Studija Kalendorinių švenčių diskursas sovietinėje Lietuvos periodikoje 1945–1990 metais

Beje, ateinantys nauji metai buvo primenami dar jų išvakarėse Žr. „Kol laikrodis nepaskelbė naujųjų“, „Metai palieka pėdsakus“, Tiesa, 1965 m. gruodžio 31 d.; „Senuosius palydint“, Tiesa, 1970 m. gruodžio 31 d. . Prasidėjus naujiems metams, spaudoje retkarčiais buvo pristatomos numatomos gairės ateinantiems metams. Jos dažniausia buvo nukreiptos į didesnio darbo efektyvumo planavimą, raginimą sėkmingai užbaigti vieną ar kitą penkmetį Žr. „Pradėjome devintojo penkmečio baigiamuosius“, Tiesa, 1975 m. sausio 3 d. . Raginta dirbti daugiau, geriau, efektyviau, nuolat kalbama apie socialistinį lenktyniavimą.

Tiek ankstesniu sovietiniu laikotarpiu, tiek ir šiuo spaudoje buvo išskiriama vasario 23-ioji. Dienos numeriuose dažniausiai publikuojamas šūkis „Šiandien Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno diena“ Tiesa, 1965 m. vasario 23 d.; 1975 m. vasario 23 d. ir kt. , bet palaipsniui straipsnelių, aprašančių sovietų armiją, publikuojama šiek tiek mažiau, pvz., „Paminėjo Tarybinės armijos dieną“, „Pagerbė mirusių karių atminimą“ Tiesa, 1985 m. vasario 23 d. ir pan.

 

Iš kitų dienų aiškiai išsiskyrė kovo 8-oji. Dienraštyje virš jo pavadinimo, paantraštėse buvo skelbiami atitinkami lozungai („Rytoj – tarptautinė moters diena“, „Garbė ir šlovė komunizmo statytojoms, karštoms kovotojoms už taiką, už žmonių laimę“ ir t. t. Žr. Tiesa, 1965 m. kovo 7 d. ), vėliau ir lozungai-sveikinimai Žr. „Su švente, brangiosios draugės!“ Tiesa, 1970 m. kovo 8 d.; „Su tarptautine moters diena, brangiosios draugės!“ Tiesa, 1978 m. kovo 8 d. , publikuojama moters ir vaiko nuotrauka, TSKP CK kreipimasis į tarybines moteris Tarptautinės moters dienos – kovo aštuntosios proga, įvairūs straipsniai, skirti įvairiose sferose pasižymėjusioms moterims Žr. B. Boreišienė, „Motina – visuomenės veikėja – aktyvi komunizmo statytoja“, Tiesa, 1970 m. kovo 8 d. . Nuolat publikuojamas TSRS KP CK šventinis kreipimasis „Tarybinėms moterims“ Tiesa, 1970 m. kovo 8 d.; 1975 m. kovo 8 d. ir kt. , dienai adaptuoti straipsniai (pvz., „Šlovingos Tėvynės dukterys“) Tiesa, 1985 m. kovo 8 d. , straipsniai su dienai pritaikytomis antraštėmis (pvz., „Mūsų motinos, draugės, bendražygės“) Ten pat. , iliustracijos Pvz., A. Makūnaitės linoraižinys, kuriame pavaizduota motina su vaiku (Tiesa, 1985 m. kovo 8 d.). , publikuojami reportažai apie minėtos dienos renginius Maskvoje ir Vilniuje Pvz., reportažas apie kovo 8 d. renginius Maskvoje „Šlovė darbininkei, motinai, tėvynės gynėjai“ (Tiesa, 1975 m. kovo 8 d.). . Pažymėtina, kad palaipsniui straipsniai ir kreipiniai tampa labiau susieti su sovietinėmis moterimis kaip moterimis, motinomis, o ne vien su moterimis darbininkėmis, komunizmo statytojomis ir pan. (pvz., „Su švente, brangiosios draugės!“) Tiesa, 1975 m. kovo 8 d. .

 

Daug daugiau dėmesio nei anksčiau skiriama Lenino gimimo metinėms pažymėti. Apie artėjantį Lenino gimtadienį spaudoje rašoma dar prieš kelias dienas iki jo. Pačią V. Lenino gimimo dieną publikuojami atitinkami lozungai Žr. „Tegyvuoja marksizmas-leninizmas – amžinai gyvas revoliucinis mokymas!“ Tiesa, 1965 m. balandžio 23 d.; „Su Lenino vėliava – į komunizmo pergalę!“ Tiesa, 1970 m. balandžio 21 d.; „Tegyvuoja per amžius Markso ir Engelso revoliucinio mokymo genialaus tęsėjo, Komunistų partijos kūrėjo, pirmosios pasaulyje pergalingos proletarinės revoliucijos vadovo, socialistinės valstybės kūrėjo, tarptautinės darbininkų klasės vado – Vladimiro Lenino vardas ir darbai“, „Gyvesnis už visus gyvuosius“, Tiesa, 1970 m. balandžio 23 d. ir pan. , straipsniai Žr. „Revoliucijos genijui – liaudies pagarba“, Tiesa, 1980 m. balandžio 20 d.; „Vladimiro Lenino priesakams ištikimi“, Tiesa, 1980 m. balandžio 22 d. ir kt. , Lenino portretai ir pan., pristatomi lenininių premijų laureatai. Kitą dieną pateikiama informacija apie Maskvoje ir Vilniuje vykusius V. Lenino gimtadieniui skirtus renginius, visų pirma iškilmingą posėdį Maskvoje ir Vilniuje Reportažas apie Maskvoje vykusį iškilmingą posėdį, skirtą 95-osioms V. Lenino gimimo metinėms „Leninizmas – mokslinis partijos politikos pagrindas“ (Tiesa, 1965 m. balandžio 24 d.). „Pagal Didžiojo Lenino priesaikus“ (Draugo M. Suslovo pranešimas iškilmingame posėdyje Maskvoje). Tiesa, 1975 m. balandžio 23 d. Reportažas iš iškilmingo posėdžio Kremliuje „Didžioji gyvybinė Leninizmo jėga“ (Tiesa, 1980 m. balandžio 22 d.); „Iškilmingas minėjimas Vilniuje“, Tiesa, 1980 m. balandžio 23 d. ir kt. . Dažnai išsamiai aprašomas ir iškilmingas gėlių dėjimas Vilniuje prie Lenino paminklo Daug dėmesio skiriama aprašymui, kad šiose ceremonijose dalyvauja ir vaikai, pvz., „Vilnius, Lenino aikštė“ (Tiesa, 1965 m. balandžio 24 d.). . Ypač daug dėmesio skirta 100-osioms Lenino gimimo metinėms paminėti Reportažas apie iškilmingą darbo žmonių mitingą atidengiant V. Lenino paminklą Kaune (Tiesa, 1970 m. balandžio 18 d.); straipsnis „Šlovina Tarybų Lietuva“, kuriame pristatomas bendras LKP CK ir LTSR AT iškilmingas posėdis, skirtas V. Lenino gimimo šimtosioms metinėms“ (Tiesa, 1970 m. balandžio 19 d.). .

