Straipsnis Tapatumo raiška sporto aistruolių kelionėse

  • Bibliografinis aprašas: Darius Liutikas, „Tapatumo raiška sporto aistruolių kelionėse“, @eitis (lt), 2016, t. 264, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Darius Liutikas, „Tapatumo raiška sporto aistruolių kelionėse“, Filosofija. Sociologija, 2011, t. 22, nr. 2, p. 214–225, ISSN 0235-7186.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama sporto aistruolių asmeninio ir socialinio tapatumo raiška, aistruolių vertybės. Analizuojamos vertybinės sporto aistruolių kelionės, jų santykis su kitomis kelionių rūšimis. Remiantis atlikta krepšinio aistruolių apklausa, įvertinami pagrindiniai vertybiniai ir nevertybiniai veiksniai, vyraujantys aistruolių kelionių metu.

Pagrindiniai žodžiai: sporto aistruoliai, tapatumas, vertybinės kelionės.

 

Įvadas

Kelionės į olimpines žaidynes žinomos nuo antikinės Graikijos laikų. Šiandien ne tik olimpinės žaidynės, bet ir pasaulio ar atskirų žemynų čempionatai, ar netgi klubiniai turnyrai pritraukia didžiules sporto aistruolių mases. Sporto aistruoliai, vykstantys į tolimiausias pasaulio vietas su nacionalinėmis vėliavomis, mylimos komandos atributika, dėvintys specialią aprangą, yra tikrieji šiuolaikiniai piligrimai. Mylimi sportininkai dažnai tampa garbinimo objektais, o Lietuvoje populiariausia sporto šaka – krepšinis – netgi vadinamas antrąja religija.

Straipsnyje siekiama išnagrinėti sporto aistruolių keliones, jų santykį su asmens vertybėmis, asmeniniu ir socialiniu tapatumu. Vertybinėmis sporto aistruolių kelionėmis išreiškiamos aistruolių vertybinės nuostatos, nubrėžiamos gairės jų asmeniniam ir socialiniam tapatumui. Kita itin populiari vertybinių kelionių rūšis – religinė piligrimystė – nagrinėta ir aptarta kituose autoriaus straipsniuose Žr. Darius Liutikas, „Katalikiškosios piligrimystės sociologiniai aspektai“, 2003; „Piligrimystė Europos krikščioniškoje kultūroje: geografiniai aspektai“, 2004; „Piligrimystė ir turizmas: panašumai ir skirtumai“, 2006. .

Lietuvoje dar tik pradedami sporto aistruolių kelionių tyrimai Žr. Darius Liutikas, Piligrimystė: vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse, 2009. . Straipsnyje pateikiami išsamūs krepšinio aistruolių anketinės apklausos 2008 m. rezultatai; buvo apklausti 104 krepšinio aistruoliai (59 Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo aistruoliai, keliavę į Vilniuje vykusias rungtynes su „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda, ir 45 Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo aistruoliai, keliavę į Kauną jos palaikyti rungtynėse su „Žalgiriu“ ir į Šiaulius, Baltijos krepšinio lygos finalinio ketverto varžybas).

 

Sporto aistruolių tapatumas

Žmonės, kuriems artimos sporto, vietinio ar tautinio patriotizmo idėjos ir vertybės, tampa sporto aistruoliais. Tapimą sporto aistruoliu lemia tiek socializacija, tiek konkretūs asmeniniai motyvai, tokie kaip buvimas socialinėje grupėje ar su šeima, taip pat estetiniai, asmeninės savigarbos, pabėgimo nuo kasdienybės, jaudulio patyrimo, gero laisvalaikio praleidimo motyvai. Dalyvavimą sporto varžybose gali lemti ir ekonominiai (kai lošiama) motyvai, tačiau tokius asmenis sporto aistruoliais vadinti nederėtų Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, p. 31. .

Vertybes galima apibrėžti kaip abstrakčius įsitikinimus, kultūriškai apibrėžtus ir laikomus pagrindiniais pažiūrų ir elgesio orientyrais. Vertybės yra trokštami tikslai, besiskiriantys svarba, tačiau jos yra pagrindiniai žmogaus gyvenimo principai. Vertybės, pažiūros ir elgesys yra susijungę hierarchiniame tinkle, kur vertybės išlieka pagrindiniais stabiliausiais įsitikinimais. Vertybės nėra susijusios su konkrečiu objektu ar situacija, tačiau jos formuoja pagal situaciją specifinių pažiūrų pamatus ir daro įtaką elgesiui Žr. Leah Watkins, Juergen Gnoth, “Methodological Issues in Using Kahle’s List of Values Scale for Japanese Tourism Behaviour,” p. 225. .

Reikėtų skirti tikruosius sporto aistruolius nuo žiūrovų. Sporto aistruoliai yra tie individai, kurie domisi sportu, komanda ir (ar) konkrečiu atletu ir juos lydi. O žiūrovai (sporto vartotojai) yra tie individai, kurie aktyviai liudija sportinį įvykį patys jame dalyvaudami ar padedant įvairioms žiniasklaidos priemonėms (televizijai, radijui, internetui ir kt.) Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, p. 2. . Tačiau šiandien dažnai netgi sporto tyrinėtojai šiuos terminus vartoja sinonimiškai. Lietuviškas terminas „sirgalius“ apima tiek sporto žiūrovus, tiek aistruolius.

 

Taigi išskiriame tiesioginius sporto vartotojus – asmenis, realiu laiku dalyvaujančius sportiniame renginyje, ir netiesioginius sporto vartotojus – asmenis, stebinčius sporto įvykį per visuomenės informavimo priemones.

Kaip pažymi G. Crawfordas Žr. Garry Crawford, Consuming Sport: Fans, Sport and Culture, 2004. , individo priskyrimas aistruoliui daugiausia priklauso nuo įvairių socialinių veiksnių, pvz., socialinio fono ar laiko. Kai kurie komandos gerbėjai gali save priskirti aistruoliams, tačiau jų palaikymo būdas (pavyzdžiui, jei jie nepalaiko komandos gyvai tribūnose) kitiems aistruoliams leidžia juos laikyti netikrais. Tačiau draugijoje žmonių, kurie mažai domisi sportu, toks individo domėjimasis gali nulemti jo priskyrimą tikram aistruoliui.

Aistruolių keliones kartu su komanda ar mylimu sportininku, be kitų veiksnių, lemia žema arba aukšta identifikacija, parodanti, iki kokio lygio sporto aistruoliai jaučiasi psichologiškai susiję su komanda. Tyrimai rodo Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, p. 4. , kad asmens identifikavimasis nėra geografinė funkcija ar komandos varžybų paskutinių rezultatų išdava. Konkretaus asmens identifikavimasis su konkrečia komanda dažniausiai būna santykinai stabilus.

Aistruoliams, kuriems būdingas aukštas identifikavimasis su komanda, komandos sekėjo vaidmuo yra kertinis jų tapatumo komponentas. Dėl didelio artumo su komanda ir aukšto identifikavimosi aistruoliai dažnai ją vertina kaip savo pačių atspindį. Komanda išplečia individualybės supratimą. Komandos pergalės tampa aistruolių pergalėmis, komandos nesėkmės – aistruolių nesėkmėmis.

 

Konkrečios vertybės yra susijusios su konkrečiu tapatumu. V. Gecas nurodo Žr. Viktor Gecas, “Value Identities, Self-Motives and Social Movements,” 2000. , kad vertybių sistemos užima svarbią vietą tapatumo raidoje. Tapatumas integruoja asmens vertybes ir bruožus, kuriais individas save apibrėžia. Pagrindinis šaltinis susipažįstant ir perimant tam tikras vertybes yra šeima, didelę įtaką vertybių formavimuisi taip pat daro mokykla, bendraamžiai, bendruomenė ar organizacijos, kurioms asmuo priklauso, žiniasklaida, darbovietė. Apskritai socializaciją galima apibrėžti kaip procesą, kuris moko gyventi tam tikroje kultūroje, ją suprasti, perimant jos vertybes, įsitikinimus, normas. Socializacijos metu ir susikuriame savo tapatumą – savęs suvokimą tiek socialiniu, tiek asmeniniu (savimonės) lygmeniu.

