Naujosios angliškosios Biblijos (New English Bible – NEB) vertėjų kolegijos pirmininkas Charlesas Haroldas Doddas Naujojo Testamento įvade aiškina:
Charles Harold Dodd:Išsikėlėme uždavinį kiek galima tiksliau suprasti originalą (pasitelkdami visas įmanomas pagalbines priemones), o tada persakyti savo gimtąja kalba tai, ką, mūsų įsitikinimu, autorius sakė savąja. Charles Harold Dodd, “Introduction to the New Testament,” p. vii.
Pataisytasis standartinis variantas (Revised Standard Version – RSV) savo tikslus įvardija taip:
Vertėjas privalo siekti, kad tai, ką jis dėl svarių kritinių priežasčių laiko teksto originalu arba artimiausiu jo atitikmeniu, būtų išversta kuo suprantamesne ir tikslesne kalba. Kai kuriais atvejais originalas mūsų nepasiekė, tačiau, nepaisant to, vertėjo priedermė – tyrinėjant seniausius [Rašto] variantus, kuo labiau priartėti prie originalo. “Introduction,” pp. viii–ix.
Štai kokiomis nuostatomis vadovaujasi Naujosios Jeruzalės Biblijos (New Jerusalem Bible – NJB) vertėjai:
Šiame leidime vengta atskirą originalo žodį ar pasakymą versti įvairiais žodžiais ar pasakymais. Kartais buvo neįmanoma surasti vieną anglišką atitikmenį, kuris išreikštų visą hebrajiškojo arba graikiškojo originalo reikšmės diapazoną ir atspalvius. Kartais dėl pernelyg tiesioginio vertimo frazės ar pasakymo reikšmė tam tikrame kontekste būtų nuskurdinta. Kai reikėjo rinktis vienokią ar kitokią alternatyvą, pirmenybė atiduota teksto tikslumui, o ne literatūrinei kokybei, kuria originalas nepasižymėjo. “Preface” | The New Jerusalem Bible, p. xii.