Straipsnis Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje

Tačiau kartais į miesto erdvės konfliktus įsitraukdavo (greičiausiai būdavo įtraukiami savininkų) ir kaimo, ir miestelio žmonės. Pvz., 1741 m. Haličo žemės medžiokliui Jonui Prušakui Benevskiui (Jan Pruszak Beniewski) užpuolus Gembičių dvarelį prie pilies, kuriame apsistojo Žemaitijos pataurininkis Mykolas Stanevičius, tarp užpuolikų buvo žmonių iš Verbų (šiandien – Naujosios Vilniaus dalis) Žr. 1741 10 10 Žemaitijos pataurininkio Mykolo Stanevičiaus skundas prieš Haličo žemės medžioklį Joną Prušaką; Domininkas Burba, „Informacija apie kunigaikščių Oginskių giminę iš XVIII a. Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygų (ekonominiai santykiai ir smurtiniai nusikaltimai)“, p. 212. . 1754 m. Antanas ir Ona Volanskiai (Antoni i Anna Wolańscy) skundė Smolensko pavieto iždininkaitį Tadą Gurskį, nes jis su savo pagalbininkais, ginkluotais kardais ir pistoletais, tarp kurių buvo ir Gelvonų valdų pavaldinių, užpuolė misionieriams priklausiusį mūrinį namą, kur gyveno ieškovai Žr. 1754 11 08 Antano ir Onos Volanskių skundas prieš Smolensko pavieto iždininkaitį Tadą Gurskį. .

Tarp miesto namų užpuolikų talkininkų pasitaikydavo ir žydų. Pvz., 1747 m. LDK vaiskis Dominykas Savanevskis skundėsi, kad jo mūrinį namą Žydų gatvėje užpuolė Subatnikų klebono Juozapo Šymako (Jozef Szymak) organizuota gauja, kurią sudarė jo tarnai, šeimyna ir nemažas Vilniaus žydų būrys. Jie siekė išvyti ten gyvenusį Antaną Škapeckį (Antoni Szkapecki) Žr. 1747 04 07 LDK vaiskio Dominyko Savanevskio skundas prieš Subatnikų kleboną Juozapą Šymaką; Domininkas Burba, „Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje“, p. 291. .

Žydų būdavo ir tarp nukentėjusiųjų. Pvz., 1741 m. Eleonora Zagurska (Eleonora Zagurska) skundė savo svainį Antaną ir savo seserį Oną Jezerskus dėl dvarelio prie pylimo už arsenalo užpuolimo. Užpuolikai smurtavo prieš ten gyvenusį žydą Abraomą, jį išvijo, atėmė gobtuvą, pagrobė kvitus, liudijančius sumokėtus mokesčius. Anot skundo autorių, vien sumuštajam buvo padaryta 60 talerių žalos Žr. 1741 11 17 Eleonoros Zagurskos skundas prieš Antaną ir Oną Jezerskus. . Matyt, šio nusikaltimo priežastis buvo giminaičių nesutarimas dėl nuosavybės.

 

Namus puolančiųjų kompanijoje neretai būdavo ir profesionalų kariškių. Kaip rašoma skunde, 1741 m. LDK kariuomenės petihorų vėliavos seržantas Stanislovas Pioro (Stanisław Pioro) su savo kareiviais nakčia užpuolė Gardino pavieto stalininko Benedikto Aleksandravičiaus dvarelį Savičiaus gatvėje, grasino dvarelio šeimininkams, tačiau pagrobė tik šieną ir nugabeno į savo namus Žr. 1741 06 07 Gardino pavieto stalininko Benedikto Aleksandravičiaus skundas prieš LDK kariuomenės petihorų vėliavos seržantą Stanislovą Pioro. . Žinomi keli atvejai, pateikti tekste, kuomet kareiviai mieste kartu su kitais puldavo namus. Kaimo aplinkoje tokie atvejai gerokai retesni. Matyt, kareiviai sostinėje reziduodavo dažniau.

