Straipsnis Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas pagal Europos Sąjungos teisę

  • Bibliografinis aprašas: Inga Klimašauskienė, „Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas pagal Europos Sąjungos teisę“, @eitis (lt), 2016, t. 665, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnė laida: Inga Klimašauskienė, „Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas pagal Europos Sąjungos teisę“, Teisė, 2015, nr. 96, p. 187–200, ISSN 1392-1274.
  • Institucinė prieskyra: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedra.
Santrauka: Straipsnyje siekiama atskleisti profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo sąvokos sampratą pagal Europos Sąjungos teisę. Straipsnyje atliekama istorinė ir sisteminė analizė, kuri padeda paaiškinti, kaip ši koncepcija vystėsi, kaip ji interpretuojama ir reguliuojama šiuo metu. Remiantis atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analize, siekiama įvertinti ir parodyti esamas suderinimo instituto aiškinimo ir taikymo problemas, pateikti galimus jų sprendimo būdus.

Pagrindiniai žodžiai: profesinis gyvenimas, asmeninis gyvenimas, šeimos gyvenimas, Europos Sąjungos teisė, suderinimas.
 

Įvadas

Pastaruosius dešimtmečius apie profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimą (angl. reconciliation of professional, private and family life), kitaip dar įvardijama – darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą (angl. work-life balance) Europos Sąjungoje kalbama daug Pavyzdžiui, žr. European Parliament, Presidency Conclusions, Lisbon European Council 23 and 24 March 2000; Council of the European Union, European Council Brussels 22 and 23 March 2005 Presidency Conclusions 7619/1/05. . Bendruoju požiūriu suderinimas suprantamas kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti jų įsipareigojimus darbui ir šeimai Pavyzdžiui, žr. 2008 m. spalio 3 d. Europos Bendrijų Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“. . Vis dėlto, kokie konkrečiai profesinio, asmeninio ir (ar) šeiminio gyvenimo įsipareigojimai derinami, neaiškumų kyla. Tą akivaizdžiai įrodo šiame straipsnyje atskleidžiama nevienoda suderinimo (angl. reconciliation) sąvokos formuluotė Europos teisės aktuose, taip pat ne iki galo aiškus jos turinys.
 

Tam tikrų darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo aspektų analizę galima įžvelgti atskirų Europos teisės mokslininkų veikaluose. Vis dėlto šie darbai labiau orientuoti į Europos Sąjungos teisėje gausiai išplėtoto moterų ir vyrų lygybės principo įgyvendinimo Pavyzdžiui, žr. K. Tamara Hervey, David O’Keeffe, Sex Equality Law in the European Union, 1996; Karon Monaghan, Monaghan on Equality Law, 2013. arba konkrečių darbo ir privataus gyvenimo suderinimo priemonių Pavyzdžiui, žr. Catherine Barnard, EU Employment Law, p. 401–453; Eugenia Caracciolo di Torella, Annick Masselot, Reconciling Work and Family Life in EU Law and Policy, 2010. užtikrinimą, bet ne pačios sąvokos turinio analizę. Lietuvoje konkrečiai profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo sampratą pagal Europos teisę analizuojančių teisės mokslininkų darbų neteko aptikti. Išsamiai Lietuvos darbo teisės integravimosi į Europos Sąjungos teisinę sistemą pagrindus tyrė T. Davulis Žr. Tomas Davulis, Darbo teisė: Europos Sąjunga ir Lietuva, 2004. , tačiau suderinimo problema atskirai nebuvo nagrinėta. Fragmentiškų darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo analizės aspektų galima įžvelgti kai kurių kitų mokslininkų Pavyzdžiui, V. Petrylaitės moksliniame darbe analizuoti pamatiniai socialinės apsaugos teisiniai principai, jame galima įžvelgti prisilietimų prie suderinimo problematikos (Vida Petrylaitė, Pamatiniai socialinės apsaugos teisės principai, 2012). R. Jančaitytė savo mokslo darbe tyrė šeimos politikos priemonių sistemą, sudarančią galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, pateikė palyginimų su kitų Europos šalių priemonių sistemomis (Raminta Jančaitytė, Šeimos politikos formavimas Lietuvoje, 2011). darbuose. Vis dėlto juose gilesnis aptariamos sąvokos tyrimas neatliekamas.

Šio straipsnio tikslas – atskleisti profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo sąvokos sampratą Europos Sąjungos teisėje. Siekiant šio tikslo straipsnyje naudojami istorinis, lyginamosios analizės, gramatinis, loginis ir sisteminis tyrimo metodai. Išvados formuluojamos pasitelkiant apibendrinimo metodą.

Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo sąvokos reikšmė atskleidžiama analizuojant Europos Sąjungos pirminės ir antrinės teisės normas, taip pat jas aiškiau suvokti pasitelkiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika.

 

1. Suderinimo sąvokos kalbinė analizė

Galima iš karto pažymėti, kad Europos Sąjungos nei pirminė, nei antrinė teisė nepateikia konkrečios suderinimo sąvokos apibrėžties. Teisiniuose dokumentuose šiuo klausimu galima rasti įvairių apibrėžimų. 1974 m. Tarybos rezoliucijoje dėl socialinių veiksmų programos Žr. 1974 m. Tarybos rezoliucija dėl socialinių veiksmų programos, p. 0001–0004. , t. y. viename iš pirmųjų Europos dokumentų, oficialiai iškėlusių suderinimo problemą, išryškinama būtinybė derinti įsipareigojimus šeimai su darbo siekiais Angl. „to ensure that the family responsibilities of all concerned may be reconciled with their job aspirations“. . 2000 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje Žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, p. 392–403. , patikslintoje 2007 m. Strasbūre (toliau – Chartija), kuri nuo 2009 metų gruodžio įgijo privalomą teisinę galią, 33 straipsnyje tiesiogiai nurodytas siekis derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą. Taigi vėl akcentuojamas tik įsipareigojimų šeimai ir darbui derinimas. Europos Parlamentas, išryškindamas suderinimo problemą, 2004 m. rezoliuciją Žr. European Parliament resolution on reconciling professional, family and private lives, p. 492–497. įvardija plačiau ir pavadinime greta profesinės veiklos ir šeiminio gyvenimo įtraukia ir asmeninį gyvenimą. 2008 m. Europos Komisija komunikate „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ Žr. 2008 m. spalio 3 d. Europos Bendrijų Komisijos Komunikatas […]. (toliau – Komunikatas), taip pat suderinimą įvardija plačiau. Kaip matyti iš Komunikato pavadinimo, apimant ne tik šeiminio, darbo, bet ir asmeninio gyvenimo derinimą. Platesnės suderinimo sąvokos apibrėžties Komisija laikosi ir kituose savo dokumentuose, pavyzdžiui, Komisijos kasmetinėje lyčių lygybės ataskaitoje Žr. 2009 m. gruodžio 18 d. Europos Komisija, Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.)“. suderinimas apima visus tris minėtus komponentus, t. y. profesinį, asmeninį ir šeiminio gyvenimo derinimą Plati suderinimo koncepcija vartojama ir Europos teisės ekspertų ataskaitose, rengiamose remiant Europos Komisijai. Pavyzdžiui, žr. Melinda Mills et al., “Gender Equality in the Workforce: Reconciling Work, Private and Family Life in Europe”; European Commission, European Network of Legal Experts in the Field of Gender Equality. . Vis dėlto suderinimo apibrėžtis teisiniuose dokumentuose, kaip matyti, nėra vienoda. Akivaizdžiai į akis krinta dar vienas pasakymas, vartojamas suderinimo sprendimuose – „darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyra“ (angl. work-life balance) Pavyzdžiui, žr. Commission of the European Communities, Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions – A better work-life balance: stronger support for reconciling professional, private and family life; European Commission, Work-life balance package; European Parliament. Improvements in the safety and health at work of pregnant workers and workers who have recently given birth or are breastfeeding […], p. 162–176. . Tai kelią dar didesnę painiavą, nes „suderinimas“ ir „pusiausvyra“, ypač kalbant apie teisinę šių sąvokų reikšmę, nėra tolygu. Paprastai „darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyra“ suprantama, kaip siekis sumažinti įsitraukimą į mokamą veiklą, kad būtų patenkinti kiti interesai, pavyzdžiui, sodininkystė ar tolesnis mokymasis, siekiant asmeninės gerovės, o „derinimas“ reiškia reikalingumą praleisti mažiau laiko darbo vietoje, kad jo daugiau būtų skirta savo šeimai Žr. Eugenia Caracciolo di Torella, Annick Masselot, Reconciling Work and Family Life in EU Law and Policy, p. 4. . Galimai sąvoka „darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyra“ pasiskolinta iš dažnai vartojamų Tarptautinės darbo organizacijos dokumentų Žr. International Labour Office, “Work-Life Balance,” 2011. . Laikantis nuoseklumo, ypač turint omenyje, kad pamatiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Chartijoje, kalbama ne apie „pusiausvyrą“, o „suderinimą“, būtų teisinga vartoti pastarąją koncepciją.
 

Ieškant atsakymo, ką reiškia suderinimas pagal Europos Sąjungos teisę, išplėsta suderinimo sąvoka, t. y. greta „profesinės veiklos“, „šeimos“ įtraukiamas žodis „asmeninis“, kyla kitas klausimas. Ar tai reiškia, kad asmeninio (ar privataus) gyvenimo sritis taip pat yra (turi būti) derinama drauge ar atskirai su kitomis dviem (t. y. „šeiminiu“ ir „profesiniu“)? Suderinimo priemonės ir teisinės iniciatyvos šiam tikslui įgyvendinti Pavyzdžiui, Europos Komisijos ataskaitoje „Moterų ir vyrų lygybė – 2009“ siūloma iš dalies keisti direktyvas dėl motinystės atostogų pailginimo nuo 14 iki 18 savaičių, dėl savarankiškai dirbančių darbuotojų ir šeimos versle padedančių „sutuoktinių pagalbininkų“, vaiko priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėmesys telkiamas į priemones, padedančias derinti šeiminį gyvenimą su darbu (2009 m. vasario 27 d. Europos Komisija. Komisijos ataskaita […], p. 3.1, 4). Analogiški akcentai sudėti ir Moterų ir vyrų lygybės strategijoje (2010–2015) (European Commission, Strategy for equality between women and men 2010–2015). vis dėlto to nepagrindžia. Todėl jei tikslas toks ir yra, o panašu, kad taip, į suderinimo strategiją reikėtų įtraukti ne tik šeiminio gyvenimo, bet ir asmenų privačius poreikius (pvz., tolesnis mokymas, specialių asmeninių pomėgių įgyvendinimas) ir darbą padedančius derinti sprendimus.

2. Suderinimo sąvokos išraiška Europos Sąjungos teisės aktuose

2.1. Pirminė teisė

Suderinimo teisė istoriškai kildinama iš lyčių lygybės (angl. gender equality) principo Pavyzdžiui, žr. UNICE/UEAMPE, CEE and ETUC, Framework of Actions on Gender Equality, p. 2; 2009 m. vasario 27 d. Europos Komisija, Komisijos ataskaita […], p. 2.2; taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje C-177/88 Elisabeth Johanna Pacifica Dekker prieš Stichting Vormingscentrum voor Jong Volwassenen; 1994 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje C-421/92 Gabriele Habermann-Beltermann prieš Arbeiterwohlfahrt, Bezirksverband Ndb./Opf. e.V.; 1998 m. birželio 17 d. sprendimas byloje C-243/95 Kathleen Hill ir Ann Stapleton prieš The Revenue Commissioners ir Department of Finance. , kuris tiesiogiai įtvirtintas Europos pirminėje teisėje nuo 1957 m., užtikrinimo Europos ekonominės bendrijos (EEB) ir Europos atominės energijos bendrijos (EAEB arba „Euratomo“) arba Romos sutartys, pasirašytos 1957 m. kovo 25 d. ir įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d. (OL C 84, 2010 m. kovo 30 d., p. 58–61). Šiandien tai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 str. (Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija, OL C 326, 2012 m. spalio 26 d., p. 1–390). . Socialinė pažanga kai kuriose valstybėse narėse, taip pat Bendrijos institucijų dėmesys ir didelė ESTT praktika lėmė, kad vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo įgyvendinimas tolydžio apėmė ir kitas darbo ir profesinės veiklos sritis Žr. Tomas Davulis, Darbo teisė: Europos Sąjunga ir Lietuva, p. 237. . Taigi ir suderinimo koncepciją.

 

Suderinimo teisinės kategorijos svoris kardinaliai pasikeitė 2009 m. gruodį, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Žr. Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pasirašyta Lisabonoje, 2007. , nes Chartija, kurios, kaip minėta pirmiau šiame darbe, 33 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinama suderinimo teisė, įgijo privalomą teisinę galią ir tapo Europos pirminės teisės dalimi. Nepaisant to, reikėtų paminėti, kad ESTT šios chartijos teisinę reikšmę pripažino ir iki tol Pavyzdžiui, žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą byloje C-540/03 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą, p. 38. .

Nesiginčijant dėl Chartijos, įskaitant jos 33 straipsnyje deklaruojamos šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo teisės, imperatyvaus pobūdžio, vis dėlto teigti, kad ši norma pati savaime atitinka ir (ar) užtikrina suderinimą, kaip jis suprantamas šiandienos Europos teisės kontekste, būtų pernelyg drąsu. Chartijos 33 straipsnio antroje dalyje nustatyta:

Siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi teisę būti apsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, taip pat teisę į mokamas motinystės atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus.
 

Remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, akivaizdu, kad suderinimas šioje normoje apsiriboja motinystės apsauga ir tik kiek tai susiję su šiam tikslui skirtomis motinystės ir vaiko priežiūros atostogomis. Tačiau visiškai nieko nepasakoma, pavyzdžiui, apie tėvystės atostogas, kitų priklausomų asmenų priežiūrą ar lanksčias darbo formas, o tai neabejotinai Europos Sąjungos institucijų pripažinta būtinais komponentais, siekiant paremti suderinimo sprendimus. Aptariamos nuostatos neišsamumas, viena vertus, bandomas pateisinti ankstyva jos projektavimo redakcija, kita vertus, kritikuojama, kad retorika ir realybė negali būti nutolusios viena nuo kitos Žr. Clare M. S. McGlynn, Reclaiming a Feminist Vision: The Reconciliation of Paid Work and Family Life in European union Law and Policy, p. 241, 262–263. . Nors ir sutinkant su tokia kritika, vis dėlto reikia pažymėti, kad pamatinės teisės nuostatos, paprastai savo turiniu yra rezervuotos. Svarbu tai, kad suderinimo teisė pati savaime jau yra pripažįstama fundamentalia Pavyzdžiui, žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. spalio 2 d. sprendimą byloje C-1/95 Hellen Gerster prieš Freistaat Bayern; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. birželio 17 d. sprendimas byloje C-243/95 […]. , kurios įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas antrine teise, prie kurios dabar ir nuoseklu pereiti.

 

2.2. Antrinė teisė

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad nors suderinimo koncepcija daugiausia išplėtota remiantis direktyvomis, kurios pagal Europos Sąjungos teisės aktų hierarchijos sistemą paprastai neturi tiesioginio veikimo galios ir jose nustatyti privalomi rezultatai į nacionalinę teisę perkeliami atskiru teisės aktu, paliekant valstybei galimybę pasirinkti įgyvendinimo formą ir būdus, vis dėlto valstybės narės veiksmų laisvė šiuo atžvilgiu yra ribota. Vaizdžiai tai rodo ESTT sprendimas, tiesiogiai susijęs su Lietuva ir šiame darbe ne kartą minėta Chartija, byloje Runevič-Vardyn ir Wardyn Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje C-391/09 Malgožata Runevič-Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir kt. . Šioje byloje buvo sprendžiami nediskriminavimo pilietybės pagrindu, vienodo požiūrio į asmenis klausimai. Akcentavęs Direktyvos 2000/43/EB Žr. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, 2000. tikslą, teisių, kurias ja siekiama apsaugoti, pobūdį ir į tai, kad nagrinėjamoje srityje ši direktyva yra ne kas kita kaip lygybės principo, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, pripažintų Chartijos 21 straipsnyje, išraiška, ESTT konstatavo, kad šios direktyvos taikymo sritis negali būti apibrėžiama siaurai Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje C-391/09 […], p. 43. Taip pat, pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje C-149/10 Zoi Chatzi prieš Ypourgos Oikonomikon, kuriame, sprendžiant Direktyvos 96/34 EEB perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, susijusias su vienodo požiūrio principo užtikrinimu, vaiko priežiūros atostogomis gimus dvyniams, konstatuota: „Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar nacionaliniu reglamentavimu tenkinamas šis reikalavimas, ir prireikus aiškinti šį nacionalinį reglamentavimą kiek įmanoma taip, kad jis atitiktų Sąjungos teisę.“ (p. 75). .

Ši taisyklė šio darbo kontekste svarbi tuo, jog leidžia tikėtis, kad analogiškas, t. y. plečiamas, požiūris bus taikomas ir aiškinant teisės aktus, susijusius su Chartijos 33 straipsnyje įtvirtinta suderinimo teise. Tai, beje, koreliuotų su šio darbo pirmoje dalyje išryškintu, išplėstu suderinimo sąvokos, greta profesinio, šeiminio gyvenimo įtraukiant ir asmeninį gyvenimą, vartojimu.

 

Komisija Komunikate yra nurodžiusi, kad strategija, kaip paremti suderinimo sprendimus, grindžiama daugeliu komponentų. Pagrindiniai įvairių politikos sričių komponentai yra vaikų priežiūros infrastruktūra, teisė į atostogas ir lanksčiojo darbo laiko sistema Žr. 2008 m. spalio 3 d. Europos Bendrijų Komisijos Komunikatas […], p. 2. . Nors naujų iniciatyvų ir suderinimo užtikrinimo priemonių paketas kaskart tobulinamas Pavyzdžiui, žr. European Commission, Commission improves work-life balance for millions with longer and better maternity leave, 2008. , tačiau pagrindinės sritys, kur link adresuojama derinimo būtinybė, pakankamai aiškios. Jos apima: 1) atostogas: motinystės (nėštumo ir gimdymo), vaiko priežiūros, tėvystės, atostogos dėl šeiminių priežasčių, 2) lanksčius darbo susitarimus: terminuotus, ne visos darbo dienos, nuotolinio darbo, darbo per laikinojo įdarbinimo įmones ir kt., 3) vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą Daugiau apie suderinimo priemones, pavyzdžiui, žr. European Parliamentary Research Service, Work-Life Balance: Measures to Help Reconcile Work, Private and Family Life, 2013. . Dėl šių trijų esminių derinimo priemonių paketo bene vieningai pritaria ir teisės doktrina Pavyzdžiui, žr. Catherine Barnard, EU Employment Law, p. 261, 401–453; Eugenia Caracciolo di Torella, Annick Masselot, Reconciling Work and Family Life in EU Law and Policy, p. 22. . Kiekviena minėtų suderinimo sričių yra labai plati, patenkanti į daugelį atskirų direktyvų ir kitų Europos antrinės teisės reguliavimo sritį, todėl neturint pateikti atskiro šios antrinės teisės sąrašo, ji bus analizuojama kitoje šio darbo dalyje, siekiant per ją atskleisti „suderinimo“ sąvokos reikšmę ir turinį. Tačiau, atsižvelgiant į suderinimo sąvokos išplėstą formuluotę, kurioje greta „profesinės veiklos“, „šeimos“ įtraukiamas žodis „asmeninis“, antrinėje teisėje numatytos priemonės, padedančios spręsti suderinimo problemą, nevisiškai atitinka šios sąvokos lingvistinę išraišką. Pavyzdžiui, Komunikate nurodytos teikiamos priemonės, susijusios su priežiūros infrastruktūra. Jos koncentruojamos išimtinai į vaikų priežiūros paslaugų plėtrą Žr. Komunikato 3.3 p., taip pat 2009 m. vasario 27 d. Europos Komisija, Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Moterų ir vyrų lygybė – 2009“, 2.1 p. , nors išryškinant suderinimo problemą pripažįstama, kad tai turi apimti ne tik vaikų, bet ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą Žr. Komunikato 1 p., taip pat Resolution of the Council and of the Ministers for Employment and Social Policy, meeting within the Council of 29 June 2000 on the balanced participation of women and men in family and working life, Article 2 (iii), (v). . Komisijos pristatytoje Moterų ir vyrų lygybės strategijoje (2010–2015), siekiant, be kita ko, palengvinti darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyrą, keliamas tikslas padaryti įperkamas aukštos kokybės priežiūros paslaugas, tačiau vėlgi akcentuojama vaikų, bet ne ir kitų priklausomų asmenų priežiūra Žr. European Commission. Strategy for equality between women and men 2010-2015, p. 5. . Komisijos suderinimo priemonių pakete Žr. 2008 m. spalio 3 d. Europos Bendrijų Komisija. Komisijos Komunikatas […]. , pasiūlymuose, susijusiuose su vienodu požiūriu į savarankiškai dirbančius asmenis ir į jų sutuoktinius pagalbininkus, kažkodėl akcentuojamas būtent (tik) santuokinis ar pagal nacionalinę teisę pripažintas partnerystės ryšys Komunikato 3.2 p. savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms pagalbininkėms arba partnerėms pagalbininkėms turėtų būti jų prašymu, suteikiamos tokios pačios motinystės atostogos kaip darbuotojams, Bendrijos teisėje nustatytosios Direktyva 92/85/EEB; – sutuoktiniams pagalbininkams arba pagal nacionalinę teisę pripažintiems partneriams pagalbininkams paprašius, jiems turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti toje pačioje socialinės apsaugos sistemoje, kurioje dalyvauja savarankiškai dirbantys asmenys, ir tomis pačiomis kaip ir pastariesiems taikomomis sąlygomis. , nors išplėsta „suderinimo“ definicija apima ne tik šeimą, bet ir asmeninį gyvenimą. Be to, „šeima“ pagal Europos teismų praktiką neapsiriboja formaliu ryšiu. Todėl kyla neaiškumų, kiek suderinimo sąvoka atitinka jos turinį, dėl to tikslinga jos sampratą paanalizuoti Europos teisę aiškinančių teismų kontekste.

 

3. Suderinimo sąvokos išraiška Europos teismų jurisprudencijoje

3.1. Šeimos samprata pagal EŽTT

Klausimas, ką reiškia žodžiai „šeima“, „šeiminis gyvenimas“ sąvokoje darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo suderinimas, koks yra skirtumas tarp „šeiminio gyvenimo“ ir „privataus gyvenimo“, buvo iškeltas Europos Parlamente ne tiek ir seniai, 2013 m. rugsėjį Žr. European Parliament, Parliamentary questions, 2013. . Taryba, atsakydama į šį klausimą, pažymėjo, kad Europos teisėje nėra įtvirtinta sąvokos „šeima“, „šeiminis gyvenimas“, taip pat nėra apibrėžta sąvokų „šeiminis gyvenimas“ ir „privatus gyvenimas“ skirtumų, tai ESTT, taip pat EŽTT, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), aiškinimo dalykas Žr. European Parliament, Parliamentary questions, Reply, 2013. .

Chartijos, kuri tiesiogiai įtvirtina teisę į šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimą, preambulėje pažymėta, kad, atsižvelgiant į Sąjungos kompetenciją ir uždavinius bei į subsidiarumo principą, dar kartą įtvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų bei Konvencijos Žr. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1995. . Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. EŽTT, taikantis Konvencijos nuostatas, savo jurisprudencijoje ne kartą yra analizavęs šeimos, šeimos gyvenimo sampratą. Šie išaiškinimai vertingi ir jais, atsižvelgiant į minėtą tiesioginę Chartijos ir Konvencijos sąsają, reikėtų vadovautis, norint suprasti šiame darbe analizuojamos suderinimo koncepcijos turinį.

 

Remiantis EŽTT sprendimais, šeimos gyvenimo samprata neapsiriboja santuokos pagrindu susiformavusiomis šeimomis ir gali apimti kitus de facto santykius Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1979 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Marckx prieš Belgiją, p. 31; 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Elsholz prieš Vokietiją, p. 43. ; šeimos gyvenimas gali būti konstatuotas ir tada, kai asmenų santykiai yra nutrūkę Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, p. 44; 1997 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje X, Y ir Z prieš Jungtinę Karalystę, p. 36. . Svarbu atkreipti dėmesį, kad EŽTT yra konstatavęs, jog šeimos gyvenimo samprata apima ne tik tėvų (susituokusių arba nesusituokusių) santykius su vaikais, bet ir kitų artimų giminaičių ryšius (pavyzdžiui, senelių santykius su vaikaičiais), nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1979 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Marckx prieš Belgiją […]. . Kitoje byloje į šeimos gyvenimo sampratą EŽTT įtraukė brolių ir seserų šeimos gyvenimą Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje El Boujaidi prieš Prancūziją. .

Remiantis plečiamu šeimos, šeiminio gyvenimo sąvokų aiškinimu, reikėtų suprasti, kad pagal Europos Sąjungos teisę „suderinimas“ (jam skirtos priemonės) neturėtų apsiriboti formaliai grindžiamu šeimos modeliu, taip pat tik parama tėvams, šiems sprendžiant sunkumus prižiūrint savo vaikus.

 

3.2. Suderinimas pagal ESTT

Ankstyvoje 1984 metų Hofmann byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1984 m. liepos 12 d. sprendimas byloje C-184/83 Ulrich Hofmann prieš Barmer Ersatzkasse. ESTT yra konstatavęs, kad Direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris Žr. 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, p. 40–42. Direktyva 76/207/EEB buvo iš dalies pakeista 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/ EB (OL L 269, 2002 m. spalio 5 d., p. 15–20, ir panaikinta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL L 204, 2006 m. liepos 26 d., p. 23–36). nėra skirta spręsti klausimus, susijusius su šeimos tvarkymusi ar pareigų tarp tėvų pasiskirstymu. Tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui ESTT požiūris pakito. Hill byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. birželio 17 d. sprendimas byloje C-243/95 […]. , sprendžiant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo užtikrinimą ir klausimą, kodėl dauguma moterų renkasi darbo pasiskirstymą (angl. job-sharing work), ESTT argumentavo, – kad galėtų suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, kuris nekintamai įtraukia vaikų priežiūrą. Po to teismas dar pridėjo, kad Bendrijos politika šioje srityje yra skatinti ir, jei įmanoma, pritaikyti darbo sąlygas prie įsipareigojimų šeimai, ir nurodė, kad valstybių narių teisės sistemos ir Bendrijos teisė lygiai taip pat pripažįsta moters kaip ir vyro apsaugą šeimoje bei profesinėje veikloje, ir pabrėžia būtinybę suderinti darbo sąlygas ir šeimos pareigas Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. birželio 17 d. sprendimas byloje C-243/95 […], p. 42. . Tolesnė ESTT praktika taip pat patvirtino, kad tiek vienodo požiūrio į vyrus ir moteris nuostatos, tiek kitos priemonės, skirtos nėštumo ir motinystės apsaugai, įtvirtintos antrinėje teisėje, leidžia vyrams ir moterims suderinti savo profesines pareigas su pareigomis šeimai Pavyzdžiui, žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C-284/02 Land Brandenburg prieš Ursula Sass, p. 32, 33; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. sausio 26 d sprendimas byloje C-586/10 Bianca Kücük prieš Land Nordrhein-Westfalen, p. 33. .

 

Paminėti ESTT sprendimai leidžia teigti, kad antrinės teisės nuostatos, susijusios su motinystės apsauga, lyčių lygybės principu yra suderinimo teisės pamatas profesinės veiklos, šeimos ir privataus gyvenimo derinimui spręsti.

Suderinimas apima teisę į vaiko priežiūros atostogas, ir tai ESTT pažymėjo Zentralbetriebsrat byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje C-486/08 Zentralbetriebsrat der Landeskrankenhäuser Tirols prieš Land Tirol. . Šios bylos sprendimas šio darbo tyrimui svarbus ir tuo, kad jame ESTT padaro aiškią takoskyrą tarp vaiko priežiūros ir kasmetinių atostogų. ESTT, pažymėdamas, kad draudžiama nacionalinė nuostata, pagal kurią darbuotojai, pasinaudoję teise į dvejų metų vaiko priežiūros atostogas, pasibaigus šioms atostogoms praranda teisę į mokamas kasmetines atostogas, įgytą už metus prieš jų vaiko gimimą Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje C-486/08 […], p. 56. , sustiprina teisinę apsaugą padėti asmenims derinti darbą ir šeimos gyvenimą, neprarandant priklausančių darbo ir socialinių garantijų. Be to, ši teisinė apsauga garantuojama kiekvienam iš tėvų Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje C-519/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę, p. 33; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 19 d. sprendimas byloje C-476/99 H. Lommers prieš Minister van Landbouw, Natuurbeheer en Visserij, p. 30. . Tai pakartodamas Álvarez byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje C-104/09 Pedro Manuel Roca Álvarez prieš Sesa Start España ETT SA. , ESTT paliečia ir kitą šiai darbo temai aktualų lanksčių darbo formų susitarimų aspektą, patvirtindamas, kad tokia darbo forma (konkrečiai sutrumpintas darbo dienos laikas) taip pat yra suderinimo teisės dalis. Ši ESTT praktika rodo kelis dalykus, pirma, kad suderinimas apima abiejų tėvų vienodą teisę spręsti, kuris iš jų pasinaudos priklausančia vaikus prižiūrėti teise, antra, kad suderinimas neturėtų būti suprantamas stereotipiškai, kai vyrams paliekamas šalutinis, palyginti su moterimis, vaidmuo vykdant tėvų pareigas.

 

Suderinimo teisės įgyvendinimo priemonei – lankstiems darbo susitarimams užtikrinti yra skirta ne viena direktyva Pavyzdžiui, 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną. 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 99/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis. , kurią ne kartą teko aiškinti ESTT. Ribota darbo apimtis neleidžia išsamiai atskleisti šių teisės aktų nuostatų taikymo ir aiškinimo problematikos, tačiau reikėtų pažymėti, kad bylose, kai susiduriama su moterų nėštumo ir motinystės laikotarpiu socialinę apsaugą garantuojančiomis priemonėmis, taigi ir poreikiu derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, jų tinkamą įgyvendinimą siekiama užtikrinti maksimaliai Pavyzdžiui, žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas byloje C-32/93 Carole Louise Webb prieš EMO Air Cargo (UK) Ltd; 2000 m. vasario 3 d. sprendimas byloje C-207/98 Silke-Karin Mahlburg prieš Land Mecklenburg-Vorpommern; 2001 m. spalio 4 d. sprendimas byloje C-438/99 Maria Luisa Jiménez Melgar prieš Ayuntamiento de Los Barrios. . Be to, prioritetas vis dėlto teikiamas darbo stabilumui (angl. benefit of stable employment), t. y. įprastai darbo formai – neterminuotoms darbo sutartims, nes, kaip pabrėžia ESTT, darbo stabilumas yra svarbiausias darbuotojų apsaugos elementas Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimas byloje C-212/04 Konstantinos Adeneler ir kiti prieš Ellinikos Organismos Galaktos (ELOG), p. 62. Taip pat pvz., žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje C-144/04 Werner Mangold prieš Rüdiger Helm; 2011 m. kovo 10 d. sprendimas byloje C-109/09 Deutsche Lufthansa AG prieš Gertraud Kumpan, p. 31. .

 

Kaip pagrįsta pirmiau, „suderinimas“, be motinystės apsaugos, su tuo susijusių atitinkamų atostogų rūšių, lanksčių darbo formų susitarimų, apima ir priežiūrą, todėl paminėtina ESTT praktika šioje srityje. Coleman byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje C-303/06 S. Coleman prieš Attridge Law ir Steve Law. ESTT teikė išaiškinimą dėl darbuotojo teisės, šiam įgyvendinant būtiną neįgalaus vaiko priežiūrą, teisinės apsaugos. Įdomu tai, kad šioje byloje, remiantis draudimo prieš bet kokią diskriminacijos formą nuostatomis, nebuvo skundžiamasi darbuotojo (motinos), kaip pagrindinės vaiko prižiūrėtojos, diskriminacija, bet tvirtinama, kad darbdavys ją išskyrė ir į ją nusitaikė būtent dėl jos neįgalaus sūnaus. ESTT pažymėjo, kad, įrodžius, kad toks priekabiavimui prilygstantis nepageidaujamas elgesys, patirtas darbuotojo, kuris nėra neįgalus, susijęs su jo vaiko, kuriam jis teikia pagrindinę dėl jo būklės reikalingą priežiūrą, negalia, prieštarautų draudimui priekabiauti Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje C-303/06 […], p. 63. . Ši išvada leidžia tvirtinti, kad suderinimo teisės, šiuo atveju siejamos su priežiūros komponentu, užtikrinimas antrine teise, turi būti suprantamas ne tik kaip apimantis asmenį, kuris įgyvendina priežiūros teisę, bet ir tą, kuriam priežiūra reikalinga.

 

Kitas pavyzdys, kiek toli nueinama į antrinę teisę, siekiant tinkamai užtikrinti galimybę asmenims derinti darbą ir asmeninio gyvenimo poreikius, galėtų būti ESTT pateikti tokios antrinės teisės, kaip valstybės narių judėjimo ir gyvenimo Žr. 1973 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 73/148/EEB dėl valstybių narių piliečių judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo. , teisės apsigyventi Žr. 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 90/364/EEB dėl teisės apsigyventi. nuostatų išaiškinimai. Carpenter byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-60/00 Mary Carpenter prieš Secretary of State for the Home Department. ESTT, akcentuodamas sutuoktinių santuokos tikrumą ir faktiškai gyvenamą tikrą šeiminį gyvenimą, visų pirma rūpinimąsi sutuoktinio vaikais iš pirmosios santuokos, nors ir esant faktui, kad sutuoktinė pažeidė įstatymus neišvykdama iš valstybės teritorijos pasibaigus leidimo gyventi lankytojai galiojimo laikui, vis dėlto pripažino, kad, sprendimas dėl sutuoktinės išsiuntimo iš valstybės buvo neproporcingas siekiamam tikslui. Baumbast byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje C-413/99 Baumbast ir R prieš Secretary of State for the Home Department. ESTT labai aiškiai pripažino savo vaikus prižiūrinčiam vienam iš tėvų, neatsižvelgiant į jo pilietybę, teisę gyventi kartu su jais, nepaisant to, kad tėvai per tą laiką nutraukė santuoką arba vienas iš tėvų, kuris yra Europos Sąjungos pilietis, nėra darbuotojas migrantas priimančiojoje valstybėje narėje. Teisė apsigyventi valstybėje narėje trečiosios valstybės (Kinijos) piliečiui (motinai), realiai globojančiam vaiką, nors ji pati tokios teisės savaime neturi, taip pat konstatuotas Chen byloje Žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 19 d. sprendimas byloje C-200/02 Kunqian Catherine Zhu ir Man Lavette Chen prieš Secretary of State for the Home Department, p. 46. . Ši ESTT praktika rodo ryškų prioriteto teisei į šeimos gyvenimą gerbimą suteikimą, kuris, be kita ko, apima suderinimo teisės aspektus.

 

Aptarti ESTT išaiškinimai įtikina, kad priežiūra, kaip viena iš suderinimo priemonių, reikšminga šeiminio gyvenimo apsaugai užtikrinti. Be to, parodo, kad suderinimo koncepcijos reglamentavimo sritis išties labai plati, neapsiriboja tradiciškai suprantama motinystės ir jos apsaugos reguliavimo sritimi.

Išvados

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima pateikti šias išvadas:
  1. Suderinimo sąvoką Europos teisėje linkstama suprasti plačiai, apimant ne tik profesinės veiklos ir šeiminio, bet ir asmeninio gyvenimo derinimą. Vis dėlto bendros terminijos teisiniuose dokumentuose, sprendžiančiuose suderinimo problemą, pasigendama.
  2. Nepaisant plečiamo suderinimo sąvokos vartojimo, deklaruojami veiksmai ir teikiami pasiūlymai suderinimui užtikrinti, iš esmės apsiribojantys darbo ir šeimos apsauga, koncentruojant pagrindinį dėmesį į vaikų (bet ne ir kitų priklausomų asmenų) priežiūrą, šią koncepciją siaurina.
  3. Siekiant pateisinti praplėstą profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo sąvoką, taip pat suprasti jos reikšmę, šiai dienai vien tik Europos teisės aktų nuostatų nepakanka, todėl tam neišvengiamai reikia pasitelkti Europos teisę aiškinančių teismų praktiką.
 

Literatūra

Teisės aktai

Norminiai teisės aktai

  • Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties suvestinė redakcija, OL C 84, 2010 m. kovo 30 d., p. 58–61.
  • Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, OL C 83, 2010 m. kovo 30 d., p. 392–403.
  • Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija, OL C 326, 2012 m. spalio 26 d., p. 1–390.
  • Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Valstybės žinios, 1995, nr. 40–987.
  • Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pasirašyta Lisabonoje, 2007 m. gruodžio 13 d. OL C 306, 2007 m. gruodžio 17 d., p. 1–229.
  • Europos direktyvos

  • 1973 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 73/148/EEB dėl valstybių narių piliečių judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo, OL L 172, 1973 m. birželio 28 d., p. 14–16.
  • 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, OL L 39, 1976 m. vasario 14 d., p. 40–42.
  • 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 90/364/EEB dėl teisės apsigyventi, OL L 180, 1990 m. liepos 13 d., p. 26–27.
  • 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/75/EB, OL L 10, 1998 m. sausio 16 d., p. 24–24.
  • 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, OL L 14, 1998 m. sausio 20 d., p. 9–14.
  • 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 99/70/EB dėl darbo pagal terminuotas sutartis, OL L 175, 1999 m. liepos 10 d., p. 43–48.
  • 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, OL L 180, 2000 m. liepos 19 d., p. 22–26.
  • 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, OL L 269, 2002 m. spalio 5 d., p. 15–20.
  • 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), OL L 204, 2006 m. liepos 26 d., p. 23–36.

Kiti Europos institucijų dokumentai

Specialioji ir kita literatūra

Europos institucijų ir kitų autorių medžiaga

Lietuvos institucijų ir kitų autorių medžiaga

  • Davulis, Tomas, Darbo teisė: Europos Sąjunga ir Lietuva, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004.
  • Jančaitytė, Raminta, Šeimos politikos formavimas Lietuvoje, daktaro disertacija, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2011.
  • Monaghan, Karon, Monaghan on Equality Law, Second Edition, Oxford: University Press, 2013.
  • Petrylaitė, Vida, Pamatiniai socialinės apsaugos teisės principai, daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012.

