Straipsnis Darnaus vystymo koncepcijos suvokimas organizacijose

  • Bibliografinis aprašas: Ligita Šimanskienė1), Jurgita Paužuolienė2), „Darnaus vystymo koncepcijos suvokimas organizacijose“, @eitis (lt), 2021, t. 1 672, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Ligita Šimanskienė1), Jurgita Paužuolienė2), „Darnaus vystymo koncepcijos suvokimas organizacijose“, Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2011, t. 26, nr. 2, p. 241–247, ISSN 1822-6760.
  • Institucinė prieskyra: 1) Klaipėdos universitetas, 2) Klaipėdos valstybinė kolegija.

Santrauka. Darnaus vystymo samprata nėra nauja, tačiau straipsnyje analizuojama dar gana nauja darnaus vystymo organizacijose samprata bei su tuo susijusios problemos. Pateiktas požiūris, kad būtina ieškoti tinkančių organizacijoms indikatorių, kad organizacijos siektų būti darniomis. Atliktas tyrimas, įvertinantis darnaus vystymo organizacijose galimybes Lietuvoje. Tyrimu nustatyta, kad dauguma respondentų žino, į kokias sritis yra orientuota darni organizacija. Tačiau organizacijų vadovai ne visada yra linkę kalbėti, kaip svarbu būti darniai organizacijai, kokiais būdais to siekti. Respondentai pritaria, kad pelno siekiančios organizacijos turėtų būti socialiai bei ekologiškai orientuotos. Tačiau kol kas pirmoje vietoje pelno siekiančioms organizacijoms pagrindinis dėmesys yra skiriamas ekonominei sričiai ir tik po to socialinei-kultūrinei bei ekologinei sritims. Pateiktos rekomendacijos organizacijoms, siekiančioms tapti darniomis.

Pagrindiniai žodžiai: darnus vystymas, organizacija, valdymas.

 

Įvadas

Nors Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nr. 1160, pagal kurį kas dveji metai turi būti rengiamos Strategijos įgyvendinimo ataskaitos Žr. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo nr. 1160 „Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ pakeitimo 2009 m. rugsėjo 16 d. nr. 1247. , o pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais, Lietuvoje realiai į darnaus vystymosi sampratą dar žiūrima su nepasitikėjimu, drįstame teigti – netgi ciniškai. Kodėl taip yra? Kas lėmė tokį požiūrį? Iš dalies tai gali būti lietuviško mentaliteto, grįsto nepasitikėjimu didelio masto projektais ir galimybėmis, pasekmė. Iš dalies – nenoro mokytis ir keisti mąstymą, požiūrį į verslą, į organizaciją, į valstybę. Kaip teigia W. Kosiedowski Žr. Wojciech Kosiedowski, Kapitał ludzki w procesie przemian Europy Środkowej i Wschodniej: aspekty makroekonomiczne i regionalne, 2010. , kad nors yra dideli skirtumai vertinant darnumo aspektu tarp stipriai išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių, tačiau darnumo principai padeda silpniau išsivystančioms šalims vystytis tolygiau, tokiu būdu atsiranda galimybės greičiau pasiekti išsivysčiusių šalių lygį. Taigi domėtis ir vadovautis darnumo principais verta.

 

Darbo problema: dažniausiai darnaus vystymosi samprata naudojama analizuojant, įvertinant regiono ar šalies vystymąsi. Tačiau akivaizdu, kad regiono darnus vystymas neįmanomas be konkrečių organizacijų darnaus vystymosi. Paprastai organizacijos siekia tik pelno, neatsižvelgdamos į ekologinius ar socialinius aspektus. Todėl kyla klausimai: ar iš tiesų organizacijos žino, kas tai yra darnus organizacijos vystymas? Kodėl naudinga būti darniomis organizacijomis? Ar tie procesai gali būti valdomi? Todėl akivaizdi tiek mokslinė, tiek praktinė problema – nepakankamas dėmesys darniam organizacijos vystymui, esminį dėmesį skiriant tik ekonominiams rezultatams.