 

Su Lenino gimtadieniu imamos sieti lenininės talkos. Dienraštis pasipildo šūkiais „Šiandien – visasąjunginė komunistinė lenininė talka“ Tiesa, 1970 m. balandžio 11 d. , straipsniais apie sėkmingą šią talką. Raginimai vykti į talką skelbiami dar talkos išvakarėse Žr. „Visi į komunistinę talką!“ Tiesa, 1975 m. balandžio 19 d.; 1980 m. balandžio 19 d. ir kt. . Ilgainiui pasirodo ir pagrindinis dienraščio straipsnis, aiškinantis talkos kilmę ir prasmę „Didžiosios iniciatyvos sparnai“, Tiesa, 1980 m. balandžio 19 d. . Teigiama, kad

Šiandien visoje šalyje pakili diena – komunistinė šeštadienio talka. […] Liaudies ūkyje bus pagaminta nemažai įvairios produkcijos, pervežta daugybė krovinių, talkininkų rankos tvarkys miestus, gyvenvietes.

Viena didžiausių sovietinių metinių švenčių ir toliau neabejotinai išlieka gegužės pirmoji. Iš anksto, kaip ir seniau, publikuojami tai dienai skirti specifiniai lozungai (pvz., „Tegyvuoja Gegužės Pirmoji – darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena, visų šalių darbininkų vienybės ir brolybės diena!“, „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, „Tegyvuoja taika ir tautų draugystė!“ Tiesa, 1965 m. balandžio 23 d. , „Tegyvuoja Gegužės Pirmoji – prieš imperializmą, už taiką, demokratiją ir socializmą kovojančių darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena“ Tiesa, 1970 m. balandžio 16 d. ir pan.). Lozungai kartojami ir pačią Gegužės pirmąją Pvz., „Tegyvuoja Gegužės Pirmoji!“ Tiesa, 1975 m. gegužės 1 d.; 1980 m. gegužės 1 d. ir kt. . Gegužės pirmąją spausdinami su švente susieti TSRS gynybos ministro įsakymai, vėliau – TSKP CK, TSRS AT Prezidiumo ir TSRS Ministrų Tarybos sveikinimai tarybinei liaudžiai Žr. Tiesa, 1975 m. gegužės 1 d. ir kt. .

 

Spausdinami su švente susieti simboliniai stilizuoti piešiniai (dažniausiai juose vaizduojamos tautiniais rūbais apsirėdžiusios lietuvaitės), kartais primenama šventės istorija Lietuvoje D. Levinas straipsnyje „Su raudonąja vėliava“ dėsto, kad 1935 m. Lietuvoje vyko griežtai draustas gegužės 1 d. minėjimas (Tiesa, 1965 m. balandžio 30 d.). . Praėjus šventės renginiams, publikuojami atitinkami reportažai iš jų Pvz., reportažas apie demonstraciją Raudonojoje aikštėje Maskvoje „Mūsų darbas, mūsų taika, mūsų gegužis!“, reportažas apie demonstraciją Vilniuje „Vienybės ir susitelkimo demonstracija“ (Tiesa, 1965 m. gegužės 4 d.); reportažas apie Gegužės pirmosios mitingą ir demonstraciją Maskvos Raudonojoje aikštėje „Ištikimybė leninizmui, proletarinis internacionalizmas, ryžtingumas“ (Tiesa, 1970 m. gegužės 2 d.); straipsniai su antrašte „Tarybų Lietuva švenčia gegužį“ (Tiesa, 1970 m. gegužės 2 d.); reportažas apie Gegužės pirmosios demonstraciją Maskvos Raudonojoje aikštėje „Plačioji mūsų šalis švenčia gegužį“ (Tiesa, 1975 m. gegužės 2 d.); reportažas apie šventinę darbo žmonių demonstraciją Vilniuje „Darbo vėliavą nešame“ (Tiesa, 1975 m. gegužės 2 d.) ir t. t. . Kartais pateikiami straipsniai, leidžiantys skaitytojui suprasti, kad šventė švenčiama įvairiose šalyse Žr. „Visa planeta pažymi Gegužės Pirmąją“, Tiesa, 1975 m. gegužės 2 d., p. 3. , ar straipsniai, apibūdinantys pačią šventę, pavyzdžiui, pagrindinis dienraščio straipsnis „Mūsų šventė“ Tiesa, 1980 m. gegužės 1 d. . Jame rašoma, kad

Šiandien gegužės pirmoji […] Šiandien šventė. Visa mūsų šalis, iškėlusi transparantus, ruošiasi gegužinei demonstracijai […] Rikiuojasi darbo kolonos. Kiekvienas kolektyvas į šventinę eiseną žygiuoja su savo pasiekimų raportais […]. Šventiniame saliute, kuris sugriaudės šį vakarą, girdėsime ir Didžiojo Tėvynės karo aidus. Svarbus šios Gegužės pirmosios akcentas – artėjantis pergalės prieš hitlerinę Vokietiją 35-metis.
 

Pasirodo ir straipsnių, supažindinančių su menama šventės tradicija ir prasme. Pavyzdžiui, 1980 m. publikuojamas nedidelis straipsnis „Gegužiniai partijos šūkiai“ Tiesa, 1980 m. balandžio 15 d. , kuriame rašoma, kad artėja Gegužės pirmosios šventė, kad žmonės esą siūlė jos proga dirbti spartuoliškai, leniniškai. Toks darbas ir yra dovanos šventei. Taip pat rašoma, kad „turime gražią tradiciją – šventės proga, pasidžiaugę laimėjimais, numatyti gaires ateičiai“. Minima dar viena šventės tradicija – šventės proga kreiptis su šūkiais. Įrašę juos savo plakatuose, darbo žmonės eidavo į demonstracijas dar kovų už socialistinės revoliucijos pergalę metais. Revoliucinė tradicija, pasiekusi mūsų dienas, įgijo ir naują prasmę. Spaudoje paskelbti TSKP CK šūkiai Gegužės pirmajai glaustai, transparantų kalba, prabyla apie aktualius šiandienos uždavinius.

Po Gegužės pirmosios šventės rašoma apie vykusius jai skirtus renginius Maskvoje ir Vilniuje, kitose vietovėse Pvz., reportažas iš Gegužės pirmosios demonstracijos Maskvos Raudonojoje aikštėje „Taikaus kūrimo kursu“ (Tiesa, 1980 m. gegužės 2 d.); reportažas iš šventinės demonstracijos Vilniuje „Šlovinam Tėvynę, Lenino idėjas!“ (Tiesa, 1980 m. gegužės 2 d.); „Šventė Respublikos miestuose ir rajonuose“, Tiesa, 1980 m. gegužės 2 d. .

 

Daug daugiau dėmesio nei anksčiau pradedama skirti gegužės 9-ajai. Publikuojami atitinkami lozungai Žr. „Amžiais švies Gegužės 9-oji – Tarybinės liaudies pergalės diena!“ Tiesa, 1965 m. gegužės 9 d.; „Šlovė Tarybinei liaudžiai, sutriuškinusiai hitlerinį fašizmą!“ Tiesa, 1970 m. gegužės 9 d.; „Su pergalės švente, draugai!“, Tiesa, 1980 m. gegužės 9 d. , įvairūs su buvusiu karu susiję straipsniai Žr. „Išvadavimo šventės garbei“, Tiesa, 1965 m. gegužės 8 d., p. 1–3; LTSR AT deputato D. Dzocijevo straipsnis „Didžioji pergalė“ (Tiesa, 1965 m. gegužės 8 d., p. 1); M. Šumausko straipsnis „Liepsningų patriotų žygdarbis“ (Tiesa, 1965 m. gegužės 8 d., p. 2); „Didžioji tarybinės liaudies pergalė“, Tiesa, 1965 m. gegužės 9 d. , karių nuotraukos Nuotraukų ciklas „Didvyriškų mūšių akimirkos: Pergalės žygis nuo Maskvos iki Berlyno“, Tiesa, 1975 m. gegužės 7 d., p. 4. , TSKP CK, TSRS AT Prezidiumo ir Tarybų Sąjungos vyriausybės kreipimaisi į visų šalių vyriausybes Žr. Tiesa, 1965 m. gegužės 10 d.; Tiesa, 1975 m. gegužės 10 d. ir kt. , taip pat buvusius karo karius LKP CK kreipimasis „Šauniesiems Didžiojo Tėvynės karo frontininkams, partizanams ir pogrindininkams“, Tiesa, 1980 m. gegužės 9 d. ir pan. Į šią dieną iš gegužės 1 d. perkeliamas karinis paradas. Gegužės 10 d. spaudoje daug dėmesio buvo skiriama praėjusios dienos kariniam paradui Maskvoje ir Vilniuje, kitiems su švente susietiems renginiams Žr. „Šlovingoji liaudies-nugalėtojos šventė“, „Didi pergalė nušviečia kelią kartoms“, Tiesa, 1965 m. gegužės 10 d.; reportažas iš Pergalės 30-mečio iškilmingo minėjimo Vilniuje „Tarybinės liaudies žygdarbis nemirtingas“ (Tiesa, 1975 m. gegužės 8 d.); reportažas iš Maskvos Kremliaus suvažiavimų rūmų iškilmingo susirinkimo „Didysis tarybinės liaudies žygdarbis“ (Tiesa, 1978 m. gegužės 9 d.) ir kt. .

