3.5. Chartijoje įtvirtintų teisių ir laisvių aiškinimo plėtotė, apsaugos standartų taikymas įvairiose teisinio reguliavimo srityse

Bylose keliami klausimai didele dalimi lemia konkrečių Chartijos nuostatų aiškinimą. Todėl vargu ar galima prikišti teismui, kad vienos nuostatos išaiškintos daugiau nei kitos. Apžvelgdami į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nesunkiai pastebėsime, kad vienos Chartijos antraštinių dalių (I d. – Orumas, II d. – Laisvė, III d. – Lygybė, IV d. – Solidarumas, V d. – Pilietinės teisės, VI d. – Teisingumas) nuostatos dažniau atsiduria Teismo dėmesio centre. Tai nuostatos, įtvirtinančios lygybę (20 str.), diskriminacijos uždraudimą (21 str.), kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę (22 str.), moterų ir vyrų teises (23 str.), tinkamas ir teisingas darbo sąlygas (31 str.), teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 str.), taip pat nustatančios Chartijos taikymo sritį (51 str.) ir kitos VII antraštinės dalies nuostatos. Dažnesnio minėtų straipsnių nuostatų aiškinimo padarinys – įvairių šiose nuostatose įtvirtinto teisinio reguliavimo aspektų išplėtojimas.

Chartijos testas svarbus pačių įvairiausių teisinio reguliavimo klausimų vertinimui. Štai 2014 m. Liitimaa Lihaveis byloje prireikė duoti atsakymą dėl Chartijos nuostatų pagrindinėje byloje nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, Pfleger ir kt. byloje – įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas klausimais, Diakite – prieglobsčio politikos klausimu, nuomonėje 1/13 – dėl teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose, International Jet Management byloje – transporto klausimais, Digital Rights Ireland ir kt. S. Peyrou, rašydama apie Digital Rights Ireland ir kt. sprendimą, teigia: „Pagrindinių teisių chartija nėra popierinis tigras, tai ką tik kuo puikiausiai įrodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas […] sprendime, kuris teikia vilčių figūruoti tarp didžiųjų sprendimų“ (Sylvie Peyrou, « La Cour de justice, garante du droit ‘constitutionnel’ à la protection des données à caractère personnel (CJU E 8 avr. 2014, aff. jtes C-293/12 et C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd) », p. 117). bei Google Spain ir Google bylose – dėl asmens duomenų apsaugos, Association de médiation sociale – dėl atstovavimo darbuotojams ir t. t. Žr. Teisingumo Teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas Association de médiation sociale; 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Diakite; 2014 m. kovo 18 d. sprendimas International Jet Management; 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas Digital Rights Ireland ir kt., C-293/12 ir C-594/12; 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas Pfleger ir kt.; 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas Google Spain ir Google; 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Liivimaa Lihaveis; 2014 m. spalio 14 d. nuomonė 1/13. . 2015 metais vienaip ar kitaip Chartija teko remtis Delvigne byloje dėl rinkimų teisių, CHEZ Razpredelenie Bulgaria byloje – dėl vienodo požiūrio užtikrinimo asmenims nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, WebMindLicences byloje – dėl naudojimosi įrodymais PVM srityje, Leger byloje – sveikatos apsaugos klausimais, Lanigan – dėl teismų bendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje, Coty Germany – dėl intelektinės nuosavybės, Tarico ir kt. – mokesčių klausimais, Schrems byloje – dėl asmens duomenų apsaugos, Imtech Marine Belgium byloje – dėl Europos vykdomojo rašto Žr. Teisingumo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas Léger; 2015 m. liepos 16 d. sprendimas CHEZ Razpredelenie Bulgaria; 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Lanigan; 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Coty Germany; 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Taricco ir kt.; 2015 m. spalio 6 d. sprendimas Schrems; 2015 m. spalio 6 d. sprendimas Delvigne; 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas WebMindLicences; 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas Imtech Marine Belgium. .

Pažymėtinas Teisingumo Teismo interpretacinio darbo tęstinumas: aiškinant Chartiją plačiai remiamasi ankstesniu jurisprudenciniu įdirbiu. Antai minėtoje Akerberg Fransson byloje Teismas, aiškindamas Chartijos 51 str. 1 d. nuostatas dėl Chartijos taikymo srities, rėmėsi ankstesne savo jurisprudencija, tiesiogiai nurodydamas 1991 m. birželio 18 d. ERT, 1997 m. gegužės 29 d. Kremzow, 1997 m. gruodžio 18 d. Annibaldi, 2002 m. spalio 22 d. Roquette Freres, 2008 m. gruodžio 18 d. Sopropé, 2011 m. lapkričio 11d. Dereci ir kt., 2012 m. birželio 7 d. Vinkov sprendimų konkrečius punktus Žr. Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Åkerberg Fransson, p. 19. .

Teisingumo Teismo jurisprudencijoje susilaukė dėmesio ir vadinamosios Chartijos naujovės. Tai – asmens duomenų apsauga, vaiko teisės, vartotojų apsauga, teisė gerą administravimą ir t. t. Todėl tokie sprendimai kaip Glatzel Žr. Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimas Glatzel. , kuriame aiškintas Chartijos 26 str., pripažįstantis neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų integraciją ar Association de médiation sociale Žr. Teisingumo Teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas Association de médiation sociale. , aiškinantis Chartijos 27 str., nustatančio darbuotojų teisę į informaciją ir konsultacijas įmonėje, nuostatas, tampa įprastine praktika.

Chartijos taikymas susijęs ir su teisių sąveikos, jų ribojimo klausimų tolesniu plėtojimu. Antai, kaip minėta, Digital Rights Ireland ir kt. sprendime, kuriuo Teisingumo Teismas pripažino direktyvą dėl duomenų saugojimo negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad joje numatytas labai didelio masto ir ypač rimtas pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, neproporcingas tam, kas yra būtina. Google Spain ir Google sprendime, kuriame Teisingumo Teismas, aiškindamas ES teisės nuostatas dėl asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, ypač teisės į privatų gyvenimą, apsaugos tvarkant asmens duomenis, konstatavo, kad nuorodų į asmenį pašalinimas iš paieškos sistemos, priklausomai nuo informacijos, galėtų daryti įtaką teisėtam internautų interesui turėti tokią prieigą, ir pažymėjo, kad būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp šio intereso ir asmens, apie kurį yra skelbiama informacija, pagrindinių teisių ir pirmiausia teisės į privatų gyvenimą. Tai – klasikinis dviejų vertybių pasvėrimo instrumento panaudojimas. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sprendžiant tokios pusiausvyros klausimą reikia įvertinti keletą aplinkybių: 1) kokio pobūdžio duomenys yra atitinkama informacija, 2) kuo ji ypatinga asmens privačiam gyvenimui, 3) koks yra visuomenės interesas gauti tokią informaciją, 4) kokia yra šio asmens padėtis dalyvaujant viešajame gyvenime. Būtent toks vertybių pasvėrimas ir lemia, ar konkrečiu atveju asmuo pagrįstai gali būti „užmirštas“.

Minėtos bylos patvirtina Teisingumo Teismo pasirinktą Chartijos aiškinimo ir taikymo kryptį – stiprinti pagrindinių teisių apsaugą ES teisės taikymo srityje. Susiduriame su nuolatos tikslinamais ir plėtojamais apsaugos standartais. Būtent Teisingumo Teismo jurisprudencija leidžia kalbėti apie Chartiją kaip apie „gyvą“ ir veiksmingą instrumentą.

Išvados

1.2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi ES pagrindinių teisių chartijai pripažintas privalomos pirminės ES teisės statutas laikytinas svarbiu postūmiu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, pagrindinių teisių apsaugos saugotojo ES teisėje, jurisprudencijos plėtojimui.

2. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Teisingumo Teismo išeities pozicija pagrindinių teisių apsaugos klausimais tapo ES pagrindinių teisių chartija. Jeigu anksčiau Teisingumo Teismas savo jurisprudenciją formavo apie jo paties, remiantis bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir tarptautiniais pagrindinių teisių apsaugos instrumentais, sukurtą jurisprudencinį pagrindinių teisių apsaugos sistemos branduolį, tai dabar jis pirmiausia remiasi ES pirminės teisės aktu – Chartija.

3. Teisingumo Teismo, kaip Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugos standartų sistemos aiškintojo ir plėtotojo, vaidmens šiame raidos etape bruožai išryškėja šiam teismui įtvirtinant Chartijos, kaip svarbiausio pagrindinių teisių šaltinio, reikšmę ir jos aiškinimo autonomiškumą, apibrėžiant Chartijos taikymo sritį ir tikslinant tos srities ribas, formuojant Chartijos ir kitų pagrindinių teisų apsaugos sistemų sąveikos jurisprudencinę sampratą (Chartija ir konstitucinė apsauga, Chartija ir EŽTK bei kiti tarptautiniai instrumentai), naudojant Chartiją kaip ES teisinio statinio kokybės užtikrinimo instrumentą, padedantį pašalinti iš ES sistemos Chartijos standartų neatitinkančius išvestinės ES teisės aktus ar jų nuostatas, aiškinant Chartijoje įtvirtintas teises, plėtojant šių teisių apsaugos standartus, detaliai atskleidžiant teisių turinį ir teisiškai reikšmingas jų sąsajas.

4. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje atsižvelgiama į ES teisinės sistemos ypatumų (sistemos autonomiškumo, tiesioginio veikimo ir pirmenybės, vieningumo visose valstybėse narėse, veiksmingumo ir kt. savybių) įtaką pagrindinių teisių apsaugai ES teisės taikymo srityje. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnių laikų Teisingumo Teismo įdirbis pagrindinių teisių apsaugos klausimais nuolatos panaudojamas pastarųjų metų jurisprudencijoje.

Literatūra

• Austrijos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimas.
• Bailleux, Antoine, « Entre droits fondamentaux et intégration européenne, la Charte des droits fondamentaux de l’Union européenne face à son destin », Revue trimestrielle des droits de l’homme, 2014, n° 97, p. 215–235.
• Danwitz, Thomas von; Katherina Parashas, “A Fresh Start for the Charter: Fundamental Questions on the Application of the European Charter of Fundamental Rights,” Fordham International Law Journal, 2012, vol. 35, no. 5, p. 1396–1425.
• Daukšienė, Inga, „Žmogaus teisių apsauga Europos Sąjungoje: raida, pokyčiai, tendencijos“ | Vytautas Šlapkauskas (sud.), Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 192–240.
• Douglas-Scott, Sionaidh, “The Relationship between the EU and the ECHR Five Years on from the Treaty of Lisbon” | Sybe de Vries, Ulf Bernitz, Stephen Weatherill (eds.), The EU Charter of Fundamental Rights as Binding Instrument: Five Years Old and Growing, Oxford, Portland (OR): Hart Publishing, 2015.
• « Explications relatives à la Charte des droits fondamentaux », (2007/C 303/02), Journal officiel de l’Union européenne, C 303/17, 14.12.2007.
• EŽTT 2000 m. gegužės 4 d. sprendimas Rotaru prieš Rumuniją, Recueil des arrêts et décisions 2000-V.
• EŽTT 2000 m. vasario 16 d. sprendimas Amann prieš Šveicariją, Recueil des arrêts et décisions 2000-II.
• Jablonskaitė-Martinaitienė, Inga, „Pagrindinių teisių apsauga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje: Quo vadis?“ | Svarbūs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai (2004–2014), Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015, p. 31–55.
• Kavalnė, Salvija; Inga Jablonskaitė-Martinaitienė, „Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija Teisingumo Teismo praktikoje po Lisabonos sutarties įsigaliojimo: bendros tendencijos ir ateities perspektyvos“ | Virgilijus Valančius (sud.), Žmogus, teisinė valstybė ir administracinė justicija, Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012, p. 212–236.
• Kavalnė, Salvija; Ingrida Danėlienė, „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija kaip individualių teisių gynimo instrumentas“, Jurisprudencija, 2015, t 22, nr. 2, p. 231–251.
• Kirchhof, Paul, “The Balance of Powers between National and European Institutions,” European Law Journal, 1999, vol. 5, no. 3, pp. 225–242.
• Kokott, Juliane, « L’avis 2/13 sur l’adhésion de l’UE à la CEDH – Le calme après la tempête? » | Vassilios Skouris; Koenraad Lenaerts; Roberto Adam (eds.), Verso i 60 anni dai Trattati di Roma: stato e prospettive dell‘Unione Europea, Torino: G. Giappichelli Editore, 2016.
• Komárek, Jan, “Why National Constitutional Courts Should not Embrace EU Fundamental Rights” | Sybe de Vries, Ulf Bernitz, Stephen Weatherill (eds.), The EU Charter of Fundamental Rights as Binding Instrument: Five Years Old and Growing, Oxford, Portland (OR): Hart Publishing, 2015.
• Ladenburger, Clemens, “European Union Institutional Report” | Julia Laffranque (ed.), The Protection of Fundamental Rights Post-Lisbon: Reports of the XXV FIDE Congress Tallinn, vol. 1, Tartu University Press, 2012, pp. 141–215.
• Lenaerts, Koenraad, “Exploring the Limits of EU Charter of Fundamental Rights,” European Constitutional Law Review, 2012, vol. 8, no. 3, pp. 375–403.
• Lenaerts, Koenraad, “The Court of Justice of the European Union and the Protection of Fundamental Rights,” Polish Yearbook of International Law, vol. 31, 2011, pp. 79–106.
• Lenaerts, Koenraad, “The EU Charter of Fundamental Rights: Scope of Application and Methods of Interpretation” | Vincent Kronenberger, Maria Teresa D'Alessio, Valerio Placco, Vassilios Skouris (dir.), De Rome à Lisbonne: les juridictions de l’Union européenne à la croisée des chemins. Mélanges en l’honneur de Paolo Mengozzi, Bruxelles: Bruylant, 2013, p. 107–143.
• Lenaerts, Koenraad; José Antonio Gutiérez-Fons, “The Place of the Charter in the EU Constitutional Edifice” | Steve Peers, Tamara Hervey, Jeff Kenner, Angela Ward (eds.), The EU Charter of Fundamental Rights: A Commentary, London: Hart Publishing, 2014, pp. 1559–1594.
• Lenaerts, Koenraad; José Antonio Gutiérez-Fons, “To Say What the Law of the EU Is: Methods of Interpretation and the European Court of Justice,” Columbia Journal of European Law, 2014, vol. 20, no. 2, pp. 3–61.
• Loenen, Titia; Lucy Vickers, “More is Less? Multiple Protection of Human Rights in Europe and the Risks of Erosion of Human Rights Standards” | Sonia Morano-Foadi, Lucy Vickers (eds.), Fundamental Rights in the EU: A Matter for Two Courts, London: Hart Publishing, 2015, pp. 159–178.
• Peyrou, Sylvie, « La Cour de justice, garante du droit ‘constitutionnel’ à la protection des données à caractère personnel (CJU E 8 avr. 2014, aff. jtes C-293/12 et C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd) », Revue trimestrielle de droit européen, 2015, n° 1.
• Platon, Sébastien, « La Charte des droits fondamentaux et la ‘mise en œuvre’ nationale du droit de l’Union: Précisions de la Cour de Justice sur le champ d’application de la Charte », Revue des droits et libertés fondamentaux, 2013, chronique n° 11 [žiūrėta 2015 m. gegužės 5 d.].
• Rizcallah, Cecilia, « La protection des droits fondamentaux dans l’Union européenne: L’immuable poids d’origines? », Cahiers de droit européen, 2015, vol. 51, n° 2–3, p. 399–427.
• Rosas, Allan, “Five Years of Charter Case Law: Some Observations” | Sybe de Vries, Ulf Bernitz, Stephen Weatherill (eds.), The EU Charter of Fundamental Rights as Binding Instrument: Five Years Old and Growing, Oxford, Portland (OR): Hart Publishing, 2015.
• Rosas, Allan, “When is the EU Charter of Fundamental Rights Applicable at the National Level?,” Jurisprudencija, 2012, t. 19, nr. 4, p. 1269–1288.
• Rosas, Allan; Heidi Kaila, « L’application de la Charte des droits fondamentaux de l‘Union européenne par la Cour de justice: un premier bilan », Il Diritto dell'Unione Europea, 2011, n° 1, p. 1–28.
• Safjan, Marek, “Areas of Application of the Charter of Fundamental Rights of the European Union: Fields of Conflict?” | EUI Working Papers, LAW 2012/22, 2012.
• Safjan, Marek, “Fields of Application of the Charter of Fundamental Rights and Constitutional Dialogues in the European Union” | EUI LAW, Centre for Judicial Cooperation DL, 2014/02.
• Safjan, Marek; Dominik Düsterhaus, Antoine Guérin, « La Charte des droits fondamentaux de l’Union européenne et les ordres juridiques nationaux, de la mise en œuvre à la mise en balance », Revue trimestrielle de droit européen, 2016, n° 2, p. 219–247.
• Skouris, Vassilios, « Développements récents de la protection des droits fondamentaux dans l‘Union européenne: les arrêts Melloni et Åkerberg Fransson », Il Diritto dell’Unione Europea, 2013, n° 2, p. 229–243.
• Sudre, Frédéric, « Introduction » | Frédéric Sudre, Henri Labayle (dir.), Réalité et perspectives du droit communautaire des droits fondamentaux, Bruxelles: Bruylant-Nemesis, 2000.
• Sudre, Frédéric; Romain Tinière, Droit communautaire des droits fondamentaux, Bruxelles: Ed. Nemesis, 2012.
• Teisingumo Teismo 1959 m. vasario 4 d. sprendimas Friedrich Stork & Cie prieš Europos anglių ir plieno bendrijos Aukščiausiąją valdžios instituciją, 1/58, EU:C:1959:4.
• Teisingumo Teismo 1965 m. balandžio 1 d. sprendimas Sgarlata ir kt. prieš Komisiją, 40/64, EU:C:1965:36.
• Teisingumo Teismo 1969 m. lapkričio 12 d. sprendimas Stauder prieš Stadt Ulm, 29/69, EU:C:1969:57.
• Teisingumo Teismo 1970 m. gruodžio 17 d. sprendimas Internationale Handelsgesellschaft, 11/70, EU:C:1970:114.
• Teisingumo Teismo 1974 m. gegužės 14 d. sprendimas Nold prieš Komisiją, 4/73, EU:C:1974:51.
• Teisingumo Teismo 1975 m. spalio 28 d. sprendimas Rutili prieš Ministre de l'intérieur, 36/75, EU:C:1975:137.
• Teisingumo Teismo 1979 m. gruodžio 13 d. sprendimas Hauer prieš Land Rheinland-Pfalz, 44/79, EU:C:1979:290.
• Teisingumo Teismo 1980 m. birželio 26 d. sprendimas National Panasonic prieš Komisiją, 136/79, EU:C:1980:169.
• Teisingumo Teismo 1984 m. lapkričio 13 d. sprendimas Racke prieš Hauptzollamt Mainz, 283/83, EU:C:1984:344.
• Teisingumo Teismo 1984 m. liepos 10 d. sprendimas Kirk, 63/83, EU:C:1984:255.
• Teisingumo Teismo 1989 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją.
• Teisingumo Teismo 1990 m. liepos 10 d. sprendimas Hansen, C 326/88, EU:C:1990:291.
• Teisingumo Teismo 1991 m. liepos 25 d. sprendimas Stichting Collectieve Antennevoorziening Gouda prieš Commissariaat voor de Media, C-288/89, EU:C:1991:323.
• Teisingumo Teismo 1994 m. spalio 5 d. sprendimas X prieš Komisiją, C-404/92 P, EU:C:1994:361.
• Teisingumo Teismo 1997 m. balandžio 17 d. sprendimas EARL de Kerlast, C-15/95, EU:C:1997:196.
• Teisingumo Teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimas Baustahlgewebe prieš Komisiją, C-185/95 P, EU:C:1998:608.
• Teisingumo Teismo 2000 m. balandžio 13 d. sprendimas Karlsson ir kt., C-292/97, EU:C:2000:202.
• Teisingumo Teismo 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas de Andrade, C 213/99, EU:C:2000:678.
• Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 9 d. sprendimas Nyderlandai prieš Parlamentą ir Tarybą, C-377/98 P, EU:C:2001:523.
• Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Inspire Art, C 167/01, EU:C:2003:512.
• Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 16 d. sprendimas Hannl-Hofstetter, C 91/02, EU:C:2003:556.
• Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 15 d. sprendimas Penycoed, C 230/01, EU:C:2004:20.
• Teisingumo Teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimas Berlusconi ir kt., C 387/02, C 391/02 ir C 403/02, EU:C:2005:270.
• Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimas Parlamentas prieš Tarybą, C-540/03, EU:C:2006:429, 38 p.
• Teisingumo Teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas Advocaten voor de Wereld, C-303/05, EU:C:2007:261.
• Teisingumo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas International Transport Workers Federation, C-438/05, EU:C:2007:772.
• Teisingumo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas Laval un Partneri, C-341/05, EU:C:2007:809.
• Teisingumo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C-402/05 P ir C-415/05 P, EU:C:2008:461.
• Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas Dynamic Medien, C-244/06, EU:C:2008:85.
• Teisingumo Teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimas Varec, C-450/06, EU:C:2008:91.
• Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Mono Car Styling, C-12/08, EU:C:2009:466.
• Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas Bressol ir kt., C-73/08, EU:C:2010:181.
• Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas DEB, C-279/09, EU:C:2010:811.
• Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas Volker und Markus Schecke ir Eifert, C-92/09, EU:C:2010:662.
• Teisingumo Teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimas Komisija p. Vokietiją, C-271/08, EU:C:2010:426.
• Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimas MCB, C-400/10 PPU, EU:C:2010:582.
• Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimas Association Belge des Consommateurs Test-Achats ir kt., C-236/09, EU:C:2011:100.
• Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Gueye ir Salmerón Sánchez, C-483/09, EU:C:2011:583.
• Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Bonda, C-489/10, EU:C:2012:319.
• Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimas Rivas Montes, C-178/12, EU:C:2013:150.
• Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas F., C-168/13PPU, EU:C2013:358.
• Teisingumo Teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimas Zakaria, C-23/12, EU:C:2013:24.
• Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Åkerberg Fransson, C-617/10, EU:C:2013:105.
• Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Melloni, C-399/11, EU:C:2013:107.
• Teisingumo Teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Åkerberg Fransson, C-617/10, EU:C:2013:105.
• Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas Pfleger ir kt., C-390/12, EU:C:2014:281.
• Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas Digital Rights Ireland ir kt., C-293/12 ir C-594/12, EU:C:2014:238.
• Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas Google Spain ir Google, C-131/12, EU:C:2014:317.
• Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimas Glatzel, C-356/12, EU:C:2014:350.
• Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimas International Jet Management, C-628/11, EU:C:2014:171.
• Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Torralbo Marcos, C-265/13, EU:C:2014:187.
• Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimas Siragusa, C-206/13, EU:C:2014:126.
• Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Liivimaa Lihaveis, C-562/12, EU:C:2014:2229.
• Teisingumo Teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimas Association de médiation sociale, C-176/12, EU:C:2014:2.
• Teisingumo Teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Diakite, C-285/12, EU:C:2014:39.
• Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė 1/13, EU:C:2014:2303.
• Teisingumo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Willems ir kt., C-446/12.
• Teisingumo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas Léger, C-528/13, EU:C:2015:288.
• Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimas Berlington Hungary ir kt., C-98/14, EU:C:2015:386.
• Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas Imtech Marine Belgium, C-300/14, EU:C:2015:825.
• Teisingumo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas WebMindLicences, C-419/14, EU:C:2015:832.
• Teisingumo Teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C-83/14, EU:C:2015:480.
• Teisingumo Teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Coty Germany, C-580/13, EU:C:2015:485.
• Teisingumo Teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas Lanigan, C-237/15 PPU, EU:C:2015:474.
• Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Taricco ir kt., C-105/14, EU:C:2015:555.
• Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimas Delvigne, C-650/13, EU:C:2015:648.
• Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimas Schrems, C-362/14, EU:C:2015:650.
• Teisingumo Teismo rugsėjo 21 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją, 68/88, EU:C:1989:339.
• Tinsley, Alex, “Note on the Reference in Case C-399/11,” New Journal of European Criminal Law, 2012, vol. 3, no. 1, 2012, pp. 19–30.
• Vilaça, José Luís da Cruz, EU Law and Integration: Twenty Years of Judicial Application of EU Law, Oxford, Portland (OR): Hart Publishing, 2014.
• Wathelet, Melchior; Sean van Raepenbusch, « La protection des droits fondamentaux au sein de l’Union européenne après le Traité de Nice » | Avancées et confins actuels des droits de l’homme aux niveaux international, européen et national. Mélanges offerts à Silvio Marcus Helmons, Bruxelles: Bruylant, 2003, p. 345–376.
• Weiß, Wolfgang, “The EU Human Rights Regime Post-Lisbon: Turning the CJ EU into Human Rights Court?” | Sonia Morano-Foadi, Lucy Vickers (eds.), Fundamental Rights in the EU: A Matter for Two Courts, London: Hart Publishing, 2015, pp. 69–89.
• Witte, Bruno de, « Droit communautaire et valeurs constitutionnelles nationales », Droits, 1991, n° 14, p. 87–96.
• Žaltauskaitė-Žalimienė, Skirgailė, “Interpretation and Application of the European Union Charter of Fundamental Rights” | Gintaras Švedas (ed.), Lithuanian Legal System under the Influence of European Union Law, Vilnius: Vilnius University Press, 2014, p. 543–573.
• Žaltauskaitė-Žalimienė, Skirgailė, „Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos turinio paieškos“, Teisė, 2015, t. 97, p. 57–72.

