Iš 4 lentelėje pristatomų rezultatų matyti, kad visų kintamųjų vertinimo skirtumai statistiškai reikšmingi, nes p < 0,05, o teigiamų rangų atvejų analizuojant studentų atsakymus yra daugiau nei neigiamų rangų.

Apibendrinant studentų požiūrio į gebėjimus (interpretuoti ir lyginti bei atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti), reikšmingus tobulinant tarpkultūrinę kompetenciją, įsivertinimo rezultatus ir jų pokytį, galime teigti, jog įgyvendinus TUP, studentai šiuos gebėjimus įsivertino geriau.

Pedagoginio kvazieksperimento metu įgyvendinus Tarpkultūrinio ugdymo programą, kurios metu taikytas projektų metodas, probleminis mokymas ir kiti aktyvinantys ugdymo(si) metodai, studentų žinių ir gebėjimų įsivertinimas didėja. Todėl galime pagrįstai formuluoti mokslinį teiginį, jog kryptingas tarpkultūrinis studentų ugdymas tampa reikšmingu tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo(si) veiksniu.

Išvados

1.Analizuojant studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo(si) galimybes universitete išskirti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui(si) būtini veiksniai nacionaliniu, instituciniu ir asmeniniu lygiais. Nacionaliniu lygiu yra svarbu, kad strateginiuose dokumentuose, nuostatose būtų akcentuojama tarpkultūrinio ugdymo svarba, sudaromos sąlygos, skiriamas finansavimas šiai nuostatai įgyvendinti. Instituciniu lygiu yra svarbus aukštosios mokyklos dalyvavimas internacionalizacijos procese, t. y. tarptautiškumo plėtojimas institucijoje. Asmeniniu lygiu labai svarbi yra vidinė motyvacija, noras ugdytis tarpkultūrinę kompetenciją, aktyviai dalyvauti tarptautinėse mainų programose bei kitose veiklose ir kiti veiksniai. Taip pat labai svarbu, kaip modeliuojamas ugdymo(si) procesas, koks parenkamas turinys, kokie metodai, priemonės. Labiausiai tinkami tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui(si) yra patirtinis ir projektų metodai, probleminis ir reflektyvusis mokymasis. Kiti aktyvinantys ugdymosi metodai (simuliaciniai, vaidmeniniai žaidimai, dramos, debatų metodas).

2. Taikant vieną iš institucinių veiksnių – Tarpkultūrinio ugdymo programą – studentų žinių, gebėjimų, nuostatų ir elgesio įsivertinimas kryptingai keitėsi:

• žinių lygio statistiškai reikšmingi pedagoginio kvazieksperimento tyrimo rezultatų pokyčiai parodė, jog studentai geriau įsivertino savo žinias (apie šalyje gyvenančių etninių grupių kultūrinius ypatumus, apie kitų kultūrų bendravimo stiliaus ypatumus, apie kitų kultūrų religijas, švietimo sistemos ypatumus, tradicijas mokyklose, ugdymo metodus, taikomus daugiakultūrėje grupėje, klasėje, apie kultūrinį šoką);
• gebėjimų lygio dviejų diagnostinių pedagoginio kvazieksperimento pjūvių rezultatai parodė statistiškai reikšmingą pokytį tarp studentų įsivertinimų prieš Tarpkultūrinio ugdymo programos vykdymą ir po jo. Studentų požiūriu, jie geriau vertina savo gebėjimus (analizuoti ir adekvačiai suprasti skirtingus kultūrinius kontekstus, atrasti kultūrų panašumus ir skirtumus, interpretuoti ir palyginti prigimtinės ir kitos kultūros reiškinius, atpažinti ir paaiškinti nesuprastus dalykus, identifikuoti kultūrinio šoko bruožus, lanksčiai reaguoti naujose situacijose, susidariusiose dėl kultūrinės įvairovės, taikyti naujas žinias realioje situacijoje, atrasti naujų žinių apie kultūras, numatyti galimas konflikto priežastis dėl kultūrų skirtumų).

Šie pokyčiai patvirtina, kad kryptingas tarpkultūrinis ugdymas tampa reikšmingu tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo veiksniu.

Literatūra

• Anušauskaitė, Miglė, „Filosofas Gintautas Mažeikis: moralė gali naikinti kultūrą ir atvirkščiai“, Šiaurės Atėnai, 2010-03-05, nr. 979 [žiūrėta 2011 m. spalio 10 d.].
• Aramavičiūtė, Vanda, „Tautinis tapatumas ir jo kaita vyresniame mokykliniame amžiuje“, Pedagogika, 2005, nr. 79, p. 40–45.
• Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013–2016 metų veiksmų planas, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas, nr. V-878, 2013.
• Barzelis, Aidanas; Laura Barcytė, „Studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas taikant kooperuotų studijų metodą“, Jaunųjų mokslininkų darbai, 2009, nr. 2 (23), p. 83–90.
• Byram, Michael, Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence, Multilingual Matters, 1997.
• Chodzkienė, Loreta, Europos Sąjungos pedagogo tarpkultūrinė komunikacinė kompetencija ir jos tobulinimo socioedukaciniai veiksniai, daktaro disertacija, Vilnius: Edukologija, 2012.
• Cohen, Louis; Lawrence Manion, Keith Morrison, Research Methods in Education, Routledge Falmer is an imprint of the Taylor & Francis Group, 2005.
• Cooper, Diane L.; Mary F. Howard-Hamilton, Michael J. Cuyjet, Multiculturalism on Campus, Stylus Publishing, LLC, 2011.
• Deardorff, Darla K., The SAGE Handbook of Intercultural Competence, SAGE Publications, 2009.
• Developing Key Competences at School in Europe: Challenges and Opportunities for Policy. Eurydice Report, Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2012 [žiūrėta 2010 m. lapkričio 20 d.].
• Duoblienė, Lilija, „Ar pavyks išvengti hibridinio tapatumo formavimo(si) informacinėje visuomenėje?“, Acta paedagogica Vilnensia, 2009, nr. 23, p. 79–91.
• Duoblienė, Lilija, „Tarpkultūrinis ugdymas: tautinio tapatumo ir | ar dialogo su kitu paieškos“ | Dalia Marija Stančienė (sud.), Lietuva globalėjančiame pasaulyje, Vilnius: Logos, 2006.
• Education and Training in Europe 2020 – The Contribution of Education and Training to Economic Recovery, Growth And Jobs, Tarybos išvados, 2012.
• Emert, Holly Andrea, Developing Intercultural Competence through Teaching abroad with Fulbright: Personal Experience and Professional Impact, dissertation, 2008.
• Fantini, Alvino E., A Central Concern: Developing Intercultural Competence, SIT Occasional Papers Series, 2008 [žiūrėta 2010 m. spalio 5 d.].
• Jiaquan, Xiong, “On the Development of College Students’ Intercultural Competency,” International Forum Teaching and Studies, 2009, vol. 5, no. 2, pp. 27–31.
• Jokikokko, Katri, “The Role of Significant Others in the Intercultural Learning of Teachers,” Journal of Research in International Education, 2009, no. 8, pp. 142–163.
• Kvieskaitė, Eglė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir edukacinių inovacijų sąsajų raiška, daktaro disertacijos santrauka, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011.
• Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012 [žiūrėta 2012 m. vasario 5 d.].
• Lifelong Learning Programme Call for Proposals 2011–2013 Strategic Priorities, 2010 [žiūrėta 2011-01-24].
• Lukšienė, Meilė, Jungtys, Vilnius: Alma littera, 2000.
• Martin, Judith N., The Relationship Between Student Sojourner Perceptions of Intercultural Competencies and Previous Sojourn Experience, Chicago: Speech Communication Association, 1986.
• Mažeikienė, Natalija; Dana Loher, “Competence of University Teachers and Graduate Students for International Cooperation,” Socialiniai mokslai, 2008, nr. 2 (60), p. 48–65.
• Mažeikienė, Natalija; Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė, „Tarpkultūrinės kompetencijos matavimo ir vertinimo patirtis edukologijoje“, Socialiniai mokslai, 2007, nr. 4 (58), p. 24.
• Paurienė, Giedrė, „Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo aspektai“ | Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė, Kaunas: Kauno kolegija, 2010, p. 196–175.
• Petkevičiūtė, Nijolė; Rasa Budaitė, „Vadovų tarpkultūrinė kompetencija Lietuvos organizacijose“, Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2005, nr. 36, p. 133–150.
• Sandberg, Birgitta; Zsuzsanna Vincze, Building Intercultural Competences in a Multicultural Classroom, Requirements for teachers and universities, 2009.
• Saugėnienė, Nijolė, Lietuvių tautinių mažumų švietimas multikultūriškumo vertybiniame kontekste, Kaunas: Technologija, 2003.
• Sercu, Lies, “Assessing Intercultural Competence: A Framework for Systematic Test Development in Foreign Language Education and Beyond,” Intercultural Education, 2004, vol. 15, no. 1, pp. 73–90.
• Stone, Nick, “Internationalising the Student Learning Experience: Possible Indicators,” Journal of Studies in International Education, 2006, vol. 10, no. 4, pp. 409–413 [žiūrėta 2010 m. lapkričio 20 d.].
• Tidikis, Rimantas, Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003.
• Tijūnėlienė, Ona, „Kultūrinio tapatumo ugdymas mokykloje – mokytojų įsisąmonintas uždavinys“, Pedagogika, 2002, nr. 60, p. 94–100.
• Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 3 d.].
• Virgailaitė-Mečkauskaitė, Eglė, Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukštojo mokslo internacionalizacijos kontekste: magistrantūros studijų aspektas, daktaro disertacija, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2011.
• Vizija „Mokslioji Lietuva 2030“, 2012.
• Williams, Tracy Rundstrom, “The Reflective Model of Intercultural Competency: A Multidimensional, Qualitative Approach to Study Abroad Assessment,” Frontiers, 2009, vol. 18, pp. 289–306.
• Zaleskienė, Irena, „Pilietinė komunikacija ir tarpkultūrinis ugdymas“, Acta paedagogica Vilnensia, 2006, nr. 16, p. 56–63.
• Žydžiūnaitė, Vilma; Daiva Lepaitė, Remigijus Bubnys, Aurelija Čepienė, Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo(si) metodologija, Vilnius: Vilniaus kooperacijos kolegija, 2010.

Factors for Developing Students Multicultural Competencies

Summary. Intercultural competence is becoming a must, homogeneity is declining fast under the impact of globalization. The intercultural competence is especially significant for teacher’s professional activity in the assessment of current changes in the educational environment. Teachers have to be both prepared for work in a multicultural group or classroom and able to create an intercultural interaction in it and also be able to develop children’s intercultural competence, given the cultural diversity of children in the group or classroom.

The aim of the research is theoretical and empiric justification factors and conditions of students’ intercultural competence education. Research methods were used for achieving the aim: critical analysis of research literature, the method of document analysis, a written survey, a pedagogical quasi-experiment. The model of intercultural competence consists of 3 levels (cognitive, emotional, and behavioral) and 15 structural components, most frequently repeating in research literature. For people of different cultures, intercultural competence opens the door to an intercultural dialogue and constructive communication and collaboration. Intercultural competence is not an inborn natural phenomenon: it has to be educated and improved throughout the life.

Those were the core ideas used to develop a model of the improvement of intercultural competence and to conduct the empirical research. Analyzed most significant factors of students’ intercultural competence education. Presented and analyzed results obtained in pedagogical quasi-experiment after the implementation of the Syllabus of Intercultural Education which allows to assess change of students’ intercultural competence. By analyzing capabilities of students’ intercultural competence education in university, to distinguish necessary factors of students’ intercultural competence education: at national, institutional and personal levels. To distinguish the most suitable methods of students’ intercultural competence education: experiential and project methods, problem and reflective learning, and other activating learning methods (simulation, role play, drama, debate).

Keywords: multicultural society, multicultural competencies, students, factors of education, quasi-experiment.