• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Tarpkultūrinės studentų kompetencijos ugdymo(si) veiksniai

4 lentelė. Studentų gebėjimų atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti pokyčiai
GebėjimaiTeigiami rangaiNeigiami rangaiRangų vidurkiaiZ reikšmėp
TeigiamiNeigiami
Gebėjimas efektyviai dirbti daugiakultūrėje aplinkoje42322,8125,67−5,314a0,000
Gebėjimas lanksčiai reaguoti naujose situacijose, susidariusiose dėl kultūrinės įvairovės43524,9121,00−5,378a0,000
Gebėjimas užmegzti ryšius31719,9517,50−3,953a0,000
Gebėjimas priimti sprendimus24414,0817,00−3,415a0,001
Gebėjimas taikyti naujas žinias realioje situacijoje32217,6315,50−4,985a0,000
Gebėjimas priimti kitas kultūras27516,5916,00−3,888a0,000
Gebėjimas atrasti naujų žinių apie kultūrą (-as)34721,8217,00−4,320a0,000
Gebėjimas išgirsti ir išklausyti kitą21714,1715,50−2,390a0,017
Gebėjimas bendrauti įvairiose situacijose23413,6715,88−3,302a0,001
Gebėjimas atsiriboti nuo išankstinių vertinimų konkrečios kultūros atžvilgiu26817,9416,06−3,082a0,002
Gebėjimas numatyti galimas konflikto priežastis dėl kultūrų skirtumų39925,5420,00−4,490a0,000
Gebėjimas valdyti savo neverbalinę kalbą28819,2116,00−3,501a0,000

Iš 4 lentelėje pristatomų rezultatų matyti, kad visų kintamųjų vertinimo skirtumai statistiškai reikšmingi, nes p < 0,05, o teigiamų rangų atvejų analizuojant studentų atsakymus yra daugiau nei neigiamų rangų.

 

Apibendrinant studentų požiūrio į gebėjimus (interpretuoti ir lyginti bei atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti), reikšmingus tobulinant tarpkultūrinę kompetenciją, įsivertinimo rezultatus ir jų pokytį, galime teigti, jog įgyvendinus TUP, studentai šiuos gebėjimus įsivertino geriau.

Pedagoginio kvazieksperimento metu įgyvendinus Tarpkultūrinio ugdymo programą, kurios metu taikytas projektų metodas, probleminis mokymas ir kiti aktyvinantys ugdymo(si) metodai, studentų žinių ir gebėjimų įsivertinimas didėja. Todėl galime pagrįstai formuluoti mokslinį teiginį, jog kryptingas tarpkultūrinis studentų ugdymas tampa reikšmingu tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo(si) veiksniu.

Išvados

1.Analizuojant studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo(si) galimybes universitete išskirti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui(si) būtini veiksniai nacionaliniu, instituciniu ir asmeniniu lygiais. Nacionaliniu lygiu yra svarbu, kad strateginiuose dokumentuose, nuostatose būtų akcentuojama tarpkultūrinio ugdymo svarba, sudaromos sąlygos, skiriamas finansavimas šiai nuostatai įgyvendinti. Instituciniu lygiu yra svarbus aukštosios mokyklos dalyvavimas internacionalizacijos procese, t. y. tarptautiškumo plėtojimas institucijoje. Asmeniniu lygiu labai svarbi yra vidinė motyvacija, noras ugdytis tarpkultūrinę kompetenciją, aktyviai dalyvauti tarptautinėse mainų programose bei kitose veiklose ir kiti veiksniai. Taip pat labai svarbu, kaip modeliuojamas ugdymo(si) procesas, koks parenkamas turinys, kokie metodai, priemonės. Labiausiai tinkami tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui(si) yra patirtinis ir projektų metodai, probleminis ir reflektyvusis mokymasis. Kiti aktyvinantys ugdymosi metodai (simuliaciniai, vaidmeniniai žaidimai, dramos, debatų metodas).

 

2. Taikant vieną iš institucinių veiksnių – Tarpkultūrinio ugdymo programą – studentų žinių, gebėjimų, nuostatų ir elgesio įsivertinimas kryptingai keitėsi:

  • žinių lygio statistiškai reikšmingi pedagoginio kvazieksperimento tyrimo rezultatų pokyčiai parodė, jog studentai geriau įsivertino savo žinias (apie šalyje gyvenančių etninių grupių kultūrinius ypatumus, apie kitų kultūrų bendravimo stiliaus ypatumus, apie kitų kultūrų religijas, švietimo sistemos ypatumus, tradicijas mokyklose, ugdymo metodus, taikomus daugiakultūrėje grupėje, klasėje, apie kultūrinį šoką);
  • gebėjimų lygio dviejų diagnostinių pedagoginio kvazieksperimento pjūvių rezultatai parodė statistiškai reikšmingą pokytį tarp studentų įsivertinimų prieš Tarpkultūrinio ugdymo programos vykdymą ir po jo. Studentų požiūriu, jie geriau vertina savo gebėjimus (analizuoti ir adekvačiai suprasti skirtingus kultūrinius kontekstus, atrasti kultūrų panašumus ir skirtumus, interpretuoti ir palyginti prigimtinės ir kitos kultūros reiškinius, atpažinti ir paaiškinti nesuprastus dalykus, identifikuoti kultūrinio šoko bruožus, lanksčiai reaguoti naujose situacijose, susidariusiose dėl kultūrinės įvairovės, taikyti naujas žinias realioje situacijoje, atrasti naujų žinių apie kultūras, numatyti galimas konflikto priežastis dėl kultūrų skirtumų).

Šie pokyčiai patvirtina, kad kryptingas tarpkultūrinis ugdymas tampa reikšmingu tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo veiksniu.

 

Literatūra

 

Factors for Developing Students Multicultural Competencies

  • Bibliographic Description: Aida Norvilienė, „Tarpkultūrinės studentų kompetencijos ugdymo(si) veiksniai“, @eitis (lt), 2018, t. 1 068, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Aida Norvilienė, „Tarpkultūrinės studentų kompetencijos ugdymo(si) veiksniai“, Socialinis ugdymas, 2014, t. 38, nr. 2, p. 40–55, ISSN 1392-9569.
  • Institutional Affiliation: Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Vaikystės pedagogikos katedra.

Summary. Intercultural competence is becoming a must, homogeneity is declining fast under the impact of globalization. The intercultural competence is especially significant for teacher’s professional activity in the assessment of current changes in the educational environment. Teachers have to be both prepared for work in a multicultural group or classroom and able to create an intercultural interaction in it and also be able to develop children’s intercultural competence, given the cultural diversity of children in the group or classroom.

The aim of the research is theoretical and empiric justification factors and conditions of students’ intercultural competence education. Research methods were used for achieving the aim: critical analysis of research literature, the method of document analysis, a written survey, a pedagogical quasi-experiment. The model of intercultural competence consists of 3 levels (cognitive, emotional, and behavioral) and 15 structural components, most frequently repeating in research literature. For people of different cultures, intercultural competence opens the door to an intercultural dialogue and constructive communication and collaboration. Intercultural competence is not an inborn natural phenomenon: it has to be educated and improved throughout the life.

Those were the core ideas used to develop a model of the improvement of intercultural competence and to conduct the empirical research. Analyzed most significant factors of students’ intercultural competence education. Presented and analyzed results obtained in pedagogical quasi-experiment after the implementation of the Syllabus of Intercultural Education which allows to assess change of students’ intercultural competence. By analyzing capabilities of students’ intercultural competence education in university, to distinguish necessary factors of students’ intercultural competence education: at national, institutional and personal levels. To distinguish the most suitable methods of students’ intercultural competence education: experiential and project methods, problem and reflective learning, and other activating learning methods (simulation, role play, drama, debate).

Keywords: multicultural society, multicultural competencies, students, factors of education, quasi-experiment.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė