Įvadas
Nagrinėjant konkrečios pažinimo srities raidą, dažniausiai įprasta remtis idėjų, pateikiamų brandžiuose veikaluose ir nulėmusių svarbius koncepcinius pokyčius, analize. Tokie tyrimai leidžia įžvelgti ryškius paradigminius lūžius, naujų sampratos lygmenų pasiekimo momentus. Paprastai tyrimo objektais tampa vadovėliai, mokslinės monografijos, straipsniai aukštai kotiruojamuose periodiniuose leidiniuose. Kita vertus, nagrinėjant specifinę dėl autorių požiūrio į analizuojamus klausimus medžiagą, pateikiamą skirtingu formatu, dažnai susiduriama su sunkumais parenkant jos vertinimo kriterijus.
Šiuo požiūriu žymiai patogiau tyrimų objektu rinktis pagal vienodus, griežtus ir aiškius reikalavimus parengtus informacijos šaltinius: tam tikro mokslo žurnalo straipsnius, tęstinių konferencijų pranešimų rinkinius, konkrečios įstaigos ataskaitas ir pan. Deja, medžiagos, kuria remiantis galima būtų atlikti patikimą su Žemės mokslais susijusių sričių problematikos analizę Lietuvoje, labai stinga. Šiai tematikai skirtų periodinių mokslo leidinių šalyje (nuo pat jų leidimo pradžios) buvo vos vienas ar keli, o jų formatas ir reikalavimai – nuolat keitėsi. Šios srities mokslinės konferencijos dažniausiai būdavo proginės, todėl rengėjai taikė skirtingus kriterijus pranešimų kokybei bei pateikimo formai, o mokslines ataskaitas rengiančios organizacijos paprastai stengėsi vykdyti užsakovo nurodymus (kurie net ir valstybinėse institucijose nepasižymėjo bendra koncepcija). Su visomis išvardytomis problemomis susiduriama ir mėginant tyrinėti Lietuvos hidrometeorologijos istorinę raidą. Maža to, domintis gana siauros mokslo šakos plėtra nedideliame regione, nelabai įmanoma atlikti ir konceptualiuose veikaluose pateikta medžiaga pagrįstos analizės. Šios priežastys paskatino kitokio pobūdžio duomenų, leidžiančių apžvelgti svarbiausius hidrometeorologijos mokslinių minčių plėtros etapus, paieškas.