European Union Charter of Fundamental Rights in the Case-Law of the Court of Justice

Summary. The article analyses the impact of the EU Charter of Fundamental Rights on the development of the case-law of the European Court of Justice after the Lisbon Treaty. The codification of fundamental rights in EU law and the recognition of the Charter as a binding primary EU law of the highest level have determined the beginning of a new stage in the protection of fundamental rights concerning the case-law of the European Court of Justice. Before the Lisbon Treaty, the European Court of Justice formed its case-law around the core of the fundamental rights protection system created by the Court itself. The Court used the instrument of general principles of EU law and based the interpretation of fundamental rights on common constitutional traditions and the international instruments’ protection of fundamental rights.

Since the Lisbon Treaty, the starting position of the Court of Justice has been defined by the EU Charter of Fundamental Rights. The role of the Court of Justice as the interpreter and the developer of the protection of fundamental rights under EU law is displayed by its case-law, which establishes the status of the Charter as the primary and most important source for the protection of fundamental rights, as well as its autonomy in the interpretation of the Charter. Moreover, the Court’s interpretation also defines the scope of the application of the Charter and its limits and forms the concept of the interaction between the Charter and other systems involved in the protection of fundamental rights (the Charter and constitutional protection, the Charter, and the ECHR or other international instruments). The Charter serves as a legal instrument to ensure the quality of the EU legal system in helping to eliminate secondary EU legislation acts that violate the standards of the protection of the fundamental rights provided for by the Charter. The Court’s case-law takes into account the specificities of the EU legal system (autonomy, primacy, unity and effectiveness). This case-law makes the Charter a living instrument for the protection of fundamental rights under EU law.

Keywords: EU Charter of Fundamental Rights, case-law of the European Court of Justice, scope of application of the Charter, interaction between the Charter and other systems involved in the protection of fundamental rights.