Straipsnis Ar gali širdis mąstyti? Vakarų mokslas ir kinų mąstymo tradicija

  1. Dar vėliau vienas iš neurokardiologijos pionierių, dr. J. Andrew Armouras 1991 metais įvedė funkcionuojančių „širdies smegenų“ sąvoką. Jo darbai parodė, kad širdis turi sudėtingą vidinę nervų sistemą, kuri yra pakankamai rafinuota, kad galėtų būti suprantama kaip turinti savo pačios „mažas smegenis“. Širdies smegenys yra sudėtingas kelių tipų neuronų, neurosiuntėjų, proteino ir kitų ląstelių tinklas, tokių pačių, kokias mes randame smegenyse. Ši sudėtinga širdies sistema leidžia širdžiai veikti nepriklausomai nuo kaukolės smegenų – mokytis, prisiminti, netgi jausti ir suvokti.
    Žr. J. Andrew Armour, Jeffrey L. Ardell, Neurocardiology.
    Anot dr. E. Armouro, smegenys ir nervų sistema – tai lygiagrečios sistemos, kurios sudarytos iš atskirų, bet tarpusavyje bendraujančių neuroninių informaciją apdorojančių centrų grupių, kurios yra pasiskirsčiusios po visą žmogaus kūną. O širdis turi savo atskirą vidinę nervų sistemą, kuri veikia ir apdoroja informaciją nepriklausomai nuo smegenų ir nervų sistemų.
    Pagal Širdies matematikos instituto tyrinėjimus, mūsų samprata, pagal kurią buvome linkę galvoti, jog tik širdis reaguoja ir klauso smegenų komandų ir kad šis bendravimas tarp širdies ir smegenų yra vienpusis monologas, neatitinka tikrovės ir yra šališkas. Anot jų tyrimų, komunikacija tarp širdies ir smegenų yra dinamiškas, nuolat vykstantis, dvipusis dialogas, kur abu organai nuolat daro įtaką vienas kito funkcijoms. Šis bendravimas vyksta keturiais pagrindiniais būdais: neurologiškai (per nervinius impulsus), biochemiškai (per hormonus ir neurosiuntėjus), biofiziškai (per slėgio bangas) ir energetiškai (per elektromagnetinių laukų sąveikas).
     
  2. Nenorėdamas per daug atitrūkti nuo kultūrinių-humanitarinių filosofinių idėjų aptarimo, neketinu detalizuoti visų šių keturių būdų specifikos, tačiau noriu šiek išsamiau aptarti vadinamąjį energetinį arba elektromagnetinį sąveikavimą. Tyrinėjant elektromagnetinę smegenų ir širdies sąveiką, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad „širdis yra pats galingiausias elektromagnetinės energijos žmogaus kūne generatorius, kuris lyginant su kitais organais sukuria patį didžiausią ritminį elektromagnetinį lauką. Širdies elektromagnetinis laukas yra 60 kartų didesnis nei elektrinė veikla, generuojama smegenų.“ Šis laukas, naudojant elektrokardiogramą, gali būti aptinkamas bet kurioje kūno paviršiaus vietoje. „Be to, magnetinis laukas, kurį sukuria širdis, yra 5000 kartų didesnis savo stiprumu nei laukas, generuojamas smegenų, ir gali būti prietaisais aptinkamas keleto pėdų atstumu nuo kūno visomis kryptimis“
    “The heart’s electrical field is about 60 times greater in amplitude than the electrical activity generated by the brain. This field, measured in the form of an electrocardiogram (ECG), can be detected anywhere on the surface of the body. Furthermore, the magnetic field produced by the heart is more than 5,000 times greater in strength than the field generated by the brain, and can be detected a number of feet away from the body, in all directions, using SQUID-based magnetometers.” (Rollin Mccraty, Mike Atkinson, Dana Tomasino, “Science of the Heart: Exploring the Role of the Heart in Human Performance. An Overview of Research Conducted by the Institute of HeartMath,” p. 20).
    .
    Mes esame įpratę nesusieti fizikinių tyrinėjimų, taip pat elektromagnetinių procesų su žmogaus veikla ir mąstymu. Fizikai vengia filosofinių klausimų, o filosofai dažnai labai bijo aptarti fizikos tyrinėjamus reiškinius. O teologija ir religija išvis atskyrė dvasinį pasaulį nuo mokslo tyrinėjamo fizinio pasaulio. Tarp mūsų turi atsirasti žmonių, kurie išdrįstų šias spragas užpildyti ir pastatyti tiltus tarp filosofijos ir fizikos, tarp teologijos ir biologijos. Kiekviena mūsų mintis, jausmas, pojūtis fizikiniu požiūriu yra neatsiejami nuo elektromagnetinių reiškinių. Mąstymas gali būti suprastas kaip tam tikras elektromagnetinis ir cheminis procesas. Tai, kad širdis turi tokį didelį elektromagnetinį lauką, rodo širdies ypatingą potencialą ir paskirtį, lyginant ją su kitais žmogaus kūno organais. Fizinė širdis – tai ne tik mėsos gabalėlis krūtinėje, bet taip pat ir visi tie elektromagnetiniai laukai, išeinantys iš regimo kūno ribų.
     
  3. Pagal įvairias Širdies matematikos instituto studijas, treniruotas žmogus, kuris sugeba įeiti į vadinamąją fiziologiškai koherentinę būseną, tampa jautresnis subtilios elektromagnetinės informacijos atžvilgiu, informacijos, kuri yra užkoduota širdies signaluose, siunčiamos iš aplink jį esančių žmonių. Jeigu asmuo sutelkia dėmesį širdies srityje ir išlaiko neutralią ir dėkingą būseną, tuo pačiu metu klausydamas kito asmens, tai jis gali girdėti kito žmogaus žodžius daug aiškiau ir labiau susikoncentravęs, taip pat jis tampa jautresnis vadinamiesiems subtiliems bendravimo aspektams, kurie yra anapus kalbos. Toks bendravimas padeda geriau suprasti kito žmogaus jausmus ir sudaro bendravimo „esmę“.
    Kaip jau minėjau, dėl straipsnio apimties nėra galimybės detaliai peržvelgti visų konkrečių tyrinėjimų, kurių pagrindu yra daromos anksčiau minėtos išvados. Aš ir neketinu iš filosofijos srities visiškai pereiti į neurokardiologiją ir biofiziką. Tačiau be galo svarbu bendrais bruožais aptarti pamatines tokių tyrinėjimų išvadas, kadangi ankstesni moksliniai tyrinėjimai tapo minties blokais ir stereotipais, užgožiančiais mūsų žmogiškąją ir gyvenimišką patirtį. Tradicinis kinas, paklaustas, kuo jis mąsto, parodydavo į širdį, tačiau atėjęs mokslas uždraudė taip galvoti, o kartu ir jausti bei mąstyti širdimi. Atėjo laikas pasitelkti mokslą ir grąžinti kinams, taip pat ir kitų kultūrų žmonėms, širdies svarbą ir reikšmę.
     
  4. Nenorėdamas pernelyg išsiplėsti aptardamas fizikinį mokslą, tiesiog užsiminsiu apie vieną eksperimentą, kurį yra atlikę ne tik minėtasis Širdies matematikos institutas, bet ir kai kurie ankstesni tyrinėtojai. Tyrimas buvo paskelbtas 2004 metais ir jo tikslas buvo pasistengti moksliniu būdu suprasti intuiciją kaip procesą, kur informacija, esanti už sąmoningumo ribų, yra priimama kūno psichofiziologinėmis sistemomis. Konkrečiai šie tyrinėtojai norėjo atkartoti prieš tai buvusius eksperimentus, rodančius, kad kūnas gali reaguoti į emocionalų stimulą sekundėmis anksčiau, nei jis yra sąmoningai suvokiamas ir patiriamas. Tyrime buvo pasitelkta trisdešimt ramių ir penkiolika emocionalių vaizdų, kurie buvo rodomi 26 eksperimento dalyviams. Buvo matuojamas odos elektrinis pralaidumas, naudojama elektroencefalograma, taip pat ir elektrokardiograma. Buvo pastebėta, kad ir širdis, ir smegenys, atrodo, sugeba priimti ir reaguoti į intuityvią informaciją, taip pat yra įtikinamų požymių, kad širdis, atrodo, priima intuityvią informaciją anksčiau, nei tai padaro smegenys.

    Asmeninė patirtis

    Aptaręs širdies svarbą ir pamatinius momentus konfucianizmo klasikoje, daoistiniame Zhuangzi tekste, taip pat Naujojo Testamento fragmentuose, ir padaręs labai glaustą kai kurių mokslinių tyrinėjimų išvadų apžvalgą, noriu pereiti prie paskutinės savo straipsnio dalies, kuri yra susijusi su mūsų visų asmenine patirtimi ir gyvenimu. Paprastai akademinio pobūdžio straipsnyje vengiame kalbėti apie vadinamąją asmeninę patirtį, kadangi asmeninė patirtis yra subjektyvus dalykas, kurio negalima naudoti kaip argumento ar įrodymo. Tačiau šis subjektyvios patirties nuvertinimas ir įsivaizduojamojo mokslinio objektyvumo sureikšminimas taip pat yra idėja, pavirtusi visagaliu stereotipu ir kliše. Kodėl mes turime besąlygiškai pasitikėti viskuo, kam priklijuojama vadinamojo mokslo etiketė? Kodėl mes nesugebame įsigilinti į savo kūno pojūčius ir per juos prieiti prie tikrovę atspindinčių išvadų ir supratimo? Kodėl mes nesuprantame ir ignoruojame įvairiausius kūno signalus širdies, pilvo, galvos ir kitose kūno dalyse? Kreipiamės gydytojus, kurie taip pat dažniausiai nemoka interpretuoti kūno ir vidinės subjektyvios erdvės signalų.
     
  5. Mūsų lietuviškoje kultūroje, kaip ir daugelyje kitų, yra paplitusi samprata, kurią mes vertiname pusiau juokais, pusiau rimtai, – apie vadinamąją moterišką intuiciją. Ši dažnai pateikiama kartu su emocijomis, jausmais, taip pat su širdies samprata. Jeigu Konfucijus, Mencijus, Zhuangzi ir Kristus ne šiaip sau kalbėjo apie širdį, ir jei tai nebuvo vien tik graži metafora, bet jei jie norėjo atkreipti mūsų dėmesį į tikrovę ir tai, kas yra iš tiesų, tai galbūt verta nors vieną dieną įsiklausyti ir pradėti ieškoti tos tikrovės, į kurią jie bandė nukreipti kitus. Taigi, aš neketinu kalbėti vien tik apie savo subjektyvią patirtį, bet kviečiu visus prisijungti prie gyvenimiško ir filosofinio eksperimento, kurį kiekvienas nesunkiai gali atlikti. Pradėkite klausinėti visas savo pažįstamas moteris – mamas, seseris, drauges, žmonas ir seneles, ką joms reiškia širdis. Ar jos gali jausti širdimi? Ar jos gali mąstyti širdimi? Kai jos kalba apie intuiciją ir vidinius pojūčius, iš kur tas pojūtis kyla? Kokioje vietoje jis susitelkia?
    Galiausiai nebūtina būti moterimi, kad galėtum įsiklausyti į savo kūną, taip pat įsiklausyti į širdį, arba į širdies sritį krūtinėje. Kai įsimylime, iš kur žinome, kad įsimylėjome? Kai mums žmogus patinka arba nepatinka, iš kur mes žinome apie tai? Kuri kūno vieta byloja apie šį įsimylėjimo, patikimo ar nepatikimo jausmą? Kodėl pirmą kartą pamatę žmogų, mes iš karto pajuntame tam tikrą specifinį pojūtį, kuris mums tiek daug pasako apie šį žmogų? Kodėl vieta, kur tas pojūtis jaučiamas stipriausiai, daugeliui žmonių yra širdies plotas? O gal jūs esate iš tų, kurie niekada neatkreipė dėmesio į kūno siunčiamus signalus, tada belieka pradėti to mokytis ir stebėti bei klausinėti kitų.
     
  6. Būdami lietuviai, daugelis iš mūsų vertiname Naująjį Testamentą, Vydūno darbus, Maironį, Žemaitę, Šalkauskį ar Maceiną, įvairius Rusijos, JAV, Prancūzijos ir kitus rašytojus, bet taip retai yra užsimenama apie tokias knygas kaip „Širdis“. Buvo parašyta ištisa nemažos apimties knyga apie širdį, apie gyvenimišką patirtį, kurį mus lydi akimirka iš akimirkos, ir mes nieko apie tą knygą nežinome, niekas apie ją neužsimena. „Matyti širdies akimis, girdėti pasaulio aidėjimą širdies ausimis…“
    «Видеть глазами сердца; слышать гул мира ушами сердца» (Сердце, c. 1).
    .

    Išvados

    Straipsnio pavadinimas „Ar gali širdis mąstyti?“ kartu yra ir klausimas, ir šio straipsnio viena iš pamatinių užduočių. Mąstymą mes dažniausia suvokiame gana siaurai, kaip tam tikrą sąvokomis ir logika pagrįstą procesą, kurį galime išreikšti žodžiais. Bet jeigu mąstymą suprastume kaip tam tikrą mumyse vykstantį procesą, dėl kurio mes galime apdoroti įvairaus pobūdžio informaciją ir rezultatus, tada ši mąstymo sąvoka žymiai prasiplėstų. Jeigu tam tikras pojūtis kyla širdies srityje ir jei tas pojūtis mums sako tam tikrus dalykus, kodėl gi to nepriimti kaip tam tikro mąstymo? Jei širdis „mąsto“, ji tikriausiai mąsto vaizdais, pojūčiais ir jausmais, bet nebūtinai linijinėmis loginių žodžių ir sąvokų formomis.
     
  7. Akivaizdu, kad Konfucijui, Mencijui ir kitiems konfucianistams žmogaus šerdis ir valios centras buvo širdis. Su širdimi jie asocijuoja gražiausias ir kilniausias sąvokas. Konfucianizme taip pat yra širdies evoliucijos arba sampratos idėja. Kitaip tariant, vieno ir kito žmogaus širdis gali skirtis iš esmės, ir kiekvienas iš mūsų turi galimybę sutaurinti ir „ištiesinti“ savo širdį, jei tam skirsime pakankamai dėmesio ir pastangų. Naujajame Testamente rašoma, kad širdis gali būti blogio, taip pat ir gėrio lobynas. Zhuangzi klausymas širdimi – tai tam tikra aukštesnio sąmoningumo pakopa, kuri taip pat reikalauja pastangų. Ne kiekvienas, išgirdęs apie tai, žino, kaip ir kokiu būdu „įjungti“ tą širdį. Bet ar tai reiškia, kad širdis iš tiesų gali mąstyti? Ar ji gali savaip mąstydama atskirti, atpažinti, pajausti ir pamatyti?
    Manau, kad siekiant surasti įtikinamą atsakymą į šį klausimą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į širdies sąvokos svarbą. Nėra abejonių, kad jai buvo suteikiama tokia svarba Kinijos mąstymo tradicijoje, krikščionybėje, taip pat ir įvairiose kitose kultūrose, ir šiuo straipsniu pabandžiau tai parodyti. Jeigu širdies sąvokos svarba atmetama, apie kokį nors mąstymą arba jautimą širdimi net neverta ir kalbėti. Tačiau jei mumyse vidinis balsas atsišaukia, kai skaitome Mencijaus žodžius apie tai, kad žmonės pameta širdį ir nežino, kad jos reikia ieškoti, tada diskusija apie širdies svarbą pasuka visai kitu keliu. Juk visiems gerai žinomas paprastas lietuviškas žodis „beširdis“. Retas kuris apsidžiaugtų pavadintas šiuo žodžiu. Taigi net ir paprastuose lietuviškuose žodžiuose yra užkoduota žodžio „širdis“ svarba ir prasmė.

    Tai mano pirmas bandymas pasidalyti savo kinų kalbos klasikinių šaltinių tyrinėjimais, konkrečiai širdies tematika. Ketinu šią tematiką detaliau plėtoti kituose straipsniuose, taip pat praplėsti ir pagilinti įvairių konfucianizmo ir daoizmo mąstytojų širdies tematikos analizę. Būsiu dėkingas už bet kokią kritiką ir komentarus, susijusius su šiuo straipsniu.
     
  8. Literatūra

    • Armour, J. Andrew; Jeffrey L. Ardell, Neurocardiology, Oxford: Oxford University Press, 1994.
    • Biblija arba Šventasis Raštas, ekumeninis leidimas, Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
    • Budriūnaitė, Agnė; Aušra Vrubliauskaitė, Laiminga Žuvis: svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010.
    • Huangdi, 黄帝内经·素问 Huáng dì nèi jīng sùwèn. Yellow Emperror’s Canon of Medicine: Plain Conversation, Xi‘an Beijing Guangzhou Shanghai: World Publishing Corporation, 2005.
    • Konfucijus, Pašnekesiai, iš vokiečių kalbos vertė Zita Mažeikaitė, Vilnius: Tyto alba, 2004.
    • Kuzmickas, Bronislovas (sud.), Religijų istorijos antologija, III dalis: konfucionizmas, daoizmas, šintoizmas, vertė Zita Mažeikaitė, Loreta Poškaitė, Dalia Švambarytė, Gabija Žukauskienė, Vilnius: Vaga, 2002.
    • Lacey, Beatrice C.; John I. Lacey, “Two-Way Communication between the Heart and the Brain: Significance of Time within the Cardiac Cycle,” American Psychologist, 1978, vol. 33, no. 2, pp. 99–113.
    • Liji, 大戴礼记解 dà dài lǐ jì jiě gǔ, W. (王) Pinzhen (聘珍) (red.), Zhonghua, shuju (中华书局), 1983.
    • Luny U, 论语译注 Lùn yǔ yì zhù, (伯峻 Bó Jùn 杨 Yáng, Ed.) (中国古典 名著译 注丛书.), 中华书局 Zhōng huá shū jú, 2013.
    • McCraty, Rollin; Mike Atkinson, Dana Tomasino, “Science of the Heart: Exploring the Role of the Heart in Human Performance. An Overview of Research Conducted by the Institute of HeartMath,” 2001 [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 27 d.].
    • McCraty, Rollin; Mike Atkinson, Raymond Trevor Bradley, “Electrophysiological Evidence of Intuition: Part 1. The Surprising Role of the Heart,” Journal of Alternative and Complementary Medicine, 2004, vol. 10, no. 1, 133–143.
    • Mengzi, 孟子译注 Mèng zi yì zhù, (伯峻 Bó Jùn 杨 Yáng, Ed.) (中国古典名著 译注丛书.), Pekinas (北京): 中华书局 Zhōng huá shū jú, 2005.
    • Muller, Friedrich, Introduction To The Science of Religion, Hesperides Press, 2008.
    • Pascal, Blaise, Pensees, London, New York: Penguin Group, 1995.
    • Saint-Exupéry, Antoine de, Mažasis Princas, Vilnius: Alma littera, 2009.
    • Zhuangzi, 莊子 Zhuangzi, Changsha: Foreign Languages Press, 1999.
    • Клизовский, Александр Иванович, Основы миропонимания Новой Эпохи, Москва: Фаир Пресс, 2000.
    • Малявин, Владимир Вячеславович, Чжуан цзы. Ле цзы, Москва: Мысль, 1995.
    • Сердце, Минск: Звезды Гор, 2007.
     
  9. Can the Heart Think? Chinese Tradition of Thought and Western Science

    • Bibliographic Description: Julius Vaitkevičius, „Ar gali širdis mąstyti? Vakarų mokslas ir kinų mąstymo tradicija“, @eitis (lt), 2015, t. 199, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Julius Vaitkevičius, „Ar gali širdis mąstyti? Vakarų mokslas ir kinų mąstymo tradicija“ / Antanas Andrijauskas (sud.), Kultūrologija. 19 tomas. Rytai–Vakarai: Komparatyvistinės studijos XIII, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 116–135, ISBN 978-9955-868-73-6.
    • Institutional Affiliation: Nanjing University (南京大学), China.
    Summary: This article is intended to discuss the significance of the concept of heart in the Chinese tradition of thought comparing it to the heart ideas developed from the New Testament, relevant Western science achievements and other non-Chinese sources. The purpose of this article is to question widely spread idea that the heart is just a blood-pumping organ and the human brain is the only part of the body responsible for thinking. In the Chinese tradition of thought, the heart has always been the primary center of thought and consciousness. Relatively new Western science came to a conclusion that our consciousness center is concealed in the brain and gradually forbade the Chinese and other people to think with the heart. It is time to see in a new light what the Western science can offer and to return the heart to the Chinese people as well as to understand its significance.

    Keywords: Chinese philosophy, Confucianism, Confucius, Mengzi, Zhuangzi, heart, Western science.