• Bibliografinis aprašas: Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Lisauskaitė, „Smurto kaina Lietuvos ekonomikai: veiksniai, pasekmės, prevencija“, @eitis (lt), 2020, t. 1 550, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Lisauskaitė, „Smurto kaina Lietuvos ekonomikai: veiksniai, pasekmės, prevencija“, Viešoji politika ir administravimas, 2007, nr. 20, 90–103, ISSN 1648-2603.
  • Institucinė prieskyra: Mykolo Romerio universitetas.

Santrauka. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje, rekordiškai augant nusikalstamumui, smurtas prieš moteris ir vaikus sudaro didžiausią lyginamąją dalį (kaip ir kitose pasaulio valstybėse). Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje ypač svarbi tampa smurto prieš moteris ir vaikus įvertinimo problema. Smurtas prieš moteris ir vaikus sukelia neigiamas ekonomines pasekmes – jis niokoja moterų ir vaikų sveikatą, tai savo ruožtu lemia valstybės išlaidų didėjimą smurto aukų medicininei priežiūrai, reabilitacijai, taip pat policijai, teismams, įkalinimo įstaigoms išlaikyti, mažina darbo našumą, prarandama žmogiškųjų išteklių kokybė, o tai labai brangiai kainuoja valstybei, blogai veikia gyventojų gyvenimo lygį ir visos šalies ekonomikos augimą. Siekiant efektyviai spręsti smurto prieš moteris problemą Lietuvoje, būtina susipažinti su užsienio šalių patirtimi ir suvokti esamą smurto padėtį Lietuvoje, tikslinga apskaičiuoti smurto kainą ir palyginti valstybės skiriamas lėšas kovai su smurto pasekmėmis ir jo prevencijai. Tuo tikslu būtina sukurti efektyvų kovos su smurtu Lietuvoje modelį, pagrįstą smurto kainos įvertinimu, kuriuo siekiama įgyvendinti visų pirma prevencijos priemonių sistemą, o ne kovoti su smurto padariniais. Smurto kainai valstybėje suvokti autoriai siūlo nagrinėti smurto formavimosi sistemą, kuri būtų metodologinis pagrindas toliau vertinti smurto kainą.

Pagrindiniai žodžiai: smurtas prieš moteris, fizinis, seksualinis, emocinis ir psichologinis, ekonominis smurtas, prekyba žmonėmis, smurto kaina, smurto prevencija, kovos su smurtu modelis.

 

Įvadas

Smurto problema plačiai tyrinėjama užsienyje ir Lietuvoje. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje, rekordiškai augant nusikalstamumui, smurtas prieš moteris ir vaikus sudaro didžiausią lyginamąją dalį (kaip ir kitose pasaulio valstybėse). Ypač išsiskiria buitinis smurtas, kurio lygis yra labai aukštas visose socialinėse (ne tik skurdžiųjų, bet ir turtingųjų šeimų) grupėse.

Lietuvoje dauguma smurto prieš moteris ir vaikus atvejų vyksta namuose. Tyrimo, kuris buvo atliktas 2001–2002 metais kaip šviečiamosios kampanijos „Gyvenimas be smurto“ dalis, duomenimis, 87 proc. visų respondenčių patvirtino, kad egzistuoja prievarta prieš moteris šeimose; psichologinį smurtą arba prievartą patyrė 82 proc. kalbintų vyresnių nei 16 metų amžiaus moterų, o fizinę prievartą – 35 proc. moterų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje ypač aktuali tampa smurto prieš moteris ir vaikus įvertinimo problema. Gana plačiai tiriamos smurto atsiradimo priežastys, aplinkybės bei mechanizmai, plėtojama prevencijos, apsaugos ir smurto aukų reintegracijos veikla, tačiau smurto įtaka aukoms, namų ūkiams, visuomenei ir viešajam sektoriui – valstybei bei savivaldybėms – yra nepakankamai ištirta ir įvertinta, o valstybės ištekliai dažniausiai skiriami kovai su smurto pasekmėmis, o ne jo prevencijai. Tokia praktika duoda neigiamus rezultatus – kovai su smurto pasekmėmis tenka didžiulės valstybės lėšos, o rezultatas labai menkas – Lietuvoje kasmet sparčiai auga nusikalstamumas, didėja prekybos žmonėmis aukų skaičius, plinta narkomanija, blogėja gyventojų sveikatos ir demografiniai rodikliai.

 

Smurtas prieš moteris bei vaikus sukelia ir neigiamas ekonomines pasekmes – jis stipriai veikia moterų ir vaikų sveikatą, tai savo ruožtu lemia valstybės išlaidų didėjimą smurto aukų medicininei priežiūrai, reabilitacijai, taip pat policijai, teismams, įkalinimo įstaigoms išlaikyti. Smurtas didina darbo našumo nuostolius, lemia žmogiškųjų išteklių kokybės praradimą, provokuoja tokius reiškinius kaip pravaikštos dėl sveikatos sutrikimų, vaikai nelanko mokyklos ir pan. Visa tai, pirma, labai brangiai kainuoja valstybei ir, antra, blogai veikia gyventojų gyvenimo lygį ir visos šalies ekonomikos augimą.

Siekdama efektyviai kovoti su smurtu, užkirsti kelią šiam neigiamam reiškiniui, visuomenė ir valstybė turi žinoti, kaip smurtautojų elgesys veikia visuomenės socialinį bei ekonominį gyvenimą, kokia yra smurto kaina ir kokius nuostolius patiria valstybė.

Pasaulyje pastaraisiais metais labai aktyviai tiriama smurto nuostolių įtaka šalies ekonomikai. Valstybės ir visuomenės patiriamų smurto nuostolių skaičiavimų tikslingumą įrodo daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai, kuriuos inicijavo Pasaulinė sveikatos organizacija. Gauti rezultatai neabejotinai įrodo, kad smurtas visuomenei ir valstybei brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, 2002 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ekonominių smurto nuostolių vertė siekė 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Suomijoje – 3,5 proc., o pagal 1997 m. Lotynų Amerikos šalyse atliktus skaičiavimus analogiški nuostoliai Brazilijoje sudarė 10,5 proc., Venesueloje – 11,8 proc., Kolumbijoje – net 24,7 proc. BVP. Ekonominis nusikalstamos veiklos efektas vertinamas kaip tiesioginė kaina, pašalpos, išmokos, prarastos pajamos, taip pat psichologinė kaina ir prarastos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, – tai bendrai veikia šalies investicinę politiką, socialinę sanglaudą ir ekonominį augimą.

 

Per paskutinį XX a. dešimtmetį moksliniai tyrimai buvo atlikti ir smurto kaina įvertinta šiose užsienio šalyse: Kanadoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Naujojoje Zelandijoje. Šių tyrimų bendras rezultatas – išvada, kad ekonominiai smurto nuostoliai sudaro didelę dalį valstybės išlaidų ir kad nemažos jų dalies galima išvengti laiku naudojant tinkamas prevencines priemones.

Lietuvos visuomenė nepakankamai suvokia smurto prieš moteris ir vaikus mastą ir kainą dar ir dėl informacijos stokos. Pirma, prie šeimyninio smurto priskiriami nusikaltimai pasižymi latentiškumu, nes nuo jų nukentėjusios moterys dažniausiai gėdijasi prabilti apie tai, bijo būti pasmerktos, bijo dar didesnio smurto, neretai jų tylėjimą lemia buvusi neigiama patirtis ieškant pagalbos. Antra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje nepakanka statistinių duomenų apie smurtą ir apie jo kainą. Kriminalinė statistika, kuri galėtų būti svarbiausias informacijos apie smurtą šaltinis, nenurodo aukų lyties, amžiaus, socialinio statuso, jų giminystės ar kitokio pobūdžio ryšių su kaltininku ir t. t. Lietuvoje nesukurtas smurto ir nusikaltimų aukų duomenų bankas.

Siekiant įvertinti smurto mastą ir kainą, jo pasekmes šalies ekonomikai, apie prievartą turėtų būti kalbama ne tik policijos suvestinėse, kuriose pateikiama faktinė medžiaga apie plėšimus, išprievartavimus ir nužudymus. Smurtas turėtų būti iškeltas kaip visos valstybės ir savivaldybių lygiu spręstina problema, privalu turėti išsamią informaciją apie įvairių rūšių bei sričių smurtą.

 

1. Smurto kainos analizė Lietuvoje

Smurtas prieš moteris susijęs su didelėmis socialinėmis ir ekonominėmis išlaidomis ir kiekvienam visuomenės nariui, ir visai visuomenei. Smurto aukoms Lietuvoje teikiama pagalba apima įvairias priemones: medicininės priežiūros, saugumo užtikrinimo, teisinės, psichologinės, socialinės bei edukacinės pagalbos.

1 lentelė. Smurto aukoms teikiamos pagalbos struktūra (atsižvelgiama į aukos pasirinkimą)
Medicininė priežiūraPsichosocialinė, edukacinė pagalbaSaugumo užtikrinimasTeisinė pagalba
mediko paslaugos;
ginekologijos paslaugos;
psichinės sveikatos paslaugos;
būtinoji medicininė pagalba ir vaistai.
konsultavimas ir informavimas, atvykus į instituciją (NVO, pagalbos, krizių centrai);
konsultavimas ir informavimas telefonu;
savitarpio pagalbos grupės;
konsultacijos, skirtos padėti rasti naujo gyvenimo prasmę, valdyti save bei aplinką;
socioedukacinė pagalba.
policijos ir saugumo pareigūnų veikla kilus pavojui asmens saugumui;
laikino prieglobsčio suteikimas;
dalinė finansinė parama;
sąlygų integruotis į darbo rinką sudarymas.
teisininko konsultacija;
pagalba susitvarkant asmens, socialinės paramos ir kitus dokumentus;
smurto aukų teisių gynimas;
informacijos apie skundo pateikimą ir baudžiamąją procedūrą suteikimas.
 

Didžiausias vaidmuo sprendžiant smurto aukų – moterų – problemas tenka nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Remiantis Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pagalbą nukentėjusioms moterims teikiančių socialinių įstaigų pateiktais duomenimis Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Reabilitacijos įstaigų teikiamų socialinių paslaugų poreikio ir pasiūlos, paslaugos savikainos bei jos efektyvumo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukoms nustatymas“ medžiagą. , buvo įvertintos pagalbos teikimo vienai nukentėjusiajai vieną mėnesį išlaidos (2 lentelė). Lėšų paskirstymas įvairioms pagalbos rūšims atspindi tik vidutinius išlaidų dydžius. Vidutinės pagalbos išlaidos vienam asmeniui per mėnesį sudaro vidutiniškai 1300 Lt.

Išlaidų sritisSuma (Lt)
Apgyvendinimo išlaidos200
Maitinimas (10 Lt per dieną)300
Medicininė pagalba ir vaistai80
Psichologo konsultacija80
Apranga (kadangi ne visas nukentėjusiąsias reikia aprūpinti apranga, skaičiuota proporcingai tyrimu nustatytoms nukentėjusiųjų reikmėms)120
Higienos, buities prekės60
Darbo užmokestis soc. darbuotojui už vienos moters priežiūrą, gautas socialinio darbo srities vidutinį darbo užmokestį padalijus iš 3,5 – tiek moterų galėtų globoti vienas darbuotojas vienu metu270
Teisinė pagalba, dokumentų tvarkymas50
Administracinės pagalbą teikiančios įstaigos išlaidos190
Iš viso:1.300
 

Vieno asmens išlaikymo įkalinimo įstaigose išlaidos taip pat ne mažesnės už pagalbą nukentėjusioms moterims teikiančių įstaigų sąnaudas (3 lentelė) ir 2005 m. sudarė vidutiniškai 1179 Lt.

3 lentelė. Vieno asmens išlaikymui įkalinimo įstaigose per mėnesį panaudotų lėšų suvestinė Skaičiuota pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos finansines ataskaitas.
Išlaidų pavadinimas200320042005
Vidutinis asmenų skaičius963479167970
Darbo užmokestis465615,3654,9
Socialinio draudimo įnašai113,1150,6170,4
Mityba73,278,686,1
Medikamentai3,0711,111,7
Šildymas40,841,750,4
Elektros energija303339,9
Ryšių paslaugos67,27,5
Transporto išlaikymas6,99,911,7
Apranga ir patalynė18,316,815,3
Spaudiniai0,60,90,9
Kitos prekės1216,517,1
Komandiruotės0,61,20,9
Užmokestis samdomiems ekspertams, konsultantams ir komisinių išlaidos00,30,3
Vandentiekis ir kanalizacija26,427,627
Ilgalaikio materialinio turto nuoma0,0600
Ilgalaikio materialinio turto remontas76,39054,6
Kvalifikacijos kėlimas0,242,12,4
Kitos išlaidos4,55,16,3
Palūkanų išmokos, subsidijos ir kitos pervedamos lėšos1,568,421,9
Iš viso (Lt):858,61.116,61.179,3
 

Įvertinus smurto atvejų mastą ir palyginus, kiek nukentėjusių moterų gavo bent minimalią (konsultacinę ar medicininę) pagalbą ir kiek smurtautojų buvo sulaikyta nors keletui parų, kiek lėšų buvo skirta nukentėjusiosios reabilitacijai ir kiek kainuoja valstybei vieno smurtautojo išlaikymas įkalinimo įstaigoje, sumos skiriasi net keliolika kartų.

Asmenų, kuriems paskirstomos minėtos valstybės biudžeto išlaidos, ir nukentėjusių nuo smurto moterų skaičius žymiai skiriasi; per metus paremiama apie 200 nukentėjusių moterų, o įkalintųjų skaičius svyruoja apie 8000. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos duomenimis, naujai areštu nuteistų asmenų skaičius kasmet sudaro apie 600–700 (pvz., 2005 m. areštu nuteisti 687 asmenys). Apskaičiavus, kokios lėšos vidutiniškai skiriamos nukentėjusiųjų, kurios kreipėsi į socialinės pagalbos įstaigas, ir įkalintųjų už smurtą išlaikymui (vien tik kalinių išlaikymui 2004 m. Lietuvoje per vieną mėnesį buvo skirta 8 839 tūkst. Lt), matosi, kad nusikalstamos veiklos pasekmių likvidavimo sąnaudos pastaruoju metu Lietuvoje žymiai viršija valstybės biudžeto lėšas, skiriamas nusikalstamumo prevencijai (2004 m. buvo skirta tik 343 tūkst. Lt).

Peršasi išvada, kad ir įkalinimo, ir teisėsaugos institucijų, ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų pajėgumai (daugeliu atvejų tai yra iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos) dažniausiai eikvojami nusikalstamos veiklos padariniams likviduoti, o ne prevencinei veiklai ir nuolatinei kovai su smurtu.

 
4 lentelė. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui (NPLC)
Metai1998199920002001200220032004
Iš viso, tūkst. Lt481390326307343343343
1 gyventojui, Lt0,130,110,090,080,10,10,1

Lėšos, skiriamos nusikalstamumo prevencijai Lietuvoje, yra nedidelės – sudaro vos 0,0025 proc. 2004 m., ir nuo 1998 m. nuolat mažėja (nuo 0,0065 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų 1998 m. iki 0,0032 proc. – 2003 m., ir net iki 0,0025 proc. 2004 m., 2 pav.).

1 pav. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui Šaltinis: Lietuvos Respublikos 1997–2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymai, 1997–2003.
1.svg
 
2 pav. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui, lyginamoji dalis visų biudžetinių asignavimų atžvilgiu, proc. Šaltinis: Lietuvos Respublikos 1997–2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymai, 1997–2003.
2.svg

Taigi Lietuvoje, sparčiai augant nusikalstamumui, smurto kaina didėja, tačiau lėšos, skiriamos kovai su smurtu, pirma, sudaro labai menką dalį, ir, antra, nagrinėjant pastarųjų metų valstybės išlaidų (asignavimų smurto prevencijai) dinamiką, visą laiką pastebimai mažėja (2 pav.).

Kaip rodo šiandieninė kriminogeninė situacija ir nusikalstamumo prevencijos įstaigų skelbiami duomenys, nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje finansavimas nėra pakankamas asmenų ir jų turto saugumui ateityje užtikrinti.

Lyginant su išsivysčiusių ES šalių prevencijos centrų veiklos finansavimo mastais pastebimi akivaizdūs skirtumai (pvz., šios srities finansavimas Belgijoje viršija prevencijai Lietuvoje skirtas biudžeto lėšas net kelis šimtus kartų, 5 lentelė).

 
5 lentelė. Užsienio šalių įstaigų, analogiškų Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui, metinis biudžetas (Lt /1 gyv.) Šaltinis: Nusikalstamumo prevencijos sekretoriatai, Nusikalstamumo prevencijos tarptautinis centras.
ŠalisAtsakinga įstaigaMetinis biudžetas, apskaičiuotas Lt/1 gyv.
AnglijaNusikalstamumo prevencijos įstaiga (1984) – Nusikalstamumo prevencijos agentūra (1996)1,40
AustralijaNacionalinė kompanija prieš smurtą ir nusikalstamumą (1996)0,68
BelgijaPrevencijos politikos nuolatinis sekretoriatas (1993)22,00
JAVNepilnamečių justicijos ir nusikalstamumo prevencijos įstaiga (1984), Pagalbos justicijai biuras, Justicijos programų į staiga3,00
KanadaNusikalstamumo prevencijos sekretoriatas ir Nacionalinė nusikalstamumo prevencijos taryba (1994)0,28
LietuvaNusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras (2004)0,10
OlandijaPrevencijos, jaunimo ir sankcijų departamentas (1989) bei Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos departamentas (1993)5,00
PrancūzijaPrevencijos centras (1989)5,12

Lyginant Lietuvą su ES ir kitomis šalimis, matyti, kad metinis biudžetas nusikalstamumo prevencijai Belgijoje yra 220 kartų didesnis negu Lietuvoje (5 lentelė ir 3 pav.), Prancūzijoje – 51 kartą didesnis, Olandijoje – 50 kartų, JAV – didesnis 30 kartų.

 
3 pav. Užsienio šalių nusikalstamumo prevencijos įstaigų metinio biudžeto santykis, lyginant su valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis nusikalstamumo prevencijai Lietuvoje
3.svg

Lietuvos nusikalstamumo prevencijos strategijos įgyvendinimas yra labai problemiškas. Deja, šiuo metu smurto problemos sprendimas labiausiai rūpi tik nevyriausybinėms moterų organizacijoms, moterų krizių ir pagalbos centrams, socialinėms tarnyboms bei teisėsaugos atstovams, kurie neturi pakankamų pajėgumų. Šių institucijų pastangos nebus sėkmingos, jeigu valstybė nesuteiks reikiamos pagalbos.

 

2. Efektyvus kovos su smurtu modelis Lietuvoje: smurto kainos vertinimo metodologijos gairės

Siekiant suvokti smurto kainą valstybei, autoriai siūlo tokią smurto formavimosi sistemą, kuri būtų metodologinis pagrindas toliau vertinti smurto kainą. Siūloma smurto formavimosi sistema apima tris lygmenis (4 pav.):

  • pirmasis lygmuo – smurto atsiradimą skatinantys veiksniai ir priežastys;
  • antrasis lygmuo – atspindi besiformuojančias smurto rūšis, formas ir formas tam tikrose socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse;
  • trečiasis lygmuo – smurto padariniai šeimai, visuomenei, valstybei.
4 pav. Smurto formavimosi sistema Lietuvoje
4.svg
 

Autorių nuomone, smurtą skatinančius veiksnius ir priežastis tikslinga suskirstyti į keturias stambias grupes: psichologinius veiksnius – tarpusavio santykius šeimoje; ekonominius veiksnius; socialinius veiksnius; politinius veiksnius.

