Straipsnis Joga kaip holistinės asmenybės saviugdos praktika

  • Bibliografinis aprašas: Aušra Kolbergytė, „Joga kaip holistinės asmenybės saviugdos praktika“, @eitis (lt), 2020, t. 1 427, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Aušra Kolbergytė, „Joga kaip holistinės asmenybės saviugdos praktika“, Socialinis darbas, 2016, nr. 14 (1), p. 105–121, ISSN 2029-2775.
  • Institucinė prieskyra: Mykolo Romerio universiteto Socialinės gerovės fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo institutas.

Santrauka. Šiuolaikinės švietimo sistemos tikslai yra labiau orientuoti į besimokančiųjų protinio intelekto vystymą ir ekonominio produktyvumo potencialo ugdymą, tačiau yra apleidžiamas pagrindinis ugdymo tikslas – sukurti sąlygas asmenims vystytis kaip sąmoningoms ir visapusiškai brandžioms asmenybėms, turinčioms tvirtą charakterį, stabilią vertybinę sistemą, atskleistus vidinius talentus. Saviugdos poreikis formuojasi, nes modernioje visuomenėje žmogus susiduria su sveikatos problemomis ir nuolatiniu stresu. Problemos aktualumas išryškėja suvokiant, jog pasigendama kokybinių tyrimų, atskleidžiančių jogos kaip holistinės saviugdos praktikos sampratą. Pagrindinis probleminis tyrimo klausimas – kas būdinga jogos kaip holistinės asmenybės saviugdos praktikos patyrimui? Tyrimo teorinį-filosofinį pagrindą sudaro Rytų ugdymo filosofija. Atliktas kokybinis tyrimas pasitelkiant interpretacinės fenomenologijos elementus. Tyrime taikytas pusiau struktūruotas-giluminis interviu, o duomenys apdoroti remiantis teminės analizės metodu. Tyrimo imtį sudarė 12 tyrimo dalyvių, iš kurių – 5 moterys ir 7 vyrai. Tyrimu nustatyta, kad joga yra holistinė saviugdos praktika, apimanti asmenybės ugdymąsi fiziniu, psichiniu ir dvasiniu lygmeniu. Joga yra viena iš savęs pažinimo ir vidinio pasaulio tobulinimo formų, kurios pagrindinis tikslas – darnios asmenybės formavimas per sveikatos gerinimą, sąmoningumo ugdymą, dvasinio santykio su savimi kūrimą. Nustatyta, kad dvasiniu lygmeniu joga padeda pasiekti optimaliausius asmenybės augimo rezultatus, kuomet ugdomas budrus sąmoningumas, stiprinama intuicija ir įvaldomos subtiliosios energetinės galios pažinti unikalią žmogiškąją prigimtį atskleidžiant vidinius talentus ir kūrybinį potencialą. Tam tikslui lavinami savistabos, koncentracijos ir savikontrolės įgūdžiai, taikomi proto nutildymo, įsiklausymo į garsą, vizualizacijų ir sąmonės perprogramavimo metodai. Meditacija kaip aukščiausia jogos pakopa padeda užmegzti stipriausią ryšį su dvasiniu pasauliu per sąlytį su Kosmine Sąmone.

Pagrindiniai žodžiai: holistinė saviugda, joga, meditacija.

 

Įvadas

Šiuolaikinės švietimo sistemos tikslai yra labiau orientuoti į besimokančiųjų protinio intelekto vystymą ir ekonominio produktyvumo potencialo ugdymą Žr. Amit Kauts, Neelam Sharma, “Effect of Yoga on Concentration and Memory in Relation to Stress,” 2012. , tačiau yra apleidžiamas pagrindinis ugdymo tikslas – sukurti sąlygas asmenims ugdyti vidines galias ir talentus, vystytis kaip sąmoningoms ir visapusiškai brandžioms asmenybėms, turinčioms tvirtą charakterį, stabilią vertybinę sistemą bei gebančioms išmintimi ir turima patirtimi tobulinti visuomenę ne tik ekonomine prasme, bet ir socialinio, moralinio ar dvasinio evoliucionavimo kryptimi.

Visgi, pažymima, kad formalaus ugdymo metodai dažniausiai skirti ugdyti žmogaus protą, o ne dvasią: šiuolaikinė švietimo sistema orientuota į žmogaus mąstymo lavinimą, o didžiulis intuicijos potencialas yra ignoruojamas Žr. Asta Raami, Intuition Unleashed: On the Application and Development of Intuition in the Creative Process, 2015. . Žmogus yra ne tik fizinis kūnas, bet ir dvasinė būtybė Žr. Bronislovas Kuzmickas, Laimė, asmenybė, vertybės, 2001; Leonas Jovaiša, Gyvenimo sėkmės ugdymas, 2009. , todėl svarbu ugdyti sąmonę bei puoselėti aukštesnio – dvasinio ir moralinio – lygmens vertybes Žr. Vanda Aramavičiūtė, Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda, 2005; Dalia Lukošienė, „Vertybių ugdymas – asmens profesinės ir dvasinės raidos pamatas“, 2007. bei gerinti socialinius santykius su išorine aplinka Žr. Leonas Jovaiša, Gyvenimo sėkmės ugdymas, 2009. . Tai skatintų ne tik individualią, bet ir visuomeninę pažangą.

Saviugdos poreikis formuojasi, nes itin sparčioje ir technologine prasme išsivysčiusioje visuomenėje žmogus susiduria su nuolatiniu stresu ir sveikatos problemomis, siekdamas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių aplinkos sąlygų ir vis aukštesnių socialinių ir ekonominių keliamų reikalavimų. Saviugdos reikšmė išryškėja siekiant išmokti rūpintis fizine ir psichine sveikata Žr. Aušrinė Zulumskytė, „Tikėjimo reikšmė suaugusio žmogaus ugdymui ir saviugdai“, 2004; Devi Prasad, Education for Living Creatively and Peacefully, 2005. , lavinti emocinį Žr. Daniel Goleman, Emocinis intelektas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ, 2008; Stephen Neale, Lisa Spencer-Arnell, Liz Wilson, Emocinis intelektas ir ugdymas: efektyvesniam vadovų, ugdymo konsultantų ir personalo specialistų darbui, 2008. ir intuityvųjį Žr. Martin E. P. Seligman, Michael Kahana, “Unpacking intuition: A Conjecture,” 2009; Penney Peirce, Leap of Perception: The Transforming Power of Your Attention, 2013. intelektą, taip pat atskleisti asmens kūrybinį potencialą Žr. Howard Gardner, Extraordinary Minds, 1997; Paul Jay Edelson, “Creativity and Adult Education,” 1999. , kuris priklauso nuo jo gebėjimo save pažinti.

