Straipsnis Priežastinės Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumo sąlygos

  1. Hierarchinės klasterinės analizės taikant Jaccardo metriką ir Wardo atstumą, rezultatai parodė, kad išsiskyrė trys vyriausybių klasteriai (3 pav.). Į vieną klasterį pateko K. Prunskienės, L. M. Stankevičiaus, R. Pakso pirmasis ir A. Kubiliaus kabinetai. Tai beveik visi iš analizuotų nestabilių atvejų. Labiausiai šiame klasteryje tarpusavyje panašūs K. Prunskienės ir L. M. Stankevičiaus kabinetai, o labiausiai tolimi – L. Prunskienės ir R. Pakso pirmasis bei A. Kubiliaus kabinetai.
    Kitame klasteryje yra A. Šleževičiaus, pirmoji ir antroji A. Brazausko bei G. Kirkilo vyriausybės. Šis klasteris apima kairiąsias stabilias vyriausybes su kolegialiu sprendimų priėmimo modeliu. Tarpusavyje panašiausi A. Šleževičiaus ir abu A. Brazausko kabinetai, kiek tolimesnis jiems – G. Kirkilo kabinetas. Šį skirtumą lemia tai, jog G. Kirkilo vyriausybė neturėjo parlamentinės daugumos paramos.
    Trečiajame klasteryje susispietusios dešiniosios arba centro pakraipos vyriausybės: G. Vagnoriaus pirmasis ir antrasis bei R. Pakso antrasis kabinetai. Šių vyriausybių patekimą į vieną klasterį lėmė monokratinis sprendimų priėmimo modelis, būdingas tik šių abiejų premjerų vadovautoms vyriausybėms. Svarbu pastebėti ir tai, kad šių abiejų premjerų vadovautose vyriausybėse buvo didelė ministro pirmininko patarėjų įtaka.
    Kiekvienu vyriausybių suskaidymo į homogenines grupes atveju sprendimų priėmimo modelis yra svarbus veiksnys. Į pirmąsias dvi grupes pateko vyriausybės, kuriose sprendimai buvo priimami kolektyviai ir demokratiškai, o trečioji grupė jungia vyriausybes su monokratiniu sprendimų priėmimo modeliu. Kabinetai su skirtingu sprendimų priėmimo modeliu nei vienu atveju nepateko į tą patį klasterį.
     
  2. Išvados

    1.Atlikus kokybinę lyginamąją vyriausybių stabilumo priežasčių analizę, paaiškėjo, kad sprendimų priėmimo modelis nėra nei būtina, nei pakankama vyriausybių stabilumo sąlyga. Priežastinį vaidmenį sprendimų priėmimo modelis atlieka tik tam tikrų konfigūracijų su kitomis sąlygomis sudėtyje. Stabilios dažniausiai yra tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis, o partijų įtaka sprendimų priėmimui yra silpna. Stabilios ir tokios vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis ir kurios turi parlamentinės daugumos paramą. Kokybinė lyginamoji vyriausybių stabilumo priežasčių analizė taip pat parodė, kad didelė partijų įtaka sprendimų priėmimui ir kairioji vyriausybės ideologinė pakraipa gali lemti vyriausybių stabilumą.
    2. Hierarchinė klasterinė analizė parodė, kad vyriausybes pagal sprendimų priėmimo modelį, politinių partijų įtaką, ideologinę kryptį, parlamentinės daugumos paramą ir stabilumą galima suklasifikuoti į tris homogenines grupes: 1) parlamentinę daugumą turinčios, tačiau nestabilios vyriausybės, kurioms būdingas kolektyvinis sprendimų priėmimo modelis (į šį klasterį patenka K. Prunskienės, L. M. Stankevičiaus, R. Pakso pirmasis ir A. Kubiliaus kabinetai); 2) stabilios kairiosios vyriausybės, kurioms būdingas kolektyvinis sprendimų priėmimo modelis (į šį klasterį patenka A. Šleževičiaus, pirmoji ir antroji A. Brazausko bei G. Kirkilo vyriausybės); 3) dešiniosios arba centristinės pakraipos vyriausybės su monokratiniu sprendimų priėmimo modeliu (į šį klasterį patenka G. Vagnoriaus pirmasis ir antrasis bei R. Pakso antrasis kabinetai).
     
