Straipsnis Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (1990–2010 metais)

Bendradarbiavimas su užsienio archeologinėmis institucijomis

Archeologijos katedros dėstytojai skaito paskaitas ne tik Vilniaus, bet ir užsienio universitetuose: Varšuvoje, Tartu, Vroclave, Stokholme, Arhuse, Kretoje, Lunde, Gotlande ir kt. Dažniausiai minėtuose universitetuose paskaitas skaitė pavieniai katedros darbuotojai, bet kartais vykdavo skaityti ir jų grupės. 1998 metais į Varšuvos universitetą buvo išvykęs visas Archeologijos katedros dėstytojų kolektyvas Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga (1998–1999 metai)“, p. 155. . Bendradarbiaudama su kitų šalių archeologinėmis institucijomis, katedra buvo pasikvietusi skaityti paskaitų ir archeologų iš užsienio: Š. Milišauską (Buffalo universitetas), V. Langą (Tartu universitetas), A. Vaską (Latvijos universitetas), K. Randsborgą (Kopenhagos universitetas), I. Janssoną (Stokholmo universitetas), M. Müller-Willę (Ch. Albrechto universitetas), V. Kulakovą (Rusijos mokslų akademijos Archeologijos institutas), W. Nowakowskį (Varšuvos universitetas), R. Mazurowskį (Varšuvos universitetas), W. Wróblewskį (Varšuvos universitetas), B. Madsen Gelgę (Kopenhagos universitetas) ir kt.

Be paskaitų skaitymo, katedros dėstytojai stažavosi bei dirbo mokslinį darbą įvairiuose Europos ir pasaulio universitetuose: Stokholmo (A. Merkevičius), Buffalo (A. Merkevičius), Helsinkio (A. Merkevičius), Bambergo Otto-Fridricho (A. Kuncevičius) ir kt. Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 227–228. . Stažuotis išvykę dėstytojai pasisemia vertingos patirties, susipažįsta su kitų šalių mokslo pasiekimais, studijų sistema, universitetų tradicijomis. Ši patirtis svarbi gerinant studijų kokybę ir mokslinį darbą Vilniaus universitete. Katedros darbuotojai taip pat vyko į užsienį rinkti archeologinių duomenų: Vokietiją (M. Michelbertas, V. Šimėnas, L. Tamulynas), Lenkiją ir Rusiją (A. Luchtanas, M. Michelbertas, V. Šimėnas), Švediją (A. Merkevičius, M. Michelbertas), Estiją (A. Merkevičius), Austriją (M. Michelbertas) ir kt. Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga“, 2009, p. 199; „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 223–229. . Surinkti duomenys buvo panaudoti moksliniam darbui, naujiems kursams ruošti ir jau skaitomų medžiagai papildyti.

 

Stažuotis į Vilniaus universiteto Archeologijos katedrą buvo atvykę mokslininkų iš kitų universitetų. 1995 metais katedroje stažavosi Varšuvos universiteto Archeologijos instituto profesorius W. Nowakowskis, o 2009 metais – Gardino universiteto Archeologijos ir etnologijos katedros docentas H. Siemiančiukas Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 226; „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga“, 2009, p. 199. . Svečiai buvo supažindinti su naujausių archeologinių tyrinėjimų medžiaga, literatūra ir skaitė paskaitas Vilniaus universitete.

Už pasiekimus archeologijos moksle katedros darbuotojai yra įvertinti užsienio ir Lietuvos mokslo institucijų. Prof. habil. dr. M. Michelbertas 2002 metais išrinktas Vokietijos archeologijos instituto užsienio nariu korespondentu, o 2004 metais Latvijos mokslų akademija jam suteikė garbės daktaro vardą. 2010 metais už archeologinio leidinio „Archaeologia Lituana“ įkūrimą ir redagavimą, nuoseklų ir sistemingą savo tyrimų medžiagos skelbimą profesoriui suteiktas garbingas 2009 metų archeologo titulas.

 

Archeologijos mokslo populiarinimas

Be mokslinės ir pedagoginės veiklos, Archeologijos katedra užsiima archeologinių objektų paieška ir populiarina archeologijos mokslą. Darbuotojai kasmet pristato tyrinėjimų rezultatus žiniasklaidai. 1993 metais Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, buvo surengta paroda „Marvelės kapinyno radiniai“, skirta šio kapinyno medžiagai pristatyti visuomenei. Parodą organizavo archeologinės ekspedicijos vadovas A. Astrauskas Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, p. 224. . O 1995 metų pabaigoje–1996 metų pradžioje Kelmės krašto muziejuje veikė paroda, skirta Paalksnių pilkapių tyrinėjimų medžiagai pristatyti. Šią parodą organizavo archeologinės ekspedicijos vadovas M. Michelbertas ir Kelmės krašto muziejus Žr. ten pat, p. 226. . Archeologijos katedros darbuotojai ir miesto kraštotyros muziejus Marijampolėje 1997 metais surengė „Archeologų dienas“, kurių metu įvairiose miesto ir rajono mokyklose buvo skaitomos paskaitos apie archeologijos mokslo pasiekimus ir archeologijos studijas Lietuvoje. Taip pat buvo organizuoti susitikimai su miesto ir rajono savivaldybių darbuotojais bei žiniasklaida Žr. ten pat, p. 229. . 2006 metais vyko renginys „VU archeologai – atvirai visuomenei“. Vilniaus universiteto Teatro salėje renginio metu buvo parodytas A. Baryso filmas „Gintaro kelias“, kurio scenarijaus bendraautoris ir teksto autorius – M. Michelbertas. Renginio svečiams buvo pristatytos naujausios Archeologijos katedros monografijos: M. Michelberto „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, V. Šimėno „Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje“ ir G. Vėliaus „Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje“. Visuomenė taip pat buvo supažindinta su paskutinių archeologinių ekspedicijų rezultatais: Kuršių pilkapyno III a. po Kr. moters kapo, Paprūdžių kapinyno V–VI a. po Kr. vyro kapo ir Kernavės archeologinių paminklų radiniais Žr. Violeta Vasiliauskienė, „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga“, 2007, p. 133. .
 

Išvados

Susiklosčius palankiai politinei situacijai, nemažomis pastangomis 1990 metais buvo atkurta Archeologijos ir etnologijos katedra. Per pastaruosius du dešimtmečius katedroje vyko didelių pokyčių. 1993 metais ji buvo reorganizuota ir pavadinta Archeologijos katedra. Tais pačiais metais įkurta ir atskira archeologijos specialybė. Tuo metu į pirmąjį kursą buvo priimta dešimt studentų. Pastaraisiais metais studentų skaičius padidėjo iki 43. Archeologinės praktikos vietų skaičius nuo dviejų 1990 metais padidėjo iki šešių–septynių. Be minėtų pokyčių, netrukus po atkūrimo katedra įsteigė savo biblioteką, o 1999 metais pradėjo leisti periodinį leidinį „Archaeologia Lituana“ ir vėliau – jos monografijų seriją „Lietuvos archeologiniai paminklai“. Padaugėjus studentų, padidėjo ir katedroje dirbančių archeologų skaičius. Jie, be pedagoginės veiklos, intensyviai vykdo mokslinę veiklą: dalyvauja ir organizuoja konferencijas, seminarus, simpoziumus, vykdo įvairius mokslinius projektus, stažuojasi ir renka archeologinę medžiagą Lietuvoje ir užsienyje, populiarina archeologijos mokslą, kviečia skaityti paskaitas užsienio šalių dėstytojus ir įtraukia studentus į mokslinę veiklą. Per pastaruosius du dešimtmečius Archeologijos katedra tapo viena iš svarbiausių archeologijos institucijų Lietuvoje. Katedroje vykstantys pokyčiai daro didelę įtaką archeologijos mokslo raidai šalyje.
 

Šaltiniai

  • Vilniaus universiteto archyvas, fondo nr. R 856.

