Straipsnis Tinkamo sąlygų pritaikymo užtikrinimo švietimo srityje sunkumai, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį

Peržvelgus Komiteto įvardytas problemas dėl tinkamo sąlygų pritaikymo įtvirtinimo ir jo įgyvendinimo švietimo srityje, taip pat kitas su įtraukiojo švietimo sritimi susijusias problemines sritis, atsižvelgiant į Komiteto pateiktas rekomendacijas šiais klausimais, išdėstytini keli apibendrinantys teiginiai. Pirma, kad teisės aktai, susiję su neįgalumu, atitiktų Konvenciją, juose, be kita ko, turi būti įtvirtinta tinkamo sąlygų pritaikymo koncepcija (apibrėžimas, apimantis būtiną ir tinkamą pakeitimą bei pritaikymą konkrečiu atveju; greta bendrojo pobūdžio prieinamumo nuostatų) ir šių sąlygų pritaikymo neteikimas eksplicitiškai pripažintas kaip negalia grindžiama diskriminacija. Antra, probleminėms sritims, taip pat susijusiomis su tinkamu sąlygų pritaikymu, Komitetas ragino skirti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius resursus įtraukiojo švietimo sistemos neįgaliems vaikams vystymui, rekomendavo, kad būtų reikšmingai padidintos pastangos tinkamai pritaikant sąlygas neįgaliesiems vaikams, atsižvelgiant į moksleivių individualius poreikius, teikiant neįgaliems moksleiviams reikalingą paramą bendrojoje švietimo sistemoje, tęsiant mokytojų ir kito personalo mokymą, leidžiantį jiems dirbti įtraukiojo švietimo įstaigose.

Taip pat pastebėtina (tai matoma iš Komiteto išvadų ir rekomendacijų dėl jam teiktų valstybių narių pradinių ataskaitų), kad tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimas glaudžiai persipynęs su prieinamumo užtikrinimu. Persipynimo glaudumas dažnai kelia ir sąvokų „prieinamumas“ ir „tinkamas sąlygų pritaikymas“ skirties problemų. Taigi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra raginęs spręsti švietimo prieinamumo klausimą ir tinkamų sąlygų sudarymo asmenims sampratą ir aiškiai atskirti nuo prieinamumo sampratos, kurios vienas iš aspektų – iš anksto numatyta pareiga žmonių grupei Žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir įgyvendinimo kontrolės ES institucijose ir EESRK vaidmens (nuomonė savo iniciatyva) SOC/464, pranešėjas Ioannis Vardakastanis, 2012 m. gruodžio 12 d., Briuselis. . Konvencijos straipsnių parengiamojoje medžiagoje išryškinamas šių sąvokų kaip bendro ir atskiro (bendrojo pobūdžio ir individualaus pritaikymo) skirtumas: prieinamumas yra susijęs su grupe, o tinkamas pritaikymas – su asmeniu, jis taikomas užtikrinant prieinamumą neįgaliam asmeniui konkrečioje situacijoje Žr. Committee on the Rights of Persons with Disabilities, Comment on the Draft General Comment No. 2 Article 9, Norway, 2014. .

 

3. Tinkamo sąlygų pritaikymo švietimo srityje realizavimo trūkumai Lietuvoje

Vertinant Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, aišku, kad įtvirtinta (Lietuvos Respublikos lygių galimybių, švietimo įstatymuose ir kt. Plačiau žr. Lietuvos Respublikos pirminė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaita 2012 m. ) tinkamo sąlygų pritaikymo neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje koncepcija, tad yra pagrindas, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes (be kita ko, įvertinus, ar, pritaikant šias sąlygas, nebūtų vadinamosios neproporcingos arba nepagrįstos naštos atvejo), šių sąlygų nepritaikymą arba nepakankamą pritaikymą pripažinti kaip negalia grindžiamą diskriminaciją.