Asmeninį tapatumą sudaro tęstinumas (buvimas tuo pačiu asmeniu visą laiką), integracija (buvimas ne fragmentiška, o vientisa asmenybe), identifikacija (buvimas kaip kiti) ir skirtingumas (buvimas unikaliu ir skirtingu). Kiekviena situacija sukuria įtampą prisiimant socialinius vaidmenis, juos vaidinant, deklaruojant tapatumą su grupe ir, priešingai, darant kažką, kas pabrėžtų unikalumą ir skirtingumą Žr. Nancy T. Ammerman, “Religious Identities and Religious Institutions,” p. 209. . Kiekvienoje socialinėje situacijoje mes projektuojame paveikslą, savo tapatumą, kuriam aplinkiniai gali pritarti ar nepritarti. Ateityje su ta pačia socialine grupe mes galime būti kitokie nei buvome praeityje, ignoruoti jos reakciją ar jausti teigiamą mūsų tapatumo patvirtinimą Žr. Gary Taylor, Steve Spencer, Social Identities: Multidisciplinary Approaches, p. 2. .

 

Taigi asmeninis tapatumas yra vidinis savęs suvokimas, tačiau kartu jis parodo asmens vietą visuomenėje. Tapatumas juda tarp mūsų ir kitų suderintoje erdvėje, jis iš naujo yra vertinamas ir labai susijęs su visuomenėje cirkuliuojančiomis kultūrinėmis reikšmėmis Žr. ten pat, p. 4. .

Sporto aistruoliai išreiškia ne tik asmeninį, bet ir kolektyvinį ar bendruomeninį tapatumą. Formuojantis kolektyviniam tapatumui asmenys suvokia save kaip panašius į kitus bendruomenės (kolektyvo) narius. Toks suvokimas, kad priklauso konkrečiai bendruomenei (pvz., krepšinio komandos „Žalgiris“ aistruoliams), asmeniui yra emociškai labai svarbus. Kolektyviniu tapatumu asmuo pripažįsta ir internalizuoja konkrečios grupės normas ir būdingas charakteristikas, taip pat suformuoja savęs suvokimą, atitinkantį grupės tapatumą. Grupės, su kuria dalijamasi tapatumu, ir kitų skirtingo tapatumo grupių įvairių socialinių charakteristikų lyginimas leidžia individui labiau suvokti save. Kolektyvinis tapatumas gali pasireikšti konkrečių vertybių puoselėjimu – lojalumo, pasiaukojimo, solidarumo, ištikimybės, pagarbos ir kitų.

Aistruolių grupės formalizuojamos suteikiant teisinį statusą (klubų, visuomeninių organizacijų, asociacijų ir pan.). Abi analizuojamos krepšinio komandos turi aistruolių grupuotes: „Lietuvos rytas“ – „Rytas Ultras“, „Žalgiris“ – aistruolių klubą „Žalioji mirtis“. Buvimas sporto aistruolių grupėje sudaro galimybes skleisti savo tapatumą plačiau: kalbantis su mokslo ar darbo kolegomis, šeima, diskutuojant internete ir pan.

 

Aukšto identifikavimosi su komanda aistruoliams būdingas ir specialus elgesys, ypač pastebimas varžybų metu. Dažniausiai jie dėvi komandos aprangą, kartais yra išsipaišę komandos spalvomis, rankose laiko įvairius atributus (palaikymo plakatus, vėliavas, šalikus, muzikos instrumentus ir pan.). Jie aktyviai ragina ir skatina komandą skanduotėmis, įvairiais šūksniais bei stengiasi išblaškyti oponuojančios komandos žaidėjus, nušvilpia jiems nepatinkančius teisėjų ar varžybų sekretoriato sprendimus. Dažnai pati aistruolio samprata siejasi su karuose būtinais vyriškais elementais: skanduotėmis (karo šūksniais), solidarumu grupei, agresija ir pasipriešinimu. Sporto aistruoliams ypač būdinga pasaulį dalyti į „mūsų“ ir „jų“: jie naudoja griežtus autentiškumo kodus, pripažindami tuos, kurie patenka į „jų“ pasaulį.

Kartais komandos palaikymas pasireiškia agresija priešininkų komandos aistruoliams ar žaidėjams, chuliganiškais veiksmais, reikšmingos pergalės kartais palydimos stiklo dūžiais, automobilių vartymu, įvairių daiktų mėtymu. Agresyvų sporto aistruolių elgesį tyrė įvairūs mokslininkai Žr. John H. Kerr, Rethinking Aggression and Violence in Sport, 2005; Gordon W. Russell, Aggression in the Sport World: A Social Psychological Perspective, 2008. , yra įvairių sociologinių ir psichologinių teorijų, aiškinančių tokio elgesio priežastis Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, 2001. . Sporto aistruolių agresijos Lietuvoje, kuri kartais pasireiškia ir tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ aistruolių, analizei reikalingi tolesni tyrimai ir mokslo darbai.

 

Palaikant nacionalines komandas ar pavienius sportininkus pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose, susimaišo tiek sporto aistruolio tapatumas, tiek tautinis tapatumas. Kartais tautinio tapatumo raiška tampa pagrindiniu motyvu palaikyti sportininkus. Tautinį tapatumą tarptautinių sporto renginių metu skatina ir žiniasklaida – sporto varžybų komentatoriai televizijoje, sporto apžvalgininkai, analizuojantys pergalių ar pralaimėjimų priežastis ir pan. Apskritai sporto vaidmuo formuojant ir reprezentuojant nacionalinį tapatumą visuotinai pripažįstamas Žr. Rod Brookes, Representing Sport, 2002. . Sėkmingas nacionalinės komandos žaidimas ar sportininko pasirodymas varžybose (Europos ar pasaulio čempionate, Olimpinėse žaidynėse) leidžia puoselėti nacionalinį tapatumą, skatina tautinį solidarumą ir bendrumą, pasididžiavimą tauta, jai atstovaujančiais sportininkais, taip pat pasididžiavimą tautos paveldu ir istorija.

Tautinio tapatumo puoselėjimas palaikant sporto varžybose dalyvaujančius tautos atstovus yra labai svarbus komandos ir / ar atleto palaikymo elementas. Tautiniam ar etniniam tapatumui atstovauja (ir simbolizuoja) ir konkrečios sporto šakos (pvz., krepšinis lietuviams). Daugelis sutinka, kad Lietuvai esant Sovietų Sąjungos sudėtyje Kauno „Žalgirio“ pergalės padėjo lietuviams suvokti savo nacionalinį tapatumą, leido bent simboliškai pasiekti pasitenkinimą nugalėjus Lietuvą valdžiusių okupantų reprezentacines komandas.

 

Iškovotos sporto pergalės, jau nesigręžiojant vien į „šlovinguosius praeities laikus“, tapo realia priemone, padedančia įveikti esamus geopolitinius ir kultūrinius nevisavertiškumo kompleksus, optimistiškai žvelgti į savo šalies ateitį Žr. Rasa Čepaitienė, Ingvaras Butautas, „Mus vienija alus ir pergalės arba sportas ir lietuviškoji tapatybė“, 2006. . Sovietmečiu sporto industrija buvo siejama su politika. Sportininkų pergalės tarptautinėje arenoje tartum propaguodavo sovietinį gyvenimą, kita vertus, sportas leido pasireikšti patriotinėms ir nacionalistinėms nuotaikoms. Antai po Vilniaus „Žalgirio“ futbolo rungtynių vykdavusiose aistruolių eitynėse neretai skambėdavo ir antisovietiniai šūkiai. Taigi sporto renginiai gali tapti arena, kurioje demonstruojamas nacionalinis tapatumas ar juo didžiuojamasi.