Darbo tikslas: atlikti darnaus vystymo tyrimą Lietuvos organizacijose pateikiant rekomendacijas darnių organizacijų vystymui. rekomendacijas darnių organizacijų vystymui. Darbo objektas: darnus organizacijų vystymas. Darbo uždaviniai: 1) pateikti darnaus organizacijų vystymo sampratą; 2) atlikti darnaus vystymo tyrimą organizacijose, pateikiant apibendrintą respondentų nuomonę apie darnų vystymą organizacijoje; 3) pateikti rekomendacijas organizacijoms, susidomėjusiomis darnaus vystymo teikiama nauda. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, sintezė, anketinė apklausa, tyrimo duomenų analizė naudojant SPSS programą.

 

Darnaus vystymo rodikliai ir darnios organizacijos samprata

Organizacijai darnus vystymas reiškia taikymą verslo strategijų ir veiksmų, kurie šiandien patenkina organizacijos ir jos suinteresuotų šalių poreikius, o tuo pačiu apsaugo, sustiprina ir didina žmonių ir gamtos išteklius, kurių reikės ateityje. Darnos rodikliai yra nustatomi kaip supaprastintas bendravimo ir planavimo įrankis, padedantis pasirinkti tarp alternatyvų ir priimti politinius sprendimus darnai pasiekti Žr. Peter Hardi, Stephan Barg, Tony Hodge, Measuring Sustainable Development: Review of Current Practice, 1997. . Norint pasiekti šį tikslą, būtina nusistatyti ribotą skaičių paprastai ir lengvai suprantamų rodiklių Žr. Remigijus Čiegis, „Darnaus vystymosi vertinimas“, 2009; Joachim H. Spangenberg, “Institutional Sustainability Indicators: An Analysis of the Institutions in Agenda 21 and a Draft Set of Indicators for Monitoring Their Effectivity,” 2002. . Tačiau šie rodikliai toli gražu neturėtų bandyti apimti visus darnumo aspektus, nes, kaip teigia R. Hueting ir L. Reijinders Žr. Roefie Hueting, Lucas Reijndres, “Broad Sustainability Contra Sustainability: The Proper Construction of Sustainability Indicators,” 2004. , tada jie dažnai tampa labai subjektyvūs ir beprasmiai. Norint valdyti darnumą, visuomenei tenka suformuluoti aiškius ir išmatuojamus darnumo tikslus, ir jie turi būti nuolat peržiūrimi bei patikslinami Žr. Ligita Šimanskienė, Audrius Kutkaitis, „Logistikos įmonių darni plėtra panaudojant logistikos lygio indeksą (LPI)“, 2009. . V. Olej, I. Obrsalova ir J. Krupka Žr. Vladimír Olej, Ilona Obršálová, Jirí Krupka (eds.), Modelling of Selected Areas of Sustainable Development by Artificial Intelligence and Soft Computing, 2009. monografijoje parenka skirtingus indikatorius tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis, tačiau neanalizuoja organizacijos lygmeniu. Kai kuriuos indikatorius, tinkančius organizacijoms, galime rasti aprašytus vietiniame lygmenyje – miesto darniame vystyme. Optimalūs darnumo indikatoriai yra tokie, kurie apima sistemos esminius bruožus ir parodo šios sistemos palaikymo ar pagerinimo moksliškai patikimą trajektoriją Žr. Bedřich Moldan, Arthur Lyon Dahl, “Challenges to Sustainable Indicators,” 2007. .

Organizacijos vystymas, taip pat kaip ir regiono vystymas, gali ir turi būti vystomas darniai Žr. Ligita Šimanskienė, Audrius Kutkaitis, “Corporate Social Responsibility and Organizational Development: The Research for Searching of Connections,” 2009. . Kadangi išorinė aplinka ir organizacijos yra tampriai susijusios, ilgalaikė organizacijų sėkmė priklauso nuo to, kaip darniai ji sugeba integruotis į aplinką bei jausti suinteresuotųjų šalių socialines nuotaikas.

 

