Studija Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos

Davainis-Silvestraitis buvo vienas aktyviausių XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios lietuvių pasakojamosios tautosakos rinkėjų. Jis sukaupė apie 700 pasakų, sakmių ir oracijų, iš kurių paskelbta buvo mažiau nei pusė. 1894 metais išleistas didžiausias pasakų ir sakmių rinkinys lenkų kalba Podania žmujdzkie (Žemaičių padavimai). Originalus padavimų tekstas lietuvių kalba neišliko. Išlikusiame minėtų padavimų vertimo į lenkų kalbą rankraštyje autoriaus palikta daug tarminės ir kultūrinės (mitologinės) leksikos lietuvių kalba – tam tikrų daiktų, ritualinių veiksmų, pačių ritualų, mitologinių būtybių pavadinimų. Lietuviškai užrašyti ir sunkiai išverčiami fragmentai, nes autorius stengėsi perteikti padavimų stilistikos ypatumus. Dažniausiai tai frazeologizmai, frazemos, malonybiniai kreipiniai, keiksmažodžiai. Svarbios ir įdomios Davainio-Silvestraičio pateiktos liaudiškos šios leksikos definicijos. Pačios leksikos ir liaudiškų komentarų reikšmė yra didžiulė – tai buvo laikotarpis, kai formavosi pirmosios mokslinės lietuvių tarmių ir tautosakos tyrimo metodologijos. Išsami jų analizė ateityje galėtų padėti giliau suvokti Davainio-Silvestraičio taikytos pažangios metodologijos visumą, o lyginamoji Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse surinktos medžiagos apžvalga tik patvirtintų lietuvių tyrėjų išradingumą ir jų atliktų darbų naujoviškumą.

 

Šaltiniai ir literatūra

  • Astramskas, Arūnas, „Revoliucionierius, publicistas ir mokslininkas Jonas Vitartas“, Žiemgala, 2013, nr. 1, p. 28–30.
  • Bartmiński, Jerzy, „Etnolingwistyka słowiańska – próba bilansu“, Etnolingwistyka, 2005, nr 16, s. 9–28.
  • Basanavičius, Jonas, Medega musu tautiszkai vaistinykystai. Parupino Dr. J. Basanavičius. Atspaudas isz. „Dirvos”, Shenandoah (Pa.): [V. Šlekio sp.]. biedrības Rakstniecības nodaļa, 1898.
  • Biblioteka Wisły, t. 1–15, Warszawa: Wydawnictwo Michała Arcta, 1889–1896.
  • Biernacka, Maria, Etnografia Polski, przemiany kultury ludowej, t. 1, pod red. M. Biernackiej i in., Wrocław: Ossolineum, 1976.
  • Biruta, „Dożynki na Litwie“, Wisła, 1889, nr 3, s. 93–94.
  • Bystroń, Jan, Wstęp do ludoznawstwa polskiego, Lwów: K. S. Jakubowski, 1926.
  • Bušmienė, Stasė, Eduardas Volteris. Biobibliografija, Vilnius: LTSR Valstybinė respublikinė biblioteka, 1973.
  • Butkus, Alvydas; Kristina Vaisvalavičienė, „Baltų humanitarui – 150“, Tautosakos darbai, 2006, nr. 31, p. 246–250.
  • Cappeller, Carl, Kaip senëji Lëtuvininkai gyveno: Aufzeichnungen aus dem Kreise Stallupönen mit Anmerkungen und Wörterbuch von Carl Cappeller, Heidelberg: Carl Winter’s Universitäts-Buchhandlung, 1904.
  • Cappeller, Carl, „Wie die alter Litauer lebten“, Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft, 1907, Nr. 29, S. 365–383; Nr. 30, S. 561–582.
  • Davainis-Silvestraitis, Mečislovas, Padavimų rankraščiai 1, 1883, LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 179.
  • Davainis-Silvestraitis, Mečislovas, Mečislovo Davainio-Silvestraičio laiškai Janui Karlovičiui, 1886–1889, LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 95.
  • Davainis-Silvestraitis, Mečislovas, Padavimų rankraščiai 2, 1889, LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 175.
  • Davainis-Silvestraitis, Mečislovas, Pasakos, sakmės, oracijos, surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis, paruošė Bronislava Kerbelytė, Klimas Viščinis, redagavo Kostas Aleksynas, Vilnius: Vaga, 1973.
  • Dowgird, Tadeusz, „Pisanki“, Wisła, 1890, nr 4, s. 818–825.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „Teksty szlachty żmujdzkiej“, Wisła, 1888, nr 2, s. 154–165, 312–324.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „Kozik“, Wisła, 1890, nr 4, s. 339–340.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „E. Veckenstedt. La musique et la danse dans les traditions des Lithuaniens”, Wisła, 1890, nr 4, s. 934–935.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „Poszukiwania. Sobótka“, Wisła, 1891, nr 5, s. 927–932.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „O dzwonach kościelnych“, Wisła, 1892, nr 6, s. 495–496.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „Poszukiwania. Sobótka“, Wisła, 1893, nr 7, s. 392.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, Podania żmujdzkie, zebrał i dosłownie spolszczył Mieczysław Dowojna-Sylwestrowicz, t. 1. Biblioteka Wisły 12, wychodząca pod redakcją i nakładem Jana Karłowicza, Warszawa: Skład Główny w Księgarni M. Arcta; 2. Biblioteka Wisły 13, wychodząca pod redakcją i nakładem Jana Karłowicza, Warszawa: Skład Główny w Księgarni M. Arcta, 1894.
  • Dowojna-Sylwestrowicz, Mieczysław, „Zgoda co do języków“, Litwa, 1908, nr 1, s. 1–2.
  • Gajkowa, Olga, Jan Karłowicz i Ludwik Krzywicki jako reprezentanci dwu nurtów w etnologii polskiej, Wrocław: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze, 1959.
  • Gajkowa, Olga; Stanisław Urbańczyk, „Jan Karłowicz“ | Polski słownik biograficzny 12, Wrocław: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, 1966, s. 53–57.
  • Gerulis, Liudas, Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas (iš „Lietuvių Tautos“), Vilniuje: M. Kuktos spaustuvė, 1907.
  • Gomóła, Anna, Jan Michał Witort: Wprowadzenie do antropologii pokolenia „ludzi naukowych”, Poznań-Katowice: Exemplum, 2011.
  • Grigas, Kazys, „Lituanistinė medžiaga J. Karlovičiaus rankraštiniame palikime“ | Literatūra ir kalba, t. 3, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958, p. 595–600.
  • „Hochzeitsbräuche der Wielonischer Litauer“, Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft, 1889, Nr. 14, S. 134–178; 1890, Nr. 15, S. 201–248.
  • Ilgiewicz, Henryka, „Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) biblioteka: komplektavimas ir fondu raida“, Knygotyra, 2011, nr. 57, p. 217–234.
  • Ivinskaja, Aliona; Kristina Rutkovska, „Teminio žodynėlio ‘Lęgwas pasabas iszsimokima ležuwiu lękiszka ir lietuwiszka’, išleisto 1860 metais, analizė“ | Studentų mokslinė praktika 2013: konferencijos pranešimų santraukos, t. 2, 2013, p. 7–8.
  • Jurginis, Juozas, „Lietuvių mokslo draugija“ | Iš lietuvių kultūros istorijos. Mokslo, kultūros ir švietimo draugijos, Vilnius: Mokslas, 1975, p. 37–118.
  • Juszkiewicz, Antoni, „Wesele litewskie w okolicy Wielony”, przekład I. Kopernickiego i Jana Karłowicza, Wisła, 1893, nr 7, s. 443–493, 703–719.
  • Juszkiewicz, Antoni, „Wesele welońskie”, Wisła, 1894, nr 18, s. 114–131, 419–434.
  • Kapełuś, Helena, „Jan Karłowicz jako folklorysta”, Poradnik Językowy, 1979, nr 9, s. 456–465.
  • Karłowicz, Jan, Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vertimo bandymas, 1868, LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 190.
  • Karłowicz, Jan, Poradnik dla zbierających rzeczy ludowe, Warszawa: Skład główny w Księgarni M. Orgelbranda, 1871.
  • Karłowicz, Jan, E. Veckenstedto knygos recenzija, 1883, LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 136.
  • Karłowicz, Jan, Podania i bajki ludowe zebrane na Litwie staraniem Jana Karłowicza. Osobne odbicie z XI. Tomu Zbioru Wiadomości Komisyi Antropologicznej Akademii Umiejętności. Kraków: Z Drukarni Uniwersytetu Jagiellońskiego pod zarządem A. M. Kosterkiewicza, 1887, s. 1–127.
  • Karłowicz, Jan, „Rzeczy litewskie i łotewskie“, Wisła, 1888, nr 2, s. 237–238.
  • Karłowicz, Jan, Poradnik dla zbierających rzeczy ludowe na Litwie, 1888, LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 198.
  • Karłowicz, Jan, „La mythologie lithuanienne et M. Veckenstedt”, Melusine, 1890, nr 5, s. 121–143.
  • Karłowicz, Jan, „Najnowsze kierunki badań mitologicznych”, Wisła, 1901, nr 15, s. 580–589, 667–682.
  • Kaunas, Domas; Hans Masalskis, „Paskutinis Lietuvių literatūros draugijos narių sąrašas“, Knygotyra, 1998, nr. 34, p. 176–210.
  • Kerbelytė, Bronislava, „Mečislovas Davainis-Silvestraitis tautosakininkas“ | Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Pasakos, sakmės, oracijos, surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis, paruošė Bronislava Kerbelytė, Klimas Viščinis, redagavo Kostas Aleksynas, Vilnius: Vaga, 1973, p. 5–38.
  • Kerbelytė, Bronislava, „Mečislovas Davainis-Silvestraitis – pasakų ir sakmių užrašinėtojas“, Aitvarai, 1999, nr. 10, p. 127–128.
  • Kibort, Józef, „Próbki piosnek litewskich”, zebrał Kibort, Wisła, 1887, nr 1, s. 78–80, 112–115, 157–160,192–200, 233–240, 271–279, 312–317, 345–366.
  • Kibort, Józef, „Żmujdzkie podania o kwiatach”, Wisła, 1893, nr 7, s. 156–157.
  • Kibort, Józef, „Żmujdzkie prawo bartnicze”, Wisła, 1893, nr 7, s. 296–299.
  • Kibort, Józef, „Charakterystyczne wyrażenia żmujdzkie”, Wisła, 1893, nr 7, s. 312–317.
  • Kibort, Józef, „Humor ludu żmujdzkiego”, Wisła, 1893, nr 7, s. 584–590.
  • Kibort, Józef, „Kilka szczegółów o Żmujdzinach według ich własnych podań“, Wisła, 1896, nr 10, s. 780–782.
  • Kibort, Józef, „Burtininkas”, Wisła, 1898, nr 11, s. 99–103.
  • Kibort, Józef, „Istoty mityczne na Żmujdzi”, Wisła, 1904, nr 18, s. 322–330, 519–525.
  • Kibort, Józef, „Wierzenia ludowe żmujdzkie”, Wisła, 1905, nr 19, s. 365–370.
  • Krzyżanowski, Julian (red.), Słownik folkloru polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna, 1965.
  • Kutrzeba-Pojnarowa, Anna, Rozwój etnografii i etnologii w Polsce, Kraków: Nakładem Polskiej Akademii Umiejętności, 1948.
  • Kutrzeba-Pojnarowa, Anna, „Znaczenie Jana Karloviča dla rozwoju etnografii”, Poradnik Językowy, 1979, nr 9, s. 443–454.
  • Ledesma, Jokūbas, Katechizm Ledesmy w przekładzie wschodnio-litewskim z wydania wileńskiego z r. 1605 – Kathechismas, arba Mokslas kiekwienam krikszczionii priwalvs. Kathechismas, aba Pamokimas wienam kvriamgi kriksczonivy reykiamas, wydał i gramatycznym wstępem i słownikiem opatrzył dr. Jan Bystroń, nauczyciel gymnazyjalny w Stryju. W Krakowie: Drukarnia Uniwersytetu Jagiellońskiego pod zarządem A. M. Kosterkiewicza, 1890.
  • Lietuvių tauta, t. 1–5, Vilnius, 1907–1935.
  • Łossowski, Piotr, Po tej i tamtej stronie Niemna. Stosunki polsko-litewskie 1883–1939, Warszawa: Czytelnik, 1985.
  • LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
  • Mastianica, Olga, „Bajoras, rašantis lietuviškai“, arba kalbos ir tautinės tapatybės ryšys ankstyvojoje Mečislavo Davainio-Silvestraičio publicistikoje“, Alt, 2013, nr. 15, p. 000–000.
  • „Mieczysław Dowojna-Sylwestrowicz” | Polski Słownik Biograficzny 5, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1939, s. 356.
  • Mikulėnienė, Danguolė; Anna Stafecka, „Iš lietuvių ir latvių tarmėtyros istorijos: leksikos klausimai Eduardo Volterio programose“, Baltistica, 2011, t. 46, nr. 1, 123–133.
  • Milius, Vacys, Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija (XIX a. antroji pusė–XX a. pirmoji pusė), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.
  • Mitteilungen der litauischen literarischen gesellschaft, Bd. 1–6, Nr. 1–31, Tilžė, 1880–1912.
  • Poniatowski, Stanisław, Etnografia Polski, Warszawa: Wiedza o Polsce, 1932.
  • Programma tautas gara mantu krājējiem, Jelgava: Jelgavas Latviešu, 1892.
  • Repšienė, Rita, „Mečislovas Davainis-Silvestraitis (apie tautosakininką, poetą, publicistą, minint jo 150-ąsias metines)“, Sandarva, 1999, nr. 20, p. 7.
  • Römer, Aleksander, „Jeździec z sochą”, Wisła, 1889, nr 3, s. 169.
  • Rutkowska, Krystyna, „Zasługi Jana Karloviča dla języka i folkloru litewskiego”, Poradnik Językowy, 2013, nr 5, s. 21–29.
  • S. P., Łęgwas pasabas iszsimokima leźuwiu lękiszka ir letuwiszka – Łatwy sposob nauczenia się języków polskiego i litewskiego, par S. P., Wilniuje: kaszta S. Neumana, 1860.
  • Sabaliauskas, Algirdas, Lietuvių kalbos tyrinėjimų istorija iki 1940 m., Vilnius: Mokslas, 1979.
  • Sawaniewska-Mochowa, Zofia, Ze studiów nad socjolektem drobnej szlachty kowieńskiej XIX wieku (na podstawie słowników przekładowych Antoniego Juszkiewicza), Bydgoszcz: Wyd. Akademii Bydgoskiej, 2002.
  • Sawaniewska-Mochowa, Zofia, „Polscy miłośnicy języka i folkloru litewskiego w XIX wieku”, Acta Baltico-Slavica, 2003, nr 27, s. 73–95.
  • Syrokomla, Jan, „Szkice ze Żmudzi”, Kurjer Polski, 1891, nr 178, 179, 180, 182, 184.
  • Syrokomla, Jan, „Szkice z nad Niewiaży”, Tydzień (dodatek do Kurjera Lwowskiego, Lwów), 1899, s. 33–38, 40–41, 43–46, 48–53.
  • Skrodenis, Stasys, „Energingas XIX a. kraštotyrininkas (minint M. Davainio-Silvestraičiaus 120 m. gimimo ir 50 m. mirties jubiliejus)“, Bibliotekų darbas, 1969, nr. 4, p. 24–25.
  • Sužinskas, Aloyzas, „Tautosakininkas ir publicistas (M. Davainis-Silvestraitis)“, Gimtinė, 1999, nr. 4, p. 9.
  • Szyrwid, Konstanty, Dictionarium trium lingvarum in usum studiosae iuventutis, auctore R. P. Constantino Szyrwid e Societate Jesu. Quinta editio recognita et aucta. Vilnae: typis Academicis Societatis Jesu, 1713.
  • Terlecka, Małgorzata, Historia etnografii polskiej, pod red. M. Terleckiej, Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1973.
  • Trumpa Folklioro dalykams rinkti PROGRAMA. Sutaisyta d-ro K. Griniaus ir L. M. D-jos Folklioro Komisijos narių: prof. E. Volterio, d-ro J. Basanavičiaus, kun. J. Tumo ir adv. A. Janulaičio. Vilniūje, M Kuktos spaustuvė, Dvorcovaja (Rūmų) g. 4, 1910.
  • Veckenstedt, Edmund, Die Mythen, Sagen und Legenden der Žamaiten (Litauer), Bd. 1–2. Gesammelt und herausgegeben von Dr. Edm. Veckenstedt. Heidelberg, 1883.
  • Viščinis, Klimas, „Etnografinė medžiaga Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rankraščiuose“ | Lietuvos istorijos metraštis, 1980 metai, Vilnius: Mokslas, 1981, p. 142–148.
  • Wisła, nr 1–21, Warszawa, 1887–1905, 1916–1917, 1922.
  • Witort, Jan, „Ludność polska w gub. Kowieńskiej”, Lud, 1895, nr 1, s. 256–262.
  • Witort, Jan, „Pamiętnik gub. Kowieńskiej za lata 1886-1895”, Wisła, 1897, nr 11, s. 169–176, 384–392.
  • Witort, Jan, „Dwie bajki z pod Poniewieża”, Wisła, 1898, nr 11, s. 263–265.
  • Witort, Jan, „Legenda o Sicińskim, pośle upickim”, Wisła, 1898, nr 11, s. 433–447.
  • Witort, Jan, Zarysy prawa zwyczajowego ludu litewskiego, Lwów: Towarzystwo Ludoznawcze, 1898.
  • Wolter, Eduard, „Zur litauischen Dialektkunde“, Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft, 1895, Nr. 20, S. 166–187.
  • Wolter, Eduard, „Die Zahle der Litauer im Gouvernement Wilna“, Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft, 1902–1903, Nr. 27–28, S. 261–266.
  • Życie i prace Jana Karłowicza (1836–1903). Książka zbiorowa wydana nakładem i staraniem „Wisły“, Warszawa, 1904.
  • Вольтер, Эдуард, «Об изученiи Литвы и Жмудiи», Ковенскiя губернскiя ведомости, 1886, № 64.
  • Вольтер, Эдуард, Об изученiи Литовской мифологiи, Ковна, 1887.
  • Живая Старина. Перiодическое изданiе отделенiя Этнографiи Импeрaтoрcкaго Русскaго Географическaго Общества, Санкт-Петербург, 1890–1917.
  • Известия Имп. Русского Географического общества, издаваемые под ред. секретаря общества, Санкт-Петербург, 1865–1917.
  • Русского географического общества по отделению этнографии, Санкт-Петербург, 1867–1925.
 

The Collaboration of Two Lithuanian Folklore Collectors Jan Karłowicz and Mečislovas Davainis-Sivestraitis: Developing Methodology, Sketching Ethnolinguistics

  • Bibliographic Description: Kristina Rutkovska, Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos, @eitis (lt), 2017, t. 948, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Kristina Rutkovska, „Lietuvių tautosakos rinkėjų Jano Karlovičiaus ir Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas: metodologijos raida, etnolingvistikos apraiškos“, Archivum Lithuanicum, 2013, t. 15, p. 227–248, ISSN 1392-737X.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universitetas.

Summary. My study deals with the new research methodology that was emerging in late nineteenth and early twentieth century in the field of Lithuanian folklore. I pay particular attention to Jan Karłowicz and Mečislovas Davainis-Silvestraitis’ cooperation and to Karłowicz’s methodological revision of contemporary folklore theory and its practical application.

I based my research on Karłowicz’s insights and suggestions, published in his folklore collections of 1871 and 1888, and on Davainis-Silvestraitis’ folklore manuscripts. The texts uncover the talent of these Lithuanian folklore collectors – they prepared volumes for publication in Polish but managed to preserve original features of Lithuanian lexicon.

Ethnographic and literary societies of that time (Russian Geographical Society – Rus. Русское географическое общество; Lithuanian Literary Society—Ger. Litauische litterarische Gesellschaft; Society of Folklore Collectors—Pol. Towarzystwo Ludoznawcze; and Scientific Society of Lithuania, Lit. Lietuvos mokslo draugija) not only acclaimed Karłowicz and Davainis-Silvestraitis’ research, proposed methodology, and collections, they also carried out their own folklore research in Lithuanian speaking areas. Both Karłowicz and Davainis-Silvestraitis worked closely with these associations and were familiar with their methodology and main research directions.

Keywords: Jan Karłowicz, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, ethnolinguistics, contemporary theory of folklore.