 

Jogos kaip saviugdos praktikos reikšmė skirtingais aspektais analizuota tiriant jos poveikį gyvenimo kokybei Žr. Jawahar T. Shah, Therapeutic Yoga, 2008; Rajesh Singh, “Youth and Positivis Happiness through Spirituality: Yoga, Meditation and Alternate Medicine,” 2012; Satyanarayan N. Pathi, Pintu Mahakul, “Importance of Spirituality on Employee Satisfaction,” 2013. , fizinei ir psichinei sveikatai Žr. Archana Jadhav, N. G. Borade, Atul Jadhav, A. Pranita, “Study of Serum Malonyldialdehyde Levels as an Indicator of Oxidatives Stress During Short Term & Long Term Yoga Practices,” 2013; Shruti R. Pande, Surekha D. Kaundinya, Chandan K. Dey, “A Comparative Study of Effects of Meditation and Relaxation on Biophysical Parameters,” 2013; Muthukrishnan Shobitha, J. L. Agarwal, “Electroencephalographic Pattern and Galvanic Skin Resistance Levels During Short Duration of “Aum” Mantra Chanting,” 2013. , koncentracijai ir atminties gerinimui Žr. Amit Kauts, Neelam Sharma, “Effect of Yoga on Concentration and Memory in Relation to Stress,” 2012. . Taip pat skirtas dėmesys emociniam ir dvasiniam savęs pažinimui bei ugdymui Žr. John M. Dirkx, “The Power of Feelings: Emotion, Imagination, and the Construction of Meaning in Adult Learning,” 2001; Claus Otto Scharmer, “Self-Transcending Knowledge: Organizing around Emerging Realities,” 2001. , intuityvių galių lavinimui Žr. Martin E. P. Seligman, Michael Kahana, “Unpacking intuition: A Conjecture,” 2009; Asta Raami, Intuition Unleashed: On the Application and Development of Intuition in the Creative Process, 2015. . Lietuvoje jogos ir meditacijos reikšmė skirtingais aspektais analizuota Vydūno Žr. Vydūnas, Sąmonė (sąmoningumas ir nesąmoningumas): žvilgsniai į gyvenimo esmę, 1936/2013. , A. Zulumskytės Žr. Aušrinė Zulumskytė, „Tikėjimo reikšmė suaugusio žmogaus ugdymui ir saviugdai“, 2004. , L. Poškaitės Žr. Loreta Poškaitė, „Kiniškos psichosomatinės saviugdos praktikos Vakaruose ir Lietuvoje: modernizuotos formos ir iššūkiai vakarietiškajai kūno kultūrai“, 2011. , S. Vaivados Žr. Saulius Vaivada, Asmenybės saviugda dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų sveikos gyvensenos ugdyme, 2015. darbuose.

Problemos aktualumas išryškėja suvokiant, kad minėti tyrimai apibrėžia jogos naudą dažniausiai fiziniu bei emociniu lygmeniu pateikiant kiekybinius tyrimo duomenų analizės rodiklius. Pasigendama kokybinių tyrimų, atskleidžiančių holistinę jogos sampratą bei kaip vyksta asmenų, užsiimančių šia saviugdos praktika, procesas iliustruojant jį realiomis patirtimis.

Pagrindinis probleminis tyrimo klausimas – kas būdinga jogos kaip holistinės asmenybės saviugdos praktikos patyrimui? Papildantys klausimai: kokie jogos tikslai, kaip vyksta asmenybės ugdymosi procesas pasitelkiant jogos praktiką, kokia yra jogos nauda? Tyrimo objektas – joga kaip holistinės saviugdos praktika. Nors iki šiol yra diskutuojama, ar atliekant kokybinius tyrimus užtenka formuluoti pagrindinį ir papildančiuosius tyrimo klausimus Žr. John W. Creswell, J. David Creswell, Research Design: Qualitative, Quantitative, and Mixed Methods Approaches, 2009. , tačiau remiantis klasikiniu požiūriu tyrimo tikslas – atskleisti jogos patyrimą asmenybės saviugdos procese.

 

Tyrimo teorinį-filosofinį pagrindą sudaro Rytų ugdymo filosofija, išryškinanti jogos žinių ir praktikavimo svarbą asmenybės vystymosi procese siekiant dvasinio pabudimo ir savirealizacijos. Jogos mokslas pateikia ne tik holistinį požiūrį į žmogaus kūną, protą ir sielą kaip visumą, bet ir nurodo aiškias gaires, kaip žmogus gali ugdyti savo vidines galias, kontroliuoti žmogiškąją prigimtį tobulinant savo asmenybę ir ugdant aukščiausio lygio koncentraciją bei sąmoningumą Žr. Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. .

Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro kokybinio tyrimo paradigma pasitelkiant interpretacinės fenomenologijos elementus, kurie padėjo atskleisti tiriamo fenomeno esmę analizuojant tyrimo dalyvių išgyventas patirtis.

Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinių šaltinių analizė, apibendrinimas, sintezė) ir empiriniai (pusiau struktūruotas-giluminis interviu, teminė analizė).

1. Jogos samprata Rytų ugdymo filosofijos kontekste

Rytų (ypač Indijos) filosofija nuo senovės išskirtinai daug dėmesio skyrė žmogaus saviugdai ir sąmoningumo ugdymo temoms nagrinėti. Logika ir disciplina paremtos išminčių dvasinės įžvalgos ir praktinės žinios apie gyvenimą bei savęs ugdymą užrašytos indų šventraščiuose prieš 4000–5000 metų: jogos meistrų tradicijos savo mokiniams iš kartos į kartą buvo perduotos viena seniausių kalbų pasaulyje – archainiu Sanskritu Žr. K. C. Varadachari, Complete Works, vol. 10: Indian Philosophy, 2012. .

 

Rytų filosofija remiasi idėja, kad vienas kertinių iš brandžios asmenybės vystymosi aspektų yra susitelkimas į vidinį, o ne išorinį pasaulį derinant materialiuosius žmonių poreikius ir siekimus su jų dvasiniu gyvenimu Žr. Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver, Philosophical Foundations of Education, 2007. . Dominuoja dviejų dimensijų į žmogų ir pasaulį suvokimas: Visatą ir žmogaus egzistenciją sudaro fizinis (materialus) ir dvasinis (energetinis) pradas. Materialus pasaulis gali būti suvokiamas žmogiškosiomis juslėmis, yra nuolat kintantis, o dvasinis pasaulis yra nekintantis, egzistuoja virš žmogaus suvokiamos egzistencijos, patiriamas tik per dvasines saviugdos praktikas Žr. Swami Chinmayananda, Kindle Life, 2007. . Manoma, kad žmogaus tikroji prigimtis yra ne fizinė, o dvasinė – jis turi sielą, kuri po fizinės mirties neišnyksta, o tęsia gyvenimą kitame gyvame organizme bei evoliucionuoja Žr. Sarvepalli Radhakrishnan, The Hindu View of Life, 1994; Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. .