  3. Literatūra

    • Blondel, Jean; Ferdinand Müller-Rommel, Darina Malova, Governing New European Democracies, New York: Palgrave Macmillan, 2007.
    • Budge, Ian; Hans Keman, Parties and Democracy: Coalition Formation and Government Functioning in Twenty States, Oxford: Oxford University Press, 1990.
    • Cronqvist, Lasse, “Using Multi-Value Logic Synthesis in Social Science,” paper prepared for the 2nd ECPR General Conference, Marburg, September 2003.
    • Čekenavičius, Vydas; Gediminas Murauskas, Statistika ir jos taikymai, II dalis, Vilnius: TEV, 2004.
    • Elgie, Robert, “Models of Executive Politics: A Framework for the Study of Executive Power Relatios in Parliamentary and Semi-Presidential Regimes,” Political Studies, 1997, vol. 45, no. 2, pp. 217–231.
    • Harfst, Philipp, “Government Stability in Central and Eastern Europe: The Impact of Parliaments and Parties,” paper prepared for ECPR Joint Session of Workshops, Workshop The Management of Decision-Making in the Centre of Government in Eastern Europe and the CIS, Copenhagen, April 14–19, 2000.
    • Janeliūnas, Tomas, „Valdžios sprendimų priėmimo procesų Lietuvoje teisinio reglamentavimo ir esamų praktikų analizė“ / Milda Bagdonaitė (sud.), Lietuvos valdžia: atvirumo link?, Vilnius: Versus Aureus, 2009, p. 89–135.
    • Janilionis, Vytautas; Vaidas Morkevičius, Rimantas Rauleckas, Statistinė kiekybinių duomenų analizė su SPSS ir STATA, Kaunas, 2008 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 20 d.].
    • Kluonis, Mindaugas, „Vyriausybės stabilumo lygį lemiantys veiksniai: Vidurio ir Rytų Europos atvejis“, Politologija, 2003, nr. 3, p. 38–56.
    • Müller-Rommel, Ferdinand; Katja Fettelschoss, “Cabinet Government and Cabinet Ministers in Central Eastern European Democracies: A Descriptive Cross-National Evaluation,” paper prepared for ECPR Joint Session of Workshops, workshop “The Process of Decision-Making in Cabinets, in Central-Eastern and Southern Europe,” Uppsala, April 13–18, 2004.
    • Nikolenyi, Csaba, “Cabinet Stability in Post-Communist Central Europe,” Party Politics, 2004, vol. 10, no. 2, pp. 123–150.
    • Norkus, Zenonas, Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
    • Ragin, Charles C., The Comparative Method: Moving beyond Qualitative and Quantitative Strategies, Berkeley, Los Angeles, London: University of California Press, 1987.
    • Sartori, Giovanni, Lyginamoji konstitucinė inžinerija: struktūrų, paskatų ir rezultatų tyrimas, iš anglų kalbos vertė Egidijus Kūris, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001.
    • Šarkutė, Ligita, Sprendimų priėmimo veiksniai ir modeliai: Lietuvos Respublikos vyriausybių analizė, daktaro disertacija, socialiniai mokslai, sociologija (05S), Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2010.
    • Talat-Kepša, Laimonas, „Vyriausybė ir prezidentas“ / Algis Krupavičius, Alvidas Lukošatis (sud.), Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004, p. 385–422.
     
  4. The Causal Conditions of the Lithuanian Government’s Stability

    • Bibliographic Description: Ligita Šarkutė, „Priežastinės Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumo sąlygos“, @eitis (lt), 2018, t. 1 180, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Ligita Šarkutė, „Priežastinės Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumo sąlygos“, Viešoji politika ir administravimas, 2012, t. 11, nr. 1, p. 49–62, ISSN 1648–2603.
    • Institutional Affiliation: Kauno technologijos universitetas.
    Summary: This article presents the results of qualitative comparative analysis of such causal factors of Lithuanian government’s stability as decision-making model, role of political parties, government ideology and parliamentary majority. The basic source of the research was the interviews with ministers who have served in different cabinets. The cabinets led by Kazimiera Prunskienė, Gediminas Vagnorius, Adolfas Šleževičius, Laurynas Mindaugas Stankevičius, Rolandas Paksas, Andrius Kubilius, Algirdas Mykolas Brazauskas and Gediminas Kirkilas are analyzed in this article. The research showed that in most cases the governments, where decision-making model is monocratic and party influence in governmental decision-making process is weak; or those in which decision-making model is monocratic and which have support of the parliamentary majority, are stable. It was also revealed that a strong influence of ruling party (or parties) in the governmental decision-making process and the leftist ideology could lead to government stability. The governments might be classified into three homogeneous groups according to decision-making model, role of political parties in decision-making, ideology, size of parliamentary support and cabinet duration.

    Keywords: government, government stability, decision-making, political parties, parliamentary majority, comparative qualitative analysis.