• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Ne Europos Sąjungos šalių mokslininkų integracija Lietuvos universitetuose

4. Mokslininkų imigrantų integracijos srityje efektyviausiai veikianti institucija Lietuvoje šiuo metu yra universitetai. Ypač patrauklūs šiuo požiūriu pasirodė KTU (techninių mokslų srityje), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir savitą statusą Lietuvoje turintis EHU Europos humanitarinis universitetas.

5. Daugumai užsieniečių mokslininkų įsitvirtinti Lietuvoje padėjo asmenys, dirbantys toje aukštojoje mokykloje, kuri akivaizdžiai tapo jų darbdaviu. Tad pačių lietuvių mokslininkų palankus požiūris ir parama kolegoms iš trečiųjų šalių pasirodo esąs labai svarbus svertas, didinantis šalies darbo rinkos atvirumą kvalifikuotiems specialistams.

6. Pastebima, kad ne tik apskritai Lietuvoje, bet ir Lietuvos universitetuose trūksta tarpkultūrinio bendravimo patirties ir tarpkultūrinio švietimo. Akivaizdu, kad šalies žiniasklaida galėtų teikti daugiau teigiamos informacijos apie imigrantus, ypač apie išsilavinusių užsieniečių, mokslininkų indėlį į Lietuvos ekonomikos, mokslo, kultūros plėtrą. Valstybinių institucijų pareigūnams (Migracijos tarnybos, policijos, muitinės ir VMI) reikėtų rengti specialius tarpkultūrinio bendravimo seminarus, kurie padėtų „lengviau susikalbėti“ su atvykėliais iš užsienio. Universitetai galėtų plačiau dalytis gerąja patirtimi, priimant ir integruojant kvalifikuotus užsieniečius.

 

Literatūra

 

The Integration of Non-EU National Scholars in Lithuanian Universities

  • Bibliographic Description: Irmina Matonytė1), Ana Klementjevienė2), „Ne Europos Sąjungos šalių mokslininkų integracija Lietuvos universitetuose“, @eitis (lt), 2019, t. 1 248, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Irmina Matonytė1), Ana Klementjevienė2), „Ne Europos Sąjungos šalių mokslininkų integracija Lietuvos universitetuose“, Viešoji politika ir administravimas, 2011, t. 10, nr. 1, p. 79–90, ISSN 1648-2603.
  • Institutional Affiliation: 1) ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 2) Lietuvos socialinių tyrimų centras.

Summary. The paper analyzes integration experience of foreign researchers (non EU nationals) in Lithuanian universities. The paper assesses openness and engagement of Lithuanian public institutions and universities towards highly skilled foreign specialists. The analytical framework distinguishes three levels of factors which contribute to the success of integration: macro level (state) factors such as social structure, institutional design and regulations, cultural attitudes and traditions; mezzo level (university) factors such as infrastructure, competences, organizational visions and expectations of the leadership and the staff and micro level (individual) factors such as personality traits, professional experience and family circumstances of the immigrant scholars.

Keywords: integration of third-country nationals, multiculturalism, knowledge economy, scholars.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė