Geografijos pažinimo objektai kartu yra ir subjektai – nuolatinis pokalbis su Žeme, aplinka, vieta. Hermeneutiški yra ne tik visuomeninės, bet ir gamtinės geografijos reiškiniai bei procesai. Geografai keičia savo požiūrį į empirizmą, natūralizmą, vis glaudžiau bendradarbiauja tarpusavyje, ieško alternatyvos natūralizmui ir reliatyvizmui, siekia geografijos kaip dalyko vienovės, o kartu keičia geografijos pasaulėvaizdį. Geografijos pažangos esmė grindžiama vienybės įvairovėje principu. Šios įtampos ir jungtys leidžia mokytojui sukurti aktyvias geografijos mokymosi situacijas (1 pav.).

3. Santykis tarp geografijos mokslo (akademinės, universitetinės geografijos) ir mokyklinės geografijos yra gana sudėtingas. Jos glaudžiai susijusios, bet nėra viena kitos dalis. Mokyklinei geografijai svarbios pažintinės, vertybinės, mokinių įgūdžius formuojančios, jų gyvenimą visuomenėje lemiančios esmės. Ypač tai aktualu vidurinėje mokykloje, kurioje persikerta universitetinės ir mokyklinės geografijos turinys. Mokyklinės geografijos tikslas – ugdyti ir geografijos skaitytoją. Skaitytoją plačiąją prasme – kaip funkcinį, kultūrinį, pilietinį, raštingą mokinį ir motyvuotą geografijos naudotoją. Geografijos mokslo tikslai išreiškia metodologinį dalyko pagrindą, o didaktikos – ugdomąjį žmogaus santykį su aplinka, požiūrį į Žemę kaip vienį. Ugdymo programų kūrimo konceptai atitinka šiuolaikinę – sintezės – geografijos raidos fazę.

4. Geografijos kaip dalyko esmės ir vertybės atsiskleidžia per geografijos pasaulį interpretuojančius, apibrėžiančius ugdymo įrankius (kategorijas): konceptus, erdves, kompetencijas ir pasiekimus. Kiekvieni jų turi sau būdingą struktūrą:

• Pažinimo konceptai: objektai, procesai, reiškiniai, geografinis (geoinformacinis) tekstas.
• Erdvė – geografijos nuoseklumo ir vienovės pagrindas. Erdvė gali būti abstrakti ir konkreti, absoliuti ir santykinė, struktūruota ir vientisa, įsivaizduojama ir tikra, kuriama ir sukurta bei pan. Mokant geografijos susiduriama su tokiais geografijos erdviniais subjektais: vieta, teritorija, erdve, regionu, lauku, aplinka (6 pav.).
• Apibrėžtos keturios geografinių pasiekimų sritys:
  • (A) Geografinis pažinimas ir orientavimasis;
  • (B) Geografinių reiškinių ir procesų analizė;
  • (C) Globalių iššūkių žmonijai analizė;
  • (D) Geografinių tyrimų gebėjimai.
• Pasiekimų sritys įgyja raišką per išskirtas septynias kompetencijas:
  • pažinimo;
  • socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos;
  • kūrybiškumo;
  • pilietiškumo;
  • kūrybinę;
  • komunikavimo;
  • skaitmeninę (8 pav.).

5. Geografijos dalyko (pasiekimo sričių ir kompetencijų) mokymo kaita sujungia visas mokyklos pakopas (pradinę, pagrindinę ir vidurinę arba gimnazijos mokyklą) ir dera tarpusavyje. Geografija turi gana stabilią istoriškai susiformavusią struktūrą – gamtinę, visuomeninę ir regioninę geografiją – tai dalyko brandos, fundamentalumo ir vientisumo požymis (9 pav.). Remiantis šia struktūra kaip dalyko ištekliumi, vienaip ar kitaip manipuliuojama ir moduliuojama kuriant atskirų mokyklos pakopų geografijos ugdymo turinį, išskiriant joms būdingas pasiekimų sritis ir kompetencijas. Geografijos ugdymo turinys atskirose mokyklos pakopose skiriasi pagal jo kūrimo principus ir pobūdį (1 lentelė).

Literatūra

• Atnaujintos bendrosios programos: geografija, Švietimo portalas, 2022 [žiūrėta 2023 m. sausio 20 d.].
• Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas, Mokykla 2030, 2021-06-10 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• Béneker, Tine; Rob van der Vaart, “The Knowledge Curve: Combining Types of Knowledges Leads to Powerful Thinking,” International Research in Geographical and Environmental Education, 2020, vol. 29, no. 3, pp. 221–231.
• Geografijos bendrosios programos projektas, Švietimo portalas, 2021-08-16 [žiūrėta 2022 m. vasario 22 d.].
• Gerulaitis, Šarūnas; Jolanta Jevsejevienė, Nida Poderienė, Irena Raudienė, Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra, 2019.
• Gerulaitis, Šarūnas; Zigmas Kairaitis, „Pagrindinės mokyklos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: metodologinės prieigos ir metodologiniai posūkiai“, Geografija ir edukacija, 2022, nr. 10, p. 110–126.
• Haubrich, Hartwig (sud.), Tarptautinė geografinio švietimo chartija, Nürnberg: Der Hochschulverband für Geographie und Ihre Didaktik, 1994.
• Haubrich, Hartwig; Sibylle Reinfried, Yvonne Schleicher, Lucerne Declaration on Education for Sustainable Development, Geographiedidaktische Forschungen, 2007, vol. 42, pp. 243–250.
• IGU CGE, International Declaration on Geographical Education for Cultural Diversity, Igu-cge.org, August 2000 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• IGU CGE, International Declaration on Research in Geography Education, Igu-cge.org, August 2015 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• IGU CGE, Rome Declaration on Geographical Education in Europe, IV EUGEO Congress 2013, Igu-cge.org, 2013 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• Jo, Injeong; Sarah Witham Bednarz, “Evaluating Geography Textbook Questions from a Spatial Perspective: Using Concepts of Space, Tools of Representation, and Cognitive Processes to Evaluate Spatiality,” Journal of Geography, 2009, vol. 108, no. 1, pp. 4–13.
• Kestler, Franz, Einführung in die Didaktik des Geographieunterrichts, Bad Heilbrunn: Klinkhard, 2020.
• Latour, Bruno, Mes niekada nebuvome modernūs: simetrinės antropologijos esė, iš prancūzų kalbos vertė Natalija Vyšniauskaitė, Vilnius: Homo liber, 2004.
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 1991 m. birželio 25 d. nr. I-1489, Vilnius [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 m. gegužės 28 d. įsakymas „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo nr. V-1317 „Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo“, projektas [žiūrėta 2021 m. gegužės 31 d.].
• Planuojami pokyčiai viduriniame ugdyme: medžiaga diskusijoms, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021.04.29 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• Schee, Joop van der; John Lidstone (sud.), Tarptautinė 2016 m. geografinio švietimo chartija, IGU CGE, 2016.
• Socialinis ugdymas: geografija, 2020-12-14 d. redakcija, Mokykla 2030, 2020 [žiūrėta 2022 m. vasario 22 d.].
• Socialinis ugdymas: geografija, 2021-03-31 d. redakcija, Mokykla 2030, 2021 [žiūrėta 2022 m. vasario 22 d.].
• Šetkus, Benediktas; Liutauras Degėsys, Darius Česnavičius, Gražina Čiuladienė, Judita Misevičienė, Andrius Sprindžiūnas (sud.), Metodinis leidinys, skirtas socialinių mokslų ir dorinio ugdymo mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti, Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra, 2022.
• Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas nuo 2023–2024 mokslo metų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].
• Visuomeninis ugdymas: programų projektai, Mokykla 2030, 2021 [žiūrėta 2021 m. spalio 12 d.].

Updating the Curriculum for Secondary School or Gymnasium Geography: From Passive to Active Geography

Summary. The article presents the methodological approaches that are the basis for updating the geography curriculum of Lithuanian secondary schools or upper secondary (grades 11–12) and gymnasiums (grades III–IV). The aim is to answer the question: how to substantiate and systematically link the trends of geography science and development of didactics, based on the international and Lithuanian educational documents defining today’s geographical education? Lithuanian educational and international (charters, declarations) documents are analyzed, which define the modern trends of curriculum renewal and geographical education. The historical development and perspective of geography and its didactics (school geography) are compared. The scatter of areas of educational achievements and competences in individual levels of the comprehensive school is shown.

Keywords: geography, didactics of geography, concepts of geographical knowledge, spaces, educational competencies and achievements.