Straipsnis Įvardijimai XIX amžiaus pradžioje: Telšių bažnyčios gimimo metrikų studija

Gimimo metrikų knygoje rasta po du moterų asmenvardžius su priesaga -ina (Gintyllina) ir su priesaga -yna (Weryzyna).

Kaip matome, moterų pavardžių struktūra yra slaviška. Tai susiję su tiriamojo šaltinio, kuriame užrašytos pavardės, specifika. Įrašus rašę asmenys moterų pavardes dirbtinai užrašė ne lietuviškomis, o slaviškomis priesagomis.

Išvados

Išnagrinėjus XIX a. pradžioje aptiktus vyrų įvardijimus, patvirtinta nuomonė, kad vyrauja įvardijimai dviem asmenvardžiais. Iš visų šaltinyje rastų 791 vyrų įvardijimo tipų buvo aptikti 637 vyrų dvinariai įvardijimai (80,5 proc. visų iš šaltinio išrinktų vyrų įvardijimų).

Berniukai šioje metrikų knygoje įvardijami tik vardais. Iš 186 berniukų 142 užrašyti vienu vardu (76,3 proc.), 39 kūdikiai (20,9 proc.) – dviem vardais.

Telšių parapijos gimimo metrikų knygoje aptikti 84 skirtingi vyrų vardai. Pagal kilmę populiariausi yra lotyniški vardai, jų rasta 19.

Išanalizavus XIX a. pradžios Telšių parapijos gimimo metrikų knygą, nustatyta, kad populiariausi suaugusių vyrų vardai yra Josephus (68), Antonius (50), Joannes (45), Georgius (34). Dažniausi vaikų vardai: Antonius (22), Josephus (18), Franciscus (14), Joannes (11).

 

Šaltinyje aptikti 602 (76,1 proc.) vyrų įvardijimai su pavardėmis. Daugiausia pavardžių su slaviškomis priesagomis: -avičius, -evičius (33 proc.), -ecki, -icki, -inski, -ovski, -ski (21,9 proc.).

Išnagrinėjus moterų įvardijimus pagal juos sudarančių asmenvardžių skaičių, patvirtinta nuomonė, kad vyrauja dvinaris įvardijimas. Moterų įvardijimas dviem asmenvardžiais sudarė 82,2 proc. moterų įvardijimų (rasta 656).

Vienu asmenvardžiu buvo užrašyti 134 moterų įvardijimai (16,8 proc.).

Vardai darbe nagrinėti pagal kilmę, populiarumą. Rasti 53 skirtingi moterų vardai. Vartoti tik krikščioniškieji moterų vardai, dažniausi lotyniški (17) ir graikiški (17).

Populiariausi suaugusių moterų vardai: Marianne (72), Anna (62), Catharina (45); mergaičių: Marianna (21), Anna (14), Antonina (13), Rosalia (11).

Iš šaltinio išrinkta 618 moterų įvardijimų su slaviškos kilmės priesagomis: -ovna (-owna) – 247 asmenvardžiai (40 proc.), -ova (-owa) – 182 asmenvardžiai (29,4 proc.), 177 moterų asmenvardžiai (28,6 proc.) su galūne -a yra sudaryti iš vyriškų pavardžių su slaviška -sk- tipo priesaga.

Šiam tyrimui iš Telšių parapijos XIX a. pradžios gimimo metrikų knygos rinkti tik 1800–1802 m. įrašuose rasti vyrų ir moterų įvardijimai. Taigi vėlesniais metais šioje knygoje užrašyti asmenvardžiai dar laukia tyrėjų analizės.

 

Šaltinis

Literatūra

  • Būga, Kazimieras, „Apie lietuvių asmens vardus“ | Rinktiniai raštai, t. 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, p. 201–269.
  • Būga, Kazimieras, „Pavardžių priesaga -eikia- ir -eiko-“ | Rinktiniai raštai, t. 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, p. 140–143.
  • Čirūnaitė, Jūratė, Moterų įvardijimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dokumentuose, daktaro disertacijos santrauka, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000.
  • Garliauskas, Vidas, XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.
  • KTŽ – Kazimieras Gaivenis, Stasys Keinys, Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990.
  • Kuzavinis, Kazimieras; Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987.
  • LPŽ – Aleksandras Vanagas (red.), Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, Vilnius: Mokslas, 1985, 1989.
  • Maciejauskienė, Vitalija, Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas, 1991.
  • Mickienė, Ilona; Inesa Birbilaitė, „Moterų įvardijimas XVIII a. pradžioje: Telšių bažnyčios krikšto metrikų studija“, Respectus Philologikus, 2011, nr. 9 (24), p. 157–167.
  • Ragauskaitė, Alma, XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.
  • Sinkevičiūtė, Daiva, Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006.
  • Vanagas, Aleksandras, Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas, 1982.
  • Zinkevičius, Zigmas, Krikščioniško vardyno kelionė į Lietuvą, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2010.
  • Zinkevičius, Zigmas, Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas, 1977.
  • Zinkevičius, Zigmas, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.
  • Žemienė, Aušra, XVIII–XIX a. Ragainės apskrities lietuvininkų pavardžių daryba ir kilmė, daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, filologija (04 H), Vilnius, 2002.
 

Namings at The beginning of 19th Century: A study of Telšiai Parish Baptism Registry Book

  • Bibliographic Description: Ilona Mickienė, Aušra Černiauskaitė, „Įvardijimai XIX amžiaus pradžioje: Telšių bažnyčios gimimo metrikų studija“, @eitis (lt), 2017, t. 916, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Ilona Mickienė, Aušra Černiauskaitė, „Įvardijimai XIX amžiaus pradžioje: Telšių bažnyčios gimimo metrikų studija“, Lituanistica, 2014, t. 60, nr. 3(97), p. 168–179, ISSN 0235-716X.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas.

Summary. It is necessary to collect, examine and classify the namings found in various sources in order to understand the origin and development of the contemporary Lithuanian names and surnames. Thus, the aim of this master thesis is to examine male and female namings found in the 19th Century Telšiai Parish Baptism Registry Book, discuss the means of naming and distinguish the most popular names at that time. As well, the work aims to analyze the anthroponyms (any kind of proper name, surname or pseudonym) according to their formation and origin. The object of the study concentrates on the naming and the anthroponyms of men and women in the Telšiai Parish Baptism Registry Book. 1 589 male and female anthroponyms, including the names and surnames of baptized children, their parents, godparents and other people in the ceremony, were collected from the source. Even though the Registry Book dates from 1800 to 1812, only the records of the first two years are analyzed in this paper. The analysis of the data leads to the conclusions that in the beginning of the 19th century baptized babies were usually named by the first name (monomial naming), meanwhile their parents and godparents were often named by the first name and surname or by two names (binomial naming). In addition, the naming of men and women is analyzed according to the origin and popularity. Usually the names were of Latin, Greek, Hebrew or German origin. The most popular male names were Josephus (68), Antonius (50), Joannes (45), while Marianne (72), Anna (62), Catharina (45) were the most common female names.

Keywords: anthroponym, naming, first name.

 
Grįžti