• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Vyksta Apie vertimus: turinio metamorfozė daiktuose ir kūnuose

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius (LKTI KKTS) drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriumi (LLTI MLS), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinika (LSMU SF RK), Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Humanitarinių mokslų katedra (VDA KF HMK) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu (VU FsF ATSI) kviečia humanitarinių, socialinių ir kitų krypčių tyrėjus dalyvauti mokslo konferencijoje Apie vertimus: turinio metamorfozė daiktuose ir kūnuose, kuri vyks @eityje Išsamiau apie @eitį žr. „Žinynas“. 2025 m. balandžio 1 – birželio 30 d. nuotoliniu būdu.

Problematika
Fizikoje nagrinėdamas tapsmą Aristotelis skiria atsitiktinę ir esminę kaitas. Kisdamas atsitiktiniu būdu daiktas netenka turimų nebūtinųjų savybių arba įgauna naujų, nenustodamas būti ir neprarasdamas tapatybės. Kisdamas iš esmės daiktas netenka būtinųjų savybių, apibrėžiančių jo pavidalą, o netekęs nustoja būti.

Įdomu – tai, kad gamtoje, įskaitant žmogaus kultūrą, greta Aristotelio skirtųjų dviejų kismo rūšių, esama trečiosios – virsmo, arba aktyviu galininkiniu požiūriu, vertimo, kai reiškinys kinta iš esmės, netekdamas savo pirminio pavidalo, dažnai – ir pirminės medžiagos, tačiau kartu nenustoja būti ir nepraranda savo tapatybės. Iš kinų kalbos į lietuvių versdami poemą, iš esmės keičiame ne tik fizines jos ypatybes (raštą, sintaksę, fonetiką ir pan.), bet ir semantines (įvaizdžius, užuominas, nuorodas, akcentus ir pan.); ne tik semantines, bet ir subjektyvų estetinį ir vienų, ir kitų ypatybių suvokimą. – Keičiame ir galvojame, kad išversta poema yra ta pati, sukurta to paties autoriaus.

Tekstų vertimas tėra vienas iš daugelio translatio – perkėlimo iš vieno į kitą – apraiškų. Žmoguje iš vieno subjektyvaus turinio į kitą verčiame pojūčius, jausmus, mintis, nuostatas ir poelgius. Kultūroje iš vieno intersubjektyvaus daiktinio turinio į kitą verčiame dirbinius ir aplinkas, pertvarkydami architektūrines erdves (konversija), tapydami ar ekranizuodami literatūros kūrinius (ikonografija), orkestruodami ar instrumentuodami muzikines kompozicijas (perdirbimas), mainydami vienos kultūros liturginį kalendorių kitos (atvertimas, konversija). Technologijoje iš vienos į kitą verčiame energijos rūšis (transformacija, konversija), neprarasdami nei pačios energijos, nei jos kiekio. Verčiame ryšio signalus (transdukcija, keitimas, analogija), išsaugodami jų funkcines reikšmes. Vis labiau įsibėgėjame versti ir žmogaus kūną iš vienos išvaizdos, sudėjimo ar lyties į kitą (transplantacija, implantacija, korekcija, plastinė chirurgija, kūno menas).

Kismas yra pamatinė gamtos būsena. Suprasti šią būseną tolygu suprasti save. Ir atvirkščiai: nesuprasti šios būsenos tolygu nesuprasti savęs. Vertimas yra vienas pagrindinių kultūrinių antropogeninių kismo mechanizmų. Atstovaudami skirtingas humanitarinių, socialinių, technologijos ir kitų mokslų sritis bei kryptis, iš skirtingų teorinių ir empirinių perspektyvų pažvelkime į mus supantį daiktų ir kūnų pasaulį, išskirkime aktualiausius turinius ir patyrinėkime jų vertimus medžiagos ir pavidalo, priežasties ir padarinio, tikslo ir priemonės, sandaros ir eigos, vietos ir laiko, raiškos ir poveikio bei kitais analitiniais ir sintetiniais požiūriais.

Organizacinis komitetas
Pirmininkas – dr. Aivaras Stepukonis.

Nariai:
Už renginį atsakingas dr. Aivaras Stepukonis.

Kalendorius
LaikotarpisVeikla
2024.01–2024.12E. paštu arba tiesiogiai @eityje Priemonė veikia tik tinklavietėje registruotiems autoriams. Registruotis tinklavietėje galite pildydami formą „Registruotis“. lietuvių kalba parengto mokslinio straipsnio pavidale teikiami pranešimai;
2025.01–2025.03taisomi ir @eitin įvedami pranešimai;
2025.04–2025.06vyksta konferencija;
2025.07–2025.09taisomi pranešimų svarstymai ir sudaromas konferencijos leidinys;
2025.10–2025.12recenzuojamas ir skelbiamas konferencijos leidinys.

Teikimas
Pranešimai teiktini lietuvių kalba parengto mokslinio straipsnio pavidale iki 2024 m. gruodžio 31 d. e. paštu arba tiesiogiai @eityje. Pranešimų apimtis nėra ribojama, tačiau patariama tilpti į 0,5–1,5 sp. l. rėžius.

Planavimas
Teikdamas pranešimą ir dalyvaudamas svarstymuose mokslininkas atlieka 3 darbus: 1) pranešimas konferencijoje (vnt.), 2) straipsnis konferencijos leidinyje (vnt., sp. l.) ir 3) bendri pranešimų svarstymai (vnt., sp. l.), mokslinėje literatūroje priskiriami recenzijos žanrui.

Mokslo renginių, pranešimų ir svarstymų @eityje pavyzdžiai:
Bendravimas
Kilus klausimams, kreiptis į organizacinio komiteto pirmininką dr. Aivarą Stepukonį e. paštu arba tiesiogiai @eityje.
 
Grįžti
Viršutinė Apatinė