Darnaus vystymo koncepcija įpareigoja organizacijas keisti savo elgesį suinteresuotųjų šalių atžvilgiu, todėl organizacijos darna grindžiama ekonominiu, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės aspektais Žr. Diana Bagdonienė, Auksė Galbuogienė, Eimenė Paulavičienė, „Darnios organizacijos koncepcijos formavimas visuotinės kokybės vadybos pagrindu, 2009. . D. Leuenberger Žr. Deniz Leuenberger, “Sustainable Development in Public Administration: A Match with Practice?,” 2006. teigia, kad būtent biologinė įvairovė, funkcinis atsparumas, darbo našumas, socialinė gerovė, pilietiškumas, taip pat socialinis teisingumas yra praktiniai darnaus vystymo komponentai. Atlikto L. Šimanskienės, J. Paužuolienės Žr. Ligita Šimanskienė, Jurgita Paužuolienė, “Corporate Social Responsibility Based on Sustainable Business,” 2010. tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje mažiau suvokiama įmonių socialinės atsakomybės nauda organizacijų darnumo kontekste negu kaimyninėse šalyse. Kaip teigia R. Čiegis ir R. Grunda Žr. Remigijus Čiegis, Rokas Grunda, „Įmonės transformavimo į darnią įmonę procesas“, 2007. , pačioms įmonėms gali būti sudėtinga apibrėžti darną, darnų vystymąsi, darnų verslą ar įmonę. Pirmiausia minėtina ši darnaus verslo ir darnios įmonės teorinė samprata – tai darnumas per organizacijos ryšius su išteklių prieinamumu bei naudojimu, vėliau formuojant atsakingo verslo sampratą ir kt. Autoriai pateikia net 21 priemonę, kaip Lietuvos organizacijoms tapti darniomis. D. Clifton ir A. Amran Žr. Don Clifton, Azlan Amran, “The Stakeholder Approach: A Sustainability Perspective,” 2010. teigimu, verslo sektorius turi vaidinti pagrindinį vaidmenį sprendžiant tokias problemas kaip ekologinė žala vietiniuose, regioniniuose ir globaliniuose mastuose. R. Grunda Žr. Rokas Grunda, “Estimating Annual Statement Information Usefulness for Business Sustainability Evaluation,” 2010. , atlikęs tyrimą 15 Lietuvos verslo organizacijų darnumo aspektu, teigia, kad organizacijų dokumentuose yra pateikta labai ribota informacija ir apibendrinimai negali būti labai tikslūs, tačiau iš tyrime dalyvavusių organizacijų paaiškėjo, kad nėra dirbama pagal darnaus vystymosi koncepciją. Todėl akivaizdu, kad organizacijų darnumas aprašo vertės santykį tarp organizacijos ir jos socialinio poveikio, bet verslas nebus darnus, jei nebus įgyvendinti kriterijai: ekologinis efektyvumas, socialinis veiksmingumas, pakankamumas, ekologinis teisingumas Žr. Thomas Dyllick, Kai Hockerts, “Beyond the Business Case for Corporate Sustainability,” 2002. . Tačiau kaip teigia G. Šivickas, A. Simanavičius, A. Pukis Žr. Gintautas Šivickas, Artūras Simanavičius, Algirdas Pukis, „Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui įtakos darniam vystymuisi vertinimas“, 2010. , atlikus 2002–2007 metų Lietuvos paramos SVV vertinimą akivaizdu, kad Lietuvos parama SVV turi teigiamą įtaką darniam vystymuisi. Tikėtina, kad naujos (vis dar Lietuvoje) darnumo principų tendencijos įsivyraus Lietuvos verslo organizacijose.

 

Tyrimo metodika

Šiame tyrime dalyvavo 315 respondentų. Iš privataus kapitalo organizacijų tyrime dalyvavo 64,8 proc. respondentų ir 35,2 proc. iš valstybinių įstaigų. Atliekant tyrimą remtasi netikimybiniu atrankos metodu. Buvo vykdoma individualios apklausos būdu. Anketos organizacijų darbuotojams pateiktos asmeniškai arba išsiųstos elektroniniu paštu. Apskaičiavus imties tūrį pagal Paniotto Žr. Asta Valackienė, Svajonė Mikėnė, Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika, 2008. formulę, gauta, kad tyrimo paklaida yra mažiau kaip 5 proc. Taip pat į visumą atrinktos charakteristikos atitinka generalinės visumos, iš kurios daryta atranka, charakteristikas, taigi tyrimas yra reprezentatyvus.

Klausimyne buvo pateikta 10 klausimų. Pateikti uždarieji klausimai, kai pateikiami ir galimi atsakymų variantai, taip pat pateiktas atviras klausimas, kai respondentui paliekama galimybė pareikšti savo nuomonę. Siekiant išaiškinti objektyvius duomenis apie respondentą, anketos pabaigoje pateikti demografiniai klausimai: respondentų užimamos pareigos organizacijoje, kokią veiklą vykdo bei kokio tipo organizacijoje dirba respondentai, amžius bei lytis. Gauti duomenys apdoroti SPSS programa (17.1 versija).

