Straipsnis Radviliškio rajono agronimai: Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų darybos linkmės

Pirmasis komponentas – bendrinis daiktavardis. Rasti 44 agronimai, kurių pirmasis komponentas – bendrinis daiktavardis. Pvz.: Bùbo balà pv. (Šd. mst.): bùbas „toks apskritas daiktas; vaikų baidyklė, baubas“; Bajorų dalys a. ž. (Pr. k.): bajõras „privilegijuotas aukštesnio luomo žemvaldys“; Gaĩdžio lankà pv. (Klč. k.): gaidỹs „vištų patinas“; Kalnos galas drv. (Krk. k.): plg. kálnas; Kalvio dirvonai drv., pv. (Ar. k.): kálvis „kas verčiasi metalo kalimo amatu“; Kìškio píeva pv. (Jdv. dv.): kìškis „graužikų šeimos laukinis gyvulėlis“; Nabašnýko balà a. ž. (Srt. k.): nabašnikas „lavonas“; Sil̃kių upẽlis sln. (Šlk. k.): sil̃kė „nedidelė jūrų žuvis, papr. maistui vartojama sūdyta“; Šunies uodega a. ž. (Lb. k.): šuo „gyvulys, laikomas namams saugoti, medžioklei ir kt.“

Buvo rasti du kilmininkiniai agronimai, kurių vienas komponentas nėra aiškus. Pvz.: Palnẽko pašmákštelis a. ž. (Pž. k.): pašmakšt „braukšt, šmakšt, šmurkšt“; Polia Otvodokty a. ž. (Dvk. k.): plg. rus. поле (liet. laukas).

Aptariant kilmininkinius agronimus pagal pirmąjį komponentą, buvo paminėti ne tik žemės plotų vardai, kurie vartojami tiesiogine prasme, bet ir tie, kurie vartojami metaforiškai, t. y. kurių antrasis komponentas reiškia objektą, nesusijusį su žemės plotais. Metaforiškai vartojamų kilmininkinių hidronimų antruoju komponentu dažniausiai eina žodžiai: kalnas (18), bala (7), upelis (6). Visi kiti agronimai – topografiniai. Jie pagal pirmąjį komponentą skiriami į vietovardinius, antroponiminius ir apeliatyvinius.

 
2.2.2. Kvalifikaciniai agronimai

Rasta 13 kvalifikacinių agronimų. Šie agronimai smulkiau skirstomi pagal pirmąjį komponentą, kuriuo gali eiti įvardžiuotinis būdvardis: Didžióji akmẽnė drv. (Rml. k.); Didžióji lankà pv. (Klč. k.); Didžióji píeva 3 pv., 1 a. ž., pv. (Aukšt. k., Grž. k., Kaul. k., Žn. k.); Gražusis kalnelis l. (Brnč. k.); Žaliasis kalnelis a. ž. (Vbl. k.) arba paprastasis būdvardis: Geležìnės márgės l. (Šd. mst.); Kurtinis kalnelis a. ž. (Vbl. k.); Vidurinis laukas drv. (Lnk. k.).

Rasti 3 agronimai, kurių ypatybės reikšmę nusakantis būdvardis yra ne pirmasis, o antrasis komponentas. Pvz.: Plentovka didelė pv. (Vsm. dv.): plg. pléntas; Plentovka maža pv. (Vsm. dv.): plg. pléntas; Upẽlis siauràsis pv. (Avž. k.).

2.3. Dūriniai

Iš viso rasti 147 dūriniai. Juos galima skirstyti pagal kalbos dalis, einančias dūrinio sandais.

2.3.1. Dūriniai iš dviejų daiktavardžių

Rasta 115 dūrinių. Juos galima skirstyti pagal pirmąjį sandą.

Pirmasis sandas – augalo pavadinimas. Rasti du dariniai: Aglìn-bala pv. (Šd. mst.): plg. ẽglė, balà. Bérž-upis pv., gn. (Užp. k.): béržas, ùpis.

Pirmasis sandas – gyvūno pavadinimas. Rasti 4 dariniai. Pvz.: Katìn-bala a. ž., krm. (Lb. k.): kãtinas, balà; Dus-upỹs pv., up. (Avž. k.): plg. dūsià „toks vabalų būrio vabzdys, gyvenantis vandens telkiniuose“, ùpis; Vilk-a-kalnis d. ž. (Bt. k.): vil̃kas, kálnas; Vil̃k-brada pv. (Kmrš. k.): vil̃kas, bradà „didelis purvas, klampus kelias, šlapia vieta“.

 

Pirmasis sandas – konkrečios ar abstrakčios reikšmės daiktavardis. Rasta 79 dariniai. Pvz.: Būd-vietis drv. (Miež. k.): būdà, vietà; Darž-gala pv. (Blt. k.): dar̃žas, gãlas; Degsn-y-balis pv. (Pvrt. k.): degsnỹs, balà; Dirv-o-galis a. ž. (Blt. k.): dirvà, gãlas; Ežér-kalnis pv., a. ž. (Vd. k.): ẽžeras, kálnas; Goj-ã-vietė a. ž. (Ald. k.): gõjus, vietà; Goj-a-vietės a. ž. (Jdp. k.): gõjus, vietà; Karv-ė-bàla gn., pl. (Ksp. k.): kárvė, balà; Kiem-galis gn. (Žn. k.): kiẽmas, gãlas; Maskol-kalnis a. ž. (Pr. k.): maskõlius „caro kariuomenės kareivis“, kálnas; Obelýn-upis pv. (Šnr. k.): obelýnas, ùpė; Sidabr-a-pievė pv. (Bln. k.): sidãbras, píeva; Sėdim̃-galiai 1 drv., 1 a. ž. (Krk. k., Pž. k.): sė́dimas, gãlas; Sod-vietės drv. (Ar. k.): sõdas, vietà; Trak-a-pilvis a. ž. (Vl. k.): trãkas, pil̃vas; Trein-ù-galis a. ž., pv. (Pp. k.): treĩnas, gãlas; Žỹd-pievė 3 pv. (Šil. k., Krk. k., Vlž. k.): žỹdas, píeva.

Pirmasis sandas – tikrinis daiktavardis. Rasta 30 dūrinių. Šiuos žemės plotų vardus galima smulkiau grupuoti pagal tikrinį daiktavardį.

Pirmasis sandas – asmenvardis, pvz.: Anuž-bala pv., b. (Pr. k.): Ãnužis avd., balà; Daniūn-bala l. (Pkln. k.): Daniū́nas avd., balà; Jogmin-kelis a. ž. (Skm. k.): Jógminas avd., kẽlias; Mikol-balis a. ž. (Prš. k.): plg. Mikoláitis, Mýkolas avd., balà; Morkùn-pievis pv. (Šnr. k.): Morkū́nas avd, píeva; Viñc-bala gn. (Žnr. k.): Viñcas avd. balà; Zigmant-upis pv. (Gnk. vnk.): Zìgmantas avd., ùpis.

Pirmasis sandas – vietovardis (2), pvz.: Dubýs-galis pv. (Žb. k.): Dubýsa up., gãlas; Raginėn-laukis pv. (Šd. mst.): Raginė́nai k. Rdvl. r., laũkas.

 
2.3.2. Dariniai iš būdvardžio ir daiktavardžio

Rasti 22 šios rūšies dūriniai. Pvz.: Aukšt-ã-trakis d. l. (Vl. vnk.): áukštas, trãkas; Aũkšt-ežė-l. (Šd. mst.): aukštà, ežia „rėžio ar lauko riba“; Didž-laukis a. ž. (Mnk. k.): didžiùlis, laũkas; Júod-kalnis a. ž. (Mrgv. dv.): júodas, kálnas; Naũj-a-laukis d. l. (Šnr. k.): naũjas, laũkas; Raudón-kalnis 5 a. ž., 1 l. (Grž. k., Kat. k., Mnk. k., Šd. mst., Šlk. k., Vd. k.): raudónas, kálnas; Saũs-dvaris d. ž. (Mž. k.): saũsas, dvãras; Šveñt-laukis a. ž. (Jdp. k.): šveñtas, laũkas.

2.3.3. Dariniai iš veiksmažodžio ir daiktavardžio

Rasti 6 tokie dūriniai. Pvz.: Baudž-a-balis pv., b. (Pvrt. k.): baũsti, balà; Daũž-laukis drv. (Jkn. k.): daũžti, laũkas; Gaud-líeknis pv. (Vlš. k.): gaũsti, líeknas; Grauž-galys pv. (Nkr. k.): gráužti, balà; Griáuž-bala pv., b., d. ž. (Ldš. k.): griáužti žr. gráužti, balà; Kviký-bala pv. (Šd. mst.): kvikýti, balà.

2.3.4. Dariniai iš skaitvardžio ir daiktavardžio

Rastas vienas dūrinys: Peñk-pūrė a. ž. (Pbrž. k.): penkì, pū́ras „javų kiekio matas“.

 
2.3.5. Kiti dūriniai

Iš prielinksnio ir daiktavardžio. prielinksnio ir daiktavardžio Rasti 3 dariniai. Pvz.: Prie-pridotkai a. ž. (Kat. k.): pridõtkas „pridėtinis žemės sklypas“; Tar̃p-aglinis pv., a. ž. (Bbr. k.): plg. ẽglė; Tar̃p-vėzgis drv. (Aukšt. k.): Vėzgis up. Rdvl. r.

Aptariant dūrinius pagal jų sandus, buvo paminėti žemės plotų vardai, kurie vartojami tiesiogine ir metaforine prasme. Rasti metaforiniai agronimai, kurių antruoju sandu dažniausiai eina žodžiai: bala (43), upė (13), kalnas (14), dvaras (3), miškas (3). Metaforiniai agronimai sudaro 75,5% visų dūrinių.

Dūrinius galima skirstyti ne tik pagal kalbos dalis, einančias agronimo sandais, bet ir pagal sandų jungimo būdus. Dalis (25,8%) rastų dūrinių turi jungiamuosius balsius (a, ia, ė, (i)o, u, ū).

2.4. Prielinksniniai agronimai

Prielinksninių agronimų, kaip ir kitų grupių toponimų, randama gana mažai. Jie kalbos vartosenoje išsilaiko trumpai, yra linkę kisti ir virsti į priešdėlinius arba pirminius agronimus.

Rasti 2 agronimai, sudaryti su prielinksniu po. Vienas agronimas padarytas iš prielinksnio ir augalo pavadinimo: Põ pušies a. ž. (Ppl. k.): põ ir pušis, kitas – iš prielinksnio ir oikonimo: Põ Baisógala a. ž. (Vl. dv.): põ ir Baisógala.

 

Išvados

1. Išanalizavus Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių Žemės vardų anketas, buvo rasti 1185 (936 neskaitant pasikartojančių) agronimai: pievų, laukų, dirbamų žemių, ganyklų ir kt. vardai. Atlikta darybinė analizė atskleidė, kad daugiau užrašyta antrinių agronimų, turinčių derivacinių požymių (57,7 %). Apie pusę (54,6 %) antrinių agronimų grupės sudaro vediniai. Smulkesnė vardų klasifikacija rodo, kad daugumą jų sudaro priesagų vediniai (78,6 %), kurių darybai pavartotos 29 priesagos. Mažesnes vedinių grupes sudaro galūnių (9,5 %) ir priešdėlių (11,9 %) vediniai. Galūnių vedinių darybai panaudotos 7 galūnės; produktyvumu išsiskiria su -is ir -(i)ai galūnėmis sudaryti vediniai. Priešdėlių vedinių darybai panaudoti tik 3 priešdėliai: pa-, pri-, už-; populiariausi su priešdėliu pa- sudaryti vediniai. Mažesnė antrinių agronimų grupė yra dūriniai (29,1 %). Dūrinių grupėje produktyviausi dūriniai iš dviejų daiktavardžių (73,3 %), kurių pirmasis sandas – konkrečios ar abstrakčios reikšmės daiktavardis (69,6 %). Mažiausiai rasta sudėtinių vardų (16,3 %). Šioje grupėje populiariausi kilmininkiniai agronimai (85,2 %), kurių pirmasis komponentas – bendrinis daiktavardis (58,7 %).