Rytų švietėjai Žr. Mohandas Karamchand Gandhi, True Education, 1964; Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008. nuo senų laikų kritiškai vertina švietimo sistemą, paremtą materialinių vertybių ugdymu, „gaminančią“ bestuburio charakterio piliečius, kurių protas yra pripildytas informacijos, tačiau sąmoningumas neugdomas, siela nebudinama – t. y. tokia sistema nėra holistinė, nes ji lavina tik žmogaus intelektą. Nustumiamas į šalį esminis ugdymo tikslas – savęs pažinimas tyrinėjant protą ir vystant intuityvias galias Žr. Jiddu Krishnamurti, The Awakening of Intelligence, 2000. . Rytų švietėjai Žr. Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008; Ghose Aurobindo, The Life Divine, 2005. pasisako už integralų – fizinį, emocinį, protinį, dvasinį, gyvybinių galių, socialinį – žmogaus ugdymą. Švietimo sistema, anot M. Gandhi Žr. Mohandas Karamchand Gandhi, True Education, 1964. , turėtų būti orientuota į gyvenimą, o ne tik į knygą, bei sujungti į visumą ne tik žmogaus protą, bet ir jo kūną ir širdį. Ryšį su savo siela žmogus gali surasti per betarpišką intuiciją, dvasinio autentiškumo patyrimą Žr. Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008; Ghose Aurobindo, The Life Divine, 2005. . Taigi, žmogaus prigimtis atsispindi ne tik fiziniu ar psichiniu, bet ir dvasiniu egzistencijos lygmeniu, todėl atitinkamai išryškėja holistinio požiūrio į ugdymąsi svarba.

 

Senovės indų raštuose nurodyta, jog koncentravimasis į nenumaldomą materialinės gerovės ir malonumų tenkinimo siekį didina proto prisirišimus ir įvairias identifikacijas („aš“ ir „mano“), kas pradeda sekinti, išbalansuoja, slopina dvasingumą, nes sukuria prielaidas savanaudiškumui ir godumui plisti Žr. Rajesh Singh, “Youth and Positivis Happiness through Spirituality: Yoga, Meditation and Alternate Medicine,” 2012. . R. Tagore Žr. Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008. pažymi, kad harmonija žmogaus gyvenime atsiranda tuomet, kai suvokiama, kad išorinis pasaulis yra jo vidinės sąmonės atspindys. Taigi, laimė yra ne išorėje, o viduje, vadinasi, formuojasi saviugdos poreikis ne keisti išorinį pasaulį, o susitelkti į vidinio pasaulio ugdymą Žr. Sarvepalli Radhakrishnan, The Hindu View of Life, 1994; Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. .

Kadangi žmogaus siela įvardinama Vidine Sąmone (angl. Innerconsciousness), kuri yra Kosminės Sąmonės Tai begalinė, amžina, eterinė pasaulį sukūrusi ir valdanti energija, kurios pagrindu Visatoje egzistuoja tam tikri universalūs dėsniai (žr. Sarvepalli Radhakrishnan, The Hindu View of Life, 1994). (angl. Cosmic Consciousness) dalis, tai pagrindinis jogos tikslas yra aukščiausio sąmoningumo ugdymas arba sąmonės pabudimas (angl. awakening), padedantis suvokti tikrąją realybę, skatinantis dvasinį asmenybės augimą bei išsilaisvinimą, ir atitinkamai, žmonijos sąmonės evoliuciją Žr. Ch. Subba Rao, “Educational Philosophy of Mahatma Gandhi,” 2012; Satyanarayan N. Pathi, Pintu Mahakul, “Importance of Spirituality on Employee Satisfaction,” 2013. . Aukščiausias sąmoningumas pasiekiamas lavinant gebėjimą sujungti abu šiuos egzistencinius pradus, kas skatintų asmenybės savirealizaciją „Savirealizacija“ (sanskr. moksha) reiškia tikrosios realybės – materialaus ir dvasinio pasaulių – pažinimą; taip pat gali reikšti susijungimą su Dievu – t. y. Dievo pažinimą. arba transformaciją Žr. Sarvepalli Radhakrishnan, The Hindu View of Life, 1994; Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008. .

Kiti švietėjai Žr. Jiddu Krishnamurti, Truth and Actuality, 1992. išryškina kiek aiškesnį jogos tikslą – išugdytą gebėjimą išlaikyti skaidrų protą: jį nutildyti, pakilti virš minties ir suvokti tikrąją realybę, kuri yra tuštuma (angl. nothingness). Rytų švietėjai Žr. Mohandas Karamchand Gandhi, True Education, 1964; Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. teigia, jog žmogus užsitikrina gyvenimo pilnatvę, kuomet yra laisvas viduje: nepriklausomas nuo poreikių, minčių, daiktų ir pan. Ugdymas turi lavinti visus žmogaus organus: per kūno ir proto treniravimą svarbiausia yra pabudinti žmogaus Vidinę Sąmonę Žr. Sarvepalli Radhakrishnan, The Hindu View of Life, 1994; Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008. .

 

Rytų patirtis Žr. Jiddu Krishnamurti, The Awakening of Intelligence, 2000; Rabindranath Tagore, Sādhanā: The Realization of Life, 2008. pabrėžia savistabos, koncentracijos, kontempliacijos ir savikontrolės įgūdžių svarbą saviugdos procese siekiant pažinti proto veikimo ypatumus, išanalizuoti kasdienę patirtį bei mokytis suvaldyti savo mintis, jusles ir netinkamus elgsenos įpročius. Taigi, asmenybės transformacija vyksta per proto ir moralės disciplinas, dėl to natūralios žmogiškosios prigimties pažinimas ir griežta elgsenos kontrolė yra viena iš pagrindinių jogos krypčių Žr. Sarvepalli Radhakrishnan, The Hindu View of Life, 1994; Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. , o juslės visapusiškai gali būti valdomos tik tuomet, kai protas, mintys ir jų energija bei fiziniai nervų centrai Daugelis mentalinių reiškinių yra susiję su žmogaus kūne vykstančiais fiziologiniais procesais: nervinės srovės palaipsniui turi pakisti ir susiformuoti nauji energetiniai/gyvybiniai kanalai, tuomet naujo pobūdžio vibracijos kūne permodeliuoja visą žmogaus konstituciją, žmogaus sąmonė tampa atviresnė naujiems suvokimams ir patirčiai: pasiekiama „savirealizacija“ – t. y. žmogus išsilaisvina nuo kūno ir proto kuriamų prisirišimų (žr. Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010). yra išgryninti jogos praktikomis Žr. Ghose Aurobindo, The Life Divine, 2005. . Tradicinės jogos turinį sudaro aštuoni žingsniai Žr. Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. :

  • moralinė disciplina (sanskr. yama) (nežudymas, tiesos sakymas, nevogimas, lytinis susilaikymas, dovanų nepriėmimas). Su tuo susijusios prielaidos vegetarizmui, kas yra ne tiek sveikos mitybos pagrindas, kiek moralinė jogos disciplina sąmoningai atsisakant valgyti nužudytus organizmus;
  • savidisciplina (sanskr. niyama). Moralinių vertybių ugdymas, paremtas kasdieniais įsipareigojimais, švara, askeze, mokymusi, tikėjimu;
  • poza (sanskr. asana). Kūno ir proto kontrolė galima tik atlikus keletą pastovios sekos fizinių pratimų: kai žmogus gebės tinkamai valdyti savo kūną, tuomet galės pereiti į aukštesnį saviugdos lygmenį – kontroliuoti protą, manipuliuoti juo, sutelkti jo galias į konkrečių tikslų siekimą;
  • „prana“ gyvybinės energijos valdymas (sanskr. pranayama) per ritmiškus kvėpavimo pratimus, kurie sureguliuoja nervines sroves ir priverčia visas organizmo molekules judėti ta pačia kryptimi išjudinant „Kundalini“ gyvybinę energiją stuburo apačioje;
  • savikontrolė (sanskr. pratyahara) (juslių, minčių kontrolė, susilaikymas, atsiskyrimas nuo objektų). Pvz., susilaikymas nuo seksualinių santykių yra dar viena iš saviugdos praktikų, nes seksualinė energija transformuojama į dvasinę energiją, kas gerina mokymosi gebėjimus, stiprina atmintį bei mąstymo aiškumą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, kontroliuoja išsiblaškymą – taigi stiprina dėmesingumą;
  • koncentracija (sanskr. dhāranā). Žmogus turi išmokti ne tik sukoncentruoti savo dėmesį ties konkrečiu objektu, tašku, kūno dalimi, bet ir gebėti mąstymu atsiriboti bei sąmoningai pereiti nuo vieno prie kito mąstymo objekto;
  • meditacija (sanskr. dhyana) – tai proto nuraminimas, susitelkimas į Vidinę Sąmonę per maldą, vizualizacijas ir pan.;
  • aukščiausio sąmoningumo lygio pasiekimas (sanskr. samadhi). Tobula proto koncentracija išvengiant bet kokio pobūdžio kontempliacijų, tikrosios realybės suvokimas.
 

Jogos mokslas pateikia ne tik holistinį požiūrį į žmogaus kūną, protą ir sielą kaip visumą, bet ir nurodo aiškias gaires, kaip žmogus gali ugdyti savo vidines galias, kontroliuoti žmogiškąją prigimtį tobulinant savo asmenybę ir ugdant aukščiausio lygio sąmoningumą bei koncentraciją Žr. Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. . Dvasinių saviugdos praktikų dėka žmogus ne tik geba įvaldyti proto galias, bet ir užmegzti ryšį su Kosmine Sąmone bei pasiekti dvasinę transformaciją ir aukščiausią sąmoningumą Žr. Munpreet Kaur Raina, “Guru-Shishya Relationship in Indian Culture: The Possibility of a Creative Resilient Framework,” 2002; Swami Chinmayananda, Kindle Life, 2007. . Vadinasi, joga yra holistinė saviugdos praktika, nes apima asmenybės tobulėjimą fiziniu, psichiniu ir dvasiniu lygmeniu.

Taigi, Rytų ugdymo filosofija akcentuoja jogos kaip holistinės saviugdos praktikos sampratą siekiant integralios asmenybės ugdymo per vidinio pasaulio tobulinimą: tvirto charakterio formavimą, proto higieną ir koncentraciją, sąmoningą išsilaisvinimą nuo prisirišimų, moralinių vertybių puoselėjimą, vidinės harmonijos siekį bei intuityvių vidinių galių lavinimą. Pagrindinis jogos tikslas yra siekti dvasinio augimo per sąmonės pabudimą – t. y. ugdyti aukščiausią sąmoningumą pažįstant tikrąją egzistencinę būtį.

 

2. Empirinio tyrimo metodika

Tyrimo metodologijos pasirinkimas. Jogos kaip holistinės saviugdos praktikos fenomenui ištirti pasirinkta kokybinio tyrimo paradigma pasitelkiant interpretacinės fenomenologinės tyrimo strategijos elementus Žr. Clark Moustakas, Phenomenological Research Methods, 1994; Jonathan Ashley Smith, “Interpretative Phenomenological Analysis: A Reply to Amedeo Giorgi,” 2010; Maurice Merleau-Ponty, Phenomenology of Perception, 2012. . Siekiant atskleisti subjektyvias tyrimo dalyvių jogos praktikavimo patirtis atlikti giluminiai, pusiau struktūruoti interviu, kurių tikslas – gauti detalų studijuojamo fenomeno apibūdinimą Žr. Jonathan Ashley Smith, Paul Flowers, Michael Larkin, Interpretative Phenomenological Analysis: Theory, Method and Research, 2012. . Tyrimo įtikinamumui užtikrinti pasirinktas pats tiksliausias duomenų fiksavimo būdas Žr. Herbert J. Rubin, Irene S. Rubin, Qualitative Interviewing: The Art of Hearing Data, 2005. – interviu įrašomas diktofonu, tekstas transkribuojamas apimant pažodinį tyrimo dalyvių pasisakymų citavimą, ko rezultatas – gauti išsamūs duomenys.

Tyrimo eiga. Tyrimas atliktas 2013–2014 metais. Imtį sudarė 12 dalyvių, iš kurių 5 moterys ir 7 vyrai. Atlikta tikslinė tyrimo dalyvių atranka pagal iš anksto numatytą kriterijų: asmuo praktikuoja bet kokios tradicijos jogą ar meditaciją ne mažiau kaip 3 metus. Iš tyrimo dalyvių gauta informacija apdorota remiantis temine analize Pagal Victoria Clarke, Virginia Braun, “Teaching Thematic Analysis: Overcoming Challenges and Developing Strategies for Effective Learning,” 2013. : išskirtos esminės temos ir potemės, kurios iliustruotos teminiu žemėlapiu; pateiktas aprašymas, kuris pagrįstas tyrimo dalyvių pasisakymais siejant su suformuluotų temų kontekstu; duomenys interpretuoti, lyginti su teoriniais duomenimis.