Vertinant praktinio tinkamų sąlygų pritaikymo užtikrinimo situaciją Lietuvoje, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių kontrolierius, tirdamas vaiko teisių pažeidimus, yra konstatavęs ir atvejus, kai buvo neužtikrintas tinkamas neįgalaus vaiko šios teisės įgyvendinimas (2011, 2012). Vaiko teisių apsaugos kontrolierius patvirtino vaikų, turinčių negalią, problemas: mokyklų ir kitų švietimo įstaigų aplinkos pritaikymo neįgaliems vaikams poreikį, metodinės pagalbos švietimo įstaigoms ir tėvams ugdant neįgalius (specialiųjų ugdymosi poreikių) vaikus, trūkumą; švietimo prieinamumo šiems vaikams problemas; nepritaikytos transporto infrastruktūros, maršrutų, transporto paslaugų plėtojimo nepakankamumą Žr. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 metų veiklos ataskaita nr. 4–1, 2013. ; specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo, švietimo paslaugų prieinamumo sutrikusį intelektą turintiems vaikams, baigus pagrindinio ugdymo individualizuotą programą; problemas, neįgalių vaikų (turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių) pavėžėjimo į ugdymo įstaigas sunkumus; techninės pagalbos priemonių neįgaliems vaikams problemą Žr. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 metų veiklos ataskaita nr. 4–4, 2014. .

 

Apžvelgus konkrečiau, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atliktų individualių skundų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo tyrimai rodo, kad

ugdymo įstaigose stinga švietimo pagalbos ir kitų specialistų, kurie tinkamai užtikrintų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą; pedagogų kompetencija nepakankama; stinga pritaikytų mokymosi priemonių, kabinetų ir kt. Taip pat paminėtina, kad yra nedidelis ugdymo įstaigų, pasiruošusių kvalifikuotai ugdyti ir suteikti pagalbą negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, pasirinkimas, pvz., turintiems autizmo sindromą. „Kitokius“ vaikus stengiamasi „išstumti“ iš bendrojo ugdymo mokyklos, tėvams primygtinai siūloma vaiką ugdyti namuose, nepaisant to, jog mokymosi forma ir mokymosi proceso organizavimo būdas turi būti pasirenkamas bendru moksleivio, moksleivio tėvų ir mokyklos vadovo susitarimu, atsižvelgus į moksleivio mokymosi poreikius, specialiuosius ugdymosi poreikius ir kt. Ten pat.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atliekamų tyrimų metu ne kartą fiksuojamos neįgalių vaikų (turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių) pavėžėjimo į ugdymo įstaigas problemos. Praktinėje veikloje pastebėta, jog ne visada neįgaliųjų vaikų pavėžėjimas į ugdymo įstaigas tinkamai užtikrinamas: ugdymo įstaigos, stokodamos transporto priemonių, organizuoja neįgalių vaikų pavėžėjimą besivadovaudamos nuostatais, jog vaikas į ugdymo įstaigą ir iš jos turi būti pavėžėtas, orientuojantis į vaiko atvežimo ir parvežimo faktą, tačiau ne į vaiko teisę gauti jam būtiną formalųjį ir neformalųjį ugdymą (nustatytas vaiko ugdymo valandas), kuris dėl netinkamai organizuojamo pavėžėjimo yra teikiamas, derinantis išimtinai prie vaiką vežančio transporto grafiko.

 

Apibendrinus galima teigti, kad tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimas glaudžiai persipynęs su prieinamumo užtikrinimu, taip pat galima tvirtinti, kad lėšų, būtinų teisės aktams įgyvendinti, stygius, reikalingų specialistų stygius ir (ar) nepakankama jų kompetencija, paslaugų stygius ir šių paslaugų plėtros nebuvimas yra aktualūs neįgaliųjų, taip pat turinčiųjų specialiųjų poreikių galimybių mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją užtikrinimo aspektai, dėl kurių teiktinos rekomendacijos.

Išvados ir pasiūlymai

Daugiausia analizuotos Jungtinių Tautų institucijų praktikos atskleidimas ir konkrečiai Neįgaliųjų teisių komiteto pastebėjimų dėl Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavusių valstybių narių teisinio reguliavimo ir praktinio jo įgyvendinimo neatitikties Konvencijos (ypač 24 straipsnio) nuostatams, užtikrinantiems neįgaliųjų, taip pat turinčiųjų specialiųjų poreikių švietimo srityje, galimybes įgyti ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį prigimtinius jų gebėjimus, apibendrinimas leido nustatyti šiems asmenims aktualiausias problemines švietimo sistemos sritis, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių kontrolieriaus patvirtintas nacionaliniu lygmeniu.

Tirtas pakankamai siauras aspektas: tinkamo sąlygų pritaikymo kaip nediskriminavimo užtikrinimo neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, įgyvendinimo problematika ir su ja susiję klausimai apibendrintini kaip nepakankamas lėšų, būtinų švietimo sistemą reguliuojantiems teisės aktams įgyvendinti, skyrimas arba jų neskyrimas, specialistų stygius arba nepakankama jų kompetencija, paslaugų stygius ir jų plėtros nebuvimas.

