Straipsnis Komunikaciniai teisės žinoti ir laisvės informuoti aspektai

Institucinės žiniasklaidos laisvės ribas dar reiktų aiškintis. Kol kas praktiniai eksperimentai laukiamų rezultatų neduoda Slovakijoje 2008 m. balandį buvo priimtas Spaudos įstatymas, kuris įteisino žiniasklaidos pareigą paskelbti nepatenkinto asmens atsakymą. Slovakijos žiniasklaida tai laiko rimtu žodžio laisvės suvaržymu. „Slovenský prezident podepsal sporný tiskový zákon“, 2008. . Čia tenkintumėmės tik pačios sąvokos įvedimu ir prielaida, kad egzistuoja savotiška laisvių hierarchija – kuo laisvė silpnesnė, kuo labiau pažeidžiama, tuo ji labiau saugotina.

Išvados

Istoriškai spaudos ir žodžio laisvės sutapatinimas tikriausiai buvo neišvengiamas, tai ilgai trunkančio ėjimo link demokratijos padarinys. Sunku pasakyti, kiek prasmingas ir reikalingas būtų šių laisvių išskyrimas brandos sulaukusiose demokratijose ar autoritarinėse, totalitarinėse bei panašiose visuomenėse. Tačiau iš komunizmo išsivadavusiose ir formaliai demokratiją įtvirtinusiose valstybėse pilietinės visuomenės gyvybingumas bei jų galimybės laisvai naudotis žiniasklaida kelia rimtų abejonių, lygiai kaip ir staiga preke tapusios žiniasklaidos sugebėjimas išsaugoti realią nepriklausomybę nuo valdžios ir verslo grupuočių.

 

Demokratinė tradicija konfliktą tarp teisės žinoti ir laisvės informuoti sprendžia laisvės informuoti naudai. Tai reikštų, kad galimybė kalbėti tampa svarbesnė už galimybę išgirsti. Taip sprendžiamas konfliktas įtvirtina rinkos viršenybę prieš asmenį, o laisvė informuoti tampa svarbesnė už teisę žinoti. Skrupulingai saugodama laisvę skleisti informaciją demokratinė tradicija remiasi išmintingu medicinos principu, jog svarbiausia nepakenkti, t. y. leisti visiems sakyti viską (net ir melą), baiminantis tik vieno, kad pritaikius bet kokį vaistą (teisės reikšti savo mintis draudimą) gali netikėtai būti pakenkta visam organizmui (demokratijai). Tai verstų grįžti prie kiekybinių ir kokybinių informacijos laisvės parametrų ir tektų daryti išvadą, kad praktikoje įsivyravo kiekybinių principų viršenybė.

Vertintojo problema viena sudėtingiausių, ji dažnai neatskiriama nuo cenzūros klausimo. Demokratinėje visuomenėje vargu ar gali rastis formalus (ar neformalus) autoritetas, kuriam būtų suteikta idėjų vertinimo funkcija ir galios kai kurias idėjas paskelbti žalingomis. Tose pačiose idėjose gali būti ir keliantis, ir žlugdantis potencialas, kuris išryškėja tik laikui bėgant, kai tos idėjos jau gali būti plačiai pasklidusios ar, atvirkščiai, visiškai numalšintos. Laikydamiesi principo nepakenkti tiesai, vertintojo problemą bandytume spręsti dėmesį sutelkdami ne į idėjų ir informacijos teisingumo ar žalingumo nustatymą, bet į idėjų ir informacijos rinkų reguliavimą, diversifikuodami informacijos šaltinius, ieškodami veiksmingų priemonių, užkertančių kelią informacijos monopolio atsiradimui, pusiausvyros tarp informacijos kanalų palaikymui. Taip tolstama nuo informacijos kokybės klausimo, gal ir prasmingai jį eilinį kartą aukojant ant žodžio laisvės aukuro. Praktikoje pirmenybę teikiant kiekybiniams visuomenės informavimo teisės principams rizikuojama teisingumui palikti vien instrumentinį komunikacijos triukšmo vertinimo, informacijos filtrų reguliavimo ar kanalų pralaidumo matavimo vaidmenį.

 

Literatūra

 

The Right to Know and the Freedom of Information: Communicational Aspects

  • Bibliographic Description: Gintaras Aleknonis, „Komunikaciniai teisės žinoti ir laisvės informuoti aspektai“, @eitis (lt), 2020, t. 1 472, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Gintaras Aleknonis, „Komunikaciniai teisės žinoti ir laisvės informuoti aspektai“, Socialinių mokslų studijos, 2010, t. 2, nr. 6, p. 7–21, ISSN 2029-2236.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų katedra.

Summary. The discussion of the communicational aspects of the freedom of information may be related to the most important traditions of communication research, that is, semiotics and the so-called “process” school. This would enable distinguishing quantitative and qualitative aspects of the freedom of information, and creating a coordinate system for the analysis and evaluation of the attempts to limit the freedom of media. It seems that the dependence on quantitative principles of the freedom of information in a so-called marketplace of ideas undermines the importance of society’s qualitative principles of information spread and disturbs the fragile balance between the right to know and the freedom of information. Inevitably, the following question arises: who, in the marketplace of ideas, will guarantee the right of a consumer to receive quality news? Democratic traditions condemn any censorship attempts. Do the changing role of the media and its place in the modern society require the expansion of the concept of the freedom of media? Perhaps, along with concepts such as the freedom of speech and the freedom of information, the discussion should also include considerations about the preservation of the right to know. Since in practice the right to know is usually passive, but the freedom of information is active, the society’s right to know is often individualized down to the level of a single person’s rights, whereas the freedom of information follows the reverse trend and is most commonly rolled up to a group, party, or corporate level. In this context, the proposed concept of the “freedom of media as an institution” relies on the assumption that the weaker side should be defended. By associating public interest and the quality of media with the right to know, this article aims to show that these two factors are no less important to the functioning of a democratic society than pluralism and diversity, which are directly linked to the freedom of information. The search for the balance between the right to know and the freedom of information is one of the most important issues concerning the functionality of the media, especially in Central and Eastern Europe.

Keywords: communication, media, right to know, freedom of information, freedom of the press, democracy, censorship, marketplace of ideas.