Tyrimo etika. Remiantis rekomendacijomis Žr. Uwe Flick, An Introduction to Qualitative Research, 2009; John W. Creswell, J. David Creswell, Research Design: Qualitative, Quantitative, and Mixed Methods Approaches, 2009. dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, gauti žodiniai visų asmenų sutikimai dalyvauti tyrime nepažeidžiant jų anonimiškumo. Tyrimo dalyviai sutiko savo noru duoti interviu.

 

Tyrėjos santykis su tema. Mano santykis su saviugda yra gana glaudus: praktikuoju fizinio, psichinio ir dvasinio lygmens saviugdą daugiau nei 10 metų. Su jogos mokslu ir praktikomis plačiau susipažinau, kuomet buvau išvykusi į 5 mėn. mokslinę stažuotę Indijoje, kas padėjo praplėsti požiūrį į saviugdą. Ši patirtis ir žinios galėjo turėti įtakos tiriamo fenomeno analizei.

Tyrimo įtikinamumas ir ribotumai. Tyrimo metu buvo stengiamasi laikytis pagrindinių kokybiniams tyrimams būdingų kokybės kriterijų ypatingai atsižvelgiant į tyrimo skaidrumo užtikrinimą, todėl buvo nuolat reflektuojamas tyrimo procesas užrašuose. Nors atliekant kokybinį, ypač fenomenologinį, tyrimą rekomenduojama atsiriboti nuo išankstinio žinojimo apie tiriamą problemą, tačiau tyrėja gana išsamiai analizavo jogos mokslą dar iki apdorojant tyrimo duomenis – tad interpretacijoje galimai nebuvo išvengta tyrėjos subjektyvaus požiūrio.

3. Saviugda pasitelkiant jogos praktikas: empirinio tyrimo rezultatų pristatymas ir analizė

Tyrimo dalyvių patirtys atskleidė, jog didelis dėmesys yra skiriamas holistinei asmenybės saviugdai per jogos ir meditacijos praktikas. Tyrimo dalyvių teigimu: „joga ir meditacija yra labai šalia – joga yra pasiruošimas meditacijai. D1“, todėl pateikiant jogos sampratą praktiniu požiūriu kalbama tiek apie jogą apskritai, tiek apie meditaciją kaip aukščiausią jogos pakopą, kuomet užmezgamas stipriausias ryšys su vidiniu pasauliu.

Paaiškėjo, kad joga teikia praktinę naudą fiziniu, psichiniu ir dvasiniu saviugdos lygmeniu. Apdorojant ir analizuojant tyrimo duomenis buvo suformuluotos trys pagrindinės temos, apibrėžiančios jogos kaip holistinės saviugdos fenomeno sampratą: „Suvaldysi kūną – suvaldysi protą“, „Neramios proto prigimties pažinimas ir kontrolė“ ir „Tu esi daugiau nei kūnas ar protas“ (žr. pav. 1).

 

3.1. Fizinis lygmuo: „Suvaldysi kūną – suvaldysi protą“

Tyrimu nustatyta jogos fizinių pratimų atlikimo svarba siekiant išlaikyti gerą fizinę formą bei stiprinti sveikatą:

Padeda subalansuoti kūną ir protą… […] Turiu daryti jogą […], kad būčiau geros formos […], išlaikyčiau sveiką kūną. D8“; „[…] Meditacijos metu ląstelės prisipildo šviesos energijos, […] gauna tiesiog daugiau deguonies, jos pabūna ramybėje… […] Žmogaus mintys, net regėjimas po meditacijos net paaštrėja… Juslės… D6.

Fizinis aktyvumas gerai veikia emocinę bei mentalinę sferas: pakelia nuotaiką, koncentruoja dėmesį, geriau dirba protas, didėja pasitikėjimas savimi bei motyvacija gyventi sveikai Žr. Jurgita Čepelionienė, Vida Ivaškienė, Deivydas Velička, Eligijus Vyskupaitis, Aurelija Danilevičienė, „Studentų fizinio aktyvumo ir pasitikėjimo savimi sąsajos“, 2012; T. Colin Campbell, Thomas M. Campbell II, Natūralus būdas išvengti ligų: išsamiausi kada nors atlikti mitybos tyrimai, 2013. .

Nors Vakarietiškoje kultūroje joga dažniausiai yra gretinama su sportine gimnastika, vis dėlto jos tikslas yra ne tik fizinis savęs lavinimas, bet ir geresnis savęs pažinimas:

Joga tai nėra sportas, fizinė kultūra, […], tai yra kur kas giliau, susiję su gilesniu pažinimu ir filosofija… D1“. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad joga padeda pastebėti žmogaus stipriąsias ir silpnąsias savybes: „[…] Joga naudoja gyvybinius taškus kūne… […] Jie tikrina tavo psichiką per kūną. Tu darai jogos pozas tam, kad patikrintum, kurie taškai yra silpni, […] stiprūs, […] sustingę, nelankstūs. […] Tarkim, tavo riešo sąnarys… […] silpnas, […] sustingęs […] arba stiprus ir lankstus – tai […] parodo tavo psichikos būseną. […] Jeigu tu turi silpnas kulkšnis, tada tu jautiesi nestabiliai savo gyvenime. […] Jeigu jos sustingusios, vadinasi, tu esi per daug priklausomas nuo kažkokio tai objekto, […] nuosavybės ir pan. Ir tik tada, kai tavo kulkšnys bus lanksčios, tu gali laisvai ir lengvai gyventi. D10.

Žmogaus kūnas yra ypatingas žinių šaltinis Žr. M. Carolyn Clark, “Off the Beaten Path: Some Creative Approaches to Adult Learning,” 2001. , todėl svarbu išstudijuoti jo teikiamas galimybes ir jį lavinti siekiant holistinės asmenybės saviugdos.

