Straipsnis Prezidentas A. Smetona, Lėno ir Užulėnio Smetonos: genealoginė apžvalga

  1. Antroji Smetonų atšaka

    Su gausia (P1) Laurentijaus atšaka susilieja kita Lėno / Užulėnio giminė, kai pastarosios atstovas Ignas 1916 m. vedė Eleonorą Smetonaitę. Šioji giminė ne tokia įspūdinga savo ankstyvais paliudijimais, tačiau jos atstovų skaičius nemenkesnis. Seniausias žinomas ir rašytiniais šaltiniais patvirtintas giminės atstovas iš Igno pusės – (P2) Motiejus Smetona (~1801–1880 05 23 Šilai). Vis dėlto hipotetiškai P1 ir P2 turėtų būti susiję giminystės ryšiais, tą rodo ne tik pavardė, bet ir žmonių prisiminimai. Pastaruosius pavadinti visiškai klaidingais negalima – paprasčiausiai pasakojimai dažniausia nepasižymi chronologiniu tikslumu ir juos reikia tikrinti jau atsižvelgiant į dokumentus.
    Daug klausimų kelia 2010 m. anykštėnų tinklalapyje pateikta informacija:
    Vėlgi iškyla Tamošius Smetona, tik šįkart kaip Jono Smetonos jaunesnysis brolis. Jau minėta, kad Kazimieras turėjo devynis vaikus: Jonas buvo vyriausias, jaunesni sūnūs buvo Mykolas, Justinas ir Jurgis
    Žr. Alfonsas Eidintas, Antanas Smetona, p. 12; Kazys Binkis, Antanas Smetona 1874–1934, p. 8.
    , todėl būtent šis giminystės ryšys kelia abejonių. Toliau rašoma:
    Taigi, grįžtant prie Tomo Smetonos pabrėžtina, kad nors jo nurodytas giminystės ryšys su A. Smetona nėra teisingas, toks žmogus metrikose yra paliudytas, ir tarp jo gausių vaikų yra ir Motiejus, kuriam 1896 m. gimė sūnus Kazimieras – partizano Eligijaus Smetonos tėvas. Toliau pateikiami J. Buroko žodžiai tik pagrindžia metrikų duomenis: kitas giminės atstovas buvo E. Smetonos dėdė Baltrus (Baltramiejus), kurio vyriausiasis sūnus buvo 1913 m. gimęs Alfonsas Smetona, žinomas Žygaudo, Vyčio apygardos vado, vardu
    Žr. ten pat.
    .
     
  2. Dabar tikslinga pateikti tikslius metrikų duomenis. Jau minėta, kad seniausias žinomas ir rašytiniais šaltiniais patvirtintas kitos giminės atšakos atstovas yra (P2) Motiejus Smetona (~1801–1880 05 23 Šilai). Informacijos apie jo gimimą nepavyko rasti, bet žinoma, kad 1825 01 18 Vadokliuose jis vedė Oną Kulovaitę (~1791–1869 02 20 Šilai); taip pat žinoma, kad jis mirė 1880 05 23, mirties priežastis – senatvė. Remiantis santuokos ir mirties metrikomis, buvo apskaičiuota apytikslė Motiejaus gimimo data. Pabrėžtina, kad metrikose galimos metų paklaidos, kartais – gana didelės.
    Taigi, (P2) Motiejus ir Ona Kulovaitė turėjo dešimt vaikų: (2.1.) Kotryną (1825 10 18 Vadokliai – ?), (2.2.) Tomą (~1825–1909 08 14 Šilai), (2.3.) Andrių (1828 11 19 Vadokliai – 1894 01 15 Šilai), (2.4.) Stanislovą (1830 11 16 Vadokliai – ?), (2.5.) Marijoną (1832 07 12 Vadokliai – 1832 08 27 Vadokliai), (2.6.) Oną (1833 08 25 Šilai – 1835 01 12 Vadokliai), (2.7.) Motiejų (1835 11 04 Šilai – 1835 11 27 Vadokliai), (2.8.) Simoną (1836 10 25 Šilai – 1860 06 13 Vadokliai), (2.9.) Joną (1839 10 18 Šilai – 1839 10 24 Vadokliai) ir (2.10.) Juozą (1844 05 21 Raguva – 1907 04 09 Šilai). Marijona, Ona, Motiejus, Jonas mirė labai ankstyvame amžiuje, o kiti vaikai užaugo ir sukūrė šeimas.
    Vienas iš (P2) Motiejaus ir Onos Kulovaitės sūnų (2.3.) Andrius 1858 01 26 Vadokliuose vedė Kristiną Miškinytę (~1838 – ?) ir su ja turėjo vaikų: (2.3.1.) Oną (1859 07 25 Vadokliai – 1869 12 07 Šilai), (2.3.2.) Evą (~1862–1869 12 07 Šilai), (2.3.3.) Marijoną (1862 03 15 Vadokliai – 1868 08 28 Vadokliai), (2.3.4.) Kotryną (1868 03 01 Šilai – 1868 09 23 Vadokliai), (2.3.5.) Adomą (1869 10 10 Šilai – ?), (2.3.6.) Kristiną (1872 02 10 Traupis – ?), (2.3.7.) Antaną (1877 11 01 Šilai – ?). Ona ir Eva mirė tą pačią dieną nuo skarlatinos, 7 metų Marijona – nuo krupo, 6 mėnesių Kotryna – nuo stafilokoko. Antanas 1913 06 03 Vadokliuose vedė Barborą Kulovaitę (~1890 – ?). Adomas vedė du kartus: 1909 02 08 Taujėnuose Kazimierą Krikštaponaitę (~1887 – ?) ir 1921 02 06 Vadokliuose Marijoną Miškinytę (~1876 – ?). Žinoma, kad jis turėjo sūnus (2.3.7.1.) Juozą (1910 04 11 Vadokliai – ?) ir (2.3.7.2.) Viačeslavą (1912 12 23 Šilai
    Metrikoje klaidingai nurodyta motinos pavardė.
    – ?).
     
  3. Kitas (P2) Motiejaus ir Onos Kulovaitės sūnus (2.8.) Simonas 1858 11 15 Vadokliuose vedė Oną Dirsytę (~1836 – ?). Jam gimė tik dukros (2.8.1.) Eva (1859 09 23 Šilai – ?) ir (2.8.2.) Marijona (1860 12 18 Šilai – ?), nes būdamas 23 metų, 1860 06 13, Simonas nuskendo upėje.
    Dar vienas (P2) Motiejaus ir Onos Kulovaitės sūnus (2.10.) Juozas pirmą kartą vedė 1868 11 10 Vadokliuose Salomėją Pranaitę (~1850–1888 11 21 Šilai). Jai mirus nuo džiovos, 1889 01 17 Vadokliuose vedė Marijoną Janiukštytę (~1864 – ?). Turėjo dvylika vaikų: (2.10.1.) Simoną (1869 09 14 Šilai – ?), (2.10.2.) Baltramiejų (1871 08 24 Traupis – ?), (2.10.3.) Karoliną (1873 11 06 Šilai – ?), (2.10.4.) Evą (1875 02 08 Šilai – ?), (2.10.5.) Juozą (1878 07 09 Raguva – ?), (2.10.6.) Mykolą (1880 09 06 Vadokliai – ?), (2.10.7.) Petrą (1882 09 09 Vadokliai – ?), (2.10.8.) Oną (1886 12 25 Šilai – ?), (2.10.9.) Joną (1890 06 17 Šilai – ?), (2.10.10.) Kazimierą (1893 03 12 Šilai – 1893 06 10 Šilai), (2.10.11.) Kotryną (1894 05 10 Šilai – ?), (2.10.12.) Eleonorą (1897 07 03 Šilai – ?). Vyriausiasis Juozo ir Salomėjos Pranaitės sūnus Simonas 1899 06 07 Raguvoje vedė Prancišką Ūsaitę (~1879 – ?) ir su ja turėjo vaikų: (2.10.1.1.) Oną (1900 05 10 Raguva – ?), (2.10.1.2.) Juozą (1902 04 04 Traupis – ?), (2.10.1.3.) Marijoną (1904 01 15 Traupis – ?), (2.10.1.4.) Antaną (1905 06 08 Traupis – ?), (2.10.1.5.) Povilą (1908 10 29 Traupis
    Metrikoje klaidingai nurodyta motinos pavardė.
    – ?), (2.10.1.6.) Jurgį (1910 04 16 Šilai – ?), (2.10.1.7.) Petrą (1912 05 01 Traupis – 1912 12 06 Traupis), (2.10.1.8.) Eleną (1913 11 22 Raguva – ?).
    Kitas Juozo ir Salomėjos Pranaitės sūnus (2.10.5.) Juozas 1905 02 21 Traupyje vedė Oną Bujokaitę (~1883 – ?), jiems gimė (2.10.5.1.) Hiacintas (1907 08 24 Šilai – ?), (2.10.5.2.) Emilija (1911 09 29 Šilai – ?) ir (2.10.5.3.) Domicelė (1913 02 25 Šilai – ?).
     
  4. Antrasis (P1) Motiejaus ir Onos Kulovaitės sūnus (2.2.) Tomas buvo vedęs du kartus ir turėjo net keturiolika vaikų. Pirmąją žmoną Kristiną Pociūnaitę
    Su Kristinos pavarde yra neaiškumų: kartais ji užrašoma kaip Pociūnaitė, kartais ‒ kaip Atkočiūnaitė, netgi to paties vaiko gimimo / santuokos metrikose. Remiantis logika (vietovės, krikštatėvių duomenys, vaikų gimimo metai), akivaizdu, kad tai yra ta pati Kristina.
    (~1831 – ?) Tomas Smetona vedė 1851 11 04 Vadokliuose. 1873 02 18, taip pat Vadokliuose, vedė antrą žmoną Agotą Miškinytę (~1848 – ?). Tomui gimė vaikai: (2.2.1.) Jurgis (1853 04 02 Šilai – 1886 09 28 Šilai), (2.2.2.) Ona (1854 09 18 Vadokliai – ?), (2.2.3.) Kotryna (1856 05 04 Šilai – 1857 02 28 Vadokliai), (2.2.4.) Marijona (1858 01 02 Šilai – ?), (2.2.5.) Kristina (1859 11 08 Šilai – 1861 03 06 Šilai), (2.2.6.) Motiejus (1862 02 26 Šilai – ?), (2.2.7.) Kazimieras (1864 02 25 Vadokliai – 1864 04 08 Vadokliai), (2.2.8.) Juozas (1865 03 04 Vadokliai – ?), (2.2.9.) Morta (1867 05 03 Šilai – ?), (2.2.10.) Salomėja (1870 07 15 Traupis – ?), (2.2.11.) Antanas (1872 01 21 Vadokliai – ?), (2.2.12.) Ignas (1876 02 24 Šilai – ?), (2.2.13.) Jonas (1877 06 08 Raguva – 1879 04 23 Vadokliai), (2.2.14.) Baltramiejus (1883 07 17 Šilai – ?). Onos, Marijonos, Mortos, Salomėjos ir Igno likimai nežinomi. Keturi vaikai mirė vaikystėje: Kotryna, Kazimieras, Jonas ir Kristina. Likę vaikai sukūrė šeimas.
    Vyriausias Tomo ir Kristinos Pociūnaitės sūnus (2.2.1.) Jurgis 1883 02 27 Vadokliuose vedė Oną Kielaitę (~1984 – ?). Pats Jurgis mirė 1886 09 28 vos 33 metų nuo širdies nepakankamumo. Paliko tik du sūnus: (2.2.1.1.) Joną (1884 08 20 Vadokliai – ?) ir (2.2.1.2.) Igną (1885 12 05 Vadokliai – ?). Jonas 1911 01 24 Vadokliuose vedė Eleonorą Bujokaitę (~1888 – ?), jiems gimė sūnūs (2.2.1.1.1.) Mykolas (1911 11 04 Vadokliai – 1913 09 25 Šilai), (2.2.1.1.2.) Jonas (1912 11 09 Šilai – 1913 03 06 Šilai) ir (2.2.1.1.3.) Leonas (1913 12 16 Vadokliai – ?). Jurgio ir Onos Kielaitės sūnus Ignas, kaip jau minėta, 1916 02 15 Vadokliuose vedė Eleonorą Smetonaitę.
     
  5. Kitas Tomo ir Kristinos Pociūnaitės sūnus (2.2.8.) Juozas 1888 02 09 Siesikuose vedė Oną Grigaitę (~1869 – ?) ir turėjo vaikų: (2.2.8.1.) Veroniką (1891 05 05 Šilai – 1892 08 28 Šilai
    Metrikoje klaidingai nurodyta motinos pavardė.
    ), (2.2.8.2.) Vladislovą (1893 05 12 Vadokliai – ?), (2.2.8.3.) Juozą (1895 07 03 Šilai – 1896 04 12 Šilai), (2.2.8.4.) Praną (1897 08 23 Vadokliai – ?), (2.2.8.5.) Aleksandrą (1899 11 28 Šilai – 1899 12 07 Šilai), (2.2.8.6.) Romualdą (1900 12 06 Šilai – 1901 02 07 Šilai), (2.2.8.7.) Adomą (1901 12 16 Vadokliai – 1902 08 06 Šilai), (2.2.8.8.) Motiejų (1904 05 01 Šilai – ?), (2.2.8.9.) Eleonorą (~1904–1907 07 21 Šilai). Šeši vaikai mirė vaikystėje: Veronika nuo džiovos, Romualdas nuo skarlatinos, Adomas nuo kokliušo, Eleonora nuo tymų, o Juozo ir Aleksandro mirčių priežastys nežinomos.
    Dar vienas Tomo ir Kristinos Pociūnaitės sūnus (2.2.11.) Antanas 1897 06 09 Traupyje vedė Evą Aliukaitę (~1875 – ?), turėjo vaikų: (2.2.11.1.) Oną (1900 08 20 Traupis – 1902 02 05 Traupis), (2.2.11.2.) Petrą (1903 05 11 Traupis – ?), (2.2.11.3.) Marijoną (1905 01 19 Traupis – ?), (2.2.11.4.) Boleslovą (1907 06 19 Traupis – ?), dvynes (2.2.11.5.) Emiliją (1911 05 15 Traupis – 1913 02 23 Traupis) ir (2.2.11.6.) Sofiją (1911 05 15 Traupis – ?).
     
  6. Šioje vietoje sugrįžkime prie partizanų Eligijaus ir Alfonso. Taigi, vienas iš Tomo ir Kristinos Pociūnaitės sūnų (2.2.6.) Motiejus 1892 05 25 Raguvoje vedė Kotryną Ūsaitę (~1873 – ?) ir su ja turėjo vaikų: (2.2.6.1.) Joną (1894 06 10 Šilai – ?), (2.2.6.2.) Kazimierą (1896 03 04 Šilai – ?), (2.2.6.3.) Agotą (1898 03 20 Šilai – ?) ir (2.2.6.4.) Oną (1902 02 01 Šilai – ?). Kazimieras buvo vedęs du kartus: Veroniką Balčiūnaitę, vėliau – Veroniką Vasiliauskaitę. Nors tiriamo laikotarpio metrikos to neatskleidžia, žinoma, kad pirmojoje santuokoje ir gimė Eligijus Smetona. O Tomo ir jo antrosios žmonos Agotos Miškinytės sūnus (2.2.14.) Baltramiejus 1912 10 03 Šiluose vedė Marijoną Dirsytę (~1891 – ?). Iš metrikų žinoma, kad jie turėjo sūnų Alfonsą (1913 09 15 Šilai – 1950), žuvusį suradus jo bunkerį. Ir nors artima abiejų partizanų giminystė neginčijama, galima suabejoti teiginiu, kad Alfonso „tėvas Baltrus Smetona buvo prezidento Antano Smetonos pusbrolis“. Tas akivaizdžiai matyti palyginus A. Smetonos ir kitos giminės atšakos genealoginius medžius (žr. 3 pav. ir 4 pav.).
    4 pav. Antrosios Smetonų atšakos genealoginis medis
    14.png
     
  7. LKŽ žodžio pusbrolis pateikiamas apibrėžimas skamba: 1 – dėdės ar tetos sūnus; 2 – patėvio ar pamotės sūnus, suvestinis brolis, įbrolis. Kitaip tariant, Baltramiejaus ir A. Smetonos giminystę vargu ar galima įvardyti kaip „pusbroliai“ – kaip matyti iš genealoginių medžių, šios dvi atšakos galėjo susijungti nebent ties (1.4.1.1.) Jonu (1780–1831) ir (P2) Motiejumi (~1801–1880) – bet taip pat mažai tikėtina, kad tose pačiose apylinkėse gyvenantys vienos pavardės atstovai nebūtų susiję giminystės ryšiais. Atsižvelgiant į tai būtina pateikti ir trečiosios Smetonų atšakos genealogiją.

    Kitos Smetonų šeimos

    Trečiosios giminės medis nėra susijęs su dviem pastarosiomis, bent jau to negalima paliudyti remiantis metrikomis. Seniausias šios atšakos atstovas taip pat yra (P3) Motiejus (~1800–1856 02 02 Vadokliai). Žinoma, kad jis 1818 11 10 Vadokliuose vedė Kotryną Janiukštytę (~1794–1860 02 11 Vadokliai). Tai vienas iš pavyzdžių, kai greičiausiai įsivėlusi didelė paklaida nurodant metus. Motiejaus mirties metrikoje nurodyta, kad jis mirė nuo karštinės būdamas 50 metų. Jeigu tai būtų tiesa, gimti jis turėjo 1806 metais. Tokiu atveju santuoka 1818 m. būtų buvusi sudaryta, kai jam tebuvo 12 metų, o tai yra neįmanoma, Taigi, remiantis logika, nurodoma kita gimimo data.
    (P3) Motiejus su Kotryna Janiukštyte turėjo vaikų: (3.1.) Oną (1819 12 06 Vadokliai – ?), (3.2.) Juozapotą (1822 03 15 Vadokliai – ?), (3.3.) Kotryną (1823 06 02 Vadokliai – ?), (3.4.) Jurgį (~1823–1901 05 13 Šilai), (3.5.) Mykolą (~1825–1895 01 01 Šilai), (3.6.) Teresę (1831 06 21 Vadokliai – 1834 04 19 Šilai), (3.7.) Simoną (1836 01 16 Šilai – 1837 12 06 Vadokliai).
     
  8. Vienas iš (P3) Motiejaus ir Kotrynos Janiukštytės sūnų (3.4.) Jurgis vedė Marijoną Ungurytę (~1835–1909 03 20 Šilai) ir jiems gimė vaikai: (3.4.1.) Mykolas (1855 09 10 Šilai – ?), (3.4.2.) Ona (1857 01 04 Šilai – 1857 11 23 Vadokliai), (3.4.3.) Jonas (1858 06 21 Šilai – ?), (3.4.4.) Kazimieras (1860 03 01 Taujėnai – 1860 06 27 Taujėnai), (3.4.5.) Teresė (1861 10 15 Vadokliai – 1907 09 10 Šilai), (3.4.6.) Antanas (~1864–1865 05 27 Vadokliai), (3.4.7.) Kotryna (~1865–1867 09 18 Vadokliai), (3.4.8.) Marijona (1866 04 15 Šilai – ?), (3.4.9.) Baltramiejus (1868 08 20 Šilai – 1870 07 29 Vadokliai), (3.4.10.) Eva (1870 01 27 Traupis – 1870 10 20 Vadokliai), (3.4.11.) Tomas (1871 12 04 Traupis – 1872 04 26 Šilai), (3.4.12.) Karolina (1873 02 24 Traupis – ?), (3.4.13.) Juozas (1875 04 28 Šilai – 1903 02 17 Šilai). Deja, dauguma vaikų mirė kūdikystėje. Vienas iš išgyvenusiųjų, vyriausias Jurgio ir Marijonos Ungurytės sūnus (3.4.1.) Mykolas, 1895 11 07 Raguvoje vedė Salomėją Kizytę (~1876 – ?). Kitas sūnus (3.4.3.) Jonas 1891 08 11 Ukmergėje vedė Agotą Dalinkevičiūtę-Baltėnaitę (~1869 – ?) ir turėjo vaikų: (3.4.3.1.) Joną (1893 10 08 Taujėnai – ?), (3.4.3.2.) Marijoną (~1895–1897 04 03 Taujėnai), (3.4.3.3.) Veroniką (1898 11 20 Taujėnai – 1902 07 25 Taujėnai), (3.4.3.4.) Mykolą (1906 07 03 Taujėnai – 1908 01 26 Taujėnai).
    Dar vienas (P3) Motiejaus ir Kotrynos Janiukštytės sūnus (3.5.) Mykolas 1857 11 24 Raguvoje vedė Teklę Kizytę (~1831–1911 02 23 Vadokliai). Jiems gimė vaikai: (3.5.1.) Marijona (1858 12 20 Šilai – ?), (3.5.2.) Ona (1860 10 02 Vadokliai – ?), (3.5.3.) Teklė (1865 08 06 Šilai – ?), (3.5.4.) Motiejus (~1868 – ?), (3.5.5.) Rožė (1868 04 02 Šilai – 1869 07 26 Vadokliai), (3.5.6.) Salomėja (1870 07 09 Traupis – ?), trynukai (3.5.7.) Jonas (1875 10 25 Šilai – 1879 03 27 Šilai), (3.5.8.) Juozas (1875 10 25 Šilai – ?), (3.5.9.) Žygimantas (1875 10 25 Šilai – ?). Motiejus 1906 05 23 Raguvoje vedė Rožę Gritėnaitę (~1880 – ?) ir turėjo vaikų: (3.5.4.1.) Salomėją (1907 03 06 Vadokliai – ?), (3.5.4.2.) Vladislovą (1908 05 13 Vadokliai – ?), (3.5.4.3.) Eleną (1909 07 08 Vadokliai – ?) ir (3.5.4.4.) Joną (1911 09 01 Vadokliai – ?).
     
  9. Tikėtina, kad pastarosios giminės protoplastas (P3) Motiejus yra (P2) Motiejaus pusbrolis, nes jie yra panašaus amžiaus, be to, (P3) Motiejus minimas kaip kai kurių (P2) Motiejaus vaikų krikštatėvis, kaip liudytojas per vestuves. Kas buvo (P2) Motiejaus tėvai, nežinoma, nes jo 1825 m. santuokos metrikoje tėvai neįrašyti, o gimimų įrašų tuo metu su Motiejaus vardu apskritai nerasta. Tas pat pasakytina ir apie kitą (P3) Motiejų. Jau minėta, kad prezidento giminės atšaka su antrąja Smetonų atšaka galėjo susilieti ties (1.4.1.1.) Jonu (1780–1831) ir (P2) Motiejumi (~1801–1880): tikėtina, kad šie žmonės buvo broliai arba pusbroliai (ypač turint omenyje, kad P2 medžio atstovas vadinamas prezidento pusbroliu). (1.4.1.1.) Jono protėviai yra paliudyti Taujėnuose / Raguvoje ir lengvai atsekami, gali būti, kad vieno arba net abiejų Motiejų tėvai yra (1.4.1.1.) Jono tėvo Baltramiejaus broliai: Jonas, Jurgis arba Laurentijus. Pastarųjų dviejų vaikų metrikos yra rastos, todėl arba abiejų Motiejų gimimo metrikos yra dingusios, arba vieno iš jų tėvas yra (1.4.2.) Jonas (apie kurį nieko nežinoma), arba jie nėra tiesioginiai (P1) Laurentijaus palikuonys, tik su juo kaip nors susiję. Žinoma, kad (P1) Laurentijaus tėvas galėjo būti Danielius, Stanislovas arba Andrius, o broliai – Tomas (žmona Dorota), Mykolas (žmona Sofija) ar net Jurgis (žmona Dorota) ir Stanislovas (žmona Kotryna), todėl (P2) ir (P3) Motiejai gali būti pastarųjų keturių vyrų vaikai.
    Kitų porų – Kazimiero
    Iš Kazimiero mirties 1911 m. metrikos žinoma, kad jis yra Motiejaus sūnus, mirė 95 metų. Gimti, sprendžiant iš tos pačios metrikos, jis turėjo apie 1816 m. – tik porą metų anksčiau nei Motiejaus ir Kotrynos Janiukštytės santuoka. Be abejo, metrikose nurodomas amžius retai kada būna tikslus ir galbūt Kazimieras gimė apie 1820–1821 m. – tarp Motiejaus ir Kotrynos Janiukštytės vaikų Onos (1819 m.) ir Juozapotos (1822 m.).
    ir Barboros Kotlerytės, Mykolo ir Agotos Pranaitės – vaikų metrikos, jų pačių mirties metrikos rodo, kad žmonės sėsliai gyveno Lėno / Užulėnio apylinkėse. Deja, išsiaiškinti, iš kurios giminės yra Kazimieras ir Mykolas, nepavyko. Yra ir pavienių porų paminėjimo atvejų.
     
  10. Apibendrinimas

    Tirtose Ukmergės dekanato metrikose yra nemažai Smetonų įrašų, ir toli gražu ne visi jie yra artimi prezidento A. Smetonos giminės, bet vienokį ar kitokį giminystės ryšį nurodo jau vien ta pati pavardė. Tyrimus kiek apsunkino vardų ir netgi moterų, kurias vesdavo Smetonos, pavardžių pasikartojimas. Vis dėlto šis straipsnis turėtų padėti žmonėms, šios giminės atstovams, gauti tikslios ir rašytiniais šaltiniais paremtos informacijos. Ją atsekti ypač lengva iki 1830 m., kai net santuokų metrikose nurodomi jaunųjų tėvai. Mirties metrikos taip pat suteikia daug žinių – nurodomas ne tik mirusiojo amžius (neretai su paklaida), bet ir sutuoktinių vardai, kai kurių vaikų vardai, todėl remiantis logika ir laikantis chronologijos galima nubrėžti itin patikimą šeimos genealogiją. Būtent tą ir padarė K. Gasparavičius, nupiešęs prezidento A. Smetonos tiesioginės giminės medį. Šiuo straipsniu siekta priskirti šį darbą tikrajam jo autoriui.
     
  11. Šaltiniai ir literatūra

     
  12. President Antanas Smetona and the Smetona of Lėnas and Užulėnis: A Genealogical Overview

    • Bibliographic Description: Marius Smetona1), Anželika Smetonienė2), „Prezidentas A. Smetona, Lėno ir Užulėnio Smetonos: genealoginė apžvalga“, @eitis (lt), 2017, t. 861, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Marius Smetona, Anželika Smetonienė, „Prezidentas A. Smetona, Lėno ir Užulėnio Smetonos: genealoginė apžvalga“, Lituanistica, 2016, t. 62, nr. 2(104), p. 91–109, ISSN 0235-716X.
    • Institutional Affiliation: 1) Vilniaus universitetas, 2) Lietuvių kalbos institutas.
    Summary: Almost twenty years ago, some loose pages of a manuscript were found in the library of the Institute of the Lithuanian language. It was a transcript of seventeenth–nineteenth-century registers of births, marriages, and deaths of Roman Catholic churches. The family name of Smetona was recurrent on many of those pages. Among the notes, there was also President Antanas Smetona’s family tree drawn by hand by an unknown author. A few decades have passed from the day when the transcripts of the registers were found. The authors of this paper decided to examine the reliability of the transcripts and the family tree of the Smetona family found among them. First of all, the copies of the manuscript from the Institute of the Lithuanian language were compared against the registers in the Lithuanian State Historical Archive. After reliability of the transcripts was assured, a search for more manuscripts and transcripts of registers was carried out at the Institute of the Lithuanian language and it yielded results. In addition, the anonymous author of the family tree of President Smetona was determined: it was drawn by Kazimieras Gasparavičius (1908–1983), a Lithuanian linguist. Most likely he was the first to produce President Smetona’s family tree that was based on a reliable source of information – the registers, and not on reminiscences.

    In recent years, unverified and not fully reliable information about the family of the first president of the Republic of Lithuania has been spreading on the internet where the names are distorted and wrong dates are given. This is because the said information is derived from stories and reminiscences. However, it is written sources that are the most reliable way to check the genealogy of one’s family. In this paper, all facts are based on registers of births, marriages, and deaths of Roman Catholic churches and can help the members of this particular family in obtaining precise information on the family history.

    Keywords: genealogy, registers, president, Antanas Smetona.