelis katedroje dirbęs etnologas V. Čiubrinskas buvo perkeltas į naujai įsteigtą Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrą.

1993 metų liepos 15 dieną į naujai įkurtos archeologijos specialybės pirmąjį kursą buvo priimta dešimt studentų Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2 pst, b. nr. 269. . Vėliau jų padaugėjo iki penkiolikos – 1995 metais Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2 pst, b. nr. 272-273. , dvidešimt penkių – 1997 metais Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2 pst, b. nr. 279. , o 2008 metais buvo priimti studijuoti net keturiasdešimt trys studentai.

 

Per du atkurtos katedros gyvavimo dešimtmečius kelis kartus keitėsi archeologijos specialybės bakalauro ir magistro studijų programos. O kas keleri metai buvo įvedami nauji kursai: indoeuropiečių problema archeologijoje, sudūvių – jotvingių archeologija ir istorija, archeologijos įvadas ir kt. 2003 metais Vilniaus universitete pirmą kartą pradėta dėstyti teorinė archeologija. Į magistro studijų programą buvo įtrauktas kursas – archeologijos istorija ir teorija, kuris 2006 metais buvo perkeltas į bakalauro studijų programą, o 2009 metais buvo nuspręsta skaityti naują teorinės archeologijos kursą magistrantams – teorinę archeologiją.

Nuo 1996 metų Istorijos fakultetui pirmajam universitete pasiūlyta dalyvauti Erazmus programoje. Archeologijos specialybės studentams ir dėstytojams buvo skirtos atskiros vietos keliuose Europos universitetuose Žr. Istorijos fakulteto tarybos posėdžio protokolas nr. 1, VUA, f. nr. R 856. . Pradžioje pasirašytos mainų sutartys su Kopenhagos ir Kretos universitetais, o vėliau – su Neapolio universitetu (Italija) ir Vroclavo universitetu (Lenkija). Archeologijos specialybės studentai taip pat turi galimybę išvažiuoti studijuoti į kitus pasaulio universitetus. Kai kurie, baigę archeologijos studijas Vilniuje, tęsia magistro arba doktorantūros studijas įvairiuose pa saulio universitetuose – Kembridže (Anglija), Kopenhagoje (Danija), Arhuse (Danija), Heidelberge (Vokietija), Oulu (Suomija), McGille (Kanada) ir kituose.

1993 metais galimybė studijuoti archeologiją doktorantūroje atsirado ir Vilniaus universitete. Tais pačiais metais katedroje pradėtos ginti daktaro disertacijos. Jas, be Archeologijos katedros darbuotojų, gynė ir kitų Lietuvos institucijų archeologai. O 2001 metais disertaciją apgynė archeologė iš JAV – Indrė Antanaitis. Iki 2010 metų Archeologijos katedroje buvo apgintos dvidešimt penkios daktaro disertacijos (1 lentelė).

 
1 lentelė. Archeologijos katedroje apgintos daktaro disertacijos
MetaiDisertantasTema
1993Albinas KuncevičiusVilniaus Žemutinės pilies kokliai
1993Algimantas MerkevičiusLaidojimo paminklai ir laidosena Lietuvoje žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje
1993Eugenijus SvetikasŽiedai ir monetos XIV–XVII a. kapuose. Tipologija ir chronologija
1993Saulė UrbanavičienėLietuvos kaimiečių išeiginiai drabužiai XIV a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje (archeologijos duomenimis)
1993Gintautas ZabielaLietuvos medinės pilys XI–XV a. pradžioje (archeologijos duomenimis)
1994Jonas GenysMiestai Vakarų Lietuvoje XI–XVII a.
1994Valdemaras ŠimėnasEtnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje I m. e. tūkstm. viduryje
1997Audronė BliujienėVIII–IX a. kuršių moterų papuošalų ornamentika
1998Mindaugas BertašiusVidurio Lietuva VIII–XII amžiais
1998Audrius AstrauskasMarvelės bendruomenė II a. pab.–V a.
1999Tomas OstrauskasLietuvos mezolito gyvenviečių periodizacija
2000Gintautas RackevičiusArbaletas. Jo modifikacijos ir prototipai Lietuvoje XIII–XVI a.
2001Indrė AntanaitisRytų Baltijos regiono gyventojų ekonominė ir socialinė organizacija vėlyvajame akmens ir ankstyvajame bronzos amžiuje
2001Gintautas VėliusKernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje
2001Valdas VainilaitisMediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a.
2001Egidijus ŠatavičiusVėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite
2001Rasa Banytė-RovellVakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinė sritis III a.–V a. pradžioje
2002Justina PoškienėTrakų pilių ir miesto viduramžių keramika (XIV a.–XVI a. I pusė)
2004Andra StrimaitienėKultūrinė dinamika Sėlos regione I–XIII a. po Kr.
2005Arūnas PuškoriusArcheologinis odinis apavas Lietuvoje. Odinio apavo konservavimas
2005Daiva SteponavičienėLietuvos valdovo Vilniaus dvaro prabanga archeologinių tyrimų duomenimis (XIII–XVI a. pradžia)
2006Manvydas VitkūnasKasdienis gyvenimas Pietryčių Lietuvoje XIII–XIV a. (archeologijos šaltinių duomenimis)
2007Elvyra Pečeliūnaitė-BazienėGeležies amžiaus (I–XII a.) tekstilė Lietuvoje
2009Linas GirlevičiusVilniaus gynybiniai įrenginiai XIV–XVIII a.
2009Rokas VengalisRytų Lietuvos gyvenvietės Itūkstantmetyje po Kr.
 

Svarbi archeologijos studijų dalis yra archeologinės praktikos, kurios atliekamos archeologinių lauko tyrimų metu. Vilniaus universiteto archeologai įvairiuose Lietuvos regionuose tiria įvairių tipų ir laikotarpių archeologinius objektus – piliakalnius, piliavietes, senovės gyvenvietes, kapinynus, pilkapynus, senuosius laukus ir kt. 1990 metais praktikos organizuotos dviejuose archeologiniuose objektuose: Paragaudyje (vad. M. Michelbertas) ir Kernavėje (vad. A. Luchtanas). Vėliau praktikos vietų skaičius padidėjo. 1994 metais jau buvo šešios praktikų ir lauko tyrimų vietos: Kernavė (vad. A. Luchtanas), Paalksniai (vad. M. Michelbertas), Senieji Trakai (vad. A. Kuncevičius), Marvelė (vad. A. Astrauskas), Stanaičiai (vad. A. Merkevičius) ir Vidgiriai (vad. V. Šimėnas) Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. nr. 2 pst, b. nr. 270. (2 lentelė.). Panašus praktikos vietų skaičius išliko ir iki šių dienų.

 
2 lentelė. Studentų archeologinės praktikos (1990–1994 m.)
1990 06 12 studentai praktiką atlikti siunčiami į:
1.Paragaudžio pilkapyną (Šilalės r.). Vadovas M. Michelbertas
2.Kernavę (Širvintų r.). Vadovas A. Luchtanas
1991 06 07 I kurso studentai siunčiami atlikti praktiką į:
1.Paragaudį (Šilalės r.). Vadovas M. Michelbertas
2.Kernavę (Širvintų r.). Vadovas A. Luchtanas
3.Kernavę (širvintų r.). Vadovas A. Luchtanas
4.Stanaičius (Vilkaviškio r.). Vadovas A. Merkevičius
5.Platelius (Plungės r.). Vadovas V. Čiubrinskas
II kurso studentai siunčiami į:
1.Kauno Vytauto didžiojo karo muziejų. Vadovas A. Astrauskas
1993 06 30 I kurso studentai siunčiami praktiką atlikti į:
1.Marvelės kapinyną (Kaune). Vadovas A. Astrauskas
2.Paalksnių pilkapius (Kelmės r., Kražių apyl.). Vadovas M. Michelbertas
3.Stanaičių kapinyną (Vilkaviškio r., Kybartų apyl.). Vadovas A. Merkevičius
4.Kernavę (Širvintų r.). Vadovas A. Luchtanas
III kurso studentai praktiką atlikti siunčiami į:
1.Kernavę (Širvintų r.). Vadovas A. Luchtanas
2.Marvelės kapinyną (Kaune). Vadovas A. Astrauskas
1994 06 15 studentai siunčiami praktiką atlikti į:
1.Paalksnių pilkapius (Kelmės r., Kražių apyl.). Vadovas M. Michelbertas
2.Kernavę (Širvintų r.). Vadovas A. Luchtanas
3.Senuosius Trakus. Vadovas A. Kuncevičius
4.Kauną, atlikti muziejinės praktikos. Vadovas A. Astrauskas
5.Stanaičių kapinyną (Kybartai, Vilkaviškio r.). Vadovas A. Merkevičius
6.Vidgirius (Šilutės r.). Vadovas V. Šimėnas
 