 

Tyrimu nustatyta, jog mitybos įpročių kaita turėjo įtakos ne tik fiziniu, bet ir psichiniu ar dvasiniu lygmeniu. Dalyviai teigė, jog vegetarinę mitybą pradėjo praktikuoti paskatinti moralinių vertybių realizavimo, kas yra jogos filosofijos pagrindas:

Ta žinia, kad mes esame sielos […] privertė permąstyti savo visą pasaulėžiūrą… […] Aš negalėjau žiūrėti į gyvūnus ir augalus tuo pačiu būdu. D8; […] Kada sužinojau tuos dalykus, kad mes esam dvasinės būtybės, kad mums nereikia tos mėsos, atsisakiau tos mėsos, tapau vegetaru… D1.

Longitudiniais tyrimais nustatyta, jog geriausia mityba turėtų būti paremta natūralaus, neperdirbto augalinės, o ne gyvūninės kilmės maisto, kuris yra įvairių ligų atsiradimo priežastis Žr. T. Colin Campbell, Thomas M. Campbell II, Natūralus būdas išvengti ligų: išsamiausi kada nors atlikti mitybos tyrimai, 2013. . Tyrimo dalyviai aiškino, jog mitybos koregavimas padeda ne tik fiziškai geriau jaustis, bet ir harmonizuoja kūną, apvalo protą, padeda transformuotis sąmonei, kas jogos praktikų metu skatina dvasinio pasaulio intuityvų pajautimą:

Meditacija pasidaro kitokia… tu visiškai į kitus lygmenis gali pakilti, jeigu tu sutvarkai mitybą. […] Mūsų ląstelės […] yra užterštos ir jeigu jos pradeda valytis, pradedi kitaip mąstyti. D2; […] Energijos daugiau ir proto švarumas atsirado didesnis, ir tada […] tiek dvasinės, tiek protinės… mentalinės praktikos pavyko geriau. D1.

Žmogus turėtų rūpintis, kas patenka į jo organizmą: valgyti tokį maistą, kuris švarina sąmonę Žr. Swami Vivekananda, Râja Yoga: Conquering the Internal Nature, 2010. .

 

Tyrimas atskleidė, jog askezė per žmogiškųjų juslių kontrolę yra neatsiejama jogos praktikavimo dalis. Dalyviai pažymi, jog jie stengiasi stebėti bei reflektuoti kasdienių gyvenimo įpročių apraiškas, kurios anksčiau nebuvo sąmoningai suvoktos:

Pagrindiniai priešai arba tie, kurie duoda degradavimą sąmoningumui, […] yra visų juslių paleidimas: tiek valgio, tiek kvapo, tiek vaizdo ir t. t., sekso. […] Esi priklausomas per skonį, per vaizdą, per kalbėjimą, ir… betikslis laiko leidimas: televizoriai, kompiuteriai, krepšinio varžybos… D1.

Tyrimo dalyviai eksperimentuoja su savo kūnu, pasitelkdami askezę kaip sąmoningą savęs ribojimą nuo bazinių instinktų, juslių, poreikių tenkinimo:

Jis [jogos mokytojas] duodavo užduotį – valgyti, o tuomet – nevalgyti. […] Nevalgyk mėsos 3 savaites ir stebėk, kas vyksta. […] Neiti į parduotuves […]: stovėk priešais parduotuvę ir žiūrėk, kas vyksta. D9.

Anot J. Krishnamurti Žr. Jiddu Krishnamurti, The Awakening of Intelligence, 2000. , intelekto energija yra išbalansuojama ir silpninama tuomet, kai tam tikra mintis (su vaizdiniais, jutimais, viltimis, įpročiais, prisiminimais, troškimais ir kt.) pradeda dominuoti kūne. Saviugda turi remtis sąmoningu vidinių savybių ir moralinių vertybių ugdymu per labai stiprių reflektyvių reakcijų sulaikymą Žr. Michael E. McCollough, Evan C. Carter, “Religion, Self-Control, and Self-Regulation: How and Why Are They Related?,” 2013. . Vadinasi, praktikuojantieji jogą taiko įvairias fizinio lygmens saviugdos praktikas, kas ne tik padeda gerinti sveikatą, bet ir skatina patenkinti fizinius, psichinius ir dvasinius poreikius ugdant sąmoningumą.

 

3.2. Psichinis lygmuo: „Neramios proto prigimties pažinimas ir kontrolė“

Psichiniame lygmenyje vienas iš jogos praktikų tikslų yra padėti žmogui suprasti proto prigimties veikimo principus:

Jogai sako, kad jeigu tu esi prisirišęs prie materialinio pasaulio – visuomet kartu eina malonumas ir kentėjimas. […] Tai yra proto prigimtis. […] Tu turi išmokti – kad tai yra normalu ir kad tu to negali pakeisti. Protas yra visuomet teisiantis, vertinantis. D10; […] Visi fiziniai ar psichiniai veiksmai turi kažkokį efektą, sukelia pasekmes. […] Mintis sukuria troškimą, troškimas tave priverčia veikti. D12.

Tyrimo dalyviai didelę reikšmę teikia minčių kokybei ne tik dėl to, kad jos skatina atitinkamos elgsenos pasekmes, bet taipogi, jų įsitikinimu, mintys yra energija, kuri materializuojasi:

Proto mintis yra subtilus veiksmas, […] sukuria tam tikrą judėjimą šioje Visatoje. […] Mes turime būti atsargūs su savo norais, nes visi dalykai, kuriuos mes gauname – […] jie turi pasekmes. […] Tu esi tai, ką tu mąstai. D12; „[…] Viską mes kuriame savo mintimis: […] ką tu paleidi į eterį, […] Visatą, tas kuria tavo aplinką. […] Jeigu […] vidinį džiaugsmą kažkokį jauti nuolat, vidinį pasitenkinimą tuo, ką tu turi, kuo tu gyveni, […] tu pritrauksi šimtą kartų galingesnes… situacijas, kurios bus perpildytos gėriu, palaima ir džiaugsmu. D6.

A. Curtiss Žr. Arline B. Curtiss, Brain-switch. Kelias iš depresijos: sustabdykite užburtą nevilties ratą, 2009. pritaria, jog tarp kūno ir proto yra labai gilus ryšys: kūnas tiki kiekvienu žodžiu, kurį žmogus sau pasako (pvz., galvojant, kad sergi, iš tikrųjų gali susirgti). Jeigu žmogus pradėtų sąmoningai gyventi: stebėti, kas dedasi jo galvoje, sustabdytų negatyvias mintis ir keistų jas pozityviomis, tuomet žmogaus sąmonė augtų Žr. David Bohm, Wholeness and the Implicate Order, 2002. , nes pozityvios mintys daro esminį poveikį genams Žr. Bruce H. Lipton, Tikėjimo biologija, 2011. .