Smurto negalima paaiškinti viena priežastimi ar teoriniu modeliu – jo atsiradimas glaudžiai susijęs su esminių šeimos, visuomenės ir valstybės savybių visuma. Jis dažnai kyla dėl vyrų dominavimo šeimoje, skurdo, vaikystėje patirtos įtampos ar prievartos, be to, jis remiasi socialinėmis nuostatomis, kurios toleruoja fizines vaikų bausmes ir moterų nuvertinimą Žr. Straus, 1990; JAV sveikatos ir socialinių reikalų departamentas, 1991; Walker, 1989. .

Daug tyrėjų domėjosi smurtautojų savybėmis, kurios padėtų ne tik suprasti priežastis, bet ir numatyti smurto šeimoje prielaidas bei užkirsti jam kelią. Anksčiau buvo manoma, kad smurtautojams būdinga tam tikra psichikos patologija, tačiau apibūdinti smurtautojo asmenybę nepavyko, nes dauguma šių individų neatitinka jokio konkretaus patologijos modelio Žr. Emery, 1989; Geffner, Rosenbaum, 1990. . Todėl šiuo metu laikomasi nuostatos, kad tokią elgseną lemia daugybė įvairių veiksnių, pradedant individualia šeimos raidos istorija (santykiai šeimoje) ir baigiant ekonominiais-socialiniais, politiniais ir visuomeniniais veiksniais.

 
6 lentelė. Smurtą skatinantys veiksniai ir jo atsiradimo priežastys
Smurtą skatinantys veiksniai ir jo atsiradimo priežastysVeiksmų rūšys
1. Psichologiniai veiksniai – tarpusavio santykiai šeimoje
1.
Patriarchalinis šeimos modelis.
2.
Tėvo – šeimos valdovo, tirono – įvaizdis, stiprus poreikis dominuoti ir valdyti, lyderystės siekimas.
3.
Smurtas – kaip vyriškumo įrodymas.
4.
Menka moters savigarba, nuolankumas, pasyvumas, savęs kaltinimas.
5.
Iškreipta vertybių sistema, žemas išsilavinimo lygis, moralinis nuosmukis šeimoje.
6.
Nedarnūs tarpusavio santykiai šeimoje.
7.
Vienišo tėvo ar motinos šeima.
8.
Silpnos leistinumo ribos, tvirtų įsitikinimų stoka šeimose.
9.
Pavydas, nepasitikėjimas, nepagrįstas įtarumas, neištikimybė.
10.
Savikontrolės stoka.
11.
„Paveldėtas“ elgesys, vaikystėje patirta prievarta ir pan.
12.
Stresas, nuolatinis nuovargis.
2. Ekonominiai veiksniai
1.
Žemas pajamų lygis.
2.
Pajamų (turto) diferenciacija.
3.
Darbo vietų trūkumas ir augantis nedarbas.
4.
Skurdas ir socialinių garantijų stoka.
5.
Negalėjimas siekti karjeros, ribotos savirealizacijos galimybės.
3. Socialiniai veiksniai
1.
Moterų ir vyrų vaidmenų stereotipai visuomenėje.
2.
Socialinė izoliacija (kontrolės, socialinės paramos stoka).
3.
Sunki ekonominė padėtis liumpenų (asocialiose) šeimose.
4.
Alkoholizmas, narkomanija.
5.
Agresija, siekiant išvengti gėdos (dėl skurdo, nedarbo, priklausymo žemesnei kastai, tam tikrai amžiaus grupei ir pan.).
4. Politiniai veiksniai
1.
Nepakankamai veikiantys įstatymai, neefektyvios lygių galimybių, antidiskriminacinės programos.
2.
Nepakankamas žiniasklaidos bei švietimo vaidmuo.
3.
Nusistovėję stereotipai (įsitikinimai) apie skirtingą lyčių vaidmenį valdant šalį, einant vadovo pareigas, darbe, visuomeniniame gyvenime.
 

Kaip rodo lyčių lygių galimybių įgyvendinimo rinkoje naujausi tyrimai, rinkos ekonomikos laikotarpiu Lietuvoje pastebimas „patriarchališkumo renesansas“ – rinka dar labiau sustiprino lyčių nelygybę, moterų segregaciją darbo rinkoje ir ekonomikoje. Dėl šių priežasčių pablogėjo ir moterų padėtis šeimoje bei valstybėje Žr. Vida Kanopienė, Moterų diskriminacija darbo rinkoje, 1998. .

Moterų išstūmimas iš rinkos sustiprino genderinę asimetriją šeimoje, nes padidėjo buities našta silpnajai lyčiai. Įvairūs tyrimai rodo, kad pakito moterų ir vyrų padėtis visuose namų ūkiuose – penktadaliui šeimų būdingi įtempti šeimyniniai santykiai, nuolatiniai konfliktai ir skurdžiai, ir pasiturinčiai gyvenančiose šeimose.

Patriarchalinių stereotipų atgimimas rinkoje, į kurį svarų indėlį įneša ir žiniasklaida, ir toliau stiprina tradiciškai nusistovėjusį moters įvaizdį – moteris turi atlikti motinos ir šeimininkės vaidmenį. Lietuvoje plačiai paplitusi „moteriškos gamtinės paskirties“ ideologija, tačiau realus gyvenimas tam prieštarauja – teoriškai atsivėrusios naujos rinkos galimybės neleidžia moterims jų įgyvendinti. Tai sukelia papildomą socialinę įtampą, tai rodo moterų ir vyrų krizių, kritiškų situacijų skaičiaus didėjimas, asocialaus elgesio: alkoholizmo, narkomanijos, nusikalstamumo, augimas. Gyvenimas kelia naujus iššūkius. Nors žiniasklaidoje skleidžiami sėkmingos moterų karjeros pavyzdžiai, tačiau rinkos laikotarpiu Lietuvoje lyčių nelygybės problema aštrėja.

 

Akivaizdus genderinių stereotipų, patriarchalinių nuostatų atspindys – smurto prieš moteris sustiprėjimas rinkos ekonomikos sąlygomis. Vyras, siekdamas užkariauti ir išlaikyti pagrindinę poziciją šeimoje, siekia moterį padaryti pavaldžią ir priklausomą. Ši nuostata tampa kertiniu akmeniu, pastoviai besiplečiančiu priespaudos ir smurto šaltiniu.

Santuokinio gyvenimo lūkesčių nepatenkinimą ir iš to kylančius konfliktus šeimoje lemia ir ekonominės priežastys: rinkos ūkio kuriama šeimai „nedraugiška“ aplinka (augantis nedarbas, santykinis skurdas, maksimalios pastangų ir laiko darbui sąnaudos, psichosocialinis stresas), ekonominė moterų (ne)priklausomybė, lyčių nelygybė šeimoje, neracionalus šeimos biudžeto tvarkymas, netolygus vaikų priežiūros, buities darbų paskirstymas, menkas psichologinis išprusimas, žema bendravimo kultūra.

Atsižvelgdami į keliamą tikslą – nustatyti smurto kainą valstybei, autoriai išskiria šias fundamentines smurto kategorijas: smurtą šeimoje (buitinį, tarpasmeninį smurtą), smurtą darbo vietoje, smurtą šešėlinės ekonomikos srityje ir moterų diskriminaciją valstybėje ir visuomenėje bendrai (5 pav.).

 

Smurtas šeimoje ir namuose – buitinė jo atmaina – yra gana plačiai gvildenamas Lietuvos tyrinėtojų ir išskiriamos žinomos jo rūšys (5 pav.), o smurtas darbe Lietuvoje nepakankamai nagrinėjamas, nors būtent rinkos pokyčių metais moteris buvo stumiama iš darbo rinkos, o emocinis bei psichologinis smurtas darbo vietoje – viena iš opiausių dabartinių Lietuvos problemų.

7 lentelė. Smurto rūšys darbo vietoje
Eil. nr.Smurto rūšysKonkretūs smurto veiksmai
1.Profesinės karjeros kliūtys
aukštesnių pareigų siekimo ribojimas;
neadekvatus pareigų paskirstymas moterims, neatsižvelgiant į jos išsilavinimą, profesionalumą, žinias, intelektinį potencialą;
moters stūmimas iš darbo, grupės, kuri priima sprendimus, trukdymas pasireikšti jos iniciatyvai;
trukdymas užimti vadovo pareigas;
formalus vadovo pareigų suteikimas, kai faktiškai sprendimus priima kitas asmuo;
moters profesionalės ignoravimas darbe; jos vietą užima neprofesionalūs vyrai, turintys kitų savybių: sugebantys sudaryti nesąžiningus sandėrius, linkę į korupciją, dalijimąsi pelnu;
motyvacijos siekti karjeros stygius;
darbo vietos netekimas;
priklausančių atostogų nesuteikimas;
represinių darbo metodų taikymas: lankstaus darbo grafiko nesuteikimas, jaunai moteriai neleidžiantis suderinti darbo ir šeimos, pareigų pažeminimas dėl šeimos aplinkybių, nepatogus darbo grafikas;
pasinaudojimas moters iniciatyva, organizaciniais sugebėjimais kuriant naują padalinį ir atleidimas arba pareigų pažeminimas jai sukūrus tą padalinį ir pan.
2.Darbo užmokesčio stabdymas
darbo užmokesčio moteriai įšaldymas (nedidinimas) priklausomai augimo nuo kvalifikacijos augimo;
mažesnio darbo užmokesčio skyrimas moteriai už tą patį darbą, kurį dirba vyras;
darbo apimties ir krūvio didinimas nedidinant darbo užmokesčio moteriai;
darbo užmokesčio sumažinimas be svarios priežasties; premijų, priedų neskyrimas.
3.Neteisėta veikla darbo vietoje
priverstinis moterų įtraukimas į neteisėtą veiklą (dviguba buhalterija, slėpimasis nuo mokesčių, pinigų „atėmimas“);
reikalavimas atlikti papildomas paslaugas darbe, užsiimti patarnavimu („arbatėlė“, „geišos“ vaidmuo, seksualinių paslaugų reikalavimas), kuris neįeina į tiesiogines moters pareigas;
seksualinių paslaugų reikalavimas.
 

Pirmoji smurto apraiškų darbo vietoje grupė siejama su moters profesine karjera. Nagrinėjant moters profesinės karjeros galimybes pasaulyje gerai žinoma metafora – „stiklinės lubos“. Moteris tarsi mato savo profesinės karjeros vertikalaus judumo galimybes, tačiau negali jų realizuoti. Tam trukdo nematomos dirbtinės kliūtys – išankstinės nuostatos prieš aktyvią, siekiančią profesinės karjeros moterį, taip pat organizacinės kliūtys, trukdančios moteriai užimti vadovo pareigas.

Žinoma ir horizontali segregacija – „stiklinės sienos“, kuri apibūdina moterų ir vyrų darbo vietų skirtumu. Moterys, siekiančios užimti svarbias, prestižines darbo vietas, patiria psichologinį, emocinį spaudimą ir nukreipiamos į neprestižines, vadinamąsias lanksčias ir nepagrindines darbo rinkas. Užsienio tyrinėtojai šiuos reiškinius vienareikšmiškai priskiria emociniam ir psichologiniam smurtui prieš moteris darbo vietoje.

Antra smurto apraiškų darbo vietoje grupė – darbo užmokesčio moteriai įšaldymas (kai jai nedidinamas darbo užmokestis, nors tam yra profesinis ir kvalifikacinis pagrindas), mažesnio darbo užmokesčio už tą patį darbą, kurį dirba vyras, skyrimas; darbo užmokesčio sumažinimas be pagrindo; papildomo darbo užmokesčio (premijų, priedų ir kt.) neskyrimas; darbo apimties, darbo krūvio padidinimas nekeičiant darbo užmokesčio. Visi šie reiškiniai daro moterį labiau pažeidžiamą palyginti su vyrais, darbo rinkoje tai – psichologinio, emocinio smurto reiškiniai.