Valstybės egzistavimo pabaigoje randama žinių ir apie svetimos kariuomenės kareivių dalyvavimą miesto erdvės nusikaltimuose. Kaip rašoma skunde, 1792 m. Rydzevskio namą už Rūdninkų vartų, kuriame gyveno Vaitiekus ir Pranciška Senkevičiai, užpuolė Ignoto Želazovskio (Ignacy Żelazowski) žmonės, tarp kurių buvo ir Rusijos imperijos kareivių. Užpuolikai lazdomis ir vėzdais smurtavo prieš buvusius namuose žmones Žr. 1792 08 16 vaznio Teodoro Smoliuko (Teodor Smoliuk) reliacinis kvitas. .

Apie užpuolikų skaičių irgi sunku spręsti, jis bylose retai pateikiamas tikslus, teigiama, kad užpuolikai buvo su „didele kompanija“. Pvz., 1754 m. po to, kai buvo užpulti LDK vėliavininko Jeronimo Radvilos rūmai, sužeistas Mykolas Lopnickis (Michał Łopnicki), liudininkai minėjo, kad žmonių buvo daugiau kaip 30 Žr. 1755 01 08 vaznio Tado Klimaševskio reliacinis kvitas; 1721 04 26 Jono Kybarto skundas prieš Vitebsko pavieto iždininką Vladislovą Vainą. .

Vertinant apskritai valdų antpuolių ir miesto namų užpuolimų skirtumus, galima teigti, kad kaime beveik visada nusikaltimų talkininkai buvo iš tiesiogiai priklausomų asmenų. Mieste, kurio socialinė sandara buvo kitokia, į tokio pobūdžio nusikaltimus dažniau būdavo įtraukiami žmonės „iš pašalės“.

 

Ginkluotė. Smurto laipsnis

Remiantis skundais šio nusikaltimo metu dalyvių ginkluotė buvo gerokai lengvesnė, palyginus su valdų antpuolių dalyvių ginkluote. Pvz., 1721 m. Jonas Kybartas skundėsi, kad Vitebsko pavieto iždininkas Vladislovas Vaina su savo bendrininkais užpuolė ieškovo mūrinį namą Vilniuje, išdaužė duris. Užpuolikai buvo ginkluoti kardais, plokščiąja šio ginklo puse mušė šeimininką Žr. 1721 04 26 Jono Kybarto skundas prieš Vitebsko pavieto iždininką Vladislovą. . 1743 m. Dominyka Šydlovska (Dominika Szydłowska) skunde minėjo, kad Polocko pavieto rotmistras Marcelijus Baikovskis (Marceli Baykowski) su pagalbininkais, kurie buvo ginkluoti „kaip į mūšį“, užpuolė jos namą prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Užpuolikai grasino D. Šydlovskos tėvui Jonui Šydlovskiui (Jan Szydłowski), į krūtinę buvo įrėmę pistoletą, sumušė jį Žr. 1744 08 11 Dominykos Šydlovskos skundas prieš Polocko pavieto rotmistrą Marcelijų Baikovskį. . Kaip rašoma skunde, 1792 m. Antakalnio gubernatoriaus Adomavičiaus žmonės, ginkluoti kirviais ir ilgavamzdžiais šautuvais, užpuolė Antano Orlovskio (Antoni Orłowski) dvarelį Antakalnyje – LDK didžiojo kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos jurisdikoje Žr. 1792 07 31 vaznio Juozapo Vainos reliacinis kvitas. .

Taigi, miesto namų užpuolikai masyvių didelių gabaritų ginklų neturėdavo, miesto sąlygos lėmė, kad patogiau buvo pulti, jei ginkluotė būdavo lengvesnė.

Kai kuriuose skunduose dėl namų užpuolimų tiesioginis fizinį skausmą sukėlęs smurtas neužfiksuotas. Pvz., 1788 m. Vilniaus rokitų dvarelį prie pilies užpuolė Jonas ir Konkordija Tarantovičiai (Jan i Konkordia Tarantowiczowie) su talkininkais, nors buvo sukapota tvora, išlaužyti pinučiai, kuolai, žmonėms grasinta, vis dėlto apie smurtą byloje neminėta Žr. 1788 05 20 vaznio Juozapo Vainos reliacinis kvitas. .

 

Ypatingų smurto proveržių šio nusikaltimo metu nėra užfiksuota. Nerasta bylų, kuriose minėta, kad namai būtų visiškai sunaikinti, sudeginti, nugriauti. Visgi aukų būta ir dėl šio nusikaltimo. 1738 m. į teismą kreipėsi Adomas Dzentoletas (Adam Dzientolet), ieškovas teigė, kad jo namą užpuolė Ožkinių seniūnas Anupras Kulieša, smurtavo prieš jį patį ir sumušė jo žmoną (vardas dokumente nepateiktas), dėl to ji sirgo 25 dienas ir mirė Žr. 1738 05 28 Adomo Dzentaleto skundas prieš Ožkinių seniūną Anuprą Kuliešą. .

Rasta atvejų, kai besilaukiančios moterys dėl smurto šių nusikaltimų metu prarasdavo kūdikius. 1733 m. Jurgis ir Agota Daukantai skundėsi, kad Livonijos kašteliono Aleksandro Pšezdzeckio (Aleksander Przezdziecki) suorganizuota gauja, kurioje buvo tarnų ir kareivių, užpuolė jos dvarelį Radvilų jurisdikoje, už Vilniaus vartų, smurtavo prieš moterį, dėl to ji prarado kūdikį Žr. 1733 02 10 vaznio Mykolo Dombrovskio (Michał Dombrowski) reliacinis kvitas; 1733 02 10 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininko Jurgio Daukanto ir jo žmonos Agotos skundas prieš Livonijos kaštelioną Aleksandrą Pšezdzeckį. . 1779 m. Tomo Uzaro (Tomasz Uzar) žmonės, ginkluoti vėzdais, užpuolė Anupro ir Teresės Daunoravičių namą, sumušė ten miegančius žmones. Po smurto T. Daunoravičienė neteko kūdikio Žr. 1779 03 05 vaznio Jokūbo Kolomčevskio (Jakub Kołomczewski) reliacinis kvitas. . Visgi tokių atvejų pasitaikė ne itin daug, ypatingu žiaurumu šis nusikaltimas neišsiskyrė.

Kartais aptinkami pasipriešinimo atvejai. Kai 1722 m. jėzuitų bursos studentų, Šv. Kazimiero bažnyčios giedotojų gauja užpuolė Pranciškonų bažnyčios Kazimiero Gembičiaus (Kazimierz Gębicz) mūrinį namą, Naugarduko kaštelionienė Elžbieta Pranckevičienė sukvietė žmones ir išvaikė užpuolikų gaują Žr. 1722 02 21 Pranciškonų bažnyčios kapelmeisterio Kazimiero Gembičiaus skundas prieš Jėzuitų bursos studentus, Šv. Kazimiero bažnyčios giedotojus, l. 53–58v; Domininkas Burba, „Keli epizodai iš muzikantų gyvenimo XVIII a. Vilniaus pavieto pilies teismo bylose“, p. 122. . Tais pačiais metais Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininkas Jurgis Daukantas jo namo užpuolimo metu pasipriešino ir nuginklavo (atėmė paukščių medžioklei skirtą šautuvą) užpuolikams vadovavusį Kazimierą Bivainį Žr. 1722 04 13 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininko Jurgio Daukanto skundas prieš Vilniaus karmelitus ir Kazimierą Bivainį (Kazimierz Biwoyn). . Galbūt tokį veiksmą lėmė kariškio patirtis.

 

Bausmės

Rasta keletas bylų, kuriose už namų užpuolimą buvo paskiriamos bausmės. Nors Trečiajame Lietuvos Statute teigta, kad už bajoro namo užpuolimą gresia mirties bausmė, neaptikta nei vieno tokio pobūdžio nuosprendžio. Kontumaciniu (už akių priimtu, neatvykus atsakovams) teismo sprendimu Juozapas Malinovskis (Jozef Malinowski) ir Antanas Krukovskis (Antoni Krukowski), kurie 1737 m. vėlyvą vakarą, 22.00 val., užpuolė Livonijos kardininko Andriaus Lemnickio (Andrzej Lemnicki) dvarelį prie Vilniaus pilies, buvo nubausti infamijos (garbės atėmimo) ir banicijos (ištrėmimo) bausmėmis Žr. 1738 09 15 teismo sprendimas. . 1741 m. miestiečiai Jonas ir Agota Šturmilovičiai (Jan i Agata Szturmiłowiczowie) skundė Vilniaus bazilijonų vienuolius, esą jų žmonės apsupo Balandžių (Bałądziowski) mūrinį namą Žuvų gale (teritorijoje prie Pilies gatvės, kur vykdavo prekyba žuvimis), išvijo (matyt, gynybai pakviestą) pilies įgulos sargybą, smurtavo prieš savininkus. Už akių pilies teisme buvo priimtas infamijos ir banicijos visiems bazilijonų vienuoliams nuosprendis Žr. 1741 03 11 teismo sprendimas. . 1791 m. už Černigovo pavieto iždininko Jono Radzevičiaus mūrinio namo Rūdninkų gatvėje užpuolimą, kurio metu buvo grasinta šeimininkams pistoletu, nuteistas Lydos pavieto iždininkas Mykolas Aleksandravičius ir jo pagalbininkai. Teismas jiems paskyrė infamijos bausmę Žr. 1791 04 22 teismo sprendimas. . Galima konstatuoti, kad bausmės dėl šio nusikaltimo būdavo skiriamos itin retai. Galbūt tai lėmė, kad nusikaltimuose dalyvaudavo daugiau smulkesnė bajorija, neturėjusi galimybių siekti, kad teismo sprendimas būtų buvęs priimtas.
 

Išvados

Miesto namų užpuolimas buvo gana retas, ypatingu smurtu neišsiskyręs, tačiau visgi įžūlus bajorų nusikaltimas. Namų užpuolimų Vilniuje per tyrinėjamąjį laikotarpį rasti apie 84 atvejai, maždaug kas trečias šio pobūdžio nusikaltimas vykdavo nakčia.

Dažniausiai nurodoma namų užpuolimo priežastis – ginčai dėl nuosavybės, tačiau aptinkama pavyzdžių, kai namų užpuolimų priežastys buvo finansiniai nesutarimai, kerštas arba tiesiog siekis prievarta pasisavinti svetimą turtą. Užpuolami dažniausiai būdavo privatūs pastatai, bet pasitaikydavo ir kulto objektų – Augustinų (Augustijonų) bažnyčios Savičiaus gatvėje, Vilniaus ortodoksų (stačiatikių) vienuolyno – ir valstybinių institucijų pastatų – Vilniaus bokšto kalėjimo bei Vilniaus įgulos – užpuolimų.

Užpuolimų organizatorių ir užpultųjų socialinė sudėtis buvo įvairi, organizatorių daugumą sudarė pareigybių neturėję bajorai. Šiuos nusikaltimus vykdančių asmenų kompanijoje dalyvaudavo ne tik tiesiogiai nuo savininkų priklausomi žmonės, bet ir žmonės „iš pašalės“, dažniausiai miesto aplinkos atstovai.

Ypatingų smurto proveržių aptikta nedaug, žinoma viena mirtis po sumušimo, sunkių traumų būdavo retai. Šio nusikaltimo pobūdį lėmė specifinės miesto sąlygos – stipresnė policinė kontrolė ir aplinkinių žmonių, kurie galėdavo tapti liudininkais, gausa.

Kaip ir už kitus nusikaltimus, už namų užpuolimus Vilniuje bausmės skirtos retai, žinomi keli banicijos ir infamijos atvejai. Tiesa, kaip šis sprendimas buvo praktiškai vykdomas, žinių nerasta.

 

Šaltiniai ir literatūra

  • 1721 04 26 Jono Kybarto skundas prieš Vitebsko pavieto iždininką Vladislovą Vainą, 1721 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4736, l. 253–253v.
  • 1722 02 21 Pranciškonų bažnyčios kapelmeisterio Kazimiero Gembičiaus skundas prieš jėzuitų bursos studentus, Šv. Kazimiero bažnyčios giedotojus, 1722 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4737, l. 52–52v.
  • 1722 02 21 Pranciškonų bažnyčios kapelmeisterio Kazimiero Gembičiaus skundas prieš jėzuitų bursos studentus, Šv. Kazimiero bažnyčios giedotojus, LVIA, SA, b. 4737, l. 53–58v.
  • 1722 04 13 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininko Jurgio Daukanto skundas prieš Vilniaus karmelitus ir Kazimierą Bivainį (Kazimierz Biwoyn), LVIA, SA, b. 4737, l. 220–220v.
  • 1722 06 15 Vilniaus karmelitų skundas prieš Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininką Jurgį Daukantą, LVIA, SA, b. 4737, l. 424–425v.
  • 1724 06 23 vaznio Jurgio Nececkio reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4739, l. 1041v–1042v.
  • 1724 06 23 Vilniaus augustinų (augustijonų) skundas prieš Florijoną ir Benediktą Grabovskius ir jų pagalbininkus, 1724 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4739, l. 1041–1041v.
  • 1725 02 09 Nikodemo Kazimiero ir Liudvikos Jodzevičių skundas prieš Vladislovą ir Mykolą Savanevskius, 1725 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4740, l. 117–117v.
  • 1725 03 13 LDK artilerijos generolo Boguslavo Ernesto Denhofo (Bogusław Ernest Denhoff) ir artilerijos jurisdikos vaito ir ekonomo Simono Mosčickio skundas prieš Gardino pavieto pataurininkį Kazimierą Piontokvskį, LVIA, SA, b. 4740, l. 306–307v.
  • 1725 03 15 teismo sprendimas, LVIA, SA, b. 4740, l. 415–416v.
  • 1725 10 29 Jono Laskovskio skundas prieš Pavinkšnių seniūnus Kazimierą ir Sofiją Rostovskius, LVIA, SA, b. 4740, l. 1245–1246v.
  • 1725 10 29 Jono Laskovskio skundas prieš Pavinkšnių seniūnus Kazimierą ir Sofiją Rostovskius, LVIA, SA, b. 4740, l. 1249–1250v.
  • 1731 03 29 Ignoto Bykovskio skundas Vilniaus pavieto pilies teismui prieš Pranciškų Myslickį (Franciszek Myslicki) ir jo pagalbininkus, 1731 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4746, l. 364–364v.
  • 1731 09 28 Vilniaus kapitulos kanclerio Antano Tyzenhauzo skundas prieš Inturkės seniūną Pranciškų Tyzenhauzą, Smiltenės seniūną Benediktą Tyzenhauzą, Adomą Daunoravičių ir kitus, LVIA, SA, b. 4746, l. 546–546v.
  • 1732 07 28 vaznių Jono Hlisovskio ir Juozapo Kaminskio reliacinis kvitas, 1732 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4747, l. 989–990.
  • 1732 08 21 vaznio Juozapo Kaminskio reliacinis kvitas, Išrašas iš Vilniaus pilies teismo knygų, LVIA, f. 610, ap. 3, b. 49, l. 3–4v.
  • 1732 09 15 Vilniaus ortodoksų (stačiatikių) vienuolyno skundas prieš Ašmenos pavieto stalininką Marcijoną Pozniaką, 1732 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4747, l. 640–643v.
  • 1733 02 10 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo vėliavos vėliavininko Jurgio Daukanto ir jo žmonos Agotos skundas prieš Livonijos kaštelioną Aleksandrą Pšezdzeckį, LVIA, SA, b. 4748, l. 83–84v.
  • 1733 02 10 vaznio Mykolo Dombrovskio reliacinis kvitas, 1733 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4748, l. 78–78v.
  • 1733 11 04 totoriaus Stanislovo Heliaševičiaus skundas prieš totorių Samuelį Šafarovičių, LVIA, SA, b. 4748, l. 691–692v.
  • 1738 05 28 Adomo Dzentaleto skundas prieš Ožkinių seniūną Anuprą Kuliešą, 1738 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4750, l. 756–756v.
  • 1738 09 15 teismo sprendimas, LVIA, SA, b. 4750, l. 1463–1464v.
  • 1741 03 11 teismo sprendimas, 1741 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4753, l. 219a–220v.
  • 1741 06 07 Gardino pavieto stalininko Benedikto Aleksandravičiaus skundas prieš LDK kariuomenės petihorų vėliavos seržantą Stanislovą Pioro, LVIA, SA, b. 4753, l. 607–607v.
  • 1741 10 10 Žemaitijos pataurininkio Mykolo Stanevičiaus skundas prieš Haličo žemės medžioklį Joną Prušaką, LVIA, SA, b. 4753, l. 867–868v.
  • 1741 11 15 vaznio Antano Chodzkos reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4753, l. 1004–1004v.
  • 1741 11 15 Vilniaus tarėjų Bernardo, Liudviko, Kajetono ir Kotrynos Lorečių skundas prieš brolius Martyną ir Grigalių Nonevičius, LVIA, SA, b. 4753, l. 1003–1004.
  • 1741 11 17 Eleonoros Zagurskos skundas prieš Antaną ir Oną Jezerskus, LVIA, SA, b. 4753, l. 985–985v.
  • 1744 08 11 Dominykos Šydlovskos skundas prieš Polocko pavieto rotmistrą Marcelijų Baikovskį, 1744 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4756, l. 601–602v.
  • 1747 04 07 LDK vaiskio Dominyko Savanevskio skundas prieš Subatnikų kleboną Juozapą Šymaką, LVIA, SA, b. 4758, l. 260–260v.
  • 1747 10 08 Polocko pavieto rotmistraičio Juozapo Korsako, Vincento ir Marijonos Izmailovičiaus skundas prieš Ignotą Peitautą, LVIA, SA, b. 4758, l. 539–539v.
  • 1747 Vilniaus regulinių kanauninkų skundas prieš Ignotą Petrą Peitautą (Petautą), 1747 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4758, l. 538–538v.
  • 1753 05 30 Kotrynos Jazvickos skundas prieš Breslaujos dekaną Inocentą Honestį, 1753 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4765, l. 657–658v.
  • 1753 07 11 vaznio Juozapo Šrodovskio reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4765, l. 828–828v.
  • 1754 04 27 vaznio Tado Klimaševskio reliacinis kvitas, 1754 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4766, l. 306–306v.
  • 1754 11 08 Antano ir Onos Volanskių skundas prieš Smolensko pavieto iždininkaitį Tadą Gurskį, LVIA, SA, b. 4766, l. 903–903v.
  • 1755 01 08 vaznio Tado Klimaševskio reliacinis kvitas, 1755 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4767, l. 67–67v.
  • 1755 09 06 Vilniaus vaito Anupro Minkevičiaus skundas prieš Vilniaus karmelitus, Vilniaus burmistrus Petrą Kosobuckį (Piotr Kosobucki), Joną Morozą (Jan Moroz), LVIA, SA, b. 4767, l. 777–777v.
  • 1763 07 21 Antano bei Kotrynos Skšynskių skundas prieš Ignotą Bohuševskį ir Jeronimą Vilčinskį, 1763–1764 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4778, l. 222–223.
  • 1765 03 16 Vilniaus druskių (druskininkų) cecho skundas prieš LDK paiždininkį Antaną Tyzenhauzą ir gėralų mokesčio raštininką Volmerį, 1764–1765 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4779, l. 280–280v.
  • 1765 10 14 teismo sprendimas, 1765–1766 m. Vpžtak, LVIA, SA, b. 4216, l. 288–289v.
  • 1766 02 28 vaznio Jono Olševskio reliacinis kvitas, 1766 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4781, l. 141–141v.
  • 1766 06 25 vaznio Juozapo Šrodovskio reliacinis kvitas, 1765–1766 m. Vpžtak, LVIA, SA, b. 4216, l. 993–993v.
  • 1767 10 21 vaznio Antano Kazimiero Makovskio reliacinis kvitas, 1767 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4782, l. 927–927v.
  • 1771 08 01 vaznio Motiejaus Cidziko reliacinis kvitas, 1771–1773 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4787, l. 294–294v.
  • 1771 10 23 Stanislovo ir Konstancijos Matusevičių skundas prieš Vilniaus kanauninką Stanislovą Bohušą-Sestrencevičių, 1771–1773 m. Vpžtak, LVIA, SA, b. 4221, l. 957–960.
  • 1776 08 03 Stanislovo ir Elžbietos Eismantų skundas prieš Šv. Jono bažnyčios Dievo Kūno koplyčios kleboną Mykolą Aleksandravičių ir kitus, LVIA, SA, b. 4790, l. 745–746v.
  • 1776 08 03 vaznio Kasparo Dombrovskio reliacinis kvitas, 1775–1776 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4790, l. 743–744v.
  • 1778 08 25 vaznio Jono Antano Daunoro reliacinis kvitas, 1777–1778 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4791, l. 1389–1389v.
  • 1778 11 30 vaznio Adomo Pulovičiaus reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4791, l. 1513–1513v.
  • 1779 03 05 vaznio Jokūbo Kolomčevskio reliacinis kvitas, 1779–1780 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4794, l. 88–88v.
  • 1782 09 02 vaznio Adomo Petrovičiaus reliacinis kvitas, 1782 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4796, l. 793–793v.
  • 1788 05 20 vaznio Juozapo Vainos reliacinis kvitas, 1721, 1788 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4736, l. 702–702v.
  • 1791 04 22 teismo sprendimas, 1791–1792 m. Vpptak, LVIA, SA, b. 4806, l. 493–494v.
  • 1792 07 31 vaznio Juozapo Vainos reliacinis kvitas, 1792–1793 m. Vilniaus pavieto generalinės konfederacijos teismų knyga, LVIA, SA, b. 4214, l. 53–53v.
  • 1792 08 16 vaznio Teodoro Smoliuko reliacinis kvitas, LVIA, SA, b. 4214, l. 77–77v.
  • Burba, Domininkas, „Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją“, Istorija, 2015, t. 97, Nr. 1, p. 26–46.
  • Burba, Domininkas, „Bajorų interesai XVIII amžiaus Vilniuje, privačios korespondencijos duomenimis“ | Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (sud.), XVIII amžiaus studijos. LDK: tarp tradicijų ir naujovių, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, t. 1, p. 184–199.