Svarbu pažymėti, kad nors yra daugybė priežasčių, lemiančių individo pasirinkimą pirmą kartą identifikuoti save su konkrečia komanda, keletas jų yra ryškesnės. Dažnai aistruoliai save identifikuoja su konkrečia komanda dėl to, kad jų tėvai buvo tos komandos gerbėjai. Kita dažna priežastis – žaidėjų talentas ir charakteristikos. Trečioje vietoje liko geografinės priežastys (vietinės komandos palaikymas) ir draugų ar tos pačios socialinės grupės įtaka. Galiausiai nurodoma komandos žaidimo sėkmė. Šis kriterijus ypač svarbus palaikant komandą ateityje arba gali būti priežastis nustoti ją palaikyti Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, p. 5. . Kitų autorių tyrimai Žr. K. Uemukai, T. Takenouchi, E. Okuda, M. Matsumoto, K. Yamanaka, “Analysis of the Factors Affecting Spectators’ Identification with Professional Football Teams in Japan,” 1995. nurodo didesnę geografinių priežasčių reikšmę komandos palaikymui bei faktą, kad geografiškai nutolusių komandų palaikymo priežastis yra jos sėkmingas žaidimas.

 

Aistruolių apsisprendimą stebėti varžybas gali nulemti ir komandos rezultatai bei pergalės. Tyrimai rodo pozityvų santykį tarp dalyvavimo komandos varžybose ir jos žaidimo lygio. Žinoma, kad aistruoliai labiau linkę palaikyti komandą, kai ji žaidžia gerai, tačiau tai priklauso ir nuo identifikavimosi su komanda lygio. Aukšto identifikavimosi lygio aistruoliai nenustoja palaikyti komandos ir tada, kai ši žaidžia blogiau. Jei komandos žaidėjai žaidžia meistriškai, komandinis žaidimas yra subalansuotas ir numatytos rungtynės su kita gerai žaidžiančia komanda, tokios varžybos labiausiai laukiamos, o kelionės į šias varžybas yra prioritetinės, nes tikima, kad jos bus įdomios, intriguojančios, o mylima komanda turės pagrįstą galimybę laimėti Žr. Daniel L. Wann, Merrill J. Melnick, Gordon W. Russel, Dale G. Pease, Sport Fans: The Psychology and Social Impact of Spectators, p. 63. .

1 pav. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos aistruoliai
 

Atlikta apklausa atskleidė socialines ir demografines krepšinio aistruolių charakteristikas. 70 % respondentų sudarė vyrai, kurių absoliuti dauguma (85 %) yra jauni – iki 30 m. amžiaus (40 % – 20 m., 45 % – nuo 21 iki 30 m.). Tarp apklaustų respondentų nebuvo vyresnių kaip 50 metų asmenų. Beveik 60 % su komanda keliavusių krepšinio aistruolių buvo moksleiviai ir studentai, kiti – įvairius darbus dirbantys asmenys (2 pav.).

2 pav. Apklaustų krepšinio aistruolių užsiėmimas (%)

99 % apklaustų Kauno „Žalgirio“ aistruolių yra lietuviai, Vilniaus „Lietuvos ryto“ aistruolių pasiskirstymas pagal tautybę platesnis: 80 % lietuvių, 14 % rusų, 5 % lenkų, 1 % kitos tautybės asmenų. Pusė apklaustų sporto aistruolių savo materialinę padėtį vertino vidutiniškai, trečdalis – šiek tiek geriau nei vidutiniškai, dar dešimtadalis – labai gerai.

 

Siekiant išsiaiškinti krepšinio aistruolių vertybes tyrimo metu jų buvo prašoma pabaigti pateiktą sakinį: „Man gyvenime svarbiausia yra…“. Gauti atsakymai suskirstyti į 10 pagrindinių grupių (1 lentelė).

1 lentelė. Apklaustų sporto aistruolių vertybės
-„Man gyvenime svarbiausia yra…“Sporto aistruoliai (%)
1.Šeima, artimieji, draugai44
2.Krepšinis, krepšinio komanda („Žalgiris“, „Lietuvos rytas“)11
3.Asmeninė gerovė, asmeninė ateitis, tobulėjimas, tikslai, karjera, aš pats12
4.Pats gyvenimas, gyvenimo džiaugsmas, gyvenimas pagal norus4
5.Bendrosios vertybės (-ė) (darna, laimė, meilė, nuoširdumas, ramybė, laisvė)8
6.Sveikata6
7.Malonumai, laisvalaikis5
8.Mokslas, darbas5
9.Krepšinio bendruomenė („Rytas Ultras“, „Žalioji mirtis“)4
10.Materialinė gerovė1

Kaip matome, dešimtadaliui respondentų jų palaikoma komanda yra svarbiausias pasaulyje dalykas, dar 4 % svarbiausia pati aistruolių bendruomenė. Beveik pusė apklaustų sporto aistruolių kaip svarbiausią gyvenime vertybę nurodė šeimą, artimuosius, draugus. Šeima yra susijusi su ištikimybe, prisirišimu, atsidavimu. Tokios pat vertybės svarbios ir palaikant komandą.

 

Sporto aistruolių atsakymai patvirtina nagrinėtas tendencijas. Devyni iš dešimties krepšinio aistruolių kaip labai svarbią vertybę nurodė šeimą ir jos gerovę, fizinę ir dvasinę sveikatą, draugystę ir gerus santykius su artimaisiais. Septyni iš dešimties respondentų kaip labai svarbią vertybę nurodė meilę. Kitos vertybės sulaukė mažiau dėmesio (2 lentelė).

2 lentelė. Apklaustų sporto aistruolių vertybių skalė (%)
-VertybėLabai svarbiSvarbiNelabai svarbi arba nesvarbi
1.Šeima, jos gerovė9010-
2.Materialiai aprūpintas gyvenimas43525
3.Pilnas įspūdžių, naujovių gyvenimas54433
4.Sveikata (fizinė ir dvasinė)88111
5.Draugystė, geri santykiai su artimaisiais8515-
6.Visuomenės pripažinimas, garbė193843
7.Malonumai (pramogos)375013
8.Supratimas, kad esi naudingas žmonėms414712
9.Tauta, jos sėkmė453916
10.Tikėjimas, artimas ryšys su Dievu63460
11.Pasaulio pažinimas245422
12.Saviraiška, pasirinkimo laisvė41509
13.Meilė70246
14.Dvasinė ramybė, vidinė harmonija364618
15.Grožio patyrimas (menas, gamtos grožis)205030
 

Nagrinėjant kitas respondentų nuostatas, pastebėta, kad jie mažiau nei vidutiniškai, lyginant su Lietuvos gyventojais, tiki Dievu ir panašiai kaip ir kiti Lietuvos gyventojai tiki likimu. Mažesnį tikėjimo Dievu procentą galima paaiškinti ir tuo, kad sporto aistruoliai – daugiausia jauno amžiaus vyriškos lyties asmenys, o įvairūs tyrimai rodo, kad Dievu daugiausia tiki moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.

Sporto aistruolio tapatumą apibūdina ne tik kelionės į varžybas, bet ir dalyvavimas įvairiuose bendruomenės susitikimuose, bendravimas internete su kitais sporto aistruoliais (99 % apklaustų sporto aistruolių nurodė, kad internetu naudojasi kiekvieną dieną ar bent kartą per savaitę), pasitaikanti žodinė ar fizinė konfrontacija su konkuruojančių komandų aistruoliais.

Sporto aistruolių kelionės

Šiandien kelionės yra integruotos į socialinį individo ir tautos tapatumo formavimą. Keliautojai, toli nuo namų ieškodami kelionės aplinkai būdingų ir kitiems priklausančių vaizdų ar ženklų, labiau suvokia save. Straipsnyje nagrinėjamos su asmens tapatumu tiesiogiai susijusios sporto aistruolių kelionės, kurias pagal kelionės tikslą ir keliautojų motyvus galima priskirti vienai iš trijų kelionių grupių (3 pav.). Visos šios grupės tarpusavyje yra susijusios, tačiau jas išskiriant akcentuojamas svarbiausias kelionės tikslas ir reikšmingiausias motyvas.