Teismų praktika

Europos Žmogaus Teisių Teismas

  • Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1979 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Marckx prieš Belgiją, pareiškimas nr. 6833/74.
  • Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, pareiškimas nr. 16969/90.
  • Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1997 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje X, Y ir Z prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimas nr. 21830/93.
  • Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje El Boujaidi prieš Prancūziją, pareiškimas nr. 25613/94.
  • Europos Žmogaus Teisių Teismas, 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Elsholz prieš Vokietiją pareiškimas nr. 25735/94.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1984 m. liepos 12 d. sprendimas byloje C-184/83 Ulrich Hofmann prieš Barmer Ersatzkasse / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 1984 I-03047.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje C-177/88 Elisabeth Johanna Pacifica Dekker prieš Stichting Vormingscentrum voor Jong Volwassenen (VJV-Centrum) Plus / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 1990 I-03941.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje C-421/92 Gabriele Habermann-Beltermann prieš Arbeiterwohlfahrt, Bezirksverband Ndb./Opf. e.V. / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 1994 I-01657.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas byloje C-32/93 Carole Louise Webb prieš EMO Air Cargo (UK) Ltd. / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 1994 I-03567.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. spalio 2 d. sprendimas byloje C-1/95 Hellen Gerster prieš Freistaat Bayern / Teismo praktikos rinkinys 1997 I-05253.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1998 m. birželio 17 d. sprendimas byloje C-243/95 Kathleen Hill ir Ann Stapleton prieš The Revenue Commissioners ir Department of Finance / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 1998 I-03739.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. vasario 3 d. sprendimas byloje C-207/98 Silke-Karin Mahlburg prieš Land Mecklenburg-Vorpommern / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2000 I-00549.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 4 d. sprendimas byloje C-438/99 Maria Luisa Jiménez Melgar prieš Ayuntamiento de Los Barrios / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2001 I-06915.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 19 d. sprendimas byloje C-476/99 H. Lommers prieš Minister van Landbouw, Natuurbeheer en Visserij / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2002 I-02891.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-60/00 Mary Carpenter prieš Secretary of State for the Home Department / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2002 I-06279.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje C-413/99 Baumbast ir R prieš Secretary of State for the Home Department / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2002 I-07091.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C-284/02 Land Brandenburg prieš Ursula Sass / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2004 I-11143.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. spalio 19 d. sprendimas byloje C-200/02 Kunqian Catherine Zhu ir Man Lavette Chen prieš Secretary of State for the Home Department / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2004 I-09925.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje C-519/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2005 I-03067.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje C-144/04 Werner Mangold prieš Rüdiger Helm / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2005 I-09981.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C-540/03 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2006 I-05769.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimas byloje C-212/04 Konstantinos Adeneler ir kiti prieš Ellinikos Organismos Galaktos (ELOG) / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2006 I-06057.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimas byloje C-303/06 S. Coleman prieš Attridge Law ir Steve Law / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2008 I-05603.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje C-486/08 Zentralbetriebsrat der Landeskrankenhäuser Tirols prieš Land Tirol / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2010 I-03527.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje C-149/10 Zoi Chatzi prieš Ypourgos Oikonomikon / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2010 I-08489.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje C-104/09 Pedro Manuel Roca Álvarez prieš Sesa Start España ETT SA / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2010 I-08661.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje C-391/09 Malgožata Runevič-Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir kt. / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2011 I-03787.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas byloje C-109/09 Deutsche Lufthansa AG prieš Gertraud Kumpan / Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2011 I-01309.
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. sausio 26 d sprendimas byloje C-586/10 Bianca Kücük prieš Land Nordrhein-Westfalen / Teisingumo Teismo praktikos skaitmeninis rinkinys (Bendrasis rinkinys) ECLI:EU:C:2012:39.
 

Reconciliation of Professional, Private and Family Life under the European Union Law

  • Bibliographic Description: Inga Klimašauskienė, „Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas pagal Europos Sąjungos teisę“, @eitis (lt), 2016, t. 665, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Inga Klimašauskienė, „Profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas pagal Europos Sąjungos teisę“, Teisė, 2015, nr. 96, p. 187–200, ISSN 1392-1274.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedra.
Summary: European Union (EU) primary and secondary law does not provide an explicit definition of the reconciliation of professional, private and family life. The ambiguity of this definition can be seen both in the terminology and in the content of it. EU legislators and policy-makers often use the term “work-life balance” instead of reconciliation. Nevertheless, the fundamental legislation, i.e. the Charter of Fundamental Rights of the EU, which forms a part of EU primary law (since 1 December 2009), in using the terminology “reconciliation,” considers it reasonable to use the latter terminology rather than “work-life balance.” In addition, in EU legislation and policy a narrow expression can be found – reconciliation of work and family life, and a broader expression – reconciliation of professional, private and family life. The research illustrates, however, that it is not clear as to what exactly is being attempted to reconcile – work with family or (and) with private obligations? Furthermore, the wording used in the discussed definition creates ambiguity as to what structure of “family” and “private” life the provision is addressed. An examination of the Court of Justice of the European Union, as well as the European Court of Human Rights case law shows that reconciliation is an attempt to broaden the scope. The “family” in terms of the reconciliation right is to be interpreted as encompassing all significant relatives in a person’s personal life, irrespective of formal relationships. Reconciliation is a multi-edged concept and involves a sophisticated framework: 1) pregnancy, birth, maternity and paternity, 2) flexible working arrangements, 3) care of adults, the elderly and other dependents. Regrettably, however, the legal measures are still very limited and are mostly focused on family needs, and therefore do not wholly justify the extended notion of reconciliation.

Keywords: professional life, private life, family life, European Union law, reconciliation.