• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Lietuvos pensijų sistemos modelis ir pensijų garantijų perspektyvos

3.7. Panaikinti privilegijuotas valstybines senatvės pensijas

Šiuo metu valstybinių pensijų sistemą sudaro pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos (už nuopelnus valstybei), nukentėjusių asmenų pensijos, mokslininkų pensijos, karių ir pareigūnų pensijos, teisėjų ir signatarų ir kt. pensijos. Valstybinės pensijos gali būti pakeistos tam tikra papildomų išmokų už nuopelnus sistema, tačiau tai neturi būti pensijos rūšis. Valstybinių pensijų egzistavimas iškreipia socialinio draudimo principus, skatina socialinę nelygybę bei klientelizmą. Jau paskirtos valstybinės pensijos turi būti mokamos pagal asmens pasirinkimą – arba socialinio draudimo pensija, arba valstybinė pensija. Tokios nuostatos buvo įtvirtintos Pensijų sistemos reformos koncepcijoje, kurioje pateikti 1999 m. duomenys rodo, kad valstybinių pensijų bazę sumažinus iki 100 Lt būtų sutaupoma 63,6 tūkst. Lt per metus, o sumažinus iki 69 Lt – atitinkamai 113 574,5 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos 2005 m. gruodžio 12 d. Vyriausybės nutarimu nr. 1323 patvirtintoje Lietuvos konvergencijos 2005 metų programoje numatyta, kad išlaidos valstybinių pensijų sistemai didės – nuo 0,58 procento BVP 2004 m. iki 1,42 procento BVP 2050 m. Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas nr. 1323 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2005 metų programos patvirtinimo“, 2005. .

 

3.8. Skatinti vyresnio amžiaus žmonių profesinį užimtumą

Kaip parodė ES valstybių pensijų sistemų reformų analizė, veiksmingiausia priemonė asmenis skatinti likti darbo rinkoje – numatyti galimybę gauti didesnę pensiją už kiekvienus papildomai dirbtus metus esant pensinio amžiaus. Tokiu atveju realus išėjimo į pensiją amžius gali būti didesnis. Vyresnio amžiaus žmonėms galėtų būti naudingos lanksčios darbo organizavimo formos (darbas ne visą dieną, lankstesnis pamainų organizavimas, terminuotas, namudinis, agentūrinis, nuotolinis darbas, savarankiškas užimtumas, paslaugos, sezoniniai darbai ir kt.). Tačiau tokios priemonės kol kas nėra pakankamai išplėtotos, kadangi ne visą dieną dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje 2005 m. buvo daugiau kaip 3 kartus mažesnis nei ES 15 vidurkis.

 

Taip pat būtina sukurti teisines sąlygas ir finansines paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe: mažinti asmenų dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, didinti vyresnio amžiaus žmonių verslumą, skatinti imtis verslo, sudaryti sąlygas gauti verslui plėtoti reikalingą informaciją, užtikrinti reikiamą profesinį mokymą, šalinti vyresnio amžiaus žmonių priešlaikinio išėjimo iš darbo rinkos priežastis, skatinti darbuotojus kuo ilgiau dirbti, skleisti informaciją apie užimtumo galimybes vyresnio amžiaus žmonėms, rengti ir skleisti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą visuomenės ir darbdavių nuomonę apie vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, didinti socialinių partnerių vaidmenį skatinant darbdavius kuo ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus įmonėse, kurti ir įgyvendinti tęstinio profesinio mokymosi vyresnio amžiaus žmonėms programas, sudaryti vyresnio amžiaus žmonėms geresnes darbo sąlygas, gerinti sveikatos apsaugą ir saugumą darbo vietoje, pritaikyti darbo vietas ir sąlygas ir įteisinti specialius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus vyresnio amžiaus žmonėms.

Siekiant sumažinti išankstinių pensijų išmokų gavėjų skaičių būtina sugriežtinti išankstinių pensijų sąlygas laipsniškai jas panaikinant. VSDFV duomenimis, išankstinių pensijų gavėjų skaičius didėja: 2004 m. paskirtos 2457 išankstinės pensijos, 2005 m. – 5685, 2006 m. – 8104 išankstinės pensijos.

 

3.9. Gerinti pensijų sistemos valdymą ir didinti pasitikėjimą pensijų sistema

Lietuvos narystė ES, taip pat Europos socialinės chartijos ratifikavimas (2001 m.) ne tik suteikė galimybę siekti spartesnės ekonomikos plėtros (didinant užimtumą, efektyviau panaudojant žmogiškuosius išteklius mažinti socialinę atskirtį) ir vykdyti institucinės politikos pokyčius (panaudojant ES struktūrinių fondų paramą), bet ir įpareigojo vykdyti socialinę politiką, atitinkančią aukštus standartus ir gerovės valstybės principus: didinti užimtumą, kurti geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas, siekti socialinių partnerių dialogo ir kovoti su socialine atskirtimi.

ES Komisija pažymėjo, kad kaupiamųjų pensijų sistemai daro įtaką ne tik sukauptų lėšų dydis, bet ir visuomenės pasitikėjimas kaupiamąja sistema Žr. European Commission, Adequate and Sustainable Pensions: Synthesis Report 2006, 2006. . Pagrindinis pensijų sistemos tikslas, deklaruojamas ES institucijų sprendimuose, – visiems vyresnio amžiaus žmonėms užtikrinti stabilias žmogaus orumo nežeminančias pajamas, garantuojančias didelę dalį anksčiau turėto gyvenimo lygio ir leidžiančias gyventi visavertį gyvenimą.

 

Demokratinėje valstybėje visuomenė turi būti gerai informuojama apie planuojamas pensijų sistemos reformas, todėl turi būti didinamas skaidrumas, apibrėžiant reformų uždavinius, finansavimą, reformų įgyvendinimo procesą, reformų rezultatus ir reformų vertinimą. Socialinė partnerystė turi būti plėtojama trimis lygiais: verslo, valdymo bei administravimo ir mokslo. Socialinės partnerystės formos gali būti daugialypė regioninė plėtra, darbo ir visuomeninių ryšių įtinklinimas ir e. valdžios bei valdymo plėtra Žr. Arūnas Augustinaitis, „Žmoniškųjų išteklių plėtra – struktūriniai pokyčiai: nuomonė iš šalies“, 2006. . Todėl tikslinga sudaryti iš socialinių partnerių konsultacinę nuolatinę pensijų sistemos reformos priežiūros instituciją arba šios funkcijos nuolatinį vykdymą pavesti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai.

3.10. Gerinti socialinio draudimo sistemoje dalyvaujančių asmenų informavimą

Teisės aktuose nustatyta, kad pensijų fondų veiklą vykdančios įmonės kiekvienam pensijų fondo dalyviui ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus raštu ar kitokia dalyvio pageidaujama forma privalo pranešti apie jo vardu sumokėtų įmokų dydį (nurodant įmokų mokėtoją, įmokų dalies paskirstymą, jam apskaičiuoto pensijų turto dydį (apskaitos vienetų skaičių, jų vertę), metinę investicijų grąžą, išskaitytų mokesčių dydį ir kt.

 

Tačiau ne visais atvejais konkurencija Lietuvos pensijų fondų rinkoje yra sąžininga. Vertybinių popierių komisija atliktame tyrime „Pensijų kaupimo bendrovių valdomų valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų veiklos tyrimo rezultatai“ pažymėjo, kad viešai skelbiamiems valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų veiklos rezultatams atskleisti naudojamas pensijų fondų apskaitos vienetų vertės pokytis neparodo grynojo pensijų fondų veiklos rezultato Žr. Verslo pradžiamokslis, 2007. . Vertinant pensijų fondų veiklą, turi būti atsižvelgiama į pervestų lėšų grynąją grąžą, kadangi vieneto vertės pokytis neatspindi tikrosios padėties dėl to, kad skaičiuojant vieneto vertės pokytį neatsižvelgiama į išskaičiuojamus administravimo mokesčius bei neįvertinama, kad lėšos iš VSDFV pervedamos skirtingais laikotarpiais.

Atitinkamos nuostatos dėl informavimo taikomos ir pensijų kaupimo bendrovėms, kurios taip pat kasmet teikia klientams informaciją apie dalyvavimą kaupiamojoje pensijų sistemoje. Tačiau teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas teikti informaciją apie prognozuojamą valstybinio socialinio draudimo pensiją ir turimas teises į pensiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidžiamas metinis pranešimas, lankstinukai ir teikiama informacija interneto tinklapyje, informacija apie pensijų sistemos reformas nėra pakankama siekiant didinti pensijų sistemos skaidrumą ir skatinti asmenis rūpintis būsimos pensijos dydžiu.

 

ES valstybių, kuriose didelę reikšmę turi privatūs pensijų fondai, patirties analizė gali padėti vykdant Lietuvos pensijų sistemos reformas. Vykdant pensijų sistemos reformas taip pat tikslinga detaliai išnagrinėti kontinentinės Europos pensijų sistemos modelio valstybių patirtį: didėjant nedarbui, emigracijai, didėjant socialinės apsaugos sistemos išlaidoms, mažėjant darbuotojų skaičiui, Lietuvos vyriausybė bus priversta imtis nepopuliarių priemonių, pavyzdžiui, sugriežtinti sąlygas gauti išmokas ar didinti įmokas.

Išvados

1.Lietuvos pensijų sistemos modelis, sukurtas pagal kontinentinės Europos pensijų sistemos modelį, turi Rytų Europos bei Pietų Europos pensijų sistemos modelio bruožų. 2003 m. kaupiamųjų pensijų sistemos įvedimas įtvirtino liberalaus anglosaksų pensijų sistemos modelio bruožus.

2. 2003 m. pensijų sistemos reforma nepasiekė keltų tikslų užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą. 2003 m. pensijų sistemos reforma pradėta vykdyti esant ekonominiam augimui ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) fondo biudžeto pertekliui, tačiau pensijų sistema turės užtikrinti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, pensijų fondams pervedant valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį. Piniginių lėšų atitraukimas iš valstybinio socialinio draudimo sistemos, nedidelė pensijų pakeičiamumo norma ir neįsteigtas pensijų rezervo fondas reiškia, kad reikės rasti papildomų lėšų einamosioms pensijoms mokėti.

 

3. Įvykdžius kaupiamųjų pensijų sistemos reformą VSD fondo biudžeto nepriklausomumas nuo valstybės biudžeto sumažėjo, kadangi valstybinio socialinio draudimo sistema tapo mišri ir iš dalies priklausoma nuo valstybės biudžeto ir padėties finansų rinkose.

4. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema sukuria didesnį socialinį saugumą nei privačių pensijų schemos, kadangi pensijų sistemos tikslas – užtikrinti pensijų pakankamumą. Pensijų kaupimo sistemos dalyviai mažiau moka valstybiniam socialiniam draudimui, todėl jų būsimos socialinio draudimo pensijos dalis, garantuojama valstybės, bus mažesnė. 2003 m. pensijų sistemos reforma sumažino socialinį solidarumą ir valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijas, kadangi dalyvavimas kaupiamųjų pensijų sistemoje nenaudingas vyresnio amžiaus ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Lietuvos pensijų sistemos pajamų pakankamumas gali būti pasiektas didinant valstybinio socialinio draudimo pensijų garantijas.

5. Lietuvoje pensijų pakeičiamumo norma maža, todėl pensijų sistemos finansinio stabilumo negalima siekti mažinant socialinio draudimo pensijas. Mažų socialinio draudimo pensijų didinimas sunkina finansinio sistemos stabilumo uždavinio įgyvendinimą, tačiau būtina ir toliau didinti mažas socialinio draudimo pensijas, stabdyti emigraciją, didinti senatvės pensijos amžių ir užimtumą.

 

6. Ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis turi taip pat iš dalies išlaikyti ir privačius kaupiamuosius pensijų fondus (net ir nedalyvaujant kaupiamųjų pensijų sistemoje). Kaupiamųjų pensijų įvedimas (finansuojamų iš valstybinio socialinio draudimo) gali sumažinti būsimą pensijų dydį.

7. Asmenys turi būti nuolat informuojami apie įgytas teises į pensiją. Tik profesionaliai įvertinęs gautą informaciją asmuo gali padaryti teisingą sprendimą rinkdamasis iš įvairių pensijų sistemų. Turi būti sukurta pensijų kaupimo dalyvių švietimo sistema ir teikiama informacija apie prognozuojamą valstybinio socialinio draudimo pensiją.

8. Pensijų sistemos rezervo fondo įsteigimas galėtų padėti užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą. VSD fondo biudžeto rezervas turi būti įsteigtas remiantis įstatymu ir turi būti skiriamas ilgalaikiams tikslams būsimam VSD fondo biudžeto deficitui finansuoti.

9. Kaupiamųjų pensijų sistemos reforma dėl joje dalyvaujančių asmenų teisėtų lūkesčių principo turi būti tęsiama, tačiau rekomenduojama apriboti asmenų, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 m., dalyvavimą kaupiamųjų pensijų sistemoje.

 

10. Valstybinės pensijos gali būti pakeistos tam tikra papildomų išmokų už nuopelnus sistema, tačiau tai neturi būti valstybinio socialinio draudimo pensijos rūšis. Jau paskirtos valstybinės pensijos turi būti mokamos pagal asmens pasirinkimą – arba socialinio draudimo, arba valstybinė pensija.

ES valstybėse pastebima tendencija pereiti prie kaupiamųjų schemų neišspręs demografinių, ekonominių ir socialinių reiškinių sukeltos pensijų sistemos krizės. Efektyviausias sprendimas būtų priemonių derinimas, proporcingai paskirstant padidėjusias išlaidas įvairioms visuomenės grupėms, taip pat skatinant darbo rinką bei laikantis griežtai kontroliuojamų finansinių priemonių. ES valstybėse įvykdytos pensijų sistemos reformos rodo, kad visiškas valstybinių pensijų sistemų privatizavimas ar socialinio draudimo įmokų nukreipimas privatiems pensijų fondams administruoti nėra vienintelis būdas reformuoti pensijų sistemas, o pirmosios pakopos pensijų sistemos modernizavimas gali būti racionalus būdas planuojant didėjančias išlaidas, reikalingas pensijoms finansuoti.

 

Literatūra

  • 2005 m. Lietuvos nacionalinis pranešimas dėl pakankamų ir stabilių pensijų strategijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2005.
  • Aidukaitė, Jolanta, “The Formation of Social Insurance Institutions of the Baltic States in the Post-Socialist Era,” Journal of European Social Policy, 2006, vol. 16, no. 3, pp. 259–270.
  • Aidukaitė, Jolanta, The Emergence of the Post-Socialist Welfare Sate: The Case of the Baltic States: Estonia, Latvia and Lithuania, Stockholm: Södertörns hogskola, 2004.
  • Augustinaitis, Arūnas, „Žmoniškųjų išteklių plėtra – struktūriniai pokyčiai: nuomonė iš šalies“, konferencijos „Kaip ir kam bus panaudota Europos Sąjungos parama 2007–2013 metais“ pranešimas, Vilnius, Mykolo Romerio universitetas, 2006 m. balandžio 4 d.
  • Baltraitienė, Virginija; Loreta Graužinienė, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamasis raštas nr. IXP-2547, 2007-09-25.
  • Bernotas, Dainius; Arvydas Guogis, Globalizacija, socialinė apsauga ir Baltijos šalys, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006.
  • Daukšys, Kęstutis, Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projekto aiškinamasis raštas nr. IXP-2082, 2007-03-08.
  • European Commission, Adequate and Sustainable Pensions: Synthesis Report 2006, Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2006.
  • Eurostat, ESA95 Manual On Government Deficit and Debt, Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2002 [žiūrėta 2007 m. gegužės 20 d.].
  • Gylys, Povilas, “Reforms of Pension System in Lithuania,” Ekonomika, 2004, t. 66, p. 7–18.
  • Gylys, Povilas, „Pensijų sistema Lietuvoje: dilemos ir kontroversijos“, Viešoji politika ir administravimas, 2002, nr. 2, p. 78–84.
  • Guogis, Arvydas, „Globalizacijos poveikis socialinei apsaugai ir socialinei atskirčiai“, Politologija, 2004, t. 36, nr. 4, p. 78–109.
  • Guogis, Arvydas, „Socialinės politikos modeliavimas Europos integracijos procese“, Viešoji politika ir administravimas, 2006, nr. 17, p. 29–41.
  • Katkus, Valdemaras; Eugenija Martinaitytė, „Pensijų reforma: pensijų fondų sistemos Lietuvoje kūrimo problemos“ | Dalyvavimas pensijų reformoje: piliečiai, rinkos, viešosios institucijos, 3 ataskaitos dalis, Atviros Lietuvos fondas: viešosios politikos projektai, 2002-07-02 [žiūrėta 2004 m. kovo 22 d.].
  • Lazutka, Romas, „Pensijų ekonomikos principų taikymas ir Lietuvos pensijų reformos numatomos pasekmės“ | Dalyvavimas pensijų reformoje: piliečiai, rinkos, viešosios institucijos, 1 ataskaitos dalis, Atviros Lietuvos fondas: viešosios politikos projektai, 2002-07-02 [žiūrėta 2004 m. kovo 22 d.].
  • Lietuva: pensijų sistemos reforma, Pasaulio bankas, 2007 m. gegužės 1 d. dokumentas.
  • Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo, Valstybės žinios, 2001, nr. 49-1699.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios, 1992, nr. 33-1014.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 26 d. nutarimo nr. 142 „Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 20 d. nutarimo nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1997, nr. 23-546.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 6 dalies ir 9 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Vidaus reikalų, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1998 m. lapkričio 20 d. redakcija) 31.3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio 1 daliai“, Valstybės žinios, 2002, nr. 43-1636.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2002, nr. 113-5057.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 3 dalies, 8 straipsnio (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 2 dalies, 34 straipsnio (2002 m. liepos 4 d., 2003 m. spalio 7 d. redakcijos) 3, 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2007, nr. 102-4171.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio (2002 m. liepos 2 d., 2004 m. lapkričio 4 d., 2005 m. gegužės 19 d., 2006 m. birželio 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2007, nr. 110-4511.
  • Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas, Valstybės žinios, 1999, nr. 55-1765.
  • Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas, Valstybės žinios, 2003, nr. 75-3472.
  • Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymas, Valstybės žinios, 2002, nr. 123-5511.
  • Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. liepos 5 d. dekretas nr. 1K-1041 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5, 8, 19, 25, 27, 28, 29, 30 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“, Valstybės žinios, 2007, nr. 77-3071.
  • Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, Valstybės žinios, 2002, nr. 113-5029.
  • Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, Valstybės žinios, 2004, nr. 181-6703.
  • Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Valstybės žinios, 2004, nr. 171-6295.
  • Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Valstybės žinios, 1999, nr. 60-1945.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimas nr. 465 „Dėl pensijų sistemos reformos koncepcijos“, Valstybės žinios, 2000, nr. 36-998.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas nr. 1323 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2005 metų programos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2005, nr. 146-5320.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimas nr. 1270 „Dėl nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“, Valstybės žinios, 2005, nr. 139-5019.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimas nr. 54 „Dėl Lietuvos konvergencijos programos“, Valstybės žinios, 2005, nr. 11-341.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 8 d. nutarimas nr. 1230 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2006 metų programos“, Valstybės žinios, 2006, nr. 136-5162.
  • Nausėdaitė, Vilija, „Ar pagrįsti pensijų fondų įmokos mokesčiai“, Veidas, 2007 m. balandžio 19 d., nr. 19.
  • Pensijų kaupimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas nr. IXP-2693, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2003.
  • „Pensijų reforma – valstybinė protekcija verslui“, Infolex.lt, 2004-03-08 [žiūrėta 2008 m. kovo 22 d.].
  • Pensijų sistemos reformos įstatymo projekto aiškinamasis raštas nr. IXP-1229 (2), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2002-10-04.
  • Socialinio draudimo sistemos reformos vertinimas, Valstybinio audito ataskaita, 2005 m. lapkričio 11 d., nr. 2010-16-11.
  • Valstybinio socialinio draudimo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, Valstybės žinios, 2007, nr. 132-5359.
  • Verslo pradžiamokslis [žiūrėta 2007 m. kovo 26 d.].
  • Zinkevičiūtė, Jadvyga, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamasis raštas nr. IXP-2063, 2007-03-01.
 

The Lithuanian Model of Pension System and the Perspectives of Pension Guarantees

  • Bibliographic Description: Audrius Bitinas, „Lietuvos pensijų sistemos modelis ir pensijų garantijų perspektyvos“, @eitis (lt), 2021, t. 1 727, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Audrius Bitinas, „Lietuvos pensijų sistemos modelis ir pensijų garantijų perspektyvos“, Jurisprudencija, 2008 t. 110, nr. 8, p. 18–26, ISSN 1392-6195.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Viešojo administravimo katedra.

Summary. This article describes the problems and the tendencies of the Lithuanian pension system model. The aim of this article is to analyze its status and perspectives. Another aim is to analyze the Lithuanian funded pension system proceedings and consequences and to make recommendations on how to enhance the Lithuanian pension system guarantees, adequacy and sustainability. In the first part of the article the Lithuanian pension system model is analyzed. This model has been created on the basis of the model of the Continental European pension system model, with some elements of the pension system models of Eastern and Southern Europe. The recent funded pension system reform has introduced elements of Anglo-Saxon pension system model.

The second part of the article deals with the topical issues of the pension system reforms in Lithuania. The Lithuanian National Report on the adequate and sustainable pensions strategy 2005 points out that an average social insurance pension (having indispensable pension record) in 2005 was only 45,8 percent of a total average net salary. 2003 pension system reform was financed by the State social insurance fund; it means that the problem of social insurance pension replacement rate remains acute. The European Commission Report on the adequate and sustainable pensions strategy 2006 suggests that the main problems of the European Union states are the aging society and higher life expectancy; thus, pensions expenditure is growing. Funded defined contribution pension schemes managed by the state can not be considered as part of the social protection system also. Lithuanian 2003 funded pension system reform partly reduced guarantees, sustainability and adequacy of the social insurance pensions.

The third part of the article presents the perspectives of the Lithuanian pension system reforms. After the funded pension system reform, the independence of the state social insurance fund from state budget has decreased. The state social insurance pension system creates higher social security and social solidarity than private funded pension schemes because of the goal of social insurance pensions – to ensure that the pensions are adequate. The adequacy of pension system could be achieved by raising social insurance pension guarantees. Persons must be informed about pension rights. Only after professional investigation of received information a person has a possibility to make the correct choice between pension systems. The state pension system which is not based on social insurance must be modified into supplementary benefits system based on the merits. The state pension system can not exist as a part of social insurance system. A person has to have a right to decide whether to receive a state pension or a state social insurance pension. An independent permanent institution having the function to evaluate the pension system reform projects or its progress could enhance the management of the pension system. This institution could be based on the social partnership.

Keywords: pension system, reform, model, capitalization system.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė