Santrauka. Straipsnio tikslas – įvardyti svarbiausius sunkumus, kylančius apmąstant Europos tapatybę, bei nurodyti jų įveikimo būdus. Sunkumai skirstomi į dvi kategorijas – į santykinius sunkumus, kurie yra įveikiami Europos tapatybės problemą apmąstant tam tikru kampu ar įvedus kai kurias...
Nūdienos Vakarų civilizacijoje yra susiformavę mažiausiai du neišspręstų problemų židiniai. Pirmasis iš jų – tai technologinio mąstymo nesugebėjimas išvesti iš tam tikrų socialinio ir individualaus gyvenimo aklagatvių, į kuriuos šis mąstymas vakarietį ir įstūmė. Politinėje plotmėje tokią...
Santrauka. Humanitariniai mokslai, kaip ir kitos kultūros sritys, šiandien susiduria su daugeriopais iššūkiais, kuriuos sukelia globalizacija, socialinio gyvenimo pokyčiai, sparti informacijos ir komunikacijos priemonių raida. Nyksta tradiciniai hierarchiniai ryšiai ir skirtumai tarp įvairių...
Santrauka. Straipsnyje analizuojama Lietuvos šaulių sąjungos šaulių namų kūrimo idėjos genezė. Atskleidžiamos šaulių namų statybų ir kūrimo aplinkybės, jų reikšmė kultūrinei LŠS veiklai tarpukariu. Nagrinėjama termino šaulių namai viešajame diskurse semantika, koks buvo šaulių namų praktinis...
Santrauka. Šiandieną, žmonijai sparčiai žengiant į masinių komunikacijų erą, akivaizdūs kultūros globalizacijos procesai. Sparčiai griaunamos tautines valstybes skiriančios sienos, taip įtvirtinant universaliąsias kultūros tendencijas. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu ne tik išgyventi, bet ir...
Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
antisistema
asmuo
atmetimo lankas
bendruomenė
civilizacija
energinio ištekinimo įvija
fenomenologija
filosofija
filosofinė patirtis
filosofinis mąstymas
horizontalioji civilizacija
keturbūvis
keturžina
kultūra
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
nacija
omnivorizmas
pantofagija
pilietija
priešybinių santykių trikampis
rūšis
sistema
tauta
tautinė valstybė
valstybė
vertikalioji civilizacija
visaėdystė
žmogus
žmonija
Santrauka. Straipsnyje, remiantis komunikacijos paradigma, pažvelgta į Bendrąją ugdymo programą (BUP, curriculum) kaip kultūros, semiotikos ir komunikacijos objektą. Plintanti medijų kultūra vis plačiau skverbiasi į įvairias – iš pirmo žvilgsnio visai nesusietas su medijomis – sritis...
Santrauka. Studijoje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip...
asimptotė
chaosas
dvejinimasis
ekonomika
epistemologija
epochinė slinktis
globalėjimas
immanuel wallerstein
imperija
išlikimas
istoriografija
kapitalizmas
kolonizavimas
kosmosas
krizė
kultūra
kūrybinė pramonė
lietuva
metodologija
mokslotyra
naujieji amžiai
pasaulinė sistema
pasaulinių sistemų analizė
pažanga
plėtra
posovietinis
technologija
valstybė
žmonija
Santrauka. Neonatūralisto Josepho Rouse’o kultūrinių mokslinio žinojimo studijų filosofinė programa yra natūros ir kultūros, taip pat mokslinio ir nemokslinio žinojimo radikalios atskirties kritika, inicijuojanti autonomiško mokslo sampratos suspendavimą. Dimitrijaus Ginevo kognityvinio...
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjama memų, kaip kultūros perdavimo būdų, nustatymo galimybės ir jų raiška kai kuriose visuomenės grupėse. Analizuojama, kaip tautos kultūroje galima išskirti pastovius pasaulėvaizdžio vienetus, kultūrinio paveldo perteikėjus, išreiškiančius visuomenės narių...
Santrauka. Tradicijos ir inovacijos ryšys aiškinamas kaip praeities, dabarties ir ateities santykio kultūrinės raiškos forma. Tradicija kaip tam tikrų dalykų perdavimas iš kartos į kartą neretai yra suprantama kaip inovacijos opozicija. Straipsnyje teigiama, kad ir tradicija, ir inovacija yra...
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamas XX a. antrosios pusės vaidinimas „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ siekiant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių šis kultūros reiškinys tapo ne tik regioniniu, bet ir Lietuvos mastu aktualus ir reikšmingas. Šio vaidinimo kalba – tradicinė kupiškėnų tarmė – turėtų...
Santrauka. Pastaruoju metu sparčiai daugėja mokslinių darbų, kuriuose gvildenami nacionalumo, nacionalinio ir tautinio tapatumo, taip pat nacionalizmo klausimai ir svarstoma, kaip šiuos reiškinius veikia integracinė Europos Sąjungos politika, grindžiama su jokiu valstybingumu bei tapatumu...
Santrauka. Kaip lietuvių kultūra skleidžiasi valstybės raidoje ir strateginėse politinėse vizijose, kodėl atgautos Nepriklausomybės metais apnyko kultūros svarbos supratimas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma plėtojant teorinę įžvalgą – kultūra suvokiama kaip sugyvenimo būdų visuma, kaip...
Santrauka. Nacionalinio tapatumo išlaikymo ar stiprinimo, etnokultūrinių bendruomenių ir nacionalinės valstybės santykių problemos pastaruoju metu vis labiau svarstomos įvairiais politiniais lygmenimis, jos gvildenamos kultūriniuose ir akademiniuose sluoksniuose, nepaprastai sparčiai daugėja ir...