 
3 lentelė. Apklaustų sporto aistruolių (2008 m.) ir Lietuvos gyventojų (2005 m. Socialinių tyrimų instituto užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa) nuostatos (%)

Vertybinis idealas, puoselėjamas piligriminių kelionių metu, gali asocijuotis su dievybe, šventaisiais ar įkūnyti nacionalinius, kultūrinius ar kitus kolektyvinius idealus (pvz., sporto renginiai), taip pat tai gali būti atskiro individo unikali vertybė (pvz., mokslinė fantastika). Nors išoriškai tokių piligrimų neįmanoma atskirti tuo turistų, vis dėlto vidinės nuostatos, tapatumas ir kelionės motyvai leidžia įžvelgti skirtumą tarp šių kelionių rūšių.

Vertybinius keliautojus nuo kitų keliautojų grupių skiria ne tik vertybinio idealo, tapatumo išraiška ir vertybinė motyvacija, bet ir elgesys kelionėje. Dažnai tokiai kelionei ir buvimui tikslo vietoje būdingi specifiniai ritualai (plg. skanduotės varžybų metu), iš anksto žinomi elgesio modeliai.

 

Verta panagrinėti, kaip keliones suvokia patys sporto aistruoliai. Trečdalis respondentų piligriminę kelionę siejo su vertybėmis ar gyvenimo tikslo paieška, kiti – su religija ar dvasingumu (4 pav.).

4 pav. Piligriminės kelionės samprata (%)

Apibūdinant savo kelionę respondentų nuomonės išsiskyrė: trečdalis jų kelionę įvardijo kaip vertybinę, penktadalis – kaip kelionę į sporto varžybas ar palaikyti komandą. Kai kurie aistruoliai pažymėjo, kad tai yra jų „gyvenimo būdas“, „svarbi kelionė“ ir pan. Taigi daugiau nei pusė respondentų savo kelionę vertina kaip išskirtinę, vertybinę, kita dalis ją laiko tiesiog laisvalaikio praleidimo būdu ar pramoga.

 

Vertybinė kelionė yra išskirtinė galimybė pademonstruoti komandos ar sportininko aistruolio tapatumą. Komandos palaikymas yra viena iš sąlygų ją lydint vertybinėje kelionėje.

Sporto aistruoliai keliaudavo į Olimpijos žaidynes Graikijoje iš visos valstybės (nuo 776 m. pr. Kristų). Senovės Romoje aistruolių minias pritraukdavo gladiatorių kovos, viduramžiais – riterių turnyrai. Kelionės į sporto renginius itin suklestėjo XX a., išaugus laisvo laiko reikšmei, plečiantis transporto sistemoms, didėjant gyventojų gerovei (ypač JAV ir Europoje), stiprėjant turizmo sektoriui. Tūkstančius sporto aistruolių iš visos Lietuvos pritraukė 1938 m. Kaune įvykusi pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.

Konkretaus aistruolio apsisprendimą keliauti su palaikoma komanda už savo gyvenamosios aplinkos ribų gali lemti ne tik aukštas identifikavimasis, bet ir įvairūs išoriniai veiksniai, pvz., lengvai įsigyjami bilietai ir jų kaina, kelionės sąlygos, kelionėje praleistas laikas. Sprendimą keliauti ar nekeliauti kartu su komanda gali lemti ir noras dalyvauti ateityje netolimose komandos varžybose, varžybų svarba, komandos sezono rezultatai, prekybos akcijos (loterijos, fejerverkai), šeimos ar draugų apsisprendimas keliauti.

 
5 pav. Esamos kelionės apibūdinimas (%)

Bet kokiu atveju sporto varžybų aplankymas yra daugiadimensinis ir kompleksinis sprendimas, nulemtas daugelio veiksnių. Daugiau nei du trečdaliai apklaustų sporto aistruolių sutinka, kad jų kelionės motyvai yra susiję ir su laisvalaikio praleidimu, ir su jų vertybėmis (4 lentelė).