2. Rasti 364 (38,9 %) pirminiai agronimai. Analizė rodo, kad absoliučią jų daugumą sudaro daiktavardiniai agronimai (95,9 %). Jų pamatiniais žodžiais eina fiziografiniai terminai, įvairių vietų pavadinimai, kiti toponimai, asmenvardžiai, augalų ar gyvūnų pavadinimai ir įvairūs konkrečios ar abstrakčios reikšmės daiktavardžiai. Šioje grupėje vyrauja agronimai, kurių pamatu eina vietų pavadinimai.

3. Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų analizė rodo, kad dauguma vardų yra beveik ar visai aiškios darybos. Galimi dvejopos darybos agronimai (kai šalia pagrindinio pamatinio žodžio nurodomas ir antras) tirtoje medžiagoje sudaro tik 3,8 %.

4. Nesant duomenų apie dar keturių – Grinkiškio, Pašušvio, Sidabravo ir Šiaulėnų – Radviliškio rajono valsčių agronimus, straipsnyje nebuvo galimybės apžvelgti visam rajonui būdingų agronimų darybos tendencijų. Ateityje numatoma visų Radviliškio rajono agronimų darybos analizė papildys šiame straipsnyje pateiktus duomenis, suteiks galimybę juos lyginti su kitų rajonų agronimais, atskleisti būdingus agronimų darybos bruožus.

 

Santrumpos

  • Agm. – Augmėnai
  • Ald. – Aldoniškis
  • Ar. – Arimaičiai
  • Aukšt. – Aukštelkai (ir dv.)
  • Bbr. – Bebrujai
  • Brnč. – Bernočiai
  • Brz. – Berezinos (dv.)
  • Bsg – Baisogalos dv. ir frm.
  • Bt. – Butėnai
  • Dk. – Daukučiai
  • Dkn. – Dakniškių (dv.)
  • Drg. – Dargužiai
  • Dvk. – Daveikiai
  • Gmb. – Gimbogala
  • Gnk. – Gankiai
  • Grb. – Grubai
  • Grn. – Girvalakiai
  • Grž. – Gražioniai (ir dv.)
  • Gv. – Gavėniškiai
  • Ilg. – Ilguočiai
  • Jdp – Juodupiai
  • Jdv. – Jadvimpolio (dv.)
  • Jkn. – Jukniškiai
  • Jnk. – Jankūnai
  • Jrb. – Jurbarkas
  • Kat. – Katiškiai
  • Kaul. – Kauliniai
  • Kbl. – Kabliai
  • Klb. – Kleboniškiai
  • Klč. – Kliučiai
  • Kmr. – Kemerai
  • Kmrš. – Komariškiai
  • Knv. – Kaneivaičiai
  • Krauk. – Kraukėnai
  • Krč. – Karčiamos
  • Krk. – Kurkliai
  • Krkl. – Kurklaičių (dv.)
  • Ksp. – Kaspariškiai
  • Kut. – Kutiškiai
  • Lb. – Labučiai
  • Ldš. – Liaudiškiai
  • Lp. – Lopai
  • Lnk. – Linkaičiai
  • Lnšk. – Liuniškiai
  • Ltk. – Liutkiškiai
  • Miež. – Miežaičiai
  • Mnk. – Mankiškiai
  • Mrgv. – Margavonių (dv.)
  • Mrl. – Muralynė
  • Mtk. – Matkaičių (dv.)
  • Mž. – Mažaičiai
  • Nj. – Naujasodis
  • Nkr. – Nekrašūnai
  • Pb. – Paobeliai
  • Pbrž. – Paberžėliai
  • Pkln. – Pakalniškiai
  • Pln. – Palonai (ir dv.)
  • Pp. – Puipiai
  • Ppl. – Papaliai
  • Pr. – Prastavoriai
  • Pšk. – Pašakiai
  • Pšl. – Pašlapėlė
  • Pvrt. – Pavartyčiai
  • Pž. – Paežeriai
  • Rdv. – Radviloniai
  • Rk. – Rukaičiai
  • Rml. – Ramulėnų (dv.)
  • Sd. – Sedūnai
  • Skm. – Skėmiai
  • Skn. – Skynimiškiai
  • Skr. – Skirjočiai
  • Slb. – Slabudka
  • Slk. – Sliekiai
  • Srt. – Sirutiškių (dv.)
  • Šd. – Šeduva
  • Šil. – Šilaliai
  • Šlk. – Šileikoniai
  • Šnk. – Šnikoniai
  • Šnr. – Šniūraičiai
  • Ššn. – Šašėnai
  • Taut. – Tautiškiai
  • Už. – Užuožeriai (ir dv.)
  • Užp. – Užpurviai
  • Vbl. – Vabalių (dv.)
  • Vd. – Vaiduloniai
  • Vl. – Valatkoniai (ir dv.)
  • Vlg. – Vilgirdaičiai (ir dv.)
  • Vlk. – Vilaikiai (ir dv.)
  • Vlš. – Vališkiai
  • Vlž. – Velžiai
  • Vn. – Vainiūnai
  • Vnt. – Vantainiai
  • Vntn. – Vantainėliai
  • Vrš. – Vėriškiai
  • Vrt. – Vertimai
  • Vsm. – Vismantai
  • Vš. – Viešvilė
  • Vž. – Vaižgiai
  • Žb. – Žibartai
  • Žn. – Žinėnai
  • Žr. – Žironai
  • a. ž. – ariama žemė
  • b. – bala
  • buv. rž. – buvę rėžiai
  • drv. – dirva
  • drž. – daržas
  • dv. – dvaras
  • d. ž. – dirbama žemė
  • gn. – ganykla
  • frm. – ferma
  • k. – kaimas
  • kln. – kalnas
  • krm. – krūmai
  • l. – laukas
  • mst. – miestas
  • mstl. – miestelis
  • pl. – pelkė
  • plg. – palygink
  • pv. ‒ pieva
  • r. – rajonas
  • skl. – sklypas
  • sln. – slėnis
  • tr. – trakas
  • up. – upė
  • vnk. – vienkiemis
  • žv. – žvyrvietė
 

Literatūra

  • Bartkutė, Nerija, Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai, daktaro disertacija, Šiauliai, 2008.
  • Bilkis, Laimutis, Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.
  • Buvusio Baisogalos valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas, Versme.lt [žiūrėta 2014 m. balandžio 10 d.].
  • Buvusio Šeduvos miesto ir valsčiaus gyvenamųjų vietų sąrašas, Versme.lt [žiūrėta 2014 m. balandžio 10 d.].
  • Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.
  • Endzelytė, Renata, „Šiaurės vidurio Lietuvos agronimai“, Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rakstu krājums, 2004, nr. 8, p. 80‒89.
  • Endzelytė, Renata, Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai, daktaro disertacija, Kaunas, 2005.
  • Gamtos katalogas.
  • Kačinaitė, Dalia, Priesaginės darybos lietuvių oronimai, daktaro disertacija, Vilnius, 2009.
  • Kirčiavimo žodynas.
  • Kuzavinis, Kazys; Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius, 2003.
  • Lemchenas, Chackelis; Jonas Masaitis, Rusų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 2003.
  • Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė.
  • Lietuvių kalbos žodynas.
  • Lietuvių pavardžių žodynas, t. 1 (A‒K), Vilnius, 1985.
  • Lietuvių pavardžių žodynas, t. 2 (L‒Ž), Vilnius, 1989.
  • Lietuvos žemės vardyno anketos | Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė [žiūrėta 2014 balandžio 10 d.].
  • Mickienė, Ilona, „Dėl agronimų darybos“, Kalbų studijos, 2006, nr. 8, p. 27‒30.
  • Mickienė, Ilona, Telšių rajono toponimų daryba, daktaro disertacija, Kaunas, 2001.
  • Razmukaitė, Marija, Lietuvos priesaginiai oikonimai, daktaro disertacija, Vilnius, 1998.
  • Sviderskienė, Dalia, „Dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -in- vedinių“, Acta Linguistica Lithuanica, 2012, t. 66, p. 81–98.
  • Sviderskienė, Dalia, „Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai“, Acta Linguistica Lithuanica, 2010, t. 62–63, p. 97‒127.
  • Vaitkevičiūtė, Valerija, Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, t. 1‒2, Vilnius, 2003.
  • Vanagas, Aleksandras, „Lietuvių hidronimų semantika“, Lietuvių onomastikos tyrinėjimai, 1981, t. XXI, p. 4‒153.
  • Vanagas, Aleksandras, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius, 1981.
  • Vanagas, Aleksandras, Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
  • Vanagas, Aleksandras, Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis, 1970.
  • Vietovardžių kirčiavimo žodynas, Vilnius, 1994.
  • Vietovardžių žodynas, t. 1 (A‒B), Vilnius, 2007.
 

Agronyms of the Radviliškis District: Trends in the Formation of Agronyms in the Rural Districts of Baisogala, Radviliškis, and Šeduva

  • Bibliographic Description: Ilona Mickienė, Sandra Gailiūnaitė, „Radviliškio rajono agronimai: Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų darybos linkmės“, @eitis (lt), 2017, t. 844, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Ilona Mickienė, Sandra Gailiūnaitė, „Radviliškio rajono agronimai: Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų darybos linkmės“, Lituanistica, 2016, t. 62, nr. 2(103), p. 110–126, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas.
Summary: Toponyms of Lithuania have been investigated by many linguists. Unfortunately, not all toponym classes are investigated as well as others. This work is one of the very few that deals with agronyms. The objective of this work is to investigate the formation of agronyms in the rural districts of Baisogala, Radviliškis, and Šeduva. The following tasks have been set to achieve this goal: to collect agronyms from authentic pre-war Field-Name questionnaires which are stored at the Department of Onomastics of the Institute of the Lithuanian Language; to analyze the collected agronyms using the grammatical-structural classification proposed by Aleksandras Vanagas; to define the most productive types of formation. Descriptive, structural, quantitative and document analysis methods were used in this paper. In total, 936 agronyms were collected. The agronyms are divided into primary and secondary names. The analysis shows that there are more secondary names (57.7%). Secondary names are divided into derivatives (54.6%), compounds, and composite names. The first group is divided into suffix (78.6%), prefix (11.9%), and flexion (9.5%) derivatives. The second group is divided into names that are made from two nouns (73.3%), a noun and an adjective (14%), a verb and a noun (3.8%), a preposition and a noun (1.9%), and a numeral and a noun (0.6%). Finally, the third group is divided into names which are the genitive case of nouns (85.2%) and qualificative names (14.8%). Primary names (38.9%) are less popular than secondary ones. Primary names are divided into groups in which the names are made from nouns (95.9%) and from adjectives (4.1%).

Keywords: agronym, derivational analysis, toponym.