Straipsnis Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo(si) raiška pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos bendrosiose programose

Svarbu pabrėžti, kad didžiausia problema yra Bendrosiose programose esančių temų (sričių) ne kiekybinė, o kokybinė analizė. Bendrosiose programose įtvirtintas koncentrinis mokymo(si) principas pasižymi siekiu išmokyti „visos“ pasaulio ir Lietuvos istorijos nuo žmonijos atsiradimo iki mūsų dienų yra neįmanomas. Tris kartus tų pačių temų mokymas(is) savo medžiagos turinio pateikimu: autoriniu tekstu, iliustracijomis ir schemomis santykinai su nežymiais papildymais neišvengiamai dubliuojasi. Tačiau gilesnė problema yra ne medžiagos dubliavimas, o pačios programos – jos numato momentinį vienos temos nagrinėjimą, nes vieną dieną mokoma(si) apie Staliną, kitą – apie Hitlerį, trečią – apie Antrąjį pasaulinį karą ir t. t. Toks paviršutiniškas istorijos „mokymas“ iš mokinių nereikalauja platesnio ir gilesnio istorijos suvokimo (kursyvas – A. B.). Palyginti Tarptautinio bakalaureato istorijos programa reikalauja ne visų, bet kelių temų gilesnio suvokimo Žr. International Baccaleureate Organization, Diploma Programme: History guide, 2008. .

 

Mokinių gebėjimų ugdymas pagal Bendrąsias programas. Kitas reikšmingas klausimas: ar Bendrosiose programose įvardyti gebėjimai skatina mokinių daugiaperspektyvį požiūrį į istoriją? Minėtoje Tarptautinio bakalaureato programoje (sic!) istorijos mokymo(si) pagrindinis tikslas – „skatinti istorijos kaip dalyko supratimą, įskaitant jos esmę ir šaltinių, metodų bei interpretacijų įvairovę“ Ten pat. . Priešingai – mūsų programose pirmiau pabrėžiamos bendrosios kompetencijos, o apie skirtingas praeities įvykių interpretacijas net neužsiminta. Programos ketvirtu uždaviniu teigiama, kad siekdami istorijos dalyko tikslo, mokiniai „įžvelgia skirtingas istorijos įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų priežastis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008. Kursyvas – A. B. . Programoje nurodyta, kad mokiniai renka ir nagrinėja įvairiuose šaltiniuose ir žiniasklaidoje pateiktą informaciją ir kritiškai ją vertina. Pabrėžiama, kad „istorijos tyrimas ir interpretavimas turėtų apimti mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, reikalingas istorijos įvykiams ir reiškiniams analizuoti; rinkti informaciją iš istorijos šaltinių, nustatyti jų atsiradimo laiką, svarstyti jų kontekstą, spręsti jų autorystės ir patikimumo klausimus; remiantis dokumentine medžiaga, konstruoti istorinį aiškinimą; remiantis įvairiais kriterijais, kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas Ten pat. Kursyvas – A. B. . Verta pabrėžti, kad mokiniams turėtų būti pateikiami istorijos šaltiniai, kurie atspindėtų naujausius istorikų tyrinėjimus, be kurių neįsivaizduojamas darbas su istorijos šaltiniais ir išvardytų gebėjimų ugdymas.

 

Vidurinio ugdymo programos nei tikslas, nei uždaviniai nenurodo skirtingų požiūrių, tačiau mums aktuali trečioji ugdomosios veiklos sritis – Istorijos tyrimas ir interpretavimas Originale išskirta tamsesniu šriftu – A. B. . Joje pabrėžta, kad „įvairiuose šaltiniuose, istorikų tekstuose esančios informacijos supratimas, jų tinkamumo atsakant į nagrinėjamus klausimus vertinimas; gebėjimas iš įvairių pozicijų paaiškinti istorinę visuomenės praeitį, jos kaitos priežastis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vidurinio ugdymo bendrosios programos, 2011. Kursyvas – A. B. . Siekiant išsiaiškinti, kaip realiai funkcionuoja šie gebėjimai, prireiktų atskiro tyrimo.

Bendrųjų programų turinio kaitos pokyčiai. Išnagrinėjus Bendrąsias programas pastebėta tendencija, kad nuolat mažėja istorijos tematikos apimtis ir šiek tiek keičiasi chronologinės ribos. Galima teigti, kad esminis lūžis įvyko 2003 m. patvirtinus Bendrąsias programas. Iki tol programose dominavo politinė istorija su maža dalimi kultūros istorijos Žr. Evaldas Bakonis, Rimantas Jokimaitis, Eugenijus Manelis (sud.), Bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–XII klasei, 1997; Bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–XII klasei, 1999. . Pavyzdžiui, pagal 1990 m. programą V klasėje buvo tokia tema „1905–1907 m. Rusijos revoliucijos atgarsiai Lietuvoje“ (Darbininkų klasės augimas. Darbininkų buitis. Caro nuolaidos. Spaudos atgavimas) Juozas Parnarauskas, Rimantas Jokimaitis, Antanas Kulakauskas, Alfredas Bumblauskas (sud.), Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–XII kl., 1990. . Iš pateikto pavyzdžio galima daryti prielaidą, kad neseniai atkūrus nepriklausomybę nespėta atsisakyti sovietinio palikimo, kas vėliau sėkmingai padaryta. V klasėje nebeliko tokių temų, kaip „Saulės ir Durbės kautynės“ arba „Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą“ (programoje kaip atskira tema buvo iki 2003 m.). Šios temos epizodiškai paprastai tik paminint datas yra integruotos į platesnes temas, pvz., apie Saulės mūšį penktokai sužino, kai mokosi apie kryžiuočius ir kalavijuočius. O apie Dariaus ir Girėno skrydį penktokai gali ir nesužinoti, nes vienų vadovėlių autoriai neatsižvelgdami į Bendrąsias programas, kad tema neįtraukta, ją vadovėliuose pateikia atskira tema, pvz., „Skrydis per Atlantą“ Rimvydas Laužikas, Karolis Mickevičius, Ignas Kapleris, Kelias: istorijos vadovėlis 5 klasei, 2012. , kiti priešingai – vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis nepateikia Žr. Darius Petreikis, Jūratė Litvinaitė, Faustas Meškuotis, Rūta Ramoškaitė-Stongvilienė, Algis Bitautas, Simona Stankutė, Istorija: vadovėlis 5 klasei, 2014. . Pavyzdžių, kai viena ar kita tema istorijos vadovėliuose neatitinka Bendrųjų programų, galime rasti ir daugiau. Tačiau mums aktualu, ne tai, kokios temos yra įtraukos ar neįtrauktos į istorijos vadovėlius, o kodėl vienoms temoms skiriama daugiau, o kitoms mažiau dėmesio.

 

Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad programose perėjus prie mokinių gebėjimų akcentavimo, turinio apimtys tapo glaustos ir neapibrėžtos. Taip jos sudaro galimybę vadovėlių autoriams interpretuoti, kurią temą ar temas labiau akcentuoti, o kurių neįtraukti. Pvz., programoje teigiama, kad VII klasėje mokiniai susipažįsta su vienos arba dviejų senovės Rytų civilizacijų valstybių raida: susidarymu, valdymu ir santykiais su kaimynais Žr. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008. . Palyginę du istorijos vadovėlius septintokams, matome, kad toks programoje esantis neapibrėžimas vadovėlių autorių suprastas skirtingai. Vadovėlyje Laikas rasime atskiras temas Senovės Indija ir Senovės Kinija Žr. Karolis Mickevičius et al., 2014. , o vadovėlyje Raktas minėtų civilizacijų nėra, mokiniams netgi pabrėžta, kad Kinijos ir Indijos civilizacijos „neįtrauktos į bendrojo lavinimo programą, todėl šiame vadovėlyje apie jas nebus kalbama“ Nelija Kostinienė, Marius Ščavinskas, Mindaugas Tamošaitis, Istorijos vadovėlis 7 klasei, 2011. .

Atsižvelgiant į 2003 m. patvirtintas atnaujintas Bendrąsias programas, V klasėje iškeltas tikslas, kad „mokydami ir mokydamiesi istorijos, turime pažinti ir suprasti konkrečią praeities žmogaus buitį, mąstyseną, jauseną, tikėseną, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį ir pagrindinius istorijos įvykius, reiškinius bei procesus“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai; priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas, 2003. . To rezultatas, kad V klasėje įtrauktos tokios naujos temos kaip kasdienis žmonių gyvenimas kunigaikščio dvare, mieste ir kaime; luominėje visuomenėje; XIX amžiaus Lietuvoje; sovietinėje Lietuvoje Žr. ten pat. . Taip pat akcentuojamas dėmesys tokioms temoms: mokslo bei technikos pažanga bei jos poveikis visuomenės raidai, žmogaus pasaulėvaizdžio pokyčiai, emigrantų gyvenimas ir kitos.