 

Tyrimo rezultatai

Tiriant respondentų nuomonę, kas yra darni organizacija nustatyta, kad, 67,8 proc. respondentų manymu, organizacijos veikla yra tolygiai orientuota tiek į ekonominę, socialinę, tiek į ekologinę sritis (1 pav.).

1 pav. Respondentų suvokimas, kas yra darni organizacija
1 pav. Respondentų suvokimas, kas yra darni organizacija

Kaip žinoma, darnaus vystymo koncepcijos pagrindą ir sudaro šie trys lygiaverčiai komponentai. Tai patvirtina, kad dauguma respondentų visiškai teisingai suvokia darnią organizaciją. Tačiau 20 proc. respondentų teigimu, darni organizacija savo veiklą orientuoja tik į ekologinę sritį. 6,1 proc. respondentų mano, kad darni organizacija savo veiklą orientuoja tik į ekonominę arba socialinę sritis. Kaip matome, tam tikra dalis respondentų tiksliai nežino, kokias sritis apima darni organizacija. Tai rodo, kad dalis respondentų neturi teisingo suvokimo apie darnios organizacijos koncepciją.

 

Darbe buvo atliktas chikvadrato testas, kuris parodo statistinę sąsają tarp kintamųjų, t. y. atskleidžia, ar kintamieji daro įtaką vienas kitam. Jei reikšmingumo lygmuo p≤0,05, tai kintamieji daro, o jei p>0,05, tai kintamieji vienas kitam įtakos neturi. Nustatyta, kad respondentų užimamos pareigos turi įtakos pasirinkimo variantams p-0,000. Kas yra darni organizacija mažiausiai žino darbuotojai (t. y. žmonės, neturintys pavaldinių) bei aukščiausios grandies vadovai. 7 proc. darbuotojų bei 5,4 proc. aukščiausios grandies vadovų teigia, kad darnios organizacijos veikla labiausiai orientuota į ekologinę sritį. Taip pat 5,4 proc. darbuotojų teigia, kad darnios organizacijos veikla labiausiai orientuota į socialinę sritį. 4 proc. aukščiausios grandies vadovų teigia, kad darnios organizacijos veikla labiausiai orientuota į ekonominę sritį. Respondentai, kurie teigia, kad organizacijos veikla labiausiai orientuota į ekonominę sritį, dirba privačiose organizacijose.

Šiems pasirinkimo variantams įtakos taip pat turi respondentų amžius. Atlikus chikvadrato testą gauta, kad p-0,000. Jaunesnio amžiaus respondentai su darnumo sąvoka yra susipažinę labiau nei vyresniojo amžiaus. Daugelio vyresniojo amžiaus respondentų teigimu, darni organizacija apima kažkurią vieną sritį, o ne visas kartu.

 

Tyrimu aiškintasi, ar organizacija, kurioje dirba respondentai yra darni. 54,9 proc. respondentų teigia, kad organizacija, kurioje dirba yra darni ir 45,1 proc. respondentų teigimu, organizacija, kurioje jie dirba, nėra darni. Atliktas chikvadrato testas parodė, kad šiems pasirinkimo variantams įtakos turi kokioje srityje organizacija vykdo veiklą (p-0,000). 14,8 proc. respondentų, kurie dirba gamybos srities organizacijoje teigia, kad jų organizacija yra darni ir tik 4,6 proc. teigia, kad tokia nėra. Švietimo, kultūros srityje 15,1 proc. dirbantys respondentai teigia, kad jų organizacija nėra darni. Dauguma valstybinėse institucijose dirbančių respondentų teigia, kad jų organizacija yra darni. Ir paslaugų srityje 25,9 proc. dirbančių respondentų mano, kad jų organizacija yra darni bei 23 proc. šioje srityje dirbančių respondentų mano, kad jų organizacija nėra darni.

Aiškinantis ar organizacijų vadovai kalba, kaip svarbu būti darniai organizacijai, ar pateikia būdus, kaip to siekti. 51,4 proc. respondentų teigia, jog apie tai yra kalbama ir 48,6 proc. respondentų teigia, kad apie tai nekalbama. Respondentų atsakymai pasiskirstė priklausomai nuo to kokio tipo organizacijoje yra dirbama (p-0,049). Privataus lietuviško kapitalo organizacijose apie tai yra kalbama labiausiai, mažiausiai apie tai kalbama valstybinėse įstaigose.

 

Paklausus respondentų ar pelno siekiančioms organizacijoms reikia būti socialiai bei ekologiškai orientuotoms, 94,6 proc. teigia, kad reiktų ir 5,4 proc. nereiktų. Respondentai, kurie teigė, kad pelno siekiančioms organizacijoms nereiktų būti socialiai bei ekologiškai orientuotoms nurodė, kad yra „nepalankus laikmetis, trūksta lėšų“. Taip buvo nurodyta, „kad įmonėms yra sunku išsilaikyti rinkoje ir kai įmonė pasiekia tam tikrą ekonominį lygį, tik po to pradeda galvoti apie kitas darnaus vystymosi sritis, o iki tol paprasčiausiai nėra tam laiko“.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma apklaustųjų žino, kas yra darni organizacija, tačiau daugumos organizacijų vadovai yra linkę kalbėti, kodėl yra svarbu būti darniai organizacijai. Pastaraisiais metais apie darnią organizaciją yra kalbama gan plačiai. Organizacijų vadovai yra suinteresuoti keisti savo požiūrį. Kadangi aplinka ir organizacijos yra tampriai susijusios, organizacijų sėkmė priklauso kaip darniai ji sugeba integruotis į aplinką. Kiek pastangų įdeda keisdama savo elgesį atsižvelgiant į ekonominius, ekologinius bei socialinius-kultūrinius aspektus. Pateikiama keletas rekomendacijų organizacijoms, siekiančioms tapti darniomis:

  • susipažinti su nacionaline darnaus vystymosi strategija bei darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų programa;
  • organizacijų vadovams būtina informuoti organizacijų darbuotojus, kodėl yra svarbu būti darniai organizacijai, stengtis parodyti naudą. Pasidomėti nauda ir patirtimi iš darnių organizacijų;
  • diegti socialinės atsakomybės, aplinkosaugos bei vadybos principus organizacijos veikloje.
 

Išvados

1.Darnios organizacijos samprata yra glaudžiai susijusi su darnaus vystimosi samprata. Tačiau esama problemų parenkant darnios organizacijos indikatorius, nors šalies, regiono lygmenyse jų esti pakankamai.

2. Norėdamos suvokti, kas tai yra darnus verslas, organizacijos gali taikyti įvairias darnaus verslo sampratas, tarptautinių organizacijų sukurtus verslo principus bei vadybos modelius. Svarbiausia, kad organizacijos darbuotojai suprastų esmę darnios organizacijos ir matytų naudą laikytis darnaus vystymo principų.

3. Organizacijos norėdamos tapti darniomis pirmiausia turi norėti keistis, mokytis ir tobulėti. Tyrimu nustatyta, kad didžioji dalis respondentų žino, kas tai yra darnus vystymas, tačiau tik pusė organizacijų gali būti vertinamos kaip darniai besivystančios. Beje, reikia paminėti, kad čia pateikta respondentų nuomonė, o atlikus konkrečių organizacijų analizę pagal darnumo principus ekspertų pagalba, manome, šis procentas dar sumažėtų.

 