 

Kaip teigia E. Laumenskaitė ir A. Vasiliauskas Žr. Egidija Laumenskaitė, Aleksandras Vasiliauskas, „Strateginiai pokyčiai ir savivada organizacijoje“, 2006. , saviugda turi derinti protinį ir jutiminį suvokimą, tačiau tik kai kurie žmonės turi gebėjimą tai daryti. Taigi, siekiant gilesnio savijautos arba platesne prasme charakterio pažinimo tyrimo dalyviai jogos pagalba lavina savistabos ir savirefleksijos įgūdžius:

Tai žiūrėjimas į vidų. […] Tiesiog stebi, kas vyksta: kaip tu jautiesi, kokios mintys yra tavo galvoje… Ką tu darai, kodėl tu tai darai, kaip tu reaguoji, kas tau patinka ir kas tau nepatinka? D12; […] Jeigu tu esi sąmoningas… tai pradedi pažinti visą savo… asmenybę, iš ko ji sudaryta… Protas… Iš ko jis sudarytas: projekcijos, motyvacija, vertybės, požiūris, nuostatos, įsitikinimai ir t. t. D3.

Gebėjimas pažinti save ir įsisąmoninti savo emocijas bei jausmus lavina asmenybės emocinį intelektą Žr. Daniel Goleman, Emocinis intelektas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ, 2008. ir vysto dvasinį pasaulį, nes žmogus užmezga dialogą su savo vidiniu pasauliu Žr. John M. Dirkx, “The Power of Feelings: Emotion, Imagination, and the Construction of Meaning in Adult Learning,” 2001. .

Tokio pobūdžio savistaba ir savianalizė meditacijų metu skatina reikšmingus asmenybės pokyčius, nes tik pažinus savo charakterio savybes, mąstymo turinį bei emocijų raišką pereinama prie sąmoningo mokymosi kontroliuoti nepageidaujamą elgseną:

Buvau tikrai labai agresyvus žmogus… […] Vienintelis būdas [pasikeisti] – tapti sąmoningu. […] Jeigu patenki į diskomforto būseną […], geriausiai yra nereaguoti tuo momentu, […] atsitraukti keletui sekundžių. D10.

Vadinasi, tyrimo dalyviai tarsi išmoksta sąmoningos meditacijos socialiniame gyvenime susiduriant su kasdienėmis situacijomis.

 

R. Sheldrake Žr. Rupert Sheldrake, A New Science of Life: The Hypothesis of Formative Causation, 2009. iškelia hipotezę, jog žmogus mąsto ne smegenimis, o morfologiniu (energiniu) lauku, kuris jį supa: įtekant svetimoms mintims į smegenis, žmogus jas suvokia kaip savo – dėl to svarbi proto higiena. Taigi, tyrimo dalyviai, siekdami sustabdyti mąstymo procesą, išsilaisvinti nuo minčių chaoso bei pasiekti gilią koncentraciją, lavina proto kontrolės įgūdžius:

Kai aš sėdžiu patogiai, atsipalaidavusi, tuomet mano mintys išlenda į paviršių. […] Tiesiog stebi, kad yra kažkoks judėjimas galvoje… […] Meditacija man reiškia būti tyloje. D9.

M. Healy Žr. Mike Healy, “East Meets West: Transformational Learning and Buddhist Meditation,” 2000. nustatė, jog meditacijos metu patiriami esminiai sąmonės pokyčiai, paskatinę gilesnį savęs pažinimą ir sąmoningumą esamuoju momentu.

Tyrimu nustatyta, kad jogos fizinių pratimų metu išmokus stebėti fiziškai apčiuopiamą kūną bei meditacijos pagalba nuraminus protą, stengiamasi pereiti prie subtilesnių kūnų stebėjimo ir įvaldymo siekiant lavinti kur kas sudėtingesnius žmogaus gebėjimus dvasiniu lygmeniu.

3.3. Dvasinis lygmuo: „Tu esi daugiau nei kūnas ar protas“

Tyrimo dalyviai atskleidė, kad noras pasinaudoti joga kaip dvasinio lygmens saviugdos praktika kilo tik suvokus, kad žmogus yra dvasinė būtybė, o ne tik fizinis kūnas, turintis protą. Dvasinės žmogaus prigimties pažinimas paskatino iš skirtingos perspektyvos įvertinti ir taikyti jogos bei meditacijos praktikas, padedančias pasinaudoti vidinių galių potencialu lavinant intuiciją ir pasitelkiant sąmonės perprogramavimo technikas.

 

Tyrimas parodė, jog meditacinių saviugdos praktikų dėka yra galimybė lavinti subtilesnes vidines žmogaus galias – intuiciją:

Tai yra žmogaus sąmonės veikimo mąstymo būdas, kada tu gauni galutinį atsakymą… be tarpinio mąstymo. […] Tu žinai tai, ko iš esmės neturėtum žinoti. […] Tu kreipiesi ir gauni. […] Pasąmonė jungiasi su kolektyvine sąmone, o viršsąmonė su tuo [elektromagnetiniu informaciniu] lauku. D3.

Intuicija – tai netikėta ir staigi minties įžvalga ar gebėjimas gauti žinias be racionalaus proto įsikišimo arba žinojimas, sujungiantis protą su kūnu per jausmą – taigi veikia žmogų holistiškai Žr. Daniel Kahneman, Gary Klein, “Conditions for Intuitive Expertise: A Failure to Disagree,” 2009; Jurgis Brėdikis, Kitokiu žvilgsniu, 2015. . Yra nemažai mokslinių tyrimų, analizuojančių intuicijos kaip reikšmingo alternatyvaus žmogaus gebėjimo ar galios lavinimo galimybes Žr. Amy L. Baylor, “A U-Shaped Model for the Development of Intuition by Level of Expertise,” 2001; Eugene Sadler-Smith, Erella Shefy, “The Intuitive Executive: Understanding and Applying ‘Gut Feel’ in Decision-Making,” 2004; Martin E. P. Seligman, Michael Kahana, “Unpacking intuition: A Conjecture,” 2009; Penney Peirce, Leap of Perception: The Transforming Power of Your Attention, 2013. . Intuicija yra ne tik vienas iš pažinimo būdų, bet taip pat svarbus kūrybiškumo lavinimo įrankis, padedantis profesinėje srityje ir įvairiose kasdienėse gyvenimo situacijose ieškoti palankiausių problemų sprendimų Žr. Rimantas Tidikis, Socialinių mokslų tyrimų metodologija, 2003; Asta Raami, Intuition Unleashed: On the Application and Development of Intuition in the Creative Process, 2015. .