  • Burba, Domininkas, „Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje“, Darbai ir dienos, 2014, t. 61, p. 281–295,
  • Burba, Domininkas, „Informacija apie kunigaikščių Oginskių giminę iš XVIII a. Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų knygų (ekonominiai santykiai ir smurtiniai nusikaltimai)“ | Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, d. 2, 2015, p. 208–227.
  • Burba, Domininkas, „Keli epizodai iš muzikantų gyvenimo XVIII a. Vilniaus pavieto pilies teismo bylose“, Lietuvos istorijos metraštis, 2012, t. 1, p. 119–126.
  • Burba, Domininkas, „Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis)“, Lituanistica, 2013, t. 59, Nr. 2, p. 77–90.
  • Burba, Domininkas, „Valdų antpuoliai – terminologijos klausimas“, Lietuvos istorijos metraštis, 2008, t. 2, p. 135–139.
  • Burba, Domininkas, „Valdų antpuoliai Vilniaus paviete XVIII amžiaus viduryje (statistika, dalyvių socialinė sudėtis, smurto laipsnis)“, Istorija, 2010, t. 77, Nr. 1, p. 27–41.
  • Burba, Domininkas, „Vilniaus kapitulos dvasininkai konfliktų dėl statybų ir pastatų priežiūros Vilniuje XVIII a. pabaigoje [metu]“ | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007, p. 72–83.
  • Burba, Domininkas, „Vilniaus pilies bokšto kalėjimas XVIII a.: lokalizacija, bausmių pobūdis ir atlikimo praktika“ | Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (sud.), Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008, p. 297–316.
  • Emsley, Clive, Crime and Society in England 1750–1900, London and New York: Longman, 1996.
  • Gorodeckas, Eduardas, „Didžiojo kunigaikščio valstiečių ir šlėktos ginčai dėl žemės valakų reformos metu“, Lietuvos istorijos metraštis, 1974, p. 19–32.
  • Kaczor, Dariusz, Przestępczość kryminalna i wymiar sprawiedliwości w Gdańsku w XVI–XVIII wieku, Gdańsk: Uniwersytet Gdański, Officina Ferberiana, 2005.
  • Kamler, Marcin, Przemoc między szlachtą sieradzką w XVII wieku: opis zjawiska, Warszawa: Oficyna Wydawnicza ASPRA-JR, 2011.
  • Kamler, Marcin, Świat przestępczy w Polsce XVI i XVII stulecia, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1991.
  • Kamler, Marcin, Złoczyńcy: przestępczość w Koronie w drugiej połowie XVI i w pierwszej połowie XVII wieku (w świetle ksiąg sądowych miejskich), Warszawa: Wydawnictwo Neriton; Instytut Historii PAN, 2010.
  • Ostrowski, Teodor, Prawo cywilne albo szczegulne narodu polskiego z statutow i konstytucyi koronnych i litewskich zebrane: rezolucyami Rady Nieustaiącey obiasnione: dodatkami, z praw kanonicznego, magdeburskiego, i chełminskiego pomnożone: a porządkiem praw rzymskich ułożone, W Warszawie: w Drukarni J. K. Mci y Rzeczypospolitey u X. X. Scholarum Piarum, 1787, t. 1.
  • Schmidt, Christoph, Sozialkontrolle in Moskau: Justiz, Kriminalität und Leibeigenschaft 1649–1785, Stuttgart: Steiner, 1996.
  • Sharpe, Jim Anthony, Crime in the Seventeenth-Century: A County Study, Cambridge, London, New York, New Rochelle, Melbourne, Sydney, Paris: Cambridge University Press, 1983.
  • Statut Wielkiego Xięstwa Litewskiego: Naprzod, za Naiaśnieyszego Hospodora Krola Jegomosci Zygmunta III. w Krakowie w Roku 1588, W Wilnie: w Drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, 1744.
  • Vanhemelryck, Fernand, De criminaliteit in de amanie van Brussel van de late Middeleeuwen tot het einde van het Ancien Regime (1404–1789), Brussel: Pal. Der Acad., 1981.
  • Vansevičius, Stasys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai-teisiniai institutai: pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademija, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1981.
  • Zdrojkowski, Zbigniew, „Praktyka kryminalna” Jakuba Czechowicza: jej źrodła i system na tle rozwoju wspołczesnego prawa karnego zachodniej Europy, Toruń: Towarzystwo Naukowe w Toruniu, 1949.
  • Zielińska, Teresa, Szlacheccy właściciele nieruchomości w miastach XVIII w., Warszawa, Łodź: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1987.
  • Малиновский, Иоанникий, Учение о преступлении по Литовскому Статуту, Киев: типография Императорского университета св. Владимира, В. И. Завадзкого, 1894.
  • Статут Вялiкага Княства Лiтоỹскага 1588. Тэксты. Даведнiк. Каментарыi, Мiнск: Беларуская савецкая энцыклапедыя, 1989.
 

Home Invasions in 18th-Century Vilnius: Nobility Crime in Urban Environment

  • Bibliographic Description: Domininkas Burba, „Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje“, @eitis (lt), 2020, t. 1 452, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Domininkas Burba, „Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje“, Istorija, 2016, t. 103, nr. 3, p. 4–26, ISSN 1392-0456.
  • Institutional Affiliation: Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto Lietuvos istorijos katedra.
Summary: Home invasions in a city was a rather rare crime committed by the nobility, which did inflict excessive violence but it was nevertheless an audacious offense. Legal historians did not categorize it as a separate criminal offense, but the context of the research dealing with the crimes committed by the nobility in Vilnius district enables us to investigate this crime in isolation from the raids on estates carried out in the rural environment. Home invasion is close to other crimes committed in the urban environment – contusions, robbery, theft. During the period in question around 84 cases of home invasions in Vilnius were identified; roughly one in three crimes of this type took place at night. The most common motive for home invasions was disputes over ownership; however, there are also cases when home invasions were driven by financial disagreements, revenge or simply an attempt to embezzle other’s property by force. As a rule, home invasions were targeted at private buildings, but there were also cult objects, such as the invasion into the Augustinian Church in Savičiaus street, Vilnius Orthodox Monastery, as well as the buildings of public authorities – Vilnius Tower Prison and Vilnius Garrison. The social composition of invaders and their victims was varied; invaders were predominantly the nobles who did not hold any posts in the public service. Both direct subordinates of landlords as well as people “from the outside,” mostly representatives of the urban environment, were in the company of invaders. Outbursts of harsh violence were rather rare; there is information on a single death followed by contusion; severe traumas were rare. The nature of this crime was determined by specific city conditions – a stronger police control and a high number of the people who could become witnesses to the crime. Similarly to other crimes, sentences were rarely imposed for home invasions in Vilnius; there are several instances of banishment (exile) and infamy (deprivation of honor). However, there is no information on their practical enforcement.

Keywords: Grand Duchy of Lithuania, Vilnius, nobility, courts, crimes, houses, manor houses.