• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Straipsnis Vidurinės mokyklos arba gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijos

Geografijos pažinimo objektai kartu yra ir subjektai – nuolatinis pokalbis su Žeme, aplinka, vieta. Hermeneutiški yra ne tik visuomeninės, bet ir gamtinės geografijos reiškiniai bei procesai. Geografai keičia savo požiūrį į empirizmą, natūralizmą, vis glaudžiau bendradarbiauja tarpusavyje, ieško alternatyvos natūralizmui ir reliatyvizmui, siekia geografijos kaip dalyko vienovės, o kartu keičia geografijos pasaulėvaizdį. Geografijos pažangos esmė grindžiama vienybės įvairovėje principu. Šios įtampos ir jungtys leidžia mokytojui sukurti aktyvias geografijos mokymosi situacijas (1 pav.).

3. Santykis tarp geografijos mokslo (akademinės, universitetinės geografijos) ir mokyklinės geografijos yra gana sudėtingas. Jos glaudžiai susijusios, bet nėra viena kitos dalis. Mokyklinei geografijai svarbios pažintinės, vertybinės, mokinių įgūdžius formuojančios, jų gyvenimą visuomenėje lemiančios esmės. Ypač tai aktualu vidurinėje mokykloje, kurioje persikerta universitetinės ir mokyklinės geografijos turinys. Mokyklinės geografijos tikslas – ugdyti ir geografijos skaitytoją. Skaitytoją plačiąją prasme – kaip funkcinį, kultūrinį, pilietinį, raštingą mokinį ir motyvuotą geografijos naudotoją. Geografijos mokslo tikslai išreiškia metodologinį dalyko pagrindą, o didaktikos – ugdomąjį žmogaus santykį su aplinka, požiūrį į Žemę kaip vienį. Ugdymo programų kūrimo konceptai atitinka šiuolaikinę – sintezės – geografijos raidos fazę.

 

4. Geografijos kaip dalyko esmės ir vertybės atsiskleidžia per geografijos pasaulį interpretuojančius, apibrėžiančius ugdymo įrankius (kategorijas): konceptus, erdves, kompetencijas ir pasiekimus. Kiekvieni jų turi sau būdingą struktūrą:

  • Pažinimo konceptai: objektai, procesai, reiškiniai, geografinis (geoinformacinis) tekstas.
  • Erdvė – geografijos nuoseklumo ir vienovės pagrindas. Erdvė gali būti abstrakti ir konkreti, absoliuti ir santykinė, struktūruota ir vientisa, įsivaizduojama ir tikra, kuriama ir sukurta bei pan. Mokant geografijos susiduriama su tokiais geografijos erdviniais subjektais: vieta, teritorija, erdve, regionu, lauku, aplinka (6 pav.).
  • Apibrėžtos keturios geografinių pasiekimų sritys:
    • (A) Geografinis pažinimas ir orientavimasis;
    • (B) Geografinių reiškinių ir procesų analizė;
    • (C) Globalių iššūkių žmonijai analizė;
    • (D) Geografinių tyrimų gebėjimai.
  • Pasiekimų sritys įgyja raišką per išskirtas septynias kompetencijas:
    • pažinimo;
    • socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos;
    • kūrybiškumo;
    • pilietiškumo;
    • kūrybinę;
    • komunikavimo;
    • skaitmeninę (8 pav.).
 

5. Geografijos dalyko (pasiekimo sričių ir kompetencijų) mokymo kaita sujungia visas mokyklos pakopas (pradinę, pagrindinę ir vidurinę arba gimnazijos mokyklą) ir dera tarpusavyje. Geografija turi gana stabilią istoriškai susiformavusią struktūrą – gamtinę, visuomeninę ir regioninę geografiją – tai dalyko brandos, fundamentalumo ir vientisumo požymis (9 pav.). Remiantis šia struktūra kaip dalyko ištekliumi, vienaip ar kitaip manipuliuojama ir moduliuojama kuriant atskirų mokyklos pakopų geografijos ugdymo turinį, išskiriant joms būdingas pasiekimų sritis ir kompetencijas. Geografijos ugdymo turinys atskirose mokyklos pakopose skiriasi pagal jo kūrimo principus ir pobūdį (1 lentelė).

 

Literatūra

 

Updating the Curriculum for Secondary School or Gymnasium Geography: From Passive to Active Geography

  • Bibliographic Description: Šarūnas Gerulaitis, Zigmas Kairaitis, „Vidurinės mokyklos arba gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijos“, @eitis (lt), 2023, t. 1 918, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Šarūnas Gerulaitis, Zigmas Kairaitis, „Vidurinės mokyklos / gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijos“, Geografija ir edukacija, 2023, nr. 11, p. 65–80, ISSN 2351-6453.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universitetas.

Summary. The article presents the methodological approaches that are the basis for updating the geography curriculum of Lithuanian secondary schools or upper secondary (grades 11–12) and gymnasiums (grades III–IV). The aim is to answer the question: how to substantiate and systematically link the trends of geography science and development of didactics, based on the international and Lithuanian educational documents defining today’s geographical education? Lithuanian educational and international (charters, declarations) documents are analyzed, which define the modern trends of curriculum renewal and geographical education. The historical development and perspective of geography and its didactics (school geography) are compared. The scatter of areas of educational achievements and competences in individual levels of the comprehensive school is shown.

Keywords: geography, didactics of geography, concepts of geographical knowledge, spaces, educational competencies and achievements.

 
Grįžti
Viršutinė Apatinė