 

Kita labai svarbi brandaus sovietinio laikotarpio metinė šventė buvo Spalio socialistinės revoliucijos metinių minėjimai. Kelias dienas prieš šias „spalio šventes“ buvo spausdinami atitinkami lozungai, eksplikuoti iki pat švenčių ir per jas Žr. „Tegyvuoja didi, neišardoma partijos ir liaudies vienybė! Tegyvuoja komunizmas, skelbiąs žemėje Taiką, Darbą, Laisvę, Lygybę, Brolybę ir Laimę visoms tautoms!“ Tiesa, 1965 m. lapkričio 11 d.; „Su Didžiojo Spalio vėliava – į komunizmo pergalę!“ Tiesa, 1970 m. lapkričio 7 d.; „Lenino žygį, revoliucijos žygį – tęsiame!“ Tiesa, 1970 m. lapkričio 8 d. ir kt. , taip pat atitinkami straipsniai Žr. „48-osioms Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinėms“, Tiesa, 1965 m. lapkričio 7 d. . Praėjus Spalio šventėms buvo publikuojami reportažai apie švenčių proga vykusį karinį paradą ir demonstraciją Maskvos Raudonojoje aikštėje, taip pat Vilniuje, demonstracijas kitose TSRS ir Lietuvos vietovėse Žr. „Didi šventė nuspalvino Lietuvos miestus ir kaimus“, Tiesa, 1970 m. lapkričio 8 d.; reportažas iš karinio parado ir demonstracijos Maskvos Raudonojoje aikštėje „Spalio keliu – į naujus laimėjimus“ (Tiesa, lapkričio 8 d.); reportažas iš karinio parado ir demonstracijos Vilniuje „Su komunistų partijos vėliava“ (Tiesa, 1980 m. lapkričio 8 d.). . Ypač daug dėmesio nagrinėjamo laikotarpio spaudoje šios datos minėjimas sulaukdavo, jei tais metais būdavo apvalus revoliucijos metinių jubiliejus (pvz., 50, 60 metų). Praktiškai visuose tų metų (t. y. 1967, 1977) spaudos numeriuose kalbama apie ateinančio spalio šventes, nuo pat metų pradžios raginama visus savo darbus skirti šioms šventėms, metai vadinami „jubiliejiniais“ ir t. t.

 

Kitoms bendroms sovietinėms minėtinoms metų datoms pažymėti laikotarpio spaudoje dėmesio skiriama palyginti nedaug. Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje dar buvo kreipiamas šioks toks dėmesys ir konstitucijos dienai – gruodžio 5 d. Paantraštės „Šiandien – TSRS Konstitucijos diena“ (Tiesa, 1965 m. gruodžio 5 d.), „Šiandien – Tarybinės Konstitucijos diena“ (Tiesa, gruodžio 5 d.) ir kt. , tačiau 1978 m. priėmus naują konstituciją, jos metinės išskirtinai spaudoje nebepažymimos.

Sovietmečio spaudoje populiarintos ir kai kurios kitos minėtinos dienos, turėjusios parodyti pozityvų sovietų dėmesį kultūrai, šveitimui, pvz., gegužės mėnesį spaudoje išskiriama spaudos diena – gegužės 5 d., publikuotos atitinkamos paantraštės („Šiandien – tarybinės spaudos diena“), minėjimo renginiai. Birželio 1 d. skelbiami įvairūs straipsneliai, vienaip ar kitaip susiję su „Tarptautine vaikų gynimo diena“. Sulaukdavo dėmesio ir mokslo metų pradžia – rugsėjo 1 d. Žr. „Su gera nuotaika – į klases ir auditorijas“, Tiesa, 1970 m. rugsėjo 1 d.; „Pirmajam skambučiui nuaidėjus“, Tiesa, rugsėjo 2 d. ir kt. . Demonstruotas ir specifinis dėmesys atskirų ūkio šakų darbuotojams, pvz., paminimos su viena ar kita profesija susietos minėtinos dienos (geležinkelininko diena Žr. „Šiandien – Visasąjunginė geležinkelininko diena“, Tiesa, 1965 m. rugpjūčio 1 d. , statybininko diena Žr. „Šiandien – statybininko diena“, Tiesa, 1965 m. rugpjūčio 8 d. ir t. t.).

 

Kaip ir ankstesniais sovietiniais laikotarpiais, svarbiais metiniais įvykiais, prieš kuriuos ir kurių dienomis laikraščiai mirgėjo atitinkamais šūkiais, tapdavo rinkimai Žr. „Partijos ir liaudies vienybė – mūsų rinkimai“, „Visi į rinkimus“, Tiesa, 1985 m. vasario 24 d. ir kt. , TSKP CK plenumai Pvz., informacija apie Maskvoje, Kremliuje, prasidėjusį TSKP CK plenumą „Gerinti pramonės valdymą, tobulinti planavimą ir stiprinti ekonominį pramonės augimą“ (Tiesa, 1965 m. rugsėjo 28 d.); Informacinis pranešimas apie TSKP CK plenumą (Tiesa, 1975 m. balandžio 17 d.; Tiesa, 1980 m. birželio 24 d. ir kt.). ir pan. Labai daug dėmesio šio „brandaus sovietinio“ laikotarpio spaudoje skiriama ir „broliškų“ respublikų dienoms (pvz., Baltarusijos, Ukrainos ir kt.) paminėti. Daug dėmesio buvo skiriama ir Lietuvos „tapimui“ tarybine šalimi Žr. „Šventė eina per Lietuvą, džiugi Tarybų valdžios atkūrimo trisdešimtmečio šventė“, Tiesa, 1970 m. liepos 19 d.; reportažas iš iškilmingo posėdžio, skirto Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 35-osioms metinėms „Broliškoje tautų šeimoje – klestėjimo keliu“ (Tiesa, 1975 m. liepos 19 d.); „Komunizmo idealams ištikimi“, Tiesa, 1980 m. liepos 13 d.; „Tarybų Lietuva – Lenino keliu“, Tiesa, 1980 m. liepos 20 d. bei „įstojimui“ į Tarybų Sąjungą paminėti Žr. „Rytoj sukanka trisdešimt metų, kai Tarybų Lietuva buvo priimta į Tarybų Sąjungos sudėtį“, Tiesa, 1970 m. rugpjūčio 2 d.; „Tarybų Sąjungoj šlovingoj: šiandien sukanka 35 metai, kai LTSR priimta į Tarybų Sąjungą“, Tiesa, 1975 m. rugpjūčio 3 d.; „Šiandien sukanka 40 metų, kai Tarybų Lietuva priimta į TSR Sąjungą“, Tiesa, 1980 m. rugpjūčio 3 d. ir kt. . Su pirmuoju įvykiu buvo siejamos ir organizuojamos respublikinės dainų šventės Reportažas iš respublikinės dainų šventės renginių Vilniuje „Himnas darbui, tautų draugystei, tėvynei“ (Tiesa, 1975 m. liepos 20 d.); reportažas iš respublikinės dainų šventės renginių Vilniuje „Daina mums padeda gyventi, dirbti, kurti“ (Tiesa, 1980 m. liepos 13 d.). .

 

Šalies dienraščiuose aptariamu laikotarpiu pasirodo ir vietinių, tam tikrose vietovėse organizuotų, švenčių paminėjimų aprašymų. Bene ryškiausias pavyzdys – Žiemos šventės pristatymas: 1985 m. pagrindiniame šalies oficioze skelbiamas reportažas iš Žiemos šventės Šalčininkų rajone Žr. V. Amarilis, „Šventė darbu smagi“, Tiesa, 1985 m. vasario 12 d. . Šventė visų pirma siejama su džiuginančiais gerais darbo rezultatais, minima, kad jos metu „už gerus sąjunginio socialistinio lenktyniavimo rezultatus, sėkmingą 1984 metų valstybinio ekonominio ir socialinio vystymo plano įvykdymą“ pereinamąja Raudonąja vėliava apdovanotas Šalčininkų rajonas. Teigiama, kad „Toks gyvenimo dėsnis – iš peties paplušėjus ir šventė smagesnė, poilsio valanda dvigubai mielesnė“. Drauge reportaže cituojamas ir Šalčininkų rajono partijos komiteto sekretorius Česlovas Visockas, kuris pasakoja, kad ši šventė rajone jau yra tapusi tradicinė. Kasmet joje dalyvauja tūkstančiai rajono gyventojų ir svečių. Šventė – lyg savotiškos praėjusių metų darbų palydėtuvės, jos metu pasisemiama jėgų ir įkvėpimo naujam darbymečiui. Šventėje dalyvauja geriausi rajono saviveiklininkai, sportininkai, medžiotojai, žirgų sporto mėgėjai. Rašoma, kad šventė prasidėjo dūdų trenksmu, rogėse atšvilpė senelis šaltis su palyda ir paskelbė Žiemos šventės pradžią. Paskui pagal tradiciją vyko kaukių karnavalas, po jo su žirgais rikiavosi važnyčiotojai, o pasibaigus žirgų lenktynėms į aikštės vidurį išžygiavę plunksnomis skrybėles apkaišę medžiotojai išbandė akies taiklumą, vėliau jų vietą užėmė dvipūdės kilnotojai, lenktynininkai, kurie demonstravo važiavimo meistriškumą. Reportaže taip pat minima, kad rajono visuomeninio maitinimo specialistai pasirūpino kvapnia arbata, gardžiomis dešrelėmis, renginyje grojo smagi muzika, tvyrojo gera nuotaika.

 

Bendri diskurso bruožai 1985–1990 m. pr. spaudoje

1985 m. balandžio mėnesį naujuoju TSRS CK generaliniu sekretoriumi tapo Michailas Gorbačiovas. Jis, gelbėdamas žlungančią ekonomiką ir sovietinę imperiją, ėmėsi politinių ir ekonominių reformų, kurios buvo pavadintos pertvarka (rus. perestroika) Žr. Arvydas Anušauskas (red.), Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, p. 550. . Politinėje retorikoje atsirado ir paplito „viešumo“ sąvoka Žr. ten pat, p. 551. . Socialinius santykius ypač paveikė nauji įstatymai, kuriais nuo 1987 m. leista individuali darbinė veikla Žr. ten pat. .

Maskvoje prasidėjusios politinės permainos suaktyvino Lietuvos inteligentiją, kurios didžioji dalis priklausė LKP arba buvo su ja susijusios. Remdamiesi Maskvoje skelbiama pertvarkos retorika ir ypač centrinės spaudos publikacijomis, jie nedrąsiai į viešumą pradėjo kelti Lietuvai aktualias problemas Žr. ten pat, p. 553. . 1987 m. beveik visa spauda ėmė sprūsti iš Lietuvos partinės vadovybės kontrolės Žr. ten pat. , pasirodė pirmieji kultūrino gyvenimo laisvėjimo ženklai Žr. ten pat, p. 564. .

 

Būtina pažymėti, kad Tiesa, būdama oficialiu KP ruporu, pasikeitusias nuostatas pradėjo išreikšti vėliau negu tuo metu labiau nei bet kada anksčiau sovietmečiu pradėjusi plisti neoficiali periodika, kiti, kad ir oficialūs, šalies leidiniai. Daug smarkiau metinių švenčių diskursas oficioziniame šalies leidinyje pradėjo kisti 1988 m. pabaigoje ir dar labiau – 1989 metais. Tai susiję su itin pakitusia lietuvių nuostata reikšti savo poziciją, kurią sąlygojo TSRS ir LTSR prasidėję smarkūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai, iš esmės KP nebekontroliuojami. Lietuvoje vis drąsiau pradėta reikšti tautos laisvės idėjas, kalbėti apie istorines (ne sovietines) Lietuvai svarbias datas Tiesa, tradicinėms, ne su istoriniais įvykiais susijusioms kalendorinėms šventėms, to meto Tiesoje dėmesio beveik neskiriama. , o galiausiai – ir apie tuo metu vykstančius realius politinius įvykius Lietuvoje.

Reikšmingiausias 1987 m. politinis įvykis buvo rugpjūčio 23 d. Vilniuje surengtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių minėjimas, į kurį prie A. Mickevičiaus paminklo susirinko Lietuvos disidentai ir juos palaikantys žmonės Žr. Arvydas Anušauskas (red.), Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, p. 554. . 1987 m. pab. – 1988 m. pr. LKP CK ir KGB visomis išgalėmis stengėsi išsaugoti senąją tvarką. Pavyzdžiui, 1987 m. gruodžio 16 d. surengtas pompastiškas sovietų valdžios „įkūrimo“ Lietuvoje (1918 m.) metinių minėjimas, pristatytas Tiesoje. Lietuvos sovietinė vyriausybė iš anksto nerimaudama ėmė ruoštis ir 1988 m. vasario 16 d. minėjimui. 1988 m. vasario 11 d. JAV prezidentas R. Reiganas padarė pareiškimą, kuriame priminė Lietuvos nepriklausomybės praradimą ir pasiūlė pažymėti Vasario 16-ąją kaip svarbią visoms tautoms, „siekiančioms laisvės ir nepriklausomybės“ Ten pat, p. 604–605. . Kaip atsakas į tai Lietuvoje 1988 m. vasario 15 d. buvo inscenizuoti visuomenės protesto mitingai Kaune ir Vilniuje prieš užsienio „kurstytojų“ kišimąsi į „Lietuvos vidaus reikalus“ Ten pat, p. 605. . Na, o vasario 16 d. buvo įvesta vos ne karinė padėtis, budėjo represinių pajėgų atstovai. Vis dėlto vasario 16 d. minėjimo nepavyko visiškai sukontroliuoti, kai kur iškeltos trispalvės, padėta gėlių prie J. Basanavičiaus kapo ir t. t.

 

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. LPS iniciatyvinė grupė netrukus buvo įkurta Kaune (1988 m. birželio 10 d.), vėliau – ir kitose Lietuvos vietovėse. 1988 m. birželio 24 d. Vilniuje, Katedros aikštėje vykusiame mitinge, skirtame paminėti pirmuosius sovietų trėmimus į Sibirą, buvo viešai iškeltos trispalvės ir sugiedota V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ Žr. ten pat, p. 619. . Sovietų valdžia pamažu įprato šiuos simbolius toleruoti ir netgi pasiryžo juos įteisinti, bet tik kaip tautinius, o ne valstybinius Žr. ten pat. . 1988 m. rugpjūčio 17 d. vakare per televiziją buvo pranešta, kad LTSR valdžia oficialiai pripažįsta trispalvę vėliavą ir „Tautišką giesmę“ Žr. ten pat. . 1988 m. spalio 22–23 d. įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Žr. ten pat, p. 621. . Tiesa irgi buvo priversta rašyti apie Sąjūdį Žr. „Sąjūdis: tikslai ir keliai“, Tiesa, 1988 m. spalio 16 d. , pristatomas Sąjūdžio suvažiavimas Žr. „Sutelkti jėgas už viešumą, demokratiją, suverenitetą. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas“, Tiesa, 1988 m. spalio 23 d. . 1988 m. lapkričio 18 d. LTSR AT sesijos posėdyje buvo priimtas Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas, patvirtinta „Tautiška giesmė“ kaip LTSR himnas ir įteisinta trispalvė kaip valstybinė vėliava. 1988 m. spalio 28 d. Tiesoje publikuojamas straipsnis „Trakų pilies bokšte – trispalvė“. Vėliau pasirodo ir daugiau straipsnių apie vienoje ar kitoje Lietuvos vietovėje iškeltą trispalvę, apie tai, kad mokyklose vaikai privalomai mokomi „Tautinės giesmės“ ir pan. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 12-oje Europos magistralėje buvo surengtas „Baltijos kelias“ Žr. Arvydas Anušauskas (red.), Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija, p. 626. , apie kurį taip pat jau neišvengiamai rašoma ir to meto Tiesoje. Galiausiai, 1990 m. kovo 13 d. Tiesoje publikuojamas istorinis kovo 11 d. priimtas „Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

 

Konkrečių metinių švenčių vaizdavimas 1985–1990 m. pr. spaudoje

Kalendoriniai metai, kaip ir anksčiau, prasidėdavo sausio 1 d. Naujųjų metų pažymėjimu. Naujųjų metų paminėjimas spaudoje buvo primenamas dar sausio pirmos dienos išvakarėse: tos dienos straipsniuose dažniausiai trumpai buvo aptariami praėję metai Žr. „Palydime 1985-uosius“, Tiesa, 1985 m. gruodžio 31 d.; „1988-uosius palydint“, Tiesa, 1988 m. gruodžio 31 d. . Naujųjų metų dieną, kaip jau buvo tapę įprasta, publikuoti TSRS KP CK, TSRS AT prezidiumo ir TSRS Ministrų Tarybos naujametiniai kreipimaisi į tarybinę liaudį, atitinkami LTSR kreipimaisi, skirti darbo žmonėms Žr. Tiesa, 1985 m. sausio 1 d.; 1988 m. sausio 1 d.; 1990 m. sausio 3 d. ir kt. . M. Gorbačiovo laikais prasidėjo ir jo vardu pasirašytų naujametinių kreipimųsi į tarybinę liaudį publikavimas Žr. „TSKP CK generalinio sekretoriaus, TSRS AT Prezidiumo pirmininko M. Gorbačiovo „Naujametinis kreipimasis į tarybinę liaudį“, Tiesa, 1988 m. sausio 1 d.; 1989 m. sausio 1 d. . Spausdinti ir nedideli straipsneliai, kuriuose informuota, jog su Naujaisiais metais tarybinius žmones sveikina „draugiškų šalių“ atstovai Žr. „Nuoširdūs sveikinimai“, „Nuoširdūs draugų sveikinimai“, Tiesa, 1988 m. sausio 1 d. . Pasirodo ir šiek tiek žaismingesnių informacinių straipsnelių naujametine tematika Žr. „Naujametis kaleidoskopas“, Tiesa, 1988 m. sausio 1 d. . Po kelių dienų kartais publikuoti straipsniai, kuriuose aptariama naujų metų pradžia Žr. „Pirmosios 1988-ųjų metų dienos“, Tiesa, 1988 m. sausio 3 d.; „Kaip pradėjome 1989-uosius“, Tiesa, sausio 3 d.; „1990-ieji ekonomikos pertvarkos metai. Kaip juos pradėjome“, Tiesa, 1990 m. sausio 3 d. ir kt. Daugiausia dėmesio čia skiriama ekonominei pažangai, gerbūviui aprašyti. .