4 lentelė. Apklaustų krepšinio aistruolių kelionės motyvai (%)
-Kelionės motyvas
Laisvalaikio praleidimas, pramogaPoilsisMano vertybėMano hobis
Tikrai taip65484748
Tikriausiai taip22262022
 

Atlikus faktorinę kelionėje svarbių vertybių analizę galima išskirti tris pagrindines sporto aistruolių vertybių kelionėje grupes:

  1. pirmąją sudaro tikrosios sporto aistruolių vertybės: pasitenkinimas pasiekus tikslą (komandos pergalė), savęs kaip sporto aistruolio išreiškimas, specifinių ritualų atlikimas (skanduotės ir pan.);
  2. antrojoje grupėje pagrindinės vertybės yra susijusios su naujų įspūdžių patyrimu, namų aplinkos pakeitimu. Tokios vertybės labiau siejasi su laisvalaikio praleidimu, pramoga.
  3. trečiojoje grupėje svarbiausios yra socialinės vertybės: bendravimas, buvimas bendraminčių bendruomenėje, kartu su draugais. Toks buvimas padeda atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienybės.
5 lentelė. Kelionėje svarbios sporto aistruolių vertybės (rotuota komponentų matrica, apskaičiavimo metodas – pagrindinė komponentų analizė, rotacijos metodas: Varimax su Kaiser tipo normavimu)
-KomponentaiSvarbiausia kelionėje vertybė (%)Kelionės samprata
123
Bendravimas su kitais žmonėmis,128,354,6592146Buvimas su draugais
Gerai atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienybės,064,374,67720
Bendruomenė,325-,340,7215
Pasitenkinimas pasiekus tikslą,606,175,1871629Komandos
palaikymas
Galimybė išreikšti save,697-,017,2473
Galimybė pakeisti save,532,192,2510
Kelionės intencijos, vidiniai motyvai,796,169-,0409
Specifinių ritualų, apeigų atlikimas,620,195,0301
Nauji įspūdžiai, nauja aplinka,121,776,1892325Nauji įspūdžiai
Kraštovaizdis, gamtinė, kultūrinė aplinka,295,745,0290
Pokyčiai kasdieniniame gyvenime,471,523,2612
 

Kaip matome iš 5-os lentelės duomenų, sporto aistruolių kelionės vertybės ir vidiniai motyvai išsiskiria. Vieni aistruoliai kelionę supranta daugiau kaip laisvalaikio praleidimo būdą, galimybę pabūti bendraminčių draugijoje, kiti – kaip saviraišką ir pasitenkinimą komandos sėkme.

Kai dėl įvairių priežasčių nepavyksta lydėti komandos į varžybas, tada asmeninis dalyvavimas (tiesioginis vartojimas) kompensuojamas šias varžybas stebint per televiziją, klausantis radijo ar varžybų eigą sekant internete (netiesioginis vartojimas). Apskritai televizija tapo sudėtine sporto pristatymo dalimi, prisidedančia prie konkrečių sporto šakų populiarinimo. Televizija transformavo sportą į vaizdinį spektaklį, kuriame dalyvauja sporto žvaigždės. Žiūrimi specialūs sportui skirti kanalai, televizijos konkuruoja tarpusavyje dėl licencijų transliuoti vieną ar kitą čempionatą ar sporto įvykį. Barai ir restoranai, netgi kino teatrai Lietuvoje kviečia sirgalius stebėti svarbiausius krepšinio įvykius, finalines pasaulio ir Europos čempionatų, Lietuvos krepšinio lygos rungtynes. Daugelis pastebi, kad sportas neretai tampa televiziniu sportu su alaus bokalu rankose.

Vertybinė kelionė – tai ir pabėgimas nuo kasdieninės aplinkos ir rutinos. Pasaulietinėje kelionėje tai gali pasireikšti laisvesniu, dažnai namuose nebūdingu elgesiu, pvz., gausiu alkoholio vartojimu Žr. Sean Gammon, “Secular Pilgrimage and Sport Tourism,” 2004. .