Be minėtų objektų, buvo vykdyti ir kiti svarbūs archeologiniai tyrinėjimai. Už reikšmingus archeologinius atradimus tyrinėjant Dubingių piliavietę A. Kuncevičius, R. Jankauskas ir R. Laužikas 2009 metais gavo Mokslo pažangos premiją. Naujų duomenų senojo geležies amžiaus laidosenai pažinti buvo gauta tyrinėjant Paragaudžio pilkapyną, ekspedicijai vadovavo M. Michelbertas. Be akmens amžiaus gyvenviečių (Grigiškėse, Rėkučiuose ir kt.) tyrinėjimų, vieną iš retesnių archeologinių objektų tipų – titnago kasyklas ir apdirbimo dirbtuves prie Titno ežero – surado ir tyrinėjo E. Šatavičius. Svarbius Lietuvos archeologinius objektus – Nemuno žemupyje esančią I tūkstm. po Kr.–II tūkstm. po Kr. pr. Šereitlaukio gyvenvietę ir Rytų Lietuvos vidurinio geležies amžiaus Jašiūnų pilkapius – tyrinėjo V. Šimėnas. Kelis dešimtmečius plačios apimties archeologinius tyrimus įvairiuose Kernavės archeologinio komplekso objektuose vykdo A. Luchtanas. Vienas iš svarbių objektų šiame komplekse – vėlyvojo geležies amžiaus Kernavės-Kriveikiškių kapinynas – tyrinėtas G. Vėliaus. Vakarų Lietuvos archeologinius objektus: Stančių gyvenvietę, Jogučių kapinyną ir kt., tyrinėjo L. Tamulynas. Plačios apimties archeologinius tyrimus Vakarų Lietuvos ir Užnemunės archeologiniuose kompleksuose – Benaičiuose, Turlojiškėse, Meškučiuose – vykdė A. Merkevičius.

Archeologijos katedros leidiniai

Praėjus keleriems metams po Archeologijos katedros atkūrimo kilo idėja leisti katedros mokslinį periodinį leidinį (3 pav.). 1997 metų sausio 13 dieną Istorijos fakulteto taryba pritarė katedros leidinio, pavadinto „Archaeologia Lituana“, leidimui Žr. VUA, f. nr. R 856, ap. 24, b. nr. 951. . 1999 metais pasirodė pirmasis „Archaeologia Lituana“ tomas ir nuo tada šis leidinys išeina kasmet. Šio periodinio leidinio redaktorius – M. Michelbertas. Leisti savo mokslinį periodinį leidinį yra vienas iš svarbiausių atkurtos katedros pasiekimų.
 

2004 metais M. Michelbertas Archeologijos katedros posėdyje pasiūlė leisti „Archaeologia Lituana“ monografijų seriją „Lietuvos archeologiniai paminklai“. Tuo metu spaudai buvo parengta M. Michelberto monografija „Pajuosčio pilkapynas“, tapęs pirmuoju šios serijos leidiniu (2004). Vėliau buvo išleistos dar dvi šios serijos to paties autoriaus monografijos – „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“ (2006) ir „Kuršių pilkapynas“ (2009).

Be šių, katedra išleido ir kitų leidinių. M. Michelbertas paskelbė Paragaudžio pilkapyno tyrinėjimų medžiagą (1997). Dalyvaudamas tarptautiniame projekte, minėtas autorius su Vokietijos archeologijos instituto Romėnų-germanų komisija paruošė leidinį „Corpus der Römischen Funde im Europäischen Barbaricum. Litauen“ (2001). Daktaro disertacijų pagrindu buvo išleistos dvi mokslinės monografijos: V. Šimėno „Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje“ (2006) ir G. Vėliaus „Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje“ (2005). Archeologijos katedra yra išleidusi ir mokomojo pobūdžio knygų: A. Merkevičiaus ir T. Ostrausko „Akmens amžius. Speckurso programa“ (1996), A. Merkevičiaus ir E. Šatavičiaus mokomąją priemonę „Paleolitas ir mezolitas pietų Skandinavijoje“ (2000), V. Šimėno drauge su V. Kulakovu – „Užmirštieji Prūsai“ (1999) ir kt.

 

Moksliniai renginiai

Viena iš svarbių mokslinės veiklos sričių – įvairių mokslinių renginių: konferencijų, seminarų, kongresų ir kt. (3 lentelė), organizavimas bei dalyvavimas juose. Pirmoji atkurtos katedros konferencija (organizuota kartu su LAD), skirta 1990 metų archeologiniams ir etnologiniams tyrinėjimams Lietuvoje aptarti, įvyko 1991 metais. Antroji tokio pobūdžio konferencija buvo organizuota 1992 metais, o trečioji, kurios tema „Baltų archeologija ir etnologija. Naujausių tyrimų rezultatai“, vyko 1993 metais Žr. Dalia Vėbrienė, Baltų archeologija ir etnologija, naujausių tyrimų rezultatai, 1994. . Konferencijose pranešimus skaitė ne tik dėstytojai, bet ir studentai. 1994 metais pirmą kartą Vilniaus universitete įvyko Archeologijos katedros organizuota Lietuvos aukštųjų mokyklų archeologų konferencija, skirta 1993 metų vasaros ekspedicijų rezultatams aptarti. Joje taip pat dalyvavo Vilniaus pedagoginio ir Klaipėdos universitetų archeologai Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 223–224. . Konferencijos medžiaga išleista atskiru leidiniu Žr. Mykolas Michelbertas, Baltų archeologija, naujausių tyrimų rezultatai, 1995. .
 
3 lentelė. Vilniaus universiteto Archeologijos katedros organizuoti moksliniai renginiai (1990–2008 m.)
DataPobūdisDalyviaiKita informacija
1991 m. kovo 5 d.Pirmoji konferencija, kurioje aptarti 1990 m. vasaros archeologinių ir etnografinių tyrimų rezultataiA. Luchtanas, M. Michelbertas, V kurso studentas Z. Baubonis, G. Puodžiūnas, A. Kuzmickas, III kurso studentė I. Merkytė ir kitiPirmą kartą organizuota VU Archeologijos ir etnologijos katedros bei Lietuvos archeologijos draugijos konferencija
1992 m. kovo 12 d.Antroji konferencija, kurioje aptartos 1991 m. VU bei kitų įstaigų organizuotos vasaros archeologinės ir etnografinės ekspedicijosM. Michelbertas, A. Luchtanas, A. Merkevičius, A. Astrauskas, III kurso studentas E. Šatavičius, IV kurso studentas T. Ostrauskas, V kurso studentas D. Brazaitis ir kitiKonferenciją organizavo VU Archeologijos ir etnologijos katedra drauge su Lietuvos archeologijos draugija
1993 m. kovo 31 d.Konferencija „Baltų archeologija ir etnologija. Naujausių tyrinėjimų rezultatai“, kurios tikslas – apžvelgti 1992 m. VU Istorijos fakulteto archeologinių ir etnologinių tyrimų rezultatusM. Michelbertas, A. Luchtanas, A. Astrauskas, V kurso studentas T. Ostrauskas ir kitiTrečioji VU Archeologijos ir etnologijos katedros bei Lietuvos archeologijos draugijos organizuota mokslinė konferencija
1994 m. kovo 30 d.Lietuvos aukštųjų mokyklų archeologų konferencija 1993 m. vasaros ekspedicijų rezultatams aptartiA. Bumblauskas, M. Michelbertas, dokt. T. Ostrauskas, A. Merkevičius, A. Luchtanas, A. Astrauskas, V. Žulkus (Klaipėdos universitetas), A. Malonaitis (Vilniaus pedagoginis universitetas) ir kitiPirmą kartą VU Archeologijos katedros ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuota tokio pobūdžio konferencija
1994 m. balandžio 8 d.Mokslinė konferencija „Vidurio Lietuvos archeologija“A. Merkevičius, A. Astrauskas, V. Šimėnas, V. Urbanavičius (Pilių tyrimo centras), A. Juknevičius (Kėdainių krašto muziejus), R. Jankauskas, L. Daugnora (LVA) ir kitiOrganizavo VU Archeologijos katedros Marvelės kapinyno archeologinės ekspedicijos dalyviai
1994 m. gegužės mėn.Seminaras „Susitikimai su Lietuvos archeologija“M. Michelbertas, A. Luchtanas, A. Astrauskas, V. Šimėnas ir kitiVaršuvos (Lenkija) Archeologijos muziejaus Baltų archeologijos skyriaus iniciatyva, padedant VU Archeologijos katedrai, surengtas seminaras
1995 m. balandžio 13–14 d.Mokslinė konferencija, skirta aptarti Vidurio Lietuvos gyventojų etnokultūriniams ryšiams su kaimyninėmis gentimisW. N owakowski (Varšuvos universitetas), A. Astrauskas, V. Šimėnas, J. Ciglis (Latvijos istorijos muziejus), R. Jankauskas, V. Žulkus (Klaipėdos universitetas), A. Luchtanas, G. Vėlius ir kitiAntroji Marvelės kapinyno archeologinės ekspedicijos dalyvių organizuota mokslinė konferencija
1996 m. spalio 15–18 d.Pirmoji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“M. Michelbertas, A. Merkevičius, E. Jovaiša (Vilniaus pedagoginis universitetas), W. Nowakowski (Varšuvos universitetas), M. Karczewski (Balstogės universitetas), V. Šimėnas, V. Kazakevičius (Lietuvos istorijos institutas), G. Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) ir kitiTarptautinė konferencija, organizuota VU Archeologijos katedros
1998 m. spalio 6–7d.Antroji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“Dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Lietuvos archeologai, dirbantys baltų archeologijos srityje: M. Michelbertas, A. Merkevičius, R. Jankauskas, A. Astrauskas, M. J. Hoffmann (Olštyno muziejus), A. Luchtanas, A. Medvedev (Baltarusijos istorijos institutas), A. Radiņš (Latvijos istorijos muziejus) ir kitiTarptautinė konferencija, organizuota VU Archeologijos katedros
1999 m. balandžio 17–23 d.Simpoziumas „Lietuvių ir lenkų kaimynystė iki Žalgirio ir po jo“, kuriame buvo apžvelgti naujausių tyrinėjimų duomenysP. Szymański (Varšuvos universitetas), W. Nowakowski (Varšuvos universitetas), T. Nowakiewicz (Varšuvos universitetas), V. Šimėnas, R. Jankauskas, M. Milewska (Varšuvos universitetas) ir kitiVU Archeologijos katedra drauge su Varšuvos universiteto Archeologijos institutu organizavo lietuvių ir lenkų archeologų simpoziumą
2000 m. lapkričio 8–10 d.Paskaitų-seminarų ciklas „Žalvario amžius Rytų Baltijos regione“J. M. Vuorinen (Turku universitetas), V. Lang (Tartu universitetas), A. Vasks (Latvijos universitetas), M. Konsa (Tartu universitetas), A. Merkevičius ir kitiArcheologijos centras drauge su VU Archeologijos katedra organizavo paskaitų-seminarų ciklą
2002 m. sausio–gegužės mėn.Paskaitų-seminarų ciklas „Ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje“. Vyko penki seminaraiA. Girininkas (Lietuvos istorijos institutas), T. Ostrauskas (Lietuvos istorijos institutas), Dž. Brazaitis (Lietuvos istorijos institutas), G. Zabiela (Lietuvos istorijos institutas), A. Merkevičius, A. Luchtanas, L. Tamulynas ir kitiVU Archeologijos katedros darbuotojo doc. A. Merkevičiaus iniciatyva buvo surengtas paskaitų-seminarų ciklas
2002 m. spalio 8–9 d.Trečioji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“. Konferencijos tema „Baltai ir jų kaimynai. Kai kurie baltų materialinės ir dvasinės kultūros aspektai“Konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Danijos, Švedijos archeologai: V. Šimėnas, G. Vėlius, A. Merkevičius, R. Nemickienė, V. Lang, A. Kriiska (Tartu universitetas), K. Randsborg (Kopenhagos universitetas), A. Bitner-Wróblewska (Varšuvos muziejus), V. Kulakov (Rusijos mokslų akademijos Archeologijos institutas) ir kitiTarptautinė konferencija, organizuota VU Archeologijos katedros
2005 m.Ketvirtoji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“. Konferencijos tema „Baltai Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos archeologijos kontekste. Kultūriniai ryšiai“Konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Rusijos mokslininkai, dirbantys baltų genčių senienų tyrinėjimo srityje: D. Bliujienė, G. Zabiela, L. Tamulynas, M. Michelbertas, A. Vasks (Latvijos universitetas), A. Radiņš (Latvijos istorijos muziejus), W. Nowakowski (Varšuvos universitetas), A. J. Szymańska (Varšuvos universitetas), A. Bitner-Wróblewska (Varšuvos muziejus), V. Kulakov (Rusijos mokslų akademijos Archeologijos institutas) ir kitiTarptautinė konferencija organizuota VU Archeologijos katedros ir Lietuvos archeologijos draugijos
2005 m. spalio 20–22 d.Tarptautinis Baltijos archeologijos seminaras BASE-2 „Archeologijos spalvos. Materialinė kultūra ir visuomenė“Konferencijoje dalyvavo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos archeologai: V. Lang (Tartu universitetas), M. Lavento (Helsinkio universitetas), A. Vasks (Latvijos universitetas), A. Šnē (Latvijos universitetas), A. Merkevičius ir kitiVilniaus universiteto Archeologijos katedra (organizacinio komiteto pirmininkas doc. A. Merkevičius)
2007 m. spalio 5 d.Lietuvių ir latvių archeologų simpoziumas, skirtas habil. dr. Adolfui Tautavičiui atmintiM. Michelbertas, V. Šimėnas, A. Kuncevičius, L. Tamulynas, J. Ciglis (Latvijos istorijos muziejus), A. Radiņš (Latvijos istorijos muziejus), A. Caune (Latvijos universitetas, Latvijos istorijos institutas), I. Ose (Latvijos universitetas, Latvijos istorijos institutas), V. Muižnieks (Latvijos istorijos muziejus) ir kitiSimpoziumas organizuotas VU archeologijos katedros ir Latvijos archeologų
2008 m. lapkričio 7 d.Penktoji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“. Konferencijos tema „Lietuvos archeologijos šaltiniai Europos muziejuose ir archyvuose“Pranešimus skaitė Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Lietuvos archeologai: A. Luchtanas, L. Tamulynas, W. Nowakowski (Varšuvos universitetas), V. Kulakov (Rusijos mokslų akademijos Archeologijos institutas), B. Kontny (Varšuvos universitetas) ir kitiVU Archeologijos katedros organizuota konferencija, skirta Lietuvos archeologijos šaltiniams Europos muziejuose ir archyvuose aptarti
 

Nuo 1996 metų katedra pradėjo organizuoti tarptautinę tęstinę archeologinę konferenciją, pavadintą Jono Puzino, moderniosios archeologijos pradininko Lietuvoje, garbei. Pirmoji konferencija buvo skirta baltų geležies amžiaus senienų chronologijos problemoms aptarti. Joje dalyvavo archeologai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos Žr. Merkevičius, Poškienė, 1999, p. 222. . Antroji konferencija vyko 1998 metais, o trečioji, kurios tema – „Baltai ir jų kaimynai. Kai kurie baltų materialinės ir dvasinės kultūros aspektai“ – 2002 metais Žr. Mykolas Michelbertas, „Trečioji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“, p. 5–6. . Ketvirtoji konferencija, skirta Jono Puzino 100-osioms gimimo metinėms paminėti, vyko 2005 metais. Jos tema – „Baltai Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos archeologijos kontekste. Kultūriniai ryšiai“. Konferencijoje dalyvavo archeologai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos Žr. Mykolas Michelbertas, „2005 – Jono Puzino metai“, p. 5–6. . Iki šiol yra surengtos penkios tokio pobūdžio konferencijos. Penktoji organizuota 2008 metais, jos tema – „Lietuvos archeologijos šaltiniai Europos muziejuose ir archyvuose“.

Archeologijos katedros darbuotojai taip pat organizavo seminarus, paskaitų ciklus ir kitus panašaus pobūdžio renginius. 2000 metais buvo surengtas paskaitų ciklas ir seminaras „Žalvario amžius Rytų Baltijos regione“, kuriame paskaitas skaitė mokslininkai iš Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos. Po seminaro buvo surengta pažintinė ekskursija po Vakarų Lietuvą, kurios metu buvo nutarta drauge su estų archeologais vykdyti senųjų laukų tyrinėjimus. 2002 metais estų ir lietuvių archeologai nusprendė organizuoti pirmąjį Baltijos šalių tarptautinį teorinės archeologijos seminarą, pavadintą Baltijos archeologijos seminaru (BASE), kuriame archeologai galėtų diskutuoti pagrindinėmis Baltijos regiono archeologinėmis temomis. Pirmasis seminaras vyko 2003 metais Estijoje. Jame dalyvavo archeologai iš keturių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos. 2005 metais šio seminaro medžiaga buvo paskelbta Žr. Valter Lang (ed.), Culture and Material Culture, 2005. . Kitas seminaras 2005 metais buvo organizuotas Lietuvoje. Be Rytų Baltijos šalių, jame dalyvavo Suomijos archeologai. Seminaro tema – „Archeologijos spalvos. Materialinė kultūra ir visuomenė“ Žr. Algimantas Merkevičius (ed.), Colours of Archaeology: Material Culture and the Society, 2007. . Trečiasis BASE surengtas Latvijoje, 2007 metais Žr. Andris Šnē, Andrejs Vasks (eds.), Memory, Society, and Material Culture, 2009. , o ketvirtasis – 2009 metais Suomijoje.

 

1998 metais Gotlande buvo įkurtas „Baltijos jūros regiono archeologinis tinklas“ („Baltic Sea Area Archaeological Network“ (BSAAN)), aktyviai veikęs iki 2002 metų. Kasmet buvo organizuojami archeologiniai seminarai, kuriuose dalyvavo A. Merkevičius, o kai kuriuose iš jų – ir Vilniaus universiteto archeologijos specialybės studentai Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 149. .

Katedros archeologai dalyvavo ir pasauliniuose archeologiniuose renginiuose. 1991 metais Bratislavoje vyko XII tarptautinis priešistorinių ir protoistorinių mokslų kongresas. Jame pranešimus skaitė A. Merkevičius ir V. Šimėnas. Taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto studentė I. Merkytė. Kongreso metu dalyviams buvo surengta ekskursijų, archeologinių parodų Žr. Algimantas Merkevičius, Valdemaras Šimėnas, „Tarptautinis archeologų kongresas“, p. 119. . Kitame kongrese, vykusiame 1996 metais Italijoje, Forli miestelyje, dalyvavo V. Šimėnas Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 227. .

 

Archeologijos katedros moksliniai projektai

Viena iš mokslinio darbo sričių – archeologiniai projektai. Archeologijos katedra vadovauja projektams arba dalyvauja kitų institucijų vadovaujamuose projektuose Lietuvoje. Vienas pirmųjų stambiausių katedros vykdytų projektų – 1991 metais pradėti Marvelės kapinyno archeologiniai tyrinėjimai Žr. Audrius Astrauskas, Mindaugas Bertašius, „Marvelės kapinyno tyrinėjimai 1991 m.“, p. 90–94. . Apie dešimtmetį vykdytas projektas gerokai papildė turimus duomenis apie laidoseną Centrinėje Lietuvoje I tūkstm. po Kr. 2002–2004 metais Vilniaus universitetas kartu su Geologijos ir geografijos institutu bei Kretingos muziejumi vykdė projektą „Ankstyvosios žemdirbystės laukų sistemos Vakarų Lietuvoje“ (vad. A. Merkevičius). Šiame projekte taip pat dalyvavo Tartu universiteto archeologai. Tyrimų metu surasta senųjų laukų, kai kurie jų išmatuoti bei tyrinėti, gauta naujų duomenų senosios žemdirbystės raidai Vakarų Lietuvoje pažinti. Šiuo metu katedra vykdo du mokslinius projektus. Vienas jų yra kartu su Lietuvos istorijos institutu ir Vytauto Didžiojo karo muziejumi 2006 metais pradėtas projektas „Archeologinių lituanistikos išteklių sąvado sudarymas ir skaitmeninimas – ARCHEOLITAS“, kurio tikslas – archeologinių lituanistikos išteklių skaitmeninimas ir užsienio saugyklose esančių išteklių sąvado sudarymas (vad. A. Luchtanas). O kitas projektas – „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis – ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“, vadovaujamas Lietuvos istorijos instituto (vad. V. Šimėnas), vykdomas kartu su Kernavės archeologijos ir istorijos muziejumi.
 

Be vykdytų Lietuvoje, Archeologijos katedros darbuotojai dalyvavo ir tarptautiniuose projektuose. Vienas jų – 2000 metais keturių universitetų: Vilniaus, Stokholmo, Bergeno bei Kopenhagos – vykdytas archeologinių tyrimų projektas „Švedų kapų“ tyrinėjimai Centrinėje Lietuvoje“ („Investigations of ‘Swedish Graves’ in Central Lithuania“) (vad. A. Merkevičius). Vykdant projektą Jakšiškio pilkapyne buvo ištirti du pilkapiai, kuriuose aptikta VII–VIII amžiumi datuojamų degintinių kapų Žr. Mykolas Michelbertas, „Jakšiškio pilkapynas“, p. 71–73, taip pat žr. „Jakšiškio–Knitiškių pilkapyno tyrinėjimai 2000-aisiais metais“, 2010. . 2001–2002 metais Vilniaus ir Stokholmo universitetų archeologai vykdė projektą „Lietuvos ir Švedijos pajūrio regionas vėlyvajame geležies amžiuje“ („Coastal Lithuania and Sweden in the Late Iron Age“), kukuriam vadovavo I. Janssonas ir A. Merkevičius. Projekto tikslas – surinkti ir palyginti Švedijos ir Lietuvos pajūrio regiono vėlyvojo geležies amžiaus archeologinius duomenis. 2007 metų liepą–lapkritį buvo pradėta „Archeologinė-paveldosauginė misija Goro provincijoje, Afganistane“, kuri buvo pratęsta 2008 ir 2009 metais. Misijos mokslinis vadovas A. Luchtanas. Joje taip pat dalyvavo Archeologijos katedros doktorantai R. Butrimaitė ir R. Vengalis Žr. Ramunė Butrimaitė, Aleksiejus Luchtanas, „Pirmoji jungtinė lietuvių ir afganų ekspedicija Goro provincijoje, Afganistane“, p. 581–585; „Antroji jungtinė lietuvių ir afganų ekspedicija Goro provincijoje, Afganistane“, p. 567–573. . Projektas buvo orientuotas į įvairialaikių archeologijos paminklų paiešką bei registravimo ir sklaidos galimybes, užmezgus ryšius su Afganistano paveldosaugos institucijomis. 2009 metais buvo surengta konferencija, skirta projekte nuveiktiems darbams aptarti.