Straipsnis Prezidentas A. Smetona, Lėno ir Užulėnio Smetonos: genealoginė apžvalga

    • Bibliografinis aprašas: Marius Smetona1), Anželika Smetonienė2), „Prezidentas A. Smetona, Lėno ir Užulėnio Smetonos: genealoginė apžvalga“, @eitis (lt), 2017, t. 861, ISSN 2424-421X.
    • Ankstesnis leidimas: Marius Smetona, Anželika Smetonienė, „Prezidentas A. Smetona, Lėno ir Užulėnio Smetonos: genealoginė apžvalga“, Lituanistica, 2016, t. 62, nr. 2(104), p. 91–109, ISSN 0235-716X.
    • Institucinė prieskyra: 1) Vilniaus universitetas, 2) Lietuvių kalbos institutas.
    Santrauka: Apie prezidento A. Smetonos šeimą rašyta daug, tačiau paprastai visa informacija pateikiama atsižvelgiant į žmonių pasakojimus, atsiminimus, todėl neretai ji gali būti klaidingai interpretuojama. Prieš dvidešimt metų Lietuvių kalbos institute rastas ranka pieštas A. Smetonos genealoginis medis, kuris vėliau pavadintas anoniminiu. Straipsnio tikslas yra priskirti šiam medžiui autorystę ir apžvelgti A. Smetonos genealogiją remiantis rašytiniais šaltiniais – metrikomis, kurios atskleidžia daugumos prezidento gimtosiose apylinkėse gyvenusių Smetonų giminystės ryšius.

    Pagrindiniai žodžiai: genealogija, metrikos, prezidentas, Antanas Smetona.
     
  1. Įvadas

    Beveik prieš dvidešimt metų Lietuvių kalbos instituto (LKI) bibliotekoje buvo rasti padriki rankraščių lapai – kai kurių Romos katalikų bažnyčių XVII–XIX a. gimimo, mirties ir santuokos metrikų nuorašai. Daugumoje jų kartojasi Smetonų pavardė. Tarp užrašų buvo įdėtas ir ranka sudarytas prezidento A. Smetonos giminės genealoginis medis, kurį Gražina Akelaitienė įvardijo kaip nežinomo autoriaus
    Žr. Gražina Akelaitienė, „Prezidento Antano Smetonos jubiliejiniai metai: žvilgsnis į rankraštinį genealoginio medžio eskizą“, p. 21.
    . Rankraščių dalinės kopijos
    Straipsnio autoriai yra dėkingi Vidui Garliauskui, kuris prieš daugelį metų atkreipė dėmesį į bažnytinių metrikų nuorašus.
    pasiekė šio straipsnio autorius.
    Gavus rankraščių kopijas, pirmiausia buvo patikrintas jų tikslumas – palyginti rankraščių ir saugomų Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) metrikų nuorašai. Įsitikinta, kad išrašai yra tikslūs, o neretai net pilnesni, tą rodo įrašų numeracija ar dabar nepasiekiamų metų išrašai (pvz., 1846 m. Šilų metrikų LVIA nėra, jas užsakius gaunamos 1847 m. metrikos). Šiuo metu LVIA kai kurios suplyšusios metrikos nėra atnešamos peržiūrėti. Anoniminių rankraščių autorius greičiausiai bus matęs arba metrikų originalus, arba stropiau padarytas metrikų kopijas.
    Įsitikinus, kad informacija rankraščiuose yra patikima, po daugelio metų buvo grįžta į LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyvą tikintis juos surasti
    Ačiū LKI darbuotojams, ypač prof. dr. Grasildai Blažienei ir dr. Laimučiui Bilkiui, už geranoriškumą ir pagalbą.
    . Rasta ne tik daugiau metrikų nuorašų, bet ir sužinota autoriaus pavardė (žr. 1 pav.).
     
  2. 1 pav. K. Gasparavičiaus sąsiuvinio viršelis
    01.jpg
    Tai Kazimieras Gasparavičius (1908–1983), lietuvių kalbininkas, prisidėjęs prie Lietuvių kalbos žodyno (1948) leidimo. K. Gasparavičius domėjosi ir tarmėmis, pavardėmis, vietovardžiais, kuriuos rinko iš XVII–XIX a. šaltinių. Pastabos, taisymai, klausimai rankraščių paraštėse rodo, kad medžiaga buvo renkama itin atidžiai ir kantriai analizuojama. Kartu su metrikų išrašais rastas ir Raguvos miestelio istorijos, pavadinimo kilmės, aprašas
    Jame pasakojama apie Raguvos cerkvę, buvusią sinagogą, Raguvos apylinkes, priklausiusias Oginskiams, o vėliau – Straševičiams, užrašyti net žmonių pasakojimai apie daug rūpesčių sukeldavusius žvėris – vilkus.
    .
     
  3. Iki šiol anoniminis genealoginis medis buvo datuojamas apie 1934 m.
    Žr. Gražina Akelaitienė, „Prezidento Antano Smetonos jubiliejiniai metai: žvilgsnis į rankraštinį genealoginio medžio eskizą“, p. 21.
    , bet tai klaidinga. K. Gasparavičius prezidento A. Smetonos genealoginį medį galėjo sudaryti apie 1970–1980 m., kai daug laiko praleido LVIA rinkdamas duomenis apie Puodžiūnų kaimo gyventojus. Tai greičiausiai yra pirmas A. Smetonos genealoginis medis, sudarytas remiantis bažnytinėmis metrikomis, nors prezidento biografijos aprašymų yra jau ne vienas. Bene išsamiausiai jo gyvenimą, kūrybą ir politinę veiklą yra aprašęs Alfonsas Eidintas
    Žr. Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona, 1990; Antanas Smetona ir jo aplinka, 2012.
    . Pirmoji A. Smetonos biografija buvo parašyta 1934 m. Kazio Binkio kaip knyga vaikams
    Žr. Kazys Binkis, Antanas Smetona 1874–1934, 1934.
    . Pats stambiausias veikalas apie A. Smetoną parašytas Aleksandro Merkelio
    Žr. Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona, p. 8–9.
    , yra ir smulkesnių darbų: Izidoriaus Kisino parengta studija-bibliografija, Jono Augustaičio knyga, kritiškai vertinanti prezidento veiklą ir ankstesnius autorius, rašiusius apie jį
    Žr. ten pat, p. 8–10.
    . Būtina paminėti ir paties A. Smetonos kūrybinį darbą – keturis jo raštų tomus: Vienybės gairėmis, Šviesos takais, Atgimstant, Lietuvių santykiai su lenkais
    Žr. Antanas Smetona, Rinktiniai raštai, p. 7.
    bei 1935 m. išleistą straipsnių ir kalbų rinkinį A. Smetonos pasakyta parašyta
    Žr. Antanas Smetona, A. Smetonos pasakyta parašyta, 1935.
    .
     
  4. Pastaruoju metu elektroninėje erdvėje, remiantis žmonių prisiminimais apie pirmojo Lietuvos prezidento giminę, plinta nepatikrinta ir nevisai patikima informacija: iškreipiami vardai, pateikiamos netikslios datos, nes jų pagrindas yra ne metrikos, o būtent rašytiniai šaltiniai yra patikimiausias būdas šeimos genealogijai nustatyti. Seniai žinomas faktas, kad A. Smetonos gimtinė yra Užulėnio kaimas, kurio apylinkėse gyveno ir daugiau šios pavardės atstovų. Straipsniu siekiama ištirti Lėno ir Užulėnio Smetonų genealogijas, papildyti ir patikrinti K. Gasparavičiaus sudarytą prezidento A. Smetonos genealoginį medį. Minėto medžio vardai ir pavardės jau yra aptartos G. Akelaitienės straipsnyje
    Žr. Gražina Akelaitienė, „Prezidento Antano Smetonos jubiliejiniai metai: žvilgsnis į rankraštinį genealoginio medžio eskizą“, p. 22–24.
    . Pabrėžtina, kad K. Gasparavičiaus medyje vardai ir moterų pavardės pateikiamos taip, kaip yra užrašyti metrikose.
    LVIA daugiausia buvo skaitomos Ukmergės dekanato
    Jam tiriamuoju laikotarpiu priklausė: Bukonių, Višintų, Ukmergės, Vadoklių, Deltuvos, Žemaitkiemio, Kavarsko, Lyduokių, Pabaisko, Pagirių, Raguvos, Raguvėlės, Siesikų, Subačiaus, Troškūnų, Traupio, Upininkų-Veprių, Šėtos, Vidiškių, Vaitkuškio, Karsaviškių, Želvos, Ponaterių, Pandėlio, Panemunio, Taujėnų, Šilų bažnyčios.
    metrikos, itin smulkiai – Raguvos, Taujėnų, Traupio, Šilų, Vadoklių RKB metrikos. Pastarųjų bažnyčių metrikose labai gausu Smetonų įrašų dėl to, kad Lėnas / Užulėnis nuo jų buvo palyginti netoli. Retais atvejais Smetonų įrašų randama Siesikuose ar Ukmergėje.
     
  5. Pirmieji įrašai pasirodo XVII a. Raguvoje, kurioje metrikos pradėtos rašyti nuo 1668 metų. Smetonų įrašų gausu ir Taujėnuose – pirmasis lotynų kalba yra 1756 metų. Vėliau Taujėnų bažnyčia galėjo registruoti tik gimimus ir mirtis, su retomis išimtimis. Tačiau absoliuti dauguma įrašų randama Šiluose ir Vadokliuose. Vadoklių bažnyčia buvo pastatyta 1781 m., kiek anksčiau – Šilų. Deja, Šilų bažnyčios metrikos pasiekiamos tik nuo 1833 m., Vadoklių metrikose taip pat yra spragų (metrikose pažymėta, kad XIX a. pradžioje bažnyčia degė). Traupio bažnyčia iš visų minėtųjų pastatyta anksčiausiai, tačiau joje užrašai daug retesni. Paminėtina, kad jai priklausė filijinė Šilų bažnyčia.
    Iš XVII–XX a. pradžios metrikų iš viso surinkta 264 įrašai gimimo metrikų, 120 mirties įrašų ir 64 santuokų įrašai. Tirtos metrikos yra saugomos LVIA 669-ame fonde, 1 ir 10-ame apyraše bei 604-ame fonde, 11 ir 13 apyraše
    Žr. Taujėnų RKB metrikos 1756–1798; Taujėnų RKB metrikos 1799–1801; Ukmergės dekanato RKB metrikos nuo 1865 m.; Ukmergės dekanato RKB metrikos iki 1865 m.
    . Labai reti atvejai, kai žmogus su Smetonos pavarde šiose metrikose pasirodo tik kartą – paprastai visus paminėtus žmones galima susieti į kelias Lėno / Užulėnio Smetonų giminių atšakas. Žinoma, kad Panevėžio apylinkėse taip pat esama žmonių pavarde Smetona, tačiau šiame etape buvo susikoncentruota tik į Lėno ir Užulėnio apylinkes. Tiriant išryškėjusias giminių šakas buvo apsibrėžta 1914 m., nes galioja įstatymas, pagal kurį tam tikrą laiką nepasiekiami privačių asmenų duomenys. Taip pat nebuvo plečiama tyrimo geografija, t. y. jeigu giminės atstovas išsikraustė į kitą dekanatą, jo metrikų nebuvo toliau ieškoma.
     
  6. A. Smetonos atšaka

    Tikslinga pradėti nuo giminės atšakos, kuri tiesiogiai susijusi su prezidentu A. Smetona ir kurios duomenys siekia net XVII a. pabaigą. Jos seniausias žinomas ir rašytiniais šaltiniais patvirtintas giminės atstovas – protoplastas – yra (P1) Laurentijus. Remiantis tuo, kad pirmas žinomas jo vaikas buvo krikštytas 1718 m., Laurentijus turėjo būti gimęs XVII a. pabaigoje. Būtina pabrėžti, kad Laurentijaus tėvas galėjo būti Danielius, Stanislovas arba Andrius. Šie žmonės figūruoja bažnytinėse Raguvos metrikose, bet kadangi trūksta konkretaus įrašo – Laurentijaus gimimo – tiksliai pasakyti, kas buvo jo tėvas, neįmanoma.
    Tiesioginė giminės linija
    Tiesiogine vadinama prezidento A. Smetonos tėvo, senelio, prosenelio linija ir jų broliai bei seserys.
    . (P1) Laurenijus (~1695 – ?) buvo vedęs Kotryną Namikaitę (?). Žinomi penki jų vaikai: (1.1.) Andrius (1718 11 20 Raguva
    Nurodoma bažnyčia, kurioje buvo registruotas gimimas, mirtis ar santuoka.
    – ?), (1.2.) Jonas (1721 05 31 Raguva – ?), (1.3.) Ona (1724 07 19 Raguva – ?), (1.4.) Jurgis (1727 05 30 Raguva – ?) ir (1.5.) Elena (1731 05 28 Raguva – ?).
    Tiesioginė giminės linija. (1.4.) Jurgis buvo vedęs Oną Gružaitę (?) ir su ja turėjo vaikų: (1.4.1.) Baltramiejų (1753 08 20 Raguva – ?), (1.4.2.) Joną (1756 06 13 Taujėnai – ?), (1.4.3.) Jurgį (1760 04 07 Taujėnai – 1819 01 08 Vadokliai), (1.4.4.) Laurentijų (1763 08 14 Taujėnai – ?). Jono likimas iš metrikų nežinomas, o kiti sūnus užaugę vedė.
     
  7. Šalutinė giminės linija
    Šalutine vadinama prezidento A. Smetonos tėvo, senelio, prosenelio brolių vaikų linija.
    . (1.4.) Jurgio ir Onos Gružaitės sūnus (1.4.3.) Jurgis vedė Kotryną Pociūnaitę (~1863–1803 12 20 Taujėnai), kuri mirė sulaukusi 40 metų. Antrą kartą Jurgis vedė 1805 02 12 Vadokliuose Eleną Pociūnaitę (~1774–1854 01 28 Taujėnai). Jurgis iš viso turėjo aštuonis vaikus: (1.4.3.1.) Sofiją (1788 05 11 Taujėnai – ?), dvynius (1.4.3.2.) Petrą (1795 01 14 Taujėnai – 1795 12 18 Taujėnai) ir (1.4.3.3.) Joną (1795 01 14 Taujėnai – ?), (1.4.3.4.) Kristiną Magdaleną (1798 06 08 Taujėnai – ?), (1.4.3.5.) Sofiją Kotryną (1806 05 26 Taujėnai – ?), (1.4.3.6.) Teresę (1807 07 17 Taujėnai – ?), (1.4.3.7.) Marijoną Apoloniją (1810 06 30 Taujėnai – ?), (1.4.3.8.) Kotryną (1819 07 30 Taujėnai – ?). Vienas iš dvynių, Petras, mirė kūdikystėje.
    02.png
    Šalutinė giminės linija.
    Kitas (1.4.) Jurgio ir Onos Gružaitės sūnus (1.4.4.) Laurentijus vedė Kotryną Pociūnaitę (?) ir turėjo vaikų: (1.4.4.1.) Andrių (1793 11 14 Taujėnai – 1799 01 19 Taujėnai), (1.4.4.2.) Stanislovą Petrą (1797 05 12 Taujėnai – ?), (1.4.4.3.) Marijoną Kristiną (1802 07 01 Taujėnai – ?), (1.4.4.4.) Kazimierą Joną (1805 02 15 Taujėnai – 1848 07 28 Taujėnai).
    03.png
     
  8. Šalutinė giminės linija. (1.4.4.) Laurentijaus ir Kotrynos Pociūnaitės sūnus (1.4.4.4.) Kazimieras Jonas 1830 11 09 Vadokliuose vedė Evą Mykolaitytę (~1810–1870 07 23 Taujėnai). Jie turėjo du vaikus: (1.4.4.4.1.) Mykolą (1835 01 01 Vadokliai
    Metrikoje klaidingai nurodyta motinos pavardė.
    – ?) ir (1.4.4.4.2.) Andrių (1839 12 17 Taujėnai – ?). Nėra metrikų, liudijančių apie vaikų mirtis ar santuokas užaugus, ir sprendžiant iš to, kad Kazimiero ir Evos mirties metrikose parašyta, kad jie vaikų nepaliko, Mykolas ir Andrius turėjo anksti mirti. Pats Kazimieras mirė 42 metų, kai jį nutrenkė žaibas, Eva – būdama 60 metų nuo karštinės.
    04.png
    Tiesioginė giminės linija. Vyriausias (1.4.) Jurgio ir Onos Gružaitės sūnus (1.4.1.) Baltramiejus 1774 11 15 Traupyje vedė Dorotą Žudžiūtę (?), žinomi trys jų vaikai: (1.4.1.1.) Jonas (1780 01 02 Taujėnai – 1831 06 25 Vadokliai), (1.4.1.2.) Petras (1782 06 18 Taujėnai?), (1.4.1.3.) Teresė (1784 07 13 Taujėnai – ?). Kaip susiklostė pastarųjų dviejų gyvenimas, metrikos neatskleidžia.
    Tiesioginė giminės linija. Vyriausias (1.4.1.) Baltramiejaus ir Dorotos Žudžiūtės sūnus (1.4.1.1.) Jonas 1803 02 01 Vadokliuose vedė Dorotą Bujokaitę
    Santuokos metrikoje nurodyta pavardė Kulovienė – Dorota tekėjo antrą kartą.
    ~1778 – 1838 04 20 Vadokliai) ir jie turėjo aštuonis vaikus: (1.4.1.1.1.) Teresę (1804…
    Metrika yra išblukusi ir sunkiai įskaitoma.
    09 Raguva – ?), (1.4.1.1.2.) Oną (1807 05 20 Raguva – ?), (1.4.1.1.3.) Kazimierą (1810 02 10 Taujėnai – 1867 01 30 Vadokliai), (1.4.1.1.4.) Antaną (1812 05 19 Taujėnai – 1883 01 06 Vadokliai), (1.4.1.1.5.) Motiejų (1815 01 16 Vadokliai – 1879 01 21 Vadokliai), (1.4.1.1.6.) Simoną (1817 10 26 Taujėnai – 1876 02 20 Vadokliai), (1.4.1.1.7.) Joną Tomą (1822 11 02 Raguva – ?), (1.4.1.1.8.) Kotryną (?)
    Žinoma tik iš Jono mirties metrikos.
    . Keturi jų vaikai – Kazimieras, Antanas, Motiejus ir Simonas – toliau gyveno gimtuosiuose kraštuose, čia gimė ir užaugo jų atžalos.
     
  9. Kiek užbėgant už akių tenka kelti klausimą dėl Kazimiero – prezidento A. Smetonos senelio – tėvo vardo. S. Abromavičiaus straipsnyje, pasiremiant vienos iš Smetonų giminės atstovių atsiminimais, rašoma:
    Gana paini sakinių konstrukcija greičiausiai paskatino klaidingą mintį, dabar neretai iškylančią internetinėje erdvėje (pvz., tinklalapyje Geni.com), jog Kazimiero tėvas buvo Tamošius (Tomas). Tomas Smetona ir jo žmona Kristina Pociūnaitė yra realūs žmonės, tačiau klaidingai priskirti šiai giminės atšakai (apie tai bus rašoma vėliau). K. Gasparavičius, sudarinėdamas A. Smetonos giminės medį, yra radęs įrašą, kad 1810 m. vasario 10 d. gimė ir Taujėnuose buvo pakrikštytas Kazimieras, Jono Smetonos ir Dorotos Bujokaitės sūnus. Šio konkretaus įrašo dabar Taujėnų metrikose rasti nepavyko, bet atsižvelgiant į tai, kad visais kitais atvejais K. Gasparavičiaus išrašytų metrikų atkarpos ir dabar LVIA prieinamų metrikų įrašai sutampa, nėra abejonės, kad mokslininko pateikti duomenys yra teisingi. Be to, yra aptiktos abiejų Kazimiero Smetonos santuokų metrikos
    Žr. Ukmergės dekanato RKB metrikos iki 1865 m., saug. vnt. 686, 800.
    , kur nurodomi ir jaunojo tėvai – Jonas Smetona ir Dorota Bujokaitė.
     
  10. Tiesioginė giminės linija. (1.4.1.1.) Jono ir Dorotos Bujokaitės sūnus (1.4.1.1.3.) Kazimieras buvo vedęs du kartus: 1831 10 25 Vadokliuose Kotryną Baltakaitę (~1805–1835 12 18 Vadokliai), o jai mirus 30-ies metų, 1836 01 25 Vadokliuose vedė Marijoną Krikštaponaitę (~1812–1874 12 19 Vadokliai). Iš viso Kazimieras Smetona turėjo devynis vaikus: (1.4.1.1.3.1.) Joną (1832 09 09 Vadokliai – 1886 10 17 Šilai), (1.4.1.1.3.2.) Kotryną (1834 09 13 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.3.) Oną (1838 03 18 Vadokliai – 1838 08 17 Vadokliai), (1.4.1.1.3.4.) Kristiną (1839 07 21 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.5.) Teresę (1842 02 20 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.6.) Mykolą (1844 09 22 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.3.7.) Justiną (1847 05 27 Šilai – 1897 10 29 Vadokliai), (1.4.1.1.3.8.) Oną (1850 07 12 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.3.9.) Jurgį (1853 04 26 Šilai – ?). Pirmoji Ona mirė kūdikystėje, Justinas, taip ir nevedęs, 50-ies metų. Kotrynos, Kristinos, Teresės, Mykolo ir Onos likimai iš metrikų nežinomi. Atkreiptinas dėmesys, kad ir A. Eidintas
    Žr. Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona, p. 12.
    , ir K. Binkis
    Žr. Kazys Binkis, Antanas Smetona 1874–1934, p. 8.
    nurodo, kad Kazimieras Smetona turėjo tik septynis vaikus: tris dukras ir keturis sūnus. K. Gasparavičius, sudarinėdamas medį, iš pradžių buvo surašęs tik penkis vaikus, vėliau įrašą papildė dar dviem vardais. Tikriausiai dar kūdikystėje mirusi Ona (gimimo metrika saugoma LVIA 669.1.23.; mirties metrika – 669.1.857.) nebuvo minima užrašinėjant biografijas. Jos bendravardės, kurios mirties metrikos nerasta (gimimo metrika 669.1.1133.), likimas, matyt, buvo toks pat.
     
  11. Tiesioginė giminės linija. (1.4.1.1.3.) Kazimiero ir Kotrynos Baltakaitės sūnus (1.4.1.1.3.1.) Jonas 1859 11 22 Traupyje vedė Julijoną Kartanaitę (1838 10 24 Šilai – 1905 08 16 Šilai) ir turėjo vaikų: (1.4.1.1.3.1.1.) Igną (1860 09 10 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.2.) Motiejų (1863 04 05 Raguva – ?), (1.4.1.1.3.1.3.) Joną (~1864–1865 12 18 Vadokliai), (1.4.1.1.3.1.4.) Liudviką (1865 10 15 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.5.) Marijoną (1866 12 30 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.6.) Juozą (1869 05 25 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.7.) Mortą (1871 12 13 Traupis – ?), (1.4.1.1.3.1.8.) Antaną (1874 07 28
    Datos pateikiamos pagal Julijaus kalendorių. Pagal Grigaliaus kalendorių A. Smetona yra gimęs rugpjūčio 10 dieną.
    Šilai – 1944 01 09), (1.4.1.1.3.1.9.) Julijoną (1878 06 28 Vadokliai – ?). Paprastai nurodoma, kad A. Smetona „buvo šeštasis vaikas, po jo gimė dar dukra Julija“
    Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona, p. 12.
    , jog, be jo, tėvai dar turėjo: Igną, Motiejų, Marę, Juozą, Mortą, Julytę
    Žr. Kazys Binkis, Antanas Smetona 1874–1934, p. 13.
    , tą patį yra pažymėjęs ir K. Gasparavičius. Vėlgi nutylima apie dar du Jono ir Julijonos vaikus. Vadoklių bažnyčios mirties metrikose yra įrašas
    Žr. Ukmergės dekanato RKB metrikos nuo 1865 m., saug. vnt. 3.
    , jog 1965 m. gruodžio 18 d. Užulėnyje mirė vienerių metų Jonas, nurodyti tėvai Jonas Smetona ir Julijona Kartanaitė. Šilų bažnyčios metrikose
    Žr. ten pat, saug. vnt. 1.
    yra užrašytas Liudvikas, gimęs 1965 m. spalio 15 d. Užulėnyje. Nei Jonas, kuris, kaip tikrai žinoma, anksti mirė, nei Liudvikas nėra minimi A. Smetonos biografijose.
    Tirtose metrikose dar rasta duomenų apie vyriausiąjį A. Smetonos brolį Igną. Užrašyta, jog 1901 02 06 Vadokliuose jis vedė Marijoną Kadžytę (~1877 – ?), minimi jų vaikai: (1.4.1.1.3.1.1.1.) Teodora (1901 12 02 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.1.2.) Genovaitė (1907 03 17 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.1.3.) Jonas (1908 08 24 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.1.4.) Leonarda (1910 07 11 Siesikai – ?), (1.4.1.1.3.1.1.5.) Veronika (1912 04 01 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.1.1.6.) Ona (1913 06 19 Šilai – ?).
     
  12. Kaip minėta, dėl asmeninių duomenų apsaugos vėlesnių įrašų kol kas gauti neįmanoma, bet iš 1997 m. išėjusios nedidelės knygos Palūžę sparnai sužinomas dar vienas artimas A. Smetonos giminaitis, vieno iš brolių sūnus – Kazys Smetona, gimęs 1915 m. balandžio 27 d. Užulėnio kaime. 1935 m. jis įstojo į Karo aviacijos mokyklą. Deja, po trejų metų nukritus lėktuvui žuvo.
    Šalutinė giminės linija. A. Smetonos senelio (1.4.1.1.3.) Kazimiero ir jo antros žmonos Marijonos Krikštaponaitės sūnus (1.4.1.1.3.9.) Jurgis, prezidento dėdė, 1882 11 21 Traupyje vedė Marijoną Dailydėnaitę (~1857 – ?) ir turėjo septynis vaikus: (1.4.1.1.3.9.1.) Petrą (1883 11 03 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.3.9.2.) Evą (1885 10 04 Šilai – 1886 05 05 Šilai
    Mirties metrikoje nurodyta Elena.
    ), (1.4.1.1.3.9.3.) Vladislovą (1887 03 29 Šilai – ?), (1.4.1.1.3.9.4.) Eleną (1889 06 01 Šilai – 1902 09 21 Šilai
    Mirties metrikoje nurodytas amžius – 2 metai. Jeigu tai ta pati Elena, jai turėjo būti 13 metų.
    ), dvynius (1.4.1.1.3.9.5.) Igną (1892 03 05 Šilai – 1893 06 11 Šilai) ir (1.4.1.1.3.9.6.) Mortą (1892 03 05 Šilai – 1893 10 13 Šilai), (1.4.1.1.3.9.7.) Oną (1895 12 11 Vadokliai – ?). Vaikystėje mirė dvyniai Ignas ir Morta, Eva ir Elena.
    05.png
    Prezidento senelis Kazimieras buvo trečias vaikas šeimoje ir turėjo kelis brolius, kurių gausūs palikuonys sėsliai gyveno tose pačiose apylinkėse. Verta pateikti ir jų tolimesnę genealogiją, kad atsiskleistų Lėno / Užulėnio Smetonų giminystė.
     
  13. Šalutinė giminės linija. (1.4.1.1.) Jono ir Dorotos Bujokaitės sūnus (1.4.1.1.4.) Antanas, A. Smetonos senelio Kazimiero brolis, 1838 11 13 Traupyje vedė Agotą Mikėnaitę (~1813–1883 01 29 Vadokliai). Jie turėjo vienuolika vaikų: (1.4.1.1.4.1.) Oną (1839 10 26 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.2.) Baltramiejų (1841 10 29 Šilai – 1901 11 28 Šilai), (1.4.1.1.4.3.) Konstanciją
    Gimimo metrikoje nurodyta Kotryna, mirties – Konstancija. Kadangi vėliau gimęs vaikas pavadinamas Kotryna, daroma prielaida, kad iš tikrųjų pirmuoju atveju gimimo metrikoje turėjo būti įrašyta Konstancija ir mirties metrikoje klaidos nėra. Be abejo, kartais vėliau gimęs vaikas būdavo pavadinamas mirusiojo vardu. Tokiu atveju klaida būtų padaryta mirties metrikoje ir 1843 m. gimusi mergaitė taip pat buvo Kotryna.
    (1843 09 19 Šilai – 1845 08 24 Vadokliai), (1.4.1.1.4.4.) Simoną (1846 03 12 Šilai – 1899 04 21 Vadokliai), (1.4.1.1.4.5.) Kotryną (1848 02 22 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.6.) Kristiną (1849 04 22 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.7.) Teresę (1851 02 03 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.8.) Kazimierą (1853 03 08 Šilai – 1885 11 15 Vadokliai), (1.4.1.1.4.9.) Juozą (1857 07 10 Šilai – 1860 08 14 Vadokliai), (1.4.1.1.4.10.) Joną (1859 12 10 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.11.) Barborą (1863 02 10 Vadokliai – ?). Simonas 1880 10 27 Vadokliuose vedė Mortą Mikėnaitę (~1857 – ?), mirė sulaukęs 53 metų. Konstancija mirė beveik dvejų, Juozas – trejų metukų. Apie Oną, Kotryną, Kristiną, Teresę, Barborą iš metrikų nieko daugiau nesužinoma.
    06.png
     
  14. Šalutinė giminės linija. (1.4.1.1.4.) Antano ir Agotos Mikėnaitės sūnus (1.4.1.1.4.2.) Baltramiejus 1869 10 19 Vadokliuose vedė Kotryną Mikėnaitę (~1851 – ?), turėjo vaikų: dvynius (1.4.1.1.4.2.1.) Juozą (1871 06 16 Traupis – ?) ir (1.4.1.1.4.2.2.) Andrių (1871 06 16 Traupis – 1871 07 01 Vadokliai), (1.4.1.1.4.2.3.) Oną (1874 07 28 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.2.4.) Rožę (1876 09 15 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.2.5.) Evą (1878 07 05 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.4.2.6.) Motiejų (1881 07 07 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.4.2.7.) Agotą (1883 08 01 Šilai – ?). Juozas 1912 10 14 Vadokliuose vedė Kotryną Misiukaitę (~1883 – ?), turėjo sūnų (1.4.1.1.4.2.1.1.) Alfonsą (1913 09 24 Vadokliai – ?). Juozo dvynys Andrius mirė kelių savaičių. Agota 1912 02 05 ištekėjo už Karolio Pociūno. Kitų vaikų likimai nežinomi.
    07.png
    Šalutinė giminės linija. (1.4.1.1.4.) Antano ir Agotos Mikėnaitės sūnus (1.4.1.1.4.8.) Kazimieras 1882 11 07 Traupyje vedė Marijoną Bujokaitę (~1862 – ?), turėjo tik dukterį (1.4.1.1.4.8.1.) Mortą (1884 10 17 Vadokliai – ?), nes 1885 11 15 žuvo užvirtus medžiui.
    08.png
     
  15. Šalutinė giminės linija. (1.4.1.1.4.) Antano ir Agotos Mikėnaitės sūnus (1.4.1.1.4.10.) Jonas 1888 02 09 Vadokliuose vedė Julijoną Mikėnaitę (~1863 – ?), jų vaikai: (1.4.1.1.4.10.1.) Antanas (1888 07 05 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.4.10.2.) Ignas (1890 11 01 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.10.3.) Jeronimas (1893 05 20 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.4.10.4.) Jonas (1895 08 29 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.10.5.) Ona (1898 04 12 Šilai – ?), (1.4.1.1.4.10.6.) Simonas (1900 10 01 Šilai – 1900 10 20 Šilai).
    09.png
    Šalutinė giminės linija. Kitas A. Smetonos senelio brolis (1.4.1.1.6.) Simonas 1851 11 11 Vadokliuose vedė Kotryną Žyžaitę (~1829–1889 01 07 Šilai). Jie turėjo septynis vaikus: (1.4.1.1.6.1.) Kristiną (1858 03 04 Šilai – ?), (1.4.1.1.6.2.) Evą (1860 12 28 Šilai – ?), (1.4.1.1.6.3.) Joną (1862 07 15 Šilai – 1863 04 24 Vadokliai), (1.4.1.1.6.4.) Oną (1864 10 11 Vadokliai – 1869 02 27 Vadokliai), (1.4.1.1.6.5.) Motiejų (1868 08 06 Šilai – ?), (1.4.1.1.6.6.) Kotryną (1870 05 06 Traupis – ?), (1.4.1.1.6.7.) Simoną (~1867–1869 03 22 Vadokliai). Jonas mirė kūdikystėje nuo krupo, ketverių metų Ona ‒ nuo raupų, Simonas mirė taip pat nuo raupų. Kitų vaikų likimai nežinomi. Pats Simonas Smetona mirė nuo plaučių uždegimo būdamas 59 metų, jo žmona Kotryna – nuo karštinės.
    10.png
     
  16. Šalutinė giminės linija. Dar vienas A. Smetonos senelio Kazimiero brolis (1.4.1.1.5.) Motiejus 1847 10 12 Vadokliuose vedė Marijoną Janiukštytę (~1827 – ?), jie turėjo devynis vaikus: (1.4.1.1.5.1.) Evą (1848 09 07 Šilai – 1848 10 12 Vadokliai), (1.4.1.1.5.2.) Joną (1850 04 01 Šilai – 1852 06 25 Vadokliai), (1.4.1.1.5.3.) Mykolą (1852 07 27 Šilai – 1894 05 09 Vadokliai), (1.4.1.1.5.4.) Kotryną (1854 12 08 Šilai – ?), (1.4.1.1.5.5.) Tomą (1857 07 15 Šilai – 1859 06 30 Šilai), (1.4.1.1.5.6.) Adomą (1860 02 11 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.7.) Mortą (1862 08 06 Šilai – ?), (1.4.1.1.5.8.) Mariją
    Žinoma iš Motiejaus mirties metrikos.
    (?), (1.4.1.1.5.9.) Motiejų (1866 01 01 Šilai – ?). Eva mirė kelių savaičių nuo stafilokoko, Jonas – nuo kosulio, Tomas, būdamas beveik dvejų metų, – nuo dusulio. Adomas vedė Oną Kizytę (?) ir jiems gimė vaikai: (1.4.1.1.5.6.1.) Petronina (1891 01 01 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.6.2.) Vladislovas (1893 05 27 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.6.3.) Jeronimas (~1895–1896 02 24 Šilai) ir (1.4.1.1.5.6.4.) Juozas (1897 10 15 Šilai – 1901 10 28 Šilai). Mykolas 1881 02 09 Vadokliuose vedė Kristiną Pociūnaitę (~1860–?) ir jie turėjo vaikų: (1.4.1.1.5.3.1.) Marijoną (1882 08 18 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.3.2.) Salomėją (1884 09 29 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.3.3.) Joną (1887 01 19 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.3.4.) Petrą (1889 06 20 Vadokliai – ?), (1.4.1.1.5.3.5.) Eleonorą (1892 03 04 Šilai – ?), (1.4.1.1.5.3.6.) Mortą (1894 10 06 Šilai – ?). Salomėja 1907 05 12 ištekėjo už Baltramiejaus Pranaičio, o Eleonora 1916 02 15 – už Igno Smetonos ir dvi Smetonų giminės atšakos susiliejo į vieną. Igno atšaka bus pateikta vėliau.
    11.png
     
  17. G. Akelaitienė savo straipsnyje mini, kad medžio eskize kai kur dedami klaustukai rodytų, jog vietomis duomenys siejami tik hipotetiškai
    Žr. Gražina Akelaitienė, „Prezidento Antano Smetonos jubiliejiniai metai: žvilgsnis į rankraštinį genealoginio medžio eskizą“, p. 22.
    . Perskaičius K. Gasparavičiaus metrikų nuorašus galima daryti išvadą, kad eskizą jis iš pradžių padarė dar nematęs visų Taujėnų metrikų, kurias, matyt, išanalizavo kiek vėliau. Tą byloja ir prie vardų užrašytos preliminarios gimimo datos, klausimai, kurie vėliau buvo perbraukti užrašant jau paliudytą informaciją. Po tyrimo paaiškėjo, kad nuo (P1) Laurentijaus iki prezidento A. Smetonos linijos gali būti brėžiamos tvirtai, nes metrikos patvirtina jų tikslumą. Atsekti giminės liniją iki (P1) Laurentijaus iš padrikų įrašų metrikose išties neįmanoma, galima tik spėti, kas buvo jo tėvai. Taigi, pradinis K. Gasparavičiaus eskizas (žr. 2 pav.) tik pildomas ir mažai koreguotinas (žr. 3 pav.). Daugiausia tikslinamos mirties ir santuokos datos, kai kurie faktai (pavyzdžiui, kiek santuokų yra turėjęs giminės atstovas) ir vaikų skaičius.
     
  18. 2 pav. K. Gasparavičiaus sudarytas A. Smetonos genealoginis medis
    12.png
     
  19. 3 pav. A. Smetonos genealoginis medis
    13.png