 

Užsienio didaktikos specialistų, pvz., Michaelio P. Marino Žr. Michael P. Marino, “High School World History Textbooks: An Analysis of Content Focus and Chronological Approaches,” 2011, atliktas tyrimas parodė, jog pasaulio istorijos vadovėliuose vyrauja Europos istorijai skirtos temos. Remiantis šia metodika, pastebima tendencija, kad mūsų Bendrosiose programose nuolat mažėja istorijos turinio apimtys, pvz., VI klasėje atsisakyta tokių temų kaip senovės Rytų civilizacijos (Šumero, Egipto, finikiečių, Kinijos, Indijos), Čingischanas, Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas, Pilietinis karas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, VI klasėje atsisakyta dėstyti pasaulio istoriją, padidėjo dėmesys Europos istorijai. Vienas iš VI klasės vadovėlių netgi pavadintas Europos palikimas Žr. Jūratė Litvinaitė, Audronė Bakonienė, Europos palikimas: istorijos vadovėlis 6 klasei, 2009. . Taigi programose vyrauja eurocentrizmas, t. y. pasaulio (visuotinė) istorijos tematikai siaurėjant, likusio pasaulio regionų istorija traktuojama kaip nesvarbi ir nereikalaujanti dėmesio.

Išvados

1. Daugiaperspektyvio požiūrio struktūra – tai daugybė vienas su kitu susijusių aspektų, kurie atsižvelgiant į tai, kas pasirenkama „pagrindu“, (mokymo(si) turinys – pagal erdvę: lokalinė, Lietuvos ar pasaulio istorija; pagal istorinę tematiką: politinė, ekonominė, socialinė, religijų, kultūros ir kt. istorija), iš ko: vadovėliuose vyraujantis naratyvas – tautinė ar alternatyvi (kritinė) istorija; ir kas – mokytojai su mokiniais, t. y. iš kur „atėję“, kurie to „pagrindo“ moko(si): jų tautinė, socialinė, konfesinė, politinė ar ekonominė padėtis, jų specifiniai tikslai ir prioritetai, jų vertybių sistema bei daugelis kitų faktorių, lemia skirtingus požiūrius, nes žvelgiama iš skirtingų perspektyvų.

 

2. Bendrosios istorijos programos buvo išanalizuotos keliais aspektais: programų struktūros, mokinių gebėjimų ir pasiekimų reikalavimo bei turinio apimties kaitos. Nagrinėjant Bendrųjų istorijos programų struktūrą galima išskirti du etapus: 1990–1999 m. leistos programos ir nuo 2002 m. iki šiol. Pirmasis etapas pasižymėjo beveik kasmet leidžiamomis programomis, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas istorijos turiniui. Antras etapas pasižymi mokinių pasiekimų ir gebėjimų akcentavimu, tačiau žvelgiant daugiaperspektyviu požiūriu programų turinio apimtys tapo glaustos ir sudaro galimybę įvairioms vadovėlių autorių interpretacijoms.

3. Atlikus programų analizę daugiaperspektyvio požiūrio aspektu nustatyta, kad programose, ypač pradėjus akcentuoti mokinių gebėjimus, atsirado gebėjimų, skirtų mokiniams istorijos šaltinius vertinti kritiškai iš kelių pozicijų. Konstatuotina, kad ilgą laiką dominavus politinei istorijai į programų turinį įtrauktos tokios temos: kasdienybės istorija, mokslo bei technikos pažanga bei jos poveikis visuomenės raidai, žmogaus pasaulėvaizdžio pokyčiai ir kitos. Kita vertus, ryškėja eurocentrizmas, o pasaulio istorija traktuojama kaip nesvarbi.

 

Literatūra ir šaltiniai

  • Ahonen, Sirkka, „Nauji istorijos mokymo planai Baltijos regione: Estija 1990-aisiais. Naratyvo transformacija“ | Ursula A. J. Becher, Alfredas Bumblauskas, Jörn Rüsen (sud.), Istoriografija ir atvira visuomenė Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, p. 294.
  • Bakonis, Evaldas, „Naujos temos istorijos vadovėliuose: Lietuvos patirtis kaimynų kontekste“ | Vida Pukienė, Rūta Ramoškaitė (sud.), Visuotinė istorija vidurinėje mokykloje: dabartis ir perspektyvos, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 17–25.
  • Bakonis, Evaldas, „Socialinių mokslų vadovėliai“ | Teodoras Tamošiūnas (sud.), Multikultūrinių vertybių sklaida mokykliniuose vadovėliuose, Vilnius: Švietimo kaitos fondas, 2000 [žiūrėta 2014 m. vasario 20 d.].
  • Becher, Ursula A. J., „Istoriografija ir atvira visuomenė – mokyklinių vadovėlių pavyzdys“ | Ursula A. J. Becher, Alfredas Bumblauskas, Jörn Rüsen (sud.), Istoriografija ir atvira visuomenė Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998, p. 271–272.
  • Bergmann, Klaus, „Multiperspektivität“ | Klaus Bergmann, Jörn Rüsen (Hrgs.), Handbuch der Geschichdidaktik, Dusseldorf: Schwann, 1985, S. 271–273.
  • Bergmann, Klaus, Multiperspektivität: Geschichte selber denken, Verlag: Wochenschau-Verlag, 2008.
  • Bitautas, Algis, „Daugiaperspektyvis požiūris istorijos vadovėliuose: turinio kaitos analizė XXI amžiuje“, Istorija, 2014, t. 96, nr. 4, p. 65–97.
  • Bitautas, Algis, „Kontroversiškos temos naujausių laikų istorijos vadovėliuose: lietuviškų istorijos vadovėlių analizė (1990–2014 m.)“, Istorija, 2014, t. 95, nr. 3, p. 58–93.
  • Black, Maria Luisa, History Teaching Today: Approaches and Methods, Kosovo: Printing Press, 2011.
  • Borries, Bodo von, “‘Multiperspectivity’ – Utopian Pretensions or Feasible Fundament of Historical Learning in Europe?” | Joke van der Leeuw-Roord (ed.), History for Today and Tomorrow: What does Europe Mean for School History?, Hamburg: Korber-Stiftung, 2001, pp. 269–295.
  • Bumblauskas, Alfredas, „Akademinės istorijos ir istorijos didaktikos sankirta“, Mokykla, 1996, nr. 7, p. 3–4.
  • Bumblauskas, Alfredas, Gyvosios istorijos programa: istorinė kultūra šiuolaikinės sąmonės formavimui, Vilnius: Kultūros paveldo institutas, 1998.
  • Christophe, Barbara, „Dviprasmiškumas kaip įrankis? Lietuvos istorijos mokytojai kaip kultūrinių socializmo interpretacijų reikšmių vertėjai“ | Alvydas Nikžentaitis (sud.), Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 111–134.
  • Council of Europe, Comimittee of Ministers, “Recommendation CM/Rec(2011)6 on Intercultural Dialogue and Image of Other in History Teaching,” 2011 [žiūrėta 2014 m. spalio 7 d.].
  • Hamer, John, “From a Presentation entitled ‘The Use of Multiperspectivity When Teaching and Learning History: Advantages and Challenges,’ given to the Council of Europe in Tallinn,” October 2011.
  • Hass, Birger, “Multiperspectivity as a Basic Foundation of Historical Thinking” | National Seminar for Didactics and Teacher Training – Tübingen, 2006 [žiūrėta 2014 m. spalio 7 d.].
  • Huber, Thomas, Multiperspektivität und Kontroversität im Geschichtsunterricht – Das Beispiel Bombenkrieg im 2. Weltkrieg, Norderstedt: Verlag, 2005.
  • Jokimaitis, Rimantas; Algis Kasperavičius, Algis Sindaravičius, Jonas Laurinaitis, Juozas Brazauskas, Audronė Čižauskienė, Beatričė Stukienė, Bijūnas Paulius, Naujausiųjų laikų istorija: vadovėlis 10 klasei, Vilnius: Kronta, 2003.
  • Kapleris, Ignas; Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Rytas Šalna, Ingrida Šotlandaitė-Juzefovičienė, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė, Laikas: istorijos vadovėlis 7 klasei, I dalis, Vilnius: Briedis, 2013, p. 68–71.
  • Kostinienė, Nelija; Marius Ščavinskas, Mindaugas Tamošaitis, Istorijos vadovėlis 7 klasei, I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 14.
  • Laurinavičius, Česlovas; Danutė Blažytė-Baužienė, Edmundas Gimžauskas, Dangiras Mačiulis, Gediminas Rudis, Artūras Svarauskas, Jonas Vaičenonis, Lietuvos istorija: Nepriklausomybė (1918–1940 m.), X tomas, 1 dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2013.
  • Laužikas, Rimvydas; Karolis Mickevičius, Ignas Kapleris, Kelias: istorijos vadovėlis 5 klasei, II dalis, Vilnius: Briedis, 2012, p. 124–125.
  • Litvinaitė, Jūratė; Audronė Bakonienė, Europos palikimas: istorijos vadovėlis 6 klasei, 2 dalys, Kaunas: Šviesa, 2009.
  • Low-Beer, Ann, The Council of Europe and School History, Strasbourg: Council of Europe Publishing, 1997.
  • Marino, Michael P., “High School World History Textbooks: An Analysis of Content Focus and Chronological Approaches,” The History Teacher, 2011, vol. 44, no. 3, pp. 421–446.
  • Niculescu, Rodica Mariana, Curriculum: A Continuing Challenge, Azzano San Paolo: Edizioni junior, 2010.
  • Norkus, Zenonas, Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje, lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu, Vilnius: Aukso žuvys, 2014.
  • Petreikis, Darius; Jūratė Litvinaitė, Faustas Meškuotis, Rūta Ramoškaitė-Stongvilienė, Algis Bitautas, Simona Stankutė, Istorija: vadovėlis 5 klasei, serija „Atrask“, Kaunas: Šviesa, 2014.
  • Reingardė, Jolanta; Nida Vasiliauskaitė, Rasa Erentaitė, Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose, Vilnius, Kaunas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2010, p. 87–89.
  • Rüsen, Jörn, „Istorijos didaktika Vakarų Vokietijoje: nauji istorijos tyrinėjimai savižinos link“ | Arūnas Poviliūnas (sud.), Istorinė sąmonė ir istorijos didaktika, Vilnius: Solertija, 1997, p. 14–27.
  • Sauer, Michael, Geschichte unterrichten: Eine Einfuhrung in die Didaktik und Methodik, 5., aktual. u. erw. Aufl., S. 81–84 | E-Tutorium Geschichtsdidaktik, 2006 [žiūrėta 2014 m. spalio 17 d.].
  • Skirius, Juozas, „Istorijos mokymas vidurinėje mokykloje – naujas požiūris ir kitokio pobūdžio vadovėliai“, Istorija, 2009, t. 78, nr. 4, p. 62–66.
  • Stanford History Education Group, “Multiperspectivity: What Is It, and Why Use It?,” Teachinghistory.org [žiūrėta 2014 m. vasario 7 d.].
  • Stašaitis, Stanislovas, „Dokumentas per istorijos pamoką: metodinė medžiaga istorijos specialybės studentams ir mokytojams“, Mokykla, 1994, nr. 6, p. 11–12.
  • Stašaitis, Stanislovas, „Istorijos vadovėlių autorių pilietinė atsakomybė“ | Nelė Asadauskienė, Edvardas Kriščiūnas, Aivas Ragauskas (sud.), Istoriko atsakomybė, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2002, p. 228–236.
  • Stašaitis, Stanislovas, „Trys istorijos mokymo koncentrai Lietuvos vidurinėje mokykloje: tradicijos ar naujovės, būtinybė ar galimybė“ | Vida Pukienė, Rūta Ramoškaitė (sud.), Visuotinė istorija vidurinėje mokykloje: dabartis ir perspektyvos, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 89–99.
  • Stradling, Robert, Multiperspectivity in History Teaching: A Guide for Teachers, Strasbourg: Council of Europe Publishing, 2003.
  • Stradling, Robert, Teaching 20th-Century European History, Strasbourg: Council of Europe Publishing, 2001, pp. 137–157.
  • Šetkus, Benediktas, „Istorijos mokymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje tobulinimo kryptys“, Istorija, 2002, nr. 53, p. 92–99.
  • Šetkus, Benediktas, „Mažojo žmogaus“ istorinė atmintis: edukaciniai aspektai“, Acta humanitarica universitatis Saulensis; kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, 2009, t. 9, p. 164–175.
  • Šetkus, Benediktas, Istorinio ugdymo raida edukacinių paradigmų sąlygomis: mokslo darbų apžvalga: socialiniai mokslai, edukologija (07 S), Vilnius: Edukologija, 2013.
  • Бергманн, Клаус, «Мультиперспективность» в преподавании истории», Ярославский педагогический вестник, 2001, № 2 (27), с. 12–117.
  • Леу-Рорд, Йоке ван дер, «Преподавание спорных воспросов/тем истории как вызов для европейских учителей истории» | Йоке ван дер Леу-Рорд (сост.), История – это не только прошлое. Прошлое – это еще не история. Книга для учителей истории, Eesti Ajalooopetajate Selts, 2004, с. 8–16.
  • Рюзен, Йорн, «Идеальный учебник» | Эвалдас Баконис (сост.), Учебник: десять разных мнений, Вильнюс: Эсиния, 2000, с. 31–51.

Analizuotų istorijos programų sąrašas:

  • Bakonis, Evaldas; Rimantas Jokimaitis (sud.), Bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–X klasei, Vilnius: Leidybos centras, 1998.
  • Bakonis, Evaldas; Rimantas Jokimaitis, Eugenijus Manelis (sud.), Bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–XII klasei, Vilnius: Leidybos centras, 1997.
  • Bakonis, Evaldas; Rimantas Jokimaitis, Eugenijus Manelis (sud.), Bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–XII klasei, Vilnius: LRŠMM Leidybos centras, 1999.
  • International Baccaleureate Organization, Diploma Programme: History guide, Cardiff: International Baccaleureate, 2008.
  • Jokimaitis, Rimantas; Evaldas Bakonis (sud.), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija X–XII klasei, pirmąjį variantą parengė Rimantas Jokimaitis, antrąjį – Evaldas Bakonis, Vilnius: Leidybos centras, 1996.
  • Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, Istorijos programa rusų mokykloms, Vilnius: Leidybos centras, 1992.
  • Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos programos: Istorija V–XII kl., Vilnius: Leidybos centras, 1991.
  • Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos programos: Istorija V–XII kl., Vilnius: Leidybos centras, 1993.
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasėms, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2002.
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai; priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos (projektai), Vilnius: Leidybos centras, 1994.
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2008 [patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu nr. ISAK-2433].
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vidurinio ugdymo bendrosios programos, Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2011 [patvirtinta švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2011 m. vasario 21 d. įsakymu nr. V-269].
  • Manelis, Eugenijus; Romaldas Samavičius (sud.), Vilniaus miesto istorija: individualioji programa, Vilnius: Leidybos centras, 1999.
  • Parnarauskas, Juozas; Rimantas Jokimaitis, Antanas Kulakauskas, Alfredas Bumblauskas (sud.), Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos programos: istorija V–XII kl., parengė: Juozas Parnarauskas (V kl.); Rimantas Jokimaitis (visuotinės istorijos programą VI–XII kl.); Antanas Kulakauskas, Alfredas Bumblauskas (Lietuvos istorijos programą), Kaunas: Šviesa, 1990.
  • Stašaitis, Stanislovas (sud.), Lietuvos istorijos skaitinių programa (eksperimentinė) V klasei, Vilnius: LTSR liaudies švietimo ministerija, 1988.
  • Stašaitis, Stanislovas (sud.), Lietuvos TSR kultūros istorija X–XII kl.: vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos fakultatyvinio kurso programos, Vilnius: TSR liaudies švietimo ministerija, 1988.
  • Vitkauskas, Vidmantas (sud.), Pasipriešinimo istorijos programa, Kaunas: Naujasis lankas, 1999.
  • Vitkauskas, Vidmantas (sud.), Pasipriešinimo istorijos programa: Lietuvos ir užsienio pasipriešinimo istorijos mokymo programa X–XII klasėse, 2011 [patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu nr. V-1016].
 

Expressions of Developing a Multiperspective Approach in the History Curriculum of Basic and Secondary Education

  • Bibliographic Description: Algis Bitautas, „Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo(si) raiška Pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos bendrosiose programose“, @eitis (lt), 2018, t. 1 082, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Algis Bitautas, „Daugiaperspektyvio požiūrio ugdymo(si) raiška Pagrindinio ir vidurinio ugdymo istorijos bendrosiose programose“, Pedagogika, 2015, t. 119, nr. 3, p. 97–115, ISSN 1392-0340.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centras.

Summary. In the article education expression of multiperspective approach on history curriculum of basic and secondary education is thoroughly analyzed (1990–2011). According to the work of contemporary foreign specialists of history didactics, the author presents the history conception of multi – perspective view in teaching and learning. The author carried out the analysis of curriculum seeking to distinguish the essential content change of curriculum structure and the teaching and learning of history in the period of twenty years of independence.

Keywords: multiperspective approach, curriculum, curriculum structure, the content of history teaching and learning.