Fizinis nuovargis, susijaudinimas bei dominuojantis racionalusis žmogaus protas blokuoja intuicijos teikiamą informaciją, todėl jos potencialas geriausiai atskleidžiamas relaksacijos ar meditacijos būsenose Žr. ten pat. , kurioms pasiekti rekomenduotina užsiimti fizinio, psichinio ar dvasinio lygmens saviugdos praktikomis:

Kuo žmogus yra daugiau išsivalęs tiek fiziniam kūne (mitybą), tiek dvasiniam kūne (savo protą)…, […] tuo jis daugiau […] intuiciją išlavina ir tuo ji yra teisingesnė. D5.
 
Šiuo požiūriu akivaizdi jogos kaip holistinės saviugdos praktikos reikšmė. D. Bohm Žr. David Bohm, Wholeness and the Implicate Order, 2002. teigimu, Vakarų mokslininkų klaidingas aiškinimas apie pasaulį yra fragmentuotas (viskas susideda iš dalių), todėl mokslininkas pritaria Rytų požiūriui, kad viskas yra viena, sudaro visumą: žmonės veikia kitus, nes yra viena sąmonė Visatoje. Moksliniai tyrimai nurodo, jog egzistuoja bendrasis gyvus organizmus jungiantis intelektas, kurio ištekliais galima pasinaudoti lavinant intuicines galias Žr. Ernest Rutherford, “The Scattering of α and β Particles by Matter and the Structure of the Atom,” 1911; Henri Bergson, Matter and Memory, 1990; Bruce H. Lipton, Tikėjimo biologija, 2011; Carl Gustav Jung, Archetipai ir kolektyvinė pasąmonė, 2015. . Meditacija yra vienas iš metodų pasiekti šių fragmentuotų dalių susijungimą į visumą su Kosmine Sąmone Žr. David Bohm, Wholeness and the Implicate Order, 2002; Swami Chinmayananda, Kindle Life, 2007; Ghose Aurobindo, The Life Divine, 2005; Rajesh Singh, “Youth and Positivis Happiness through Spirituality: Yoga, Meditation and Alternate Medicine,” 2012. .

Norint pasiekti aukščiausią meditacinį lygmenį yra itin svarbus įsiklausymas į garsą:

Tai padeda man susikoncentruoti. […] Kažkas mano prote susitelkė, tapo pastovesnis, koncentruotas. D9; […] Aš turėjau labai ryškų patyrimą: grojant muziką, kad aš galėdavau susijungti su ta kažkokia būtybe… Tai būdavo tarsi kažkoks dialogas… […] Ypatingai po 1–2 valandų grojimo… Tikrai įeini į kažkokią tai meditacinę būseną. D8.

Tyrimai apie binaurinius garsus rodo akivaizdžiai teigiamą poveikį žmogaus smegenų veiklai, koncentracijai, atsipalaidavimui ir streso įveikimui, kūrybiškumui ir mokymuisi, netgi padeda išsilaisvinti nuo cheminių priklausomybių Žr. Julie Marie Gottselig, Daniel Brandeis, Gilberte Hofer-Tinguely, Alexander A. Borbély, Peter Achermann, “Human Central Auditory Plasticity Associated with Tone Sequence Learning,” 2004. . Tyrimo dalyviai meditacijos metu taikė vibracinių eilių kartojimą, kas gali būti suprantama kaip balsinė meditacija ar maldų kartojimas:

„Mantra“ reiškia išlaisvinti protą nuo nerimo, streso. […] Šventų garsų nuolatinis kartojimas balsu. […] Tu patiri ryšį su Dievu. […] Malda, nes būsena […] yra prašanti. D11.
 
Moksliniai tyrimai rodo, jog „om“ garso kartojimas meditacijos metu sukelia fizinį atsipalaidavimą, sumažina stresą, didina sąmonės budrumą ir dėmesio koncentraciją, gerina atmintį, skatina kūrybiškumą bei lengvina mokymosi procesus Žr. Ira Das, Himanianand, “Role of Prayer and ‘Om’ Meditation in Enhancing Galvanic Skin Response,” 2012; Muthukrishnan Shobitha, J. L. Agarwal, “Electroencephalographic Pattern and Galvanic Skin Resistance Levels During Short Duration of ‘Aum’ Mantra Chanting,” 2013. . Maldų kartojimas ne tik padeda stiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, įveikti skausmą Žr. Matthew R. Kutz, “Observations on Prayer as a Viable Treatment Intervention: A Brief Review for Health Care Provider,” 2004; Amy Wachholtz, Usha Sambamoorthi, “National Trends in Prayer Use as a Coping Mechanism for Health Concerns,” 2011. , bet ir pasiekti vidinę transformaciją Žr. Munpreet Kaur Raina, “Guru-Shishya Relationship in Indian Culture: The Possibility of a Creative Resilient Framework,” 2002. . Dalyvių teigimu, balsinė meditacija padeda iš esmės pažinti žmogiškąją egzistenciją:
Aš vis giliau ir giliau įeidavau į savo sąmonę. […] Aš galėdavau matyti savo protą: […] kaip [jis] dengia mano sąmonę. […] Aš mačiau savo kūną kaip išorinį objektą… Protą… ir EGO. […] Tuomet intelektas pradeda analizuoti ir ardyti tam tikrus dalykus… […] Prieidavau tokią būseną, kai tu esi tiesiog gryna būtis. D8.

Taigi, tyrimo dalyvių patirtys rodo, jog tokios meditacijos sukurta vibracija teigiamai veikia fizinį ir protinį žmogaus egzistencijos lygmenį: vibracinės eilės stimuliuoja organizmo gyvybinius centrus, padeda atsipalaiduoti nuo streso bei pasiekti aukštą sąmonės koncentraciją.

Saviugdos praktikas analizavusieji Žr. Richard Webster, Kūrybinė vizualizacija pradedantiesiems, 2007; Rhonda Byrne, The Secret, 2010 ir kt. pažymi, kad žmogaus mintys yra tarsi gyvasis magnetas, pritraukiantis į gyvenimą žmones ir situacijas, atitinkančias pagrindines jo mintis. Todėl tyrimo dalyviai, taiko vizualizacijas konkretiems gyvenimo tikslams pasiekti:

Pačios aplinkybės, žmonės ateina į gyvenimą… […] Tu paleidai mintį ir galvoji: o… kaip būtų gerai, pvz., kad daugiau žmonių apie tai žinotų… […] Per televiziją, per radiją… Ir taip projektas – „bumt“ nukrito: „[vardas], mes norim tave filmuoti.“ Žinokit, iš niekur: nei aš ieškojau, nei aš… Paleidau mintį! Ir materializuojasi iš karto. D5.