 

Nagrinėta Neįgaliųjų teisių komiteto tebevystoma tinkamo sąlygų pritaikymo neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, reikalavimo įtvirtinimo ir įgyvendinimo aiškinimo praktika leidžia pateikti rekomendacijas kaip gaires didinant neįgaliųjų, taip pat turinčiųjų specialiųjų poreikių švietimo srityje galimybes įgyti ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų prigimtinius gebėjimus.

Galima daryti išvadą, kad Lietuva neatliko pakankamų žingsnių, kad tinkamai pritaikytų sąlygas visiems neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, bendrojo lavinimo įstaigose ir plėtotų įtraukiojo švietimo sistemą tokią, kokia ji apibrėžta Konvencijoje. Kadangi tinkamo sąlygų pritaikymo minėtiems asmenims neteikimas yra diskriminacijos apraiška, yra pagrindo manyti, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios tokių sąlygų nepritaikymo situacijos aplinkybes (įvertinus, ar, pritaikant šias sąlygas, nebūtų vadinamosios neproporcingos arba nepagrįstos naštos atvejo), kad galimas Konvencijos nuostatų pažeidimas, kuris skųstinas remiantis Konvencijos Fakultatyviu protokolu. Lietuvai būtina skirti pakankamus resursus įtraukiojo švietimo sistemos neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje vystymui. Rekomenduotina, kad valstybė reikšmingai padidintų savo pastangas tinkamai pritaikydama sąlygas neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, atsižvelgdama į jų individualius poreikius, teikdama jiems reikalingą paramą bendrojo lavinimo švietimo sistemoje, tęsdama mokytojų ir kito personalo mokymą, leidžiantį jiems dirbti įtraukiojo švietimo įstaigose. Visų išvardytų priemonių tinkamas praktinis pritaikymas galėtų sudaryti sąlygas ir visuomenės požiūrio į neįgaliuosius, taip pat turinčiuosius specialiųjų poreikių švietimo srityje, kitimui.

 

Literatūra

 

The Problems of Ensuring Reasonable Accommodation Requirement in Education according to UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities

  • Bibliographic Description: Lina Beliūnienė, „Tinkamo sąlygų pritaikymo užtikrinimo švietimo srityje sunkumai, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį“, @eitis (lt), 2019, t. 1 282, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Lina Beliūnienė, „Tinkamo sąlygų pritaikymo užtikrinimo švietimo srityje sunkumai, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį“, Socialinių mokslų studijos, 2015, t. 7, nr. 2, p. 247–269, ISSN 2029–2236.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyrius.

Summary. The author of this article revealed the difficulties of entrenching of reasonable accommodation as a legal requirement and the problematic aspects of realization of this accommodation in the Member States of United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities according to 24 article of this Convention. The author formulated recommendations how to increase possibilities for disabled persons and persons with special needs in education to access the right to education in line with natural abilities of these persons. The generalization of especially the practice of Committee on the Rights of Persons with Disabilities related to ensuring of reasonable accommodation implementing 24 article of the Convention paved the way for identifying the problems of entrenching of reasonable accommodation as a legal requirement in the Convention Member States and some problematic aspects of practical guaranties of this accommodation.

The author payed attention to problems and recommendations prepared by Ombudsperson for Children’s Rights of the Republic of Lithuania in the field of education of disabled persons and persons with special needs in education on the scarcity of resources necessary to implement legal acts, the lack of specialists or insufficient competence of them, the lack of services and the lack of expansion of such services. Taking into account that denial of reasonable accommodation is qualified as discrimination the author while analyzing the jurisprudence of entrenching of reasonable accommodation as a legal requirement and explanation of application of this requirement gets the chance to suggest the recommendations for increasing possibilities for disabled persons and persons with special needs in education to access the right to education in line with the natural abilities of these persons. Lithuania needs to allocate sufficient resources in order to develop an inclusive education system to all persons with disabilities and to persons with special needs in education. It is recommended that the greater efforts should be made to provide reasonable accommodation to those persons according to their needs, to ensure that they have the required support in the mainstream education system, continuing to provide training for teachers and all other educational staff to enable them to work in inclusive educational settings. It is recognized that appropriate ensuring of these measures could enable changes of public attitudes towards people with disabilities, persons with special needs in education.

Keywords: disabled persons, persons with special needs in education, reasonable accommodation, discrimination, UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities, Committee on the Rights of Persons with Disabilities.

 
Grįžti