Literatūra

  • Astrauskas, Audrius; Mindaugas Bertašius, „Marvelės kapinyno tyrinėjimai 1991 m.“ / Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, t. 1, Vilnius, 1992, p. 90–94.
  • Butrimaitė, Ramunė; Aleksiejus Luchtanas, „Antroji jungtinė lietuvių ir afganų ekspedicija Goro provincijoje, Afganistane“ / Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 567–573.
  • Butrimaitė, Ramunė; Aleksiejus Luchtanas, „Pirmoji jungtinė lietuvių ir afganų ekspedicija Goro provincijoje, Afganistane“ / Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais, Vilnius, 2008, p. 581–585.
  • Lang, Valter (ed.), Culture and Material Culture, papers from the First Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17th–19th, 2003, Interarchaeologia, vol. 1, Tartu–Rīga–Vilnius, 2005.
  • Luchtanas, Aleksiejus, „Archeologija Vilniaus universitete“, Archaeologia Lituana, 1999, t. 1, p. 7–14.
  • Merkevičius, Algimantas (ed.), Colours of Archaeology: Material Culture and the Society, papers from the Second Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Vilnius, Lithuania, October 21–22, 2005, Interarchaeologia, vol. 2, Vilnius–Helsinki–Rīga–Tartu, 2007.
  • Merkevičius, Algimantas; Egidijus Šatavičius, Paleolitas ir mezolitas Pietų Skandinavijoje, Vilnius, 2000.
  • Merkevičius, Algimantas; Tomas Ostrauskas, Akmens amžius: speckurso programa, Vilnius, 1996.
  • Merkevičius, Algimantas; Valdemaras Šimėnas, „Tarptautinis archeologų kongresas“, Lietuvos istorijos studijos, 1994, t. 2, p. 119.
  • Michelbertas, Mykolas, „2005 – Jono Puzino metai“, Archaeologia Lituana, 2006, t. 7, p. 5–6.
  • Michelbertas, Mykolas, „Jakšiškio pilkapynas“ / Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 71–73.
  • Michelbertas, Mykolas, „Jakšiškio–Knitiškių pilkapyno tyrinėjimai 2000-aisiais metais“, Archaeologia Lituana, 2010, t. 11, p. 120–155.
  • Michelbertas, Mykolas, „Trečioji tarptautinė konferencija „Jono Puzino skaitymai“, Archaeologia Lituana, 2003, t. 4, p. 5–6.
  • Michelbertas, Mykolas, Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai, Vilnius, 2006.
  • Michelbertas, Mykolas, Baltų archeologija, naujausių tyrimų rezultatai, konferencijos medžiaga, Vilnius, 1995.
  • Michelbertas, Mykolas, Kuršių pilkapynas, Vilnius, 2009.
  • Michelbertas, Mykolas, Pajuosčio pilkapynas, Vilnius, 2004.
  • Michelbertas, Mykolas, Paragaudžio pilkapynas, Vilnius, 1997.
  • Šimėnas, Valdemaras, Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje, Vilnius, 2006.
  • Šimėnas, Valdemaras; Vladimiras Kulakovas, Užmirštieji Prūsai, Vilnius, 1999.
  • Šnē, Andris; Andrejs Vasks (eds.), Memory, Society, and Material Culture, paper from the Third Theoretical Seminar of the Baltic Archaeologists (BASE) held at the University of Latvia, October 5–6, 2007, Interarchaeologia, vol. 3, Rīga–Helsinkis–Tartu–Vilnius, 2009.
  • Vasiliauskienė, Violeta, „Archeologijos katedros mokslinės organizacinės veiklos apžvalga“, Archaeologia Lituana, 1999, t. 1, p. 223–229.
  • Vasiliauskienė, Violeta, „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga (1998–1999 metai)“, Archaeologia Lituana, 2001, t. 2, p. 154–156.
  • Vasiliauskienė, Violeta, „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga“, Archaeologia Lituana, 2007, t. 8, p. 133–134.
  • Vasiliauskienė, Violeta, „Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga“, Archaeologia Lituana, 2009, t. 10, p. 199–200.
  • Vėbrienė, Dalia, Baltų archeologija ir etnologija, naujausių tyrimų rezultatai, konferencijos tezės, Vilnius, 1994.
  • Vėlius, Gintautas, Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.
 

Vilnius University, Department of Archaeology (from 1990 to 2010)

  • Bibliographic Description: Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė, „Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (1990–2010 metais)“, @eitis (lt), 2017, t. 771, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Algimantas Merkevičius, Lijana Remeikaitė, „Vilniaus universiteto Archeologijos katedra (1990–2010 metais)“, Archaeologia Lituana, 2010, t. 11, p. 20–32, ISSN 1392-6748.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universitetas.
Summary: The Department of Archaeology was established in 1940 and later often reorganized, merged with other departments or even closed down. The work of the Department was significantly influenced by the state of political affairs in Lithuania. After Lithuania’s incorporation into the Soviet Union, the archaeological research as well as training of specialists, faced a rather complicated situation. In 1966 the Department was closed down and the Department of the History of the Lithuania SSR was set up by the then authorities in its place. The Department remained closed during the whole soviet period and was re-established in 1990 under the name of Department of Archaeology and Ethnology. In 1993 it was reorganized and renamed as Department of Archaeology and the specialty of archaeology was then initiated. The aim of this article is to offer a review of the activities of the Department since its restoration until the present day.

1990 was the beginning of a new stage of archaeological research and studies at Vilnius University. Soon after its re-establishment, the Department set up a library and in 1999 publication of a periodical scientific publication “Archaeologia Lituana” was launched, with prof. M. Michelbertas as editor in chief. The Department of Archaeology not only participate but also organize scientific events, such as conferences, symposiums, seminars, etc. The first scientific conference, organized by the re-established Department, took place in 1991. Since 1996 the international conference “In honor of Jonas Puzinas” has been organized on a regular basis. Five scientific conferences of this type have been arranged until now. Other scientific activity, which is not less important, is also pursued. One field of such activity includes participation in scientific projects. The Department have participated in and supervised both national and international projects. At present we have two national projects, namely “ARCHEOLITAS – Compilation and Digitization of the List of Archaeological Lithuanian Sources”, headed by assoc. prof. A. Luchtanas and “ARCHAEOLANDSCAPE – the Development of the Landscape According to the Archaeological Data and Natural History”, headed by assoc. prof. V. Šimėnas. Assoc. prof. of the Department A. Luchtanas is the research adviser of the international project “The Archaeological – Heritage Preservation Mission in Ghor Province, Afghanistan”.

The period of two decades witnessed changes in the field of archaeological studies. In 1991 when the two-level system of bachelor and master studies was approved, the Academic Commission of the Board of Vilnius University projected a number of specializations, one of which was archaeology and ethnology. Two years later, in 1993, a sitting of the Senate of Vilnius University approved initiation of the specialty of archaeology. On 1 September that year 10 students were admitted to the first year course of the specialty of archaeology and since then the number of students has increased to 43. In 1993 Vilnius University also launched a postgraduate program of archaeology. That same year the Department opened the possibility to maintain doctoral dissertations, which was undertaken not only by the staff of the Department, but also archaeologists of other Lithuanian institutions. By now, a total of 25 doctoral dissertations have been maintained. During the working period of the re-established Department the subject courses and study programs underwent numerous changes and renewals. Since 1996 archaeology students and lecturers take part in the Erasmus Program in a number of European Universities. Students have the possibility to participate in fieldwork practice in archaeological sites of various types and periods. The number of locations for fieldwork practice has increased from two in 1990 to six–seven. They are headed by the Department lecturers who have carried out investigations at important Lithuanian archaeological sites, such as Kernavė (A. Luchtanas, G. Vėlius), Dubingiai Castle site and the old town of Trakai (A. Kuncevičius), Paragaudis barrow cemetery (M. Michelbertas), flint quarry and flint working site at the Titnas lake (E. Šatavičius), Šereitlaukis settlement and Jašiūnai burial mounds (V. Šimėnas), Stančiai settlement and Jogučiai burial ground (L. Tamulynas), Benaičiai, Turlojiškės and Meškučiai archaeological complex sites (A. Merkevičius).

The Department lecturers often travel to lecture abroad. They have lectured at various European Universities. Besides lecturing, the Department staff have been on scholarships and fellowships in various foreign archaeological institutions, where they also collected archaeological evidence and did research work. In cooperation with archaeological institutions of other countries, the Department invites to deliver lectures to foreign archaeologists: Š. Milišauskas (Buffalo University), V. Lang (Tartu University), A. Vasks (University of Latvia), K. Randsborg (Copenhagen University), I. Jansson (Stockholm University), M. Müller-Wille (Ch. Albrecht University), V. Kulakov (Institute of Archaeology of the Russian Academy of Sciences), W. Nowakowski (Warsaw University), R. Mazurowski (Warsaw University), W. Wróblewski (Warsaw University), B. Madsen Gelg (Copenhagen University), M. Geld (The Jagiellonian University of Krakow) and others. Besides scientific and educational activities, the Department is also involved in search for archaeological sites and popularization of archaeology. Every year the researchers present their investigation results to the media.

During the last two decades the Department has grown into one of the major archaeological institutions in Lithuania. Changes in Department have a significant impact on the development of the science of archaeology in the country.

Keywords: Vilnius University, Department of Archaeology.