Studija Pagarba nacionaliniam tapatumui pagal Europos Sąjungos teisę: aiškinimo potencialas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija

Konstitucinių teismų vis palankesnis požiūris į teismų bendradarbiavimą verčia koreguoti požiūrį į „konstitucinio tapatumo“ kategorijos reikšmę. Jei iš pradžių jai teko nacionalinio tapatumo skydo vaidmuo, tai, žvelgiant iš dabartinio konstitucionalizmo raidos etapo pozicijų, ji labiau sietina su D. Rousseau pasiūlyta „žvaigždės formos ES kūrimo būdo“ koncepcija Žr. Dominique Rousseau, «Lʾidentité constitutionnelle, bouclier de lʾidentité nationale ou branche de lʾétoile européenne», p. 90. . Jis teigia, kad kelzeniškoji piramidės metafora netinka ES ir konstitucinių sistemų santykiams apibūdinti, kad į ES tapatumą reikėtų žiūrėti kaip į žvaigždę, kurios spinduliai yra konstituciniai tapatumai, lemiantys žvaigždės gyvybinę energiją, bet ir spindulių švytėjimas priklauso nuo žvaigždės Žr. ten pat, p. 98–99. .

Būtina sėkmingo bendradarbiavimo sąlyga – abipusis bendradarbiaujančių teismų supratimas ir pagarba vienas kito prerogatyvoms. Europiniams teisėjams svarbu suprasti ne tik ES teisę, bet ir 28 nacionalinių teisinių sistemų veikimo ypatumus, o nacionaliniai teisėjai negali ignoruoti ES teisės. Teisingumo Teismas, aiškindamas ES teisę, visada turi pagarbiai žvelgti į nacionalines konstitucines sistemas, o konstituciniai teismai, vykdydami konstitucingumo kontrolę, negali pamiršti šalies narystės ES teisinių aspektų. Tik suprasdamas nacionalinių konstitucinių sistemų ypatumų reikšmę Teisingumo Teismas gali sėkmingai išvesti tarpsisteminės pusiausvyros ašį.

 

Šiuo požiūriu nemenką reikšmę įgyja teisės doktrinos atstovų rašiniuose akcentuojamos tezės „teismų karui ne vieta“, „būtinas teismų dialogas“ Olivier Dord, «Systèmes juridiques nationaux et cours européennes: de lʾaffrontement à la complementarité?», p. 6. , ne „kovos lauko“, bet teisinių sistemų „susitikimo vietos“ Denis Preshova, “Battleground or Meeting Point? Respect for National Identities in the European Union-Article 4 (2) of the Treaty on European Union,” 2012. koncepcijos, formuojančios palankų požiūrį į Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą. Sisteminio uždarumo, sistemų priešpriešos, sistemos savęs pakankamumo praktikų alternatyva – pozityvus veikimas, atviras sprendimų paieškos kelias. Teismų bendradarbiavimą skatina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei nacionalinių teismų santykių aiškinimo siejimas su autonomiškų teisinių sistemų nehierarchiniu sąveikos modeliu.

Teismų bendradarbiavimo istorija patvirtina, kad, nepaisant požiūrių skirtumų, tiek Teisingumo Teismas, tiek konstituciniai teismai suvokia tarpsisteminės pusiausvyros reikšmę ir stengiasi jos nepažeisti. Šiai pusiausvyrai būdinga nuolatinė dinamika. Regis, galima kalbėti ir apie tvirtėjantį pusiausvyros pojūtį. Mokslinei doktrinai tenka misija aiškinti tokios pusiausvyros reikšmę, atskleisti Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo mechanizmą, jo funkcionavimą. Ir ES pirminėje teisėje įtvirtinto pagarbos nacionaliniam tapatumui principo aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vertinama tarpsisteminės darnos užtikrinimo požiūriu.

 

Išvados

Pabaigoje keletas išvadų, kurias, aptarę ES pagarbos valstybių narių nacionaliniam tapatumui principo įtvirtinimą ES pirminės teisės aktų tekste, šio principo mokslinio suvokimo problemas bei ESTT jurisprudenciją, kurioje šis principas aiškinamas ir taikomas, drįstame formuluoti:

1. Pagarbos nacionaliniam tapatumui principo tiesioginį įtvirtinimą pirminėje ES teisėje reikia sieti su siekiu užtikrinti integracinių procesų plėtojimosi ir poreikio apsaugoti valstybių narių nacionalinės esaties pagrindus pusiausvyrą. Lisabonos sutartimi nustatytoje ESS 4 straipsnio 2 dalies redakcijoje išryškinti šio principo sampratai svarbiausi nacionalinio tapatumo elementai: pagrindinės politinės ir konstitucinės struktūros, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą.

2. Teisės doktrinoje nuostatoms dėl ES pagarbos valstybių narių nacionaliniam tapatumui pripažįstamas principo statusas, pabrėžiama jo reikšmė ne tik ES teisinei sistemai, bet ir šios sistemos sąveikai su valstybių narių teisinėmis sistemos, analizuojami reikšmingi šio principo turinio aspektai (kultūriniai, politiniai, instituciniai). Ypač daug dėmesio mokslinėje doktrinoje skiriama nacionalinio ir konstitucinio tapatumo kategorijų ryšio problemoms. Teisinė doktrina yra pasiūliusi gan platų šio principo reikšmės ir turinio sampratų spektrą, kurį galima laikyti reikšmingu paramos potencialu teismo institucijoms nagrinėjant bylas, kuriose vienu ar kitu aspektu iškyla ES teisės taikymo ribų klausimai.

 

4. Teisingumo Teismo, kuriam patikėta oficialaus ES teisės aiškintojo misija, jurisprudencijoje nuostatos dėl ES pagarbos valstybių narių nacionaliniam tapatumui paprastai taikomos kaip grupės kompleksinio teisinio vertininimo elementų (pvz., tokių, kaip antai pagrindinės teisės, viešoji tvarka, proporcingumo principas ir pan.), kuriais grindžiamas sprendimas, sudedamoji dalis. Teismo jurisprudencijos vertintojai pabrėžia atsargų šio principo vartojimą, jo aiškinimo fragmentiškumą.

5. Teisingumo Teismas, aiškindamas pagarbos nacionaliniam tapatumui principą, laikosi jau pirmuosiuose sprendimuose suformuotos aiškinimo krypties, šis principas kol kas dažniausiai naudojamas vertinant ES teisėje įtvirtintų principų ir laisvių nacionalinio ribojimo pagrįstumą.

6. ES pagarbos valstybių narių nacionaliniam tapatumui principo ir ES ir nacionalinių teisinių sistemų pusiausvyros palaikymo ryšys suponuoja nuolatinį ESTT ir nacionalinių konstitucinių teismų dialogą, suartinantį šių teismo institucijų požiūrius.

 

Literatūra

Teisės aktai ir teismų jurisprudencija

  • CJCE, arrêt du 11septembre 2008, Union Général de Trabajadores de La Rioja UGT-RIOJA, C-428 à 434/06, Rec. 2008; p. I-6747.
  • CJCE, arrêt du 2 juillet 1996, Commission c. Luxembourg, C-473/93, Rec. 1996, p. I-3207.
  • CJCE, arrêt du 2 juillet 1996, Commission des Communautes européennes c. Grand-Duché de Luxembourg, C-473/93, Rec. 1996, p. I-3207.
  • CJCE, arrêt du 26 fevrier 1991, Commission c. France, C-154/89, Rec. 1991, p. I-659.
  • CJCE, arrêt du 26 fevrier 1991, Commission c. Grèce, C-198/89, Rec. 1991, p. I-727.
  • CJCE, arrêt du 26 fevrier 1991, Commission c. Italie, C-180/89, Rec. 1991, p. I-709.
  • CJCE, arrêt du 28 novembre 1989, Groener, 379/87, Rec. 1989, p. 3967.
  • CJCE, conclusion de J. Kokott du 11 septembre 2008, UGT-Rioja, C-428/06, C-429/06, C-430/06, C-431/06, C-432/06, C-433/06, C-434/06, Rec. 2008, p. I-6747.
  • CJCE, conclusion de M. Poires Maduro du 20 septembre 2005, Marrosu et Sardino, C-53/04, Rec. 2006, p. I-7213.
  • CJUE, arrêt du 11 janvier 2000, Tanja Kreil, C-285/89, Rec. 1990, p. I-04727.
  • CJUE, arrêt du 12 mai 2011, Runevič-Vardyn et Wardyn, C-391/09, Rec. 2006, p. I-3787.
  • CJUE, arrêt du 12 septembre 2006, Espagne/Royaume-Uni, C-145/04, Rec. p. I-7917.
  • CJUE, arrêt du 14 octobre 2004, Omega, C-36/02, Rec. p. I 9609.
  • CJUE, arrêt du 16 avril 2013, Las, C-202/11, non encore publié au Recueil.
  • CJUE, arrêt du 22 décembre 2010, Sayn Wittgenstein, C-208/09, Rec. 2010, p. I-13693.
  • CJUE, arrêt du 24 mai 2011, Commission c. Luxembourg, C-51/08, Rec. 2011, p. I-04231.
  • CJUE, arrêt du 4 mars 2004, Republique federale d’Allemagne/Commission, C-344/01, Rec. 2004, p. I-2081.
  • CJUE, arrêt du 5 mars 2011, Union de televisiones Comerciales Asociadas (UTECA), C-222/07, Rec. 2009, p. I-01407.
  • CJUE, arrêt du 6 septembre 2006, Portugal c. Commission, C-88/03, Rec. 2006, p. I-7115.
  • CJUE, ordonnance du 1 octobre 2010, Affatato, C-3/10, non publié.
  • Conseil constitutionnel, décision n° 2006-540 DC, du 27 juillet 2006, Journal officiel du 3 aout 2006, p. 11541.
  • Czech Republic Constitutional Court, Case pl.ÚS 66/04, Judgment of 3 May 2006.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Valstybės žinios, nr. 181-6708 (atitaisymas – 2004, nr. 186).

Specialioji literatūra

  • Bernard, Elsa, La spécificité du standard juridique en droit communautaire, Bruxelles: Bruylant, 2010.
  • Besselink, Leonard, “National and Constitutional Identity Before and After Lisbon,” Utrecht Law Review, volume 6, issue 3 (November) 2010.
  • Bogdandy, Armin von, “The European Constitution and European Identity: Text and Subtext of the Treaty Establishing a Constitution for Europe,” International Journal of Constitutional Law, 2005, volume 3, numbers 2 & 3.
  • Bogdandy, Armin von; Stephan Schill, “Overcoming Absolute Primacy: Respect for National Identity under Lisbon Treaty,” Common Market Law Review, 2011, no. 48.
  • Constantinesco, Vlad, «Des racines et des ailes: essai sur les rapports entre droit communautaire et droit constitutionnel» / Mélanges L. Dubouis: au carrefour des droits, Paris: Dalloz, 2002.
  • Constantinesco, Vlad, «La confrontation centre identité européenne et identités constitutionnelles nationales: convergence ou contradiction? Contrepoint ou hiérarchie?» / Jean-Claude Masclet, Hélène Ruiz Fabri, Chabira Boutayeb, Stéphane Rodrigues (dir.), LʾUnion européene: union de droit, union des droits. Mélanges en lʾhonneur du professeur Philippe Manin. Paris: Éditions A. Pedone, 2010.
  • Delperée, Francis, «La souveraineté de lʾÉtat à lʾheure de la mondialisation», Revue belge de droit constitutionnel, 2009, no. 3.
  • Derosier, Jean-Philippe, «Le noyau constitutionnel identitaire, frein à lʾintégration européenne: contribution à une étude normativiste et comparée des rapports entre le noyau constitutionnel identitaire et le droit de lʾUnion européenne», VIIIe Congrès de AFDC, Nancy, 16-18 juin 2011 [žiūrėta 2014 m. vasario 6 d.].
  • Dord, Olivier, «Systèmes juridiques nationaux et cours européennes: de lʾaffrontement à la complementarité?», Pouvoirs, 2001, no. 96.
  • Grimm, Dieter, “Integration by Constitution,” International Journal of Constitutional Law, 2005, volume 3, numbers 2 & 3.
  • Lenaerts, Koen; Jose A. Gutiérez-Fons, “The Constitutional Allocation of Powers and General Principles of EU Law,” Common Market Law Review, 2010, no. 47.
  • Manin, Philippe, «La place de la diversité dans les traités sur lʾUnion européenne» / Mélanges en lʾhonneur de Jean Charpentier: la France, lʾEurope, Le Monde, Paris: Éditions A. Pedone, 2008.
  • Martin, Sébastien, «Lʾidentité de lʾÉtat dans lʾUnion européenne: entre «identité nationale» et «identité constitutionnelle», Revue française de droit constitutionnel, 2012, no. 91, supplément électronique, p.e13-e44, DOI: 10.3917/ffdc.091.0013.
  • Mouton, Jean-Denis, «Vers la reconnaissance des droits fondamentaux aux États dans le système communautaire?» / Études en l‘honneur de Jean-Claude Gautron: les dynamiques du droit européen au début de siècle, Paris: Pedone, 2004.
  • Mouton, Jean-Denis, «Vers le reconnaissance dʾun droit au respect de lʾidentité nationale pour les États membres de lʾUnion» / Mélanges en lʾhonneur de Jean Charpentier: la France, lʾEurope, le Monde, Paris: Éditions A. Pedone, 2008.
  • Nabli, Béligh, «Identité nationale et participation à lʾUnion européenne» / Un autre regard sur les relations internationales, Affaires-strategiques.info [žiūrėta 2014 m. vasario 6 d.].
  • Nabli, Béligh, «Lʾidentité constitutionnelle européenne de lʾÉtat de lʾUnion» / Mélanges en lʾhonneur de Philippe Manin. LʾUnion européenne: union de droit, union des droits, Paris: Éditions A. Pedone, 2010.
  • Oberdorff, Henri, «LʾUnion européenne: une nouvelle démocratie?» / Nathalie de Grove-Valdeyron, Marc Blanquet, Vincent Dussart (dir.), Mélanges en lʾhonneur du Professeur Joël Molinier, Paris: L.G.D.J., 2012.
  • Pescatore, Pierre, Lʾordre juridique des Communautés européennes, PU Lièges 1975, rééd. 2006.
  • Platon, Sébastien, «Le respect de lʾidentité nationale des États membres: frein ou recomposition de la gouvernance?», Revue de lʾUnion européenne, 2012, no. 556.
  • Ponthoreau, Marie-Claire, «Constitution européenne et identités constitutionnelles nationales» / VII Congrès mondial de lʾAIDC, Athènes, 11-15 juin 2007 [žiūrėta 2014 m. vasario 6 d.].
  • Ponthoreau, Marie-Claire, «Identité constitutionnelle et clause européenne dʾidentité nationale: lʾEurope à lʾépreuve des identités constitutionnelles nationales», Diritto pubblico comparato ed europeo, 2007-IV.
  • Preshova, Denis, “Battleground or Meeting Point? Respect for National Identities in the European Union-Article 4 (2) of the Treaty on European Union,” Croatian Yearbook of European Law and Policy, 2012, vol. 8 [žiūrėta 2014 m. vasario 6 d.].
  • Puttler, Adelheid, «Le renforcement de la notion dʾidentité nationale dans lʾUnion européenne» / Jean Rossetto, Abdelkhaleq Berramdane, Wolfram Cremer et al. (dir.), Quel avenir pour lʾintegration européenne, Presses universitaires François-Rabelais, 2014
  • Ritleng, Dominique, «De lʾutilité du principe de primauté du droit de l‘Union», Revue trimestrielle de droit européen, 2009, no. 4.
  • Rosas, Allan; Lorna Armati, EU Constitutional Law: An Introduction, Second Revised Edition, Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2012.
  • Rousseau, Dominique, «Lʾidentité constitutionnelle, bouclier de lʾidentité nationale ou branche de lʾétoile européenne» / Lʾidentité constitutionnelle saisie par les juges en Europe, Paris: Éditions A. Pedone, 2011.
  • Simon, Denys, «Lʾidentité constitutionnelle dans la jurisprudence de l‘Union européenne» / Lʾidentité constitutionnelle saisie par les juges en Europe, Paris: Éditions A. Pedone, 2011.
  • Tizzano, Antonio, «Notes sur le rôle de la Cour de justice de lʾUnion européenne» / Vincent Kronenberger (dir.), De Rome à Lisbonne: les juridictions de lʾUnion européenne à la croisée des chemins. Mélanges en lʾhonneur de Paolo Mengozzi, Maria Teresa DAlessio, Valerio Placco, Bruxelles: Bruylant, 2013.
  • Voßkuhle, Andreas, “The Cooperation Between European Courts: The Verbund of European Courts and its Legal Toolbox,” The Court of Justice and Construction of Europe: Analyses and Perspectives on Sixty Years of Case-law, Asser Press: The Hague, 2013.

Moksliniai pranešimai

 

Respect for National Identity in the Law of the European Union: Potential for Interpretation and Case–Law of the European Court of Justice

  • Bibliographic Description: Egidijus Jarašiūnas, Pagarba nacionaliniam tapatumui pagal Europos Sąjungos teisę: aiškinimo potencialas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, @eitis (lt), 2016, t. 671, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Egidijus Jarašiūnas, „Pagarba nacionaliniam tapatumui pagal Europos Sąjungos teisę: aiškinimo potencialas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija“, Teisė, 2014, nr. 93, p. 7–28, ISSN 1392-1274.
  • Institutional Affiliation: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Summary: Article 4 (2) of the Treaty of the European Union, in its version following the adoption of the Lisbon Treaty, proclaims that the European Union shall respect the national identities of its Member States, inherent in their political and constitutional fundamental structures, inclusive of regional and local self-government. This clause can be compared with the third paragraph of the preamble of the Lithuanian Constitutional Act of Membership of Lithuania in the European Union, which states that the Union shall respect national identity and constitutional traditions of its Member States. One can note that the clause on the respect by the European Union of the national identities of its Member States is the result of a desire to ensure a balance between the strengthening of the European integration process and the protection of the national identities of Member States.

Legal doctrine recognizes the clause of respect, by the European Union, of the national identities of its Member States as a legal principle. According to the doctrine, this principle is important not only for the EU legal system, but also for the interaction between the EU and its Member States’ legal systems. Authors analyze the diverse aspects of this principle (cultural, political-institutional) and the relationships between national and constitutional identities. Legal doctrine has proposed a wide range of possible meanings of this principle, which can be used as a basis for a serious reflection on the potential judicial interpretation and application of this principle.

The European Court of Justice, which is the official interpreter of EU law, applies the clause of respect for national identities of EU Member States in its case-law together with other legal elements (such as fundamental rights, proportionality, protection of public order etc.) on which it grounds its decisions. The judgments of the Court of Justice in Omega, Spain v United Kingdom, Sayn-Wittgenstein, and Runevič-Vardyn and Wardyn cases are examples of this principle being used in European case-law. This principle is usually applied in the case-law of the European Court of Justice in order to draw limits of fundamental freedoms and principles of EU law in individual cases.

Because of the impact of the principle of respect for national identities of Member States on the balance between the European and the national legal systems, a dialogue between the ECJ and the national constitutional courts for the convergence of their positions is necessary.

Keywords: national identity, European Union law, European Court of Justice.