 

Tarybinės armijos diena šiuo laikotarpiu paminima trumpai ir gana blankiai. Pasirodo proginiai TSKP CK, TSRS AT ir TSRS MT sveikinimai, TSRS gynybos ministro įsakymai ir pan. Žr. Tiesa, 1988 m. vasario 23 d. , 1989 m. – tik atitinkami straipsneliai, diena ryškiau neišskiriama Žr. „Šiandien – Tarybinės Armijos ir karinio jūrų laivyno diena“, Tiesa, 1989 m. vasario 23 d. .

Aptariamu laikotarpiu spaudoje kasmet išskirtinai pažymima kovo 8-oji. Tą dieną publikuojamas šūkis – „Kovo 8-oji – tarptautinė moters diena“ ir (arba) antraštinis sveikinimas „Su švente, brangiosios draugės!“ Tiesa, 1988 m. kovo 8 d. . Po antrašte „Gražiausios gėlės, švelniausi žodžiai Jums, mielosios bičiulės“ Tiesa, 1989 m. kovo 8 d. (ar panašiai) skelbiami įvairūs straipsneliai apie vienaip ar kitaip pasižymėjusias moteris.

1988 m. iškeliama idėja, kad reikia atgaivinti motinos dieną – balandžio mėn. gale pasirodo tokį poreikį pagrindžianti publikacija Žr. „Kaip švęsime motinos dieną“, Tiesa, 1988 m. balandžio 24 d. Rašoma, kad „kasmet gegužės pirmąjį sekmadienį švęsime Motinos dieną. Ši prasminga tradicija atgaivinama pagerbti motinas, išreikšti joms tauriausius mūsų jausmus.“ , o 1989 m. jau rašoma ne tik apie tarptautinę moters dieną – kovo 8 d., bet prisimenama ir tarpukario Lietuvos tradicija pirmą gegužės sekmadienį laikyti motinos diena Žr. „Šiandien ir kasdien: mama, mamyte, vienintele…“, M. Kudarauskaitės eilėraštis „Motinos sekmadieniai“, Tiesa, 1989 m. gegužės 7 d. .

 

Aptariamu laikotarpiu, kaip ir anksčiau, tebeorganizuojamos lenininės talkos Žr. „Visi į komunistinę talką“, Tiesa, 1988 m. balandžio 16 d.; „Šeštadienio talkoje – visa respublika“ (čia rašoma, kad pavasariškai, pakiliai nusiteikę žmonės sutiko komunistinę šeštadieninę talką, skirtą V. Lenino gimimo 118-osioms metinėms“) (Tiesa, 1988 m. balandžio 19 d.). ir pažymimos V. Lenino gimimo metinės Žr. „Šiandien sukanka 118 metų, kai gimė Vladimiras Leninas. Lenino idėjų šviesa“, Tiesa, 1988 m. balandžio 22 d. .

Toliau tęsiama tradicija iš kitų metinių dienų išskirti gegužės 1-ąją. Šventei skirti šūkiai kasmet publikuojami balandžio mėn. viduryje, tačiau jų mažiau ir jie nebeužima viso pirmo Tiesos dienraščio puslapio. Tradiciškai gegužės 1 d. dienraštyje publikuojamas šūkis „Su Gegužės Pirmąja, draugai!“ Tiesa, 1985 m. gegužės 1 d. , pagrindinis straipsnis „Darbo, taikos, solidarumo šventė“ Ten pat. , progai pritaikyti stilizuoti piešiniai. Šventė siejama su pavasariu, įvardijama kaip labai linksma, džiaugsminga Žr. „Taika. Darbas. Kūryba“, Tiesa, 1988 m. gegužės 1 d. Rašoma, kad „atkeliavo graži šventė – Gegužės 1-oji. Pavasaris papuošė gamtą, o žmonės savo miestus ir kaimus skaisčiai raudonomis vėliavomis.“ . Kitą dieną po gegužės 1 d. publikuojami straipsniai apie buvusius šventei skirtus renginius – darbo žmonių demonstracijas, švenčių proga aukštų partijos pareigūnų sakytas kalbas Maskvoje ir Vilniuje, pvz., straipsniai „Gegužės pirmosios žvaigždės, pergalių žvaigždės“, „Su pergalėmis ir taikaus darbo vėliava“ Tiesa, 1985 m. gegužės 2 d. , „Solidarumo, taikos ir darbo šventė. Darbo žmonių demonstracija Maskvoje“, „Darbo žmonių demonstracija Vilniuje“ Tiesa, 1988 m. gegužės 2 d. , „Gegužės pirmoji Tarybų Lietuvoje“ Tiesa, 1988 m. gegužės 3 d., p. 2. . Nepamirštama pabrėžti ir tariamo šventės visuotinumo, internacionalumo Pvz., skiltyje „Įvykiai pasaulyje“ pateikiami straipsneliai tema „Planeta sutinka Gegužės pirmąją“ (Tiesa, 1988 m. gegužės 1 d., p. 3). .

 

Išskirtinis dėmesys tebeskiriamas ir gegužės 9-ajai. Tęsiama naujai pradėta tradicija organizuoti komunistines talkas ne tik prieš V. Lenino gimtadienius, bet ir prieš pergalės dieną Žr. „Šiandien – visi į komunistinę talką, skirtą pergalės dienai!“ Tiesa, 1985 m. gegužės 4 d. . Gegužės 9 d. laikraščio numeriuose skelbiama informacija apie iškilmingą tai progai skirtą susirinkimą, vykusį Kremliaus suvažiavimų rūmuose Maskvoje Žr. „Didžiosios pergalės neblėstanti šviesa“, Tiesa, 1985 m. gegužės 9 d. , susirinkimo metu skaitytą M. Gorbačiovo pranešimą Žr. „Nemirtingas tarybinės liaudies žygdarbis“, Tiesa, 1985 m. gegužės 9 d. , vainikų prie Lenino mauzoliejaus ir ant nežinomo kareivio kapo padėjimą Žr. Tiesa, 1985 m. gegužės 9 d. ir pan. Kitą dieną toliau publikuojami atitinkami straipsniai apie dienos paminėjimui skirtus renginius Maskvoje ir Vilniuje Straipsniai apie vykusius renginius, jų metu sakytas kalbas, karinį paradą, gėlių prie Lenino paminklo dėjimą su antrašte „Taiką apgynėme – taiką apginsime“ (Tiesa, 1985 m. gegužės 10 d.), „Pagerbtas karių atminimas“ (Tiesa, 1989 m. gegužės 11 d.) ir kt. , sveikinami karo veteranai Žr. „Ilgiausių metų jums, karo veteranai!“ Tiesa, 1989 m. gegužės 9 d. . Dėmesys šiai dienai sumažėja 1988 m.: gegužės 9 d. dienraščio pirmame puslapyje spausdinamas tik specialus straipsnis „Nemarus liaudies žygdarbis“ Tiesa, 1988 m. gegužės 5 d. .

 

Itin svarbia sovietine švente lieka ir Spalio revoliucijos Rusijoje minėjimai. Šiai progai skirti lozungai publikuojami dar spalio mėn. viduryje Žr. Tiesa, 1985 m. spalio 13 d.; Tiesa, 1988 m. spalio 25 d. , ateinančiai datai dedikuojami visi darbai Žr. „Darbo dovanos Didžiajam Spaliui“, Tiesa, 1985 m. spalio 22 d. . Šventei skirti straipsniai pasirodydavo jos išvakarėse Pvz., pagrindinis straipsnis „Didžiojo Spalio idėjų šviesa“ (Tiesa, 1985 m. lapkričio 6 d.) ir kt. . Šventinėmis dienomis publikuoti šventei adaptuoti šūkiai Žr. „Su Revoliucijos švente, brangūs draugai!“ Tiesa, 1985 m. lapkričio 7 d. , straipsniai, kuriuose dažniausiai pristatyti metinėms rengti iškilmingi minėjimai Kremliuje, minėjimų metu skaityti pranešimai, vykę kariniai paradai ir darbo žmonių demonstracijos Maskvoje ir Vilniuje Žr. „Iškilmingas posėdis Kremliuje“, „Su Spalio vėliava – į naujus socializmo tobulinimo laimėjimus“, Tiesa, 1985 m. lapkričio 7 d.; „Tvirti Spalio žingsniai“, Tiesa, 1985 m. lapkričio 8 d.; „Spalis ir Lietuva“, Tiesa, 1988 m. lapkričio 7 d.; „Mūsų žengimas nesulaikomas. Karinis paradas ir darbo žmonių demonstracija Raudonojoje aikštėje“, Tiesa, 1988 m. lapkričio 8 d. ir pan. . 1989 m. šios dienos proga įprasti sovietiniai lozungai nebepublikuojami. Tiesa, negalima sakyti, kad dėmesio šiai datai nebeskiriama. Skelbiama laivo „Auroros“ nuotrauka, straipsniai „Leningradas – revoliucijos lopšys“ Žr. Tiesa, 1989 m. lapkričio 7 d. , „Spalio kursas – mūsų istoriškai pasirinktas kelias“ Žr. Tiesa, 1989 m. lapkričio 8 d. , reportažai apie šiai dienai paminėti skirtus renginius Maskvoje, mitingą ir karinį paradą Vilniuje Žr. „Gyvas revoliucijos aidas“, „Šventinis priėmimas Maskvoje“ ir kt. Tiesa, 1989 m. lapkričio 8 d. .

 

Kasmet, kaip ir anksčiau, išskiriama spaudos diena – gegužės 5 d., paantraštėse rašoma

Šiandien – spaudos diena Tiesa, 1985 m. gegužės 5 d., 1988 m. gegužės 5 d. ir kt. , laikraščių numeriuose aptariami šiai dienai skirti renginiai („Sostinės gatvėse sumirgėjo spaudos šventės spalvos. Rytą Gedimino aikštėje prie spaudos kioskų buriavosi žmonės, pirko naujus centrinius, respublikinius, miestų ir rajonų laikraščius, žurnalus. Juose – nemaža opių problemų, operatyvios informacijos […] Savo nuomone su spaudos darbuotojais galėjo pasidalyti kiekvienas […]. Pagal tradiciją V. Kutuzovo aikštėje Dabar – S. Daukanto aikštė. dvyliktą valandą suskambo fanfaros, skelbdamos spaudos šventės atidarymą. Aikštė pilnut pilnutėlė vilniečių ir jų svečių. Į atidarymą atvyko draugai R. Songaila, V. Astrauskas, L. Maksimovas […]). Tiesa, 1988 m. gegužės 5 d.