Literatūra

  • Bagdonienė, Diana; Auksė Galbuogienė, Eimenė Paulavičienė, „Darnios organizacijos koncepcijos formavimas visuotinės kokybės vadybos pagrindu, Ekonomika ir vadyba, 2009, nr. 14, p. 1044–1053.
  • Clifton, Don; Azlan Amran, “The Stakeholder Approach: A Sustainability Perspective,” Journal of Business Ethics, 2010, vol. 98, pp. 121–136.
  • Čiegis, Remigijus, „Darnaus vystymosi vertinimas“, Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2009, t. 3, nr. 1, p. 105–121.
  • Čiegis, Remigijus; Rokas Grunda, „Įmonės transformavimo į darnią įmonę procesas“, Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2007, nr. 44, p. 19–34.
  • Dyllick, Thomas; Kai Hockerts, “Beyond the Business Case for Corporate Sustainability,” Business Strategy and the Environment, 2002, vol. 11, no. 2, p. 130–141.
  • Grunda, Rokas, “Estimating Annual Statement Information Usefulness for Business Sustainability Evaluation,” Ekonomika ir vadyba, 2010, nr. 15, p. 512–519.
  • Hardi, Peter; Stephan Barg, Tony Hodge, Measuring Sustainable Development: Review of Current Practice, Winnipeg, Manitoba (Canada): International Institute for Sustainable Development, 1997.
  • Hueting, Roefie; Lucas Reijndres, “Broad Sustainability Contra Sustainability: The Proper Construction of Sustainability Indicators,” Ecological Economics, 2004, vol. 50, nos. 3–4, pp. 249–260.
  • Hukkinen, Janne, “Eco-efficiency as Abandonment of Nature,” Ecological Economics, 2001, vol. 38, no. 3, pp. 311–315.
  • Kosiedowski, Wojciech, Kapitał ludzki w procesie przemian Europy Środkowej i Wschodniej: aspekty makroekonomiczne i regionalne, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2010.
  • Leuenberger, Deniz, “Sustainable Development in Public Administration: A Match with Practice?,” Public Work Management & Policy, 2006, vol. 10, no. 3, pp. 195–201.
  • Moldan, Bedřich; Arthur Lyon Dahl, “Challenges to Sustainable Indicators” | Tomas Hák, Bedřich Moldan, Arthur Lyon Dahl, (eds.), Measuring Progress Towards Sustainability: Assessment of Indicators, Washington (DC): Island Press, 2007, pp. 1–24.
  • Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimo nr. 1160 „Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ pakeitimo 2009 m. rugsėjo 16 d. nr. 1247 [žiūrėta 2011 m. vasario 6 d.].
  • Olej, Vladimír; Ilona Obršálová, Jirí Krupka (eds.), Modelling of Selected Areas of Sustainable Development by Artificial Intelligence and Soft Computing, Prague: Grada Publishing, 2009.
  • Spangenberg, Joachim H., “Institutional Sustainability Indicators: An Analysis of the Institutions in Agenda 21 and a Draft Set of Indicators for Monitoring Their Effectivity,” Sustainable Development, 2002, vol. 10, no. 2, pp. 103–115.
  • Šimanskienė, Ligita; Audrius Kutkaitis, “Corporate Social Responsibility and Organizational Development: The Research for Searching of Connections” | Joachim Foltys, Maria Uramowa, Lubica Lesakova, Anna Wziątek-Staśko (eds.), Współczesne Wyzwania Wobec Zarządzania, Katowice: University of Silesia, 2009, pp. 294–301.
  • Šimanskienė, Ligita; Audrius Kutkaitis, „Logistikos įmonių darni plėtra panaudojant logistikos lygio indeksą (LPI)“, Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2009, nr. 19 (4), p. 84–92.
  • Šimanskienė, Ligita; Jurgita Paužuolienė, “Corporate Social Responsibility Based on Sustainable Business,” Human Resources: The Main Factor of Regional Development, 2010, no. 3, pp. 324–331.
  • Šivickas, Gintautas; Artūras Simanavičius, Algirdas Pukis, „Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui įtakos darniam vystymuisi vertinimas“, Ekonomika ir vadyba, 2010, nr. 15, p. 792–798.
  • Valackienė, Asta; Svajonė Mikėnė, Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika, Kaunas: Technologija, 2008.
 

The Perception of the Concept of Sustainable Development in Organizations

  • Bibliographic Description: Ligita Šimanskienė1), Jurgita Paužuolienė2), „Darnaus vystymo koncepcijos suvokimas organizacijose“, @eitis (lt), 2021, t. 1 672, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Ligita Šimanskienė1), Jurgita Paužuolienė2), „Darnaus vystymo koncepcijos suvokimas organizacijose“, Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, 2011, t. 26, nr. 2, p. 241–247, ISSN 1822-6760.
  • Institutional Affiliation: 1) Klaipėdos universitetas, 2) Klaipėdos valstybinė kolegija.

Summary. Organization development is based on sustainable business. Business development is a long-range effort to improve an organization’s problem – solving and renewal processes, particularly through a more effective and collaborative management oriented to sustainability. The ability to manage the work effectively influences the effectiveness of the organization, has a positive influence on the employees. This article analyzed sustainable development, sustainable business. The aim of this paper is the investigation sustainability based on sustainable business in organizations and to give recommendations to organizations how to be sustainable. Object of research – sustainable development of organizations. Used methods: analysis, questionnaire, statistical databases, SPSS program. Results show that the biggest parts of respondents know what it is meaning sustainable development. But not so big percent of organizations can be recognized as sustainable organizations.

Keywords: sustainable development, organization, management.