Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoj…

  1. Išvados

    Atlikta lyginamoji dalies buvusių tarpukario LŠS, LA ir EK narių dalyvavimo pirmosiose („Žydų klausimo teritorinio sprendimo“ stadijos) masinėse žydų žudynėse nacių okupuotose Baltijos šalyse tendencijų analizė leidžia konstatuoti, kad minėtų grupių vaidmuo nusikalstamose veikose žydų atžvilgiu pirmosiomis Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo dienomis nebuvo antraeilis. Į nacionalsocialistinio okupacinio režimo Baltijos šalyse inspiruotą naikinimo politiką įtraukta buvusių šaulių, aizsargų bei kaitseliitų dalis buvo svarbus elementas žydų genocido organizavimo ir vykdymo (ypač provincijos vietovėse) procesuose dėl eilės politinių, socialinių bei ideologinių aspektų. Apibrėžiant politinius aspektus pažymėtina, kad nacių represinės struktūros stengėsi pasiremti šauliais, aizsargais ir kaitseliitais pirmojoje Trečiojo Reicho rasinės politikos okupuotose Sovietų Sąjungos srityse įgyvendinimo („Žydų klausimo teritorinio sprendimo“) stadijoje (1941 m. birželis – 1941 m. gruodžio mėn.), rengiant pagrindą būsimam „Galutinio sprendimo“ priėmimui. „Teritorinio sprendimo“ priemonių („Bado planas“, „naikinimas darbu“, „getoizacija“, koncentracijos stovyklų steigimas bei didžiosios aukų dalies „eksterminavimas“) realizavimui reikėjo greitų ir efektyvių veiksmų, kuriems įgyvendinti tiko tik specifinis vietinių gyventojų kontingentas, susijęs su buvusiomis paramilitarinėmis organizacijomis. Iš dalies buvusių LŠS, LA ir EK kontingento susiformavusios kovotojų grupės bendrame okupuotų sričių gyventojų kontekste išsiskyrė organizuotumu ir karinėms struktūroms artima sandara. Jos vadovavosi kariškos disciplinos bei tarnybinės subordinacijos principais, todėl galėjo būti nesunkiai kontroliuojamos.
     
  2. Apibrėžiant socialinius aspektus pabrėžtina, kad pirmaisiais Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo mėnesiais dalis buvusių LŠS, LA ir EK organizacijų narių iš esmės buvo vienintelė organizacinius tinklus, fizinius „išteklius“ bei ideologinę motyvaciją išlaikiusi jėga (tai rodė ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, kilęs pirmosiomis karo dienomis Lietuvoje ir Latvijoje, bei aktyvūs partizaninio karo („miško brolių“) veiksmai Estijoje 1941 m. birželio–rugsėjo mėn.). Dėl šios priežasties nacių represinės struktūros stengėsi integruoti buvusių Baltijos šalių paramilitarinių organizacijų kontingentą į pagalbines formuotes – policijos bei savisaugos dalinius, skirtus vykdyti „ypatingąsias užduotis“, kuriems buvo priskirta ir „kova su komunistais bei žydais“. Šiam tikslui buvo pasinaudota ir dalies buvusių šaulių, aizsargų bei kaitseliitų antisemitinėmis nuostatomis, įsitvirtinusiomis sovietinės okupacijos 1940–1941 m. laikotarpiu išplitusių įvaizdžio apie „žydus-bolševikus“ ir stereotipo apie „žydų išdavystę“ pagrindu.
    Konstatuojant ideologinius veiksnius, nulėmusius dalies buvusių LŠS, LA ir EK narių dalyvavimą nacių režimo inspiruotose smurto veikose žydų atžvilgiu, būtina pabrėžti, kad nacistinių represinių struktūrų vadovybė buvo suinteresuota pasinaudoti minėtų grupių ideologinėmis nuostatomis bei psichologinėmis nuotaikomis, kurios galėjo padėti sukurti būtinas paskatas inspiruoti genocidinių priemonių taikymo prieš žydus, kaip ideologiškai bei politiškai įženklintą „priešo grupę“, veiksmus. Taigi ideologinės buvusių paramilitarinių organizacijų narių nuostatos, palaikančios „žydų-bolševikų“ įvaizdį, iš esmės prisidėjo prie psichologinės atmosferos, kuriančios sistemiškai organizuoto smurto prieš žydų tautinę grupę legitimumo regimybę. Šis uždavinys buvo ypač svarbus nacių režimui ne tik planuojant bei realizuojant „Žydų klausimo teritorinio sprendimo“ stadijos, bet ir „Galutinio sprendimo“ Baltijos šalyse priemones. Taigi dalies buvusių LŠS, LA ir EK narių vaidmuo tapo vienu reikšmingiausių veiksnių realizuojant nacionalsocialistinio režimo organizuotą genocido politiką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
     
  3. Šaltiniai

    • 1941 06 25 Tautinės milicijos raportas Kauno miesto Apsaugos viršininkui. LCVA, f. R-1444, ap. 1, b. 9, l. 41.
    • 1941 06 28 Nevarėnų Aktyvistų štabo vado raportas Telšių apskrities karo komendantui. LCVA, f. R-739, ap. 1, b. 10, l. 6.
    • 1941 07 14 Lietuvių aktyvistų fronto Šiaulių štabo pažyma apie Joniškio pagalbinės policijos įkūrimą. LCVA, f. R-739, ap. 1, b. 4, l. 29.
    • 1941 07 16 Lietuvių aktyvistų fronto Šiaulių štabo pažyma apie Joniškio aktyvistų veiklą. LCVA, f. R-739, ap. 1, b. 4, l. 3.
    • 1941 07 26 „Raudonojo teroro muziejui medžiagai rinkti“ instrukcija Nr. 1. LYA, f. 3377, ap. 58, b. 492, l. 86.
    • 1941 08 01 VRM Panevėžio apskrities policijos Naujamiesčio nuovados viršininko raportas Nr. 282 Panevėžio apskrities policijos vadui. LCVA, f. R-683, ap. 2, b. 3, l. 7.
    • 1941 08 04 VRM Panevėžio apskrities policijos Panevėžio valsčiaus nuovados viršininko raportas Nr. 1 Panevėžio apskrities policijos vadui. LCVA, f. R-683, ap. 2, b. 3, l. 3–3 ap.
    • 1941 08 17 Policijos departamento Kaune slaptas įsakymas Šakių apskrities policijos vadui. LCVA, f. R-683, ap. 2, b. 2, l. 48.
    • 1941 08 19 Rumšiškių policijos nuovados viršininko slaptas pranešimas Kauno apskrities viršininkui ir Kauno miesto ir apskrities policijos vadui. LCVA, f. R-683, ap. 2, b. 2, l. 63.
    • 1944 08 06 kaltinamojo Prano Šimonio tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 8, l. 35.
    • 1944 08 09 kaltinamojo Juozo Budrevičiaus tardymo protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 140, l. 2–7.
    • 1944 09 02 kaltinamojo Bernardo Drulio tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 152, l. 7–8.
    • 1944 09 20 kaltinamojo Povilo Lupeikio kvotos protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 8, l. 322–327.
    • 1944 10 05 kaltinamojo Vlado Petrausko tardymo protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 105, l. 53–55.
    • 1944 10 10 kaltinamojo Jono Simonavičiaus kvotos protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 105, l. 57–58.
    • 1944 10 19 išrašas iš Pirmosios karo aviacijos armijos karo tribunolo teismo posėdžio dėl Zigmo Baranausko kaltinimo. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 198, l. 68–71.
    • 1944 11 05 kaltinamojo Antano Bakščio apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 196, l. 211–212.
    • 1944 12 03 kaltinamojo Juozo Jurgilo kvotos protokolo išrašas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 156, l. 2–14.
    • 1944 12 20 kaltinamojo Antano Jakštonio tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 193, l. 14–16.
    • 1945 01 10 kaltinamjo Adolfo Galdikausko tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 160, l. 292–294.
    • 1945 01 13 kaltinamojo Juozo Poškaus kvotos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 198, l. 63–66.
    • 1945 03 10 liudininkų Marcinkaus, K. Rovo, P. Pociaus, Z. Žukausko, P. Mordo, Každailio parodymų aktas. LYA, f. 3377, ap. 58, b. 820, l. 138–140.
    • 1945 03 11 kaltinamojo Jono Petrošiaus tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 146, l. 101–102.
    • 1945 03 15 liudininko Petro Būtėno apklausos protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 117, l. 87–88.
    • 1945 05 27 kaltinamojo Alfonso Baužio tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 197, l. 2–6.
    • 1945 05 29 kaltinamojo Kazio Aleksiaus tardymo protokolas. LYA, f. K-1 ap. 8, b. 8, l. 58.
    • 1945 12 24 kaltinamojo Ignoto Velavičiaus protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 30, l. 274–279.
    • 1946 01 06 kaltinamojo Antano Petrausko kvotos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 198, l. 270–271.
    • 1946 02 06 kaltinamojo Alfonso Mickaus kvotos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 160, l. 280–281.
    • 1946 03 06 kaltinamojo Alfonso Mickaus kvotos protokolas. LYA, f. K-1 ap. 8, b. 160, l. 280–281.
    • 1946 03 29 kaltinamojo Jono Pupelio tardymo protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 30, l. 216–220.
    • 1946 10 26 kaltinamojo Povilo Kaminsko tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 144, l. 129–131.
    • 1946 10 27 kaltinamojo Kosto Raudonio kovotos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 168, l. 219–221.
    • 1946 10 28 liudininko Jono Krasnausko apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 141, l. 106–107.
    • 1947 06 24 liudininkės Aldonos Kerienės apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 160, l. 116–117.
    • 1947 07 07 kaltinamojo Jono Šuopio tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 198, l. 21–23.
    • 1947 10 14 liudininkės Saros Gurvičienės-Gursmanskytės apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 144, l. 133–135.
    • 1949 07 17 liudininkės Liepos Kasparavičiūtės apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 168, l. 185–187.
    • 1949 09 30 kaltinamojo Antano Slavinsko tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 141, l. 103–106.
    • 1950 04 10 kaltinamojo Liudo Butkaus tardymo protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 207, l. 57–59.
    • 1950 05 23 liudininko Broniaus Fabijonavičiaus apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 144, l. 20–21.
    • 1952 12 10 liudininkės Konstancijos Zavadskienės apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 160, l. 4–5.
    • 1958 09 12 Alekso Valatkos pareiškimo protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 137, l. 200–204.
    • 1958 11 10 žinios apie vietas, kurios hitleriniai okupantai ir jų bendrininkai lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai masiškai šaudė tarybinius piliečius. LYA, f. 3377, ap. 58, b. 453, l. 7.
    • 1958 12 15 Jono Valatkos tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 1933, l. 71–74.
    • 1959 04 28 Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pažyma apie Stasio Žmuidzinavičiaus nusikalstamą veiklą Lietuvos TSR teritorijoje fašistinės okupacijos periodu. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 104, l. 165–167.
    • 1959 05 12 Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pažyma apie buržuazinių nacionalistų, susiorganizavusių į ginkluotą būrį, žvėriškumus, įvykdytus vokiečių okupacijos laikotarpiu Plungės mieste. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 105, l. 21–46.
    • 1959 06 10 Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pažyma apie buržuazinių nacionalistų, susiorganizavusių į ginkluotą būrį, žvėriškumus, įvykdytus vokiečių okupacijos laikotarpiu Siesikų valsčiuje. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 121, l. 88–90.
    • 1959 06 16 Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pažyma apie buržuazinių nacionalistų, susiorganizavusių į ginkluotą būrį, žvėriškumus, įvykdytus vokiečių okupacijos laikotarpiu Ukmergės mieste. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 121, l. 2–14.
    • 1960 08 20 Alfonso Augaičio paaiškinimas Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pirmininkui plk. Alfonsui Randakevičiui. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 155, l. 46–49.
    • 1961 01 11 Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos pažyma apie lietuvių saugumo policijos batalionų veiklą. LYA, K-1, ap. 8, b. 152, l. 26–29.
    • 1961 02 09 liudytojo Jono Palubinsko tardymo protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 155, l. 24.
    • 1961 03 31 liudytojo Balio Labeikio tardymo protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 155, l. 50–56.
    • 1961 04 10 liudytojo Jurgio Vosyliaus apklausos protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 155, l. 34–41.
    • 1961 05 31 kaltinamojo Jono Paškausko tardymo protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 137, l. 51–53.
    • 1961 09 27 įtariamojo Prano Matiuko apklausos protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 155, l. 2–5.
    • 1961 10 02 įtariamojo Prano Matiuko apklausos protokolas. LYA, f. 3377, ap. 55, b. 155, l. 6–10.
    • 1962 12 12 liudytojo Jono Bertašiaus apklausos protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 194, l. 73–74.
    • 1963 12 16 kaltinamojo Juozo Mitašiūno tardymo protokolas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 193, l. 263–268.
    • 1977 03 10 Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Kėdainių rajono skyriaus pažyma. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 202, l. 149.
    • Antano Impulevičiaus trumpa biografija, 1962 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 648, ap. 2, b. 144, l. 299–301.
    • VIII Vilkaviškio Šaulių Rinktinės tarnybinio suvestinių kuopų, kuopų ir būrių vadų susirinkimo, įvykusio 1939 m. balandžio mėn. 2 dieną Vilkaviškyje, rinktinės štabo patalpose protokolas. LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1315, l. 202–202 ap.
    • [Nedatuotas dokumentas] kaltinamojo Kazio Lukšos pakartotinio tardymo protokolas. LYA, f. K-40, ap. 1, b. 30, l. 300–303.
    • [Nedatuotas dokumentas] Kazio Nagurevičiaus pareiškimas. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 193, l. 62–63.
    • [Nedatuotas dokumentas] Lietuvos SSR VRM Centrinio valstybės archyvo slaptųjų fondų skyriaus viršininko istorinė pažyma apie lietuvių savisaugos batalionų veiklą. Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau – LYA), f. K-1, ap. 46, b. 1263, l. 29–42.
    • [Nedatuotas dokumentas] Pažyma apie vokiečių okupacijos metu susiorganizavusios ginkluotos buržuazinių nacionalistų grupės įvykdytus žvėriškumus Plungės m. ir Plungės valsčiuje. LYA, f. K-1, ap. 8, b. 105, l. 21–46.

    Literatūra

    • Aly, Götz; Susanne Heim, Vordenker der Vernichtung: Auschwitz und die deutschen Pläne für eine neue europäische Ordnung, Frankfurt am Main: S. Fischer Verlag GmbH, 2004.
    • Asevičius, Vytautas ir kt., Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t. VIII, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008.
    • Bagdonas, Matas, „Perkainokim santykius su vokiečiais“, Trimitas, 1935, nr. 18, p. 313–314.
    • Balkelis, Tomas, „Piliečiai kariai: paramilitariniai judėjimai Baltijos šalyse po Pirmojo pasaulinio karo“ / Robert Gerwarth, John Horne (sud.), Karas taikos metu: paramilitarizmas po Pirmojo pasaulinio karo 1917–1923 m., Vilnius: Mintis, 2013, p. 154–175.
    • Bendinskas, Aleksandras, „Nacių okupaciją prisiminimus“ / Henrikas Šadžius (sud.), Lietuvių tauta antinacinės koalicijos kovų verpetuose: prieš sakralinį ir mitologinį XX a. istorinių įvykių interpretavimą, Vilnius: Margi raštai, 2003.
    • Bērziņš, Didzis, “Nacistiskā antisemītisma propaganda laikrakstā “Tēvija” 1941. gada jūlijā: latviešu (līdz)dalības diskurss”, Latvijas Arhīvi, 2009, no. 4, lpp. 63–94.
    • Biržiška, Mykolas, „Žydai ir lietuviai“ / Alfonsas Eidintas (sud.), Lietuvos žydų žudynių byla: dokumentų ir straipsnių rinkinys, Vilnius: Vaga, 2001, p. 355–371.
    • Brandišauskas, Valentinas, „Holokaustas Kėdainių apskrityje“, Genocidas ir Rezistencija, 2005, nr. 1, p. 87–99.
    • Bubnys, Arūnas, „Holokaustas Alytaus apskrityje 1941 m.“, Genocidas ir rezistencija, 2012, nr. 1, p. 32–62.
    • Bubnys, Arūnas, „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.: žydų žudynės Kauno apskrityje“, Genocidas ir Rezistencija, 2002, nr. 2, p. 81–103.
    • Bubnys, Arūnas; Sigitas Jegelevičius, Stasys Knezys, Alfredas Rukšėnas, Lietuvių tautos sukilimas: 1941 m. birželio 22–28 d., Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011.
    • Buchaveckas, Sigitas, „Holokaustas Raseinių apskrityje: Nemakščių valsčiaus žydų žūtis“, Genocidas ir rezistencija, 2010, nr. 2, p. 31–54.
    • Buchaveckas, Sigitas, „Musninkų valsčius nacių okupacijos metais“ / Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas (sud.), Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Lietuvos valsčiai, Vilnius, 2005, p. 280–326.
    • Būtėnas, Julius, „Buržuaziniai nacionalistai – hitlerinių okupantų talkininkai“ / M. Joffė (sud.), Hitlerinė okupacija Lietuvoje, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961, p. 159–182.
    • Buttar, Prit. Between Giants: The Battle for the Baltics in World War II. New York: Osprey Publishing, 2013.
    • Butulis, Ilgvars, Sveiki, Aizsargi!, Riga: Jumava, 2011.
    • Dean, Martin, “Local Collaboration in the Holocaust in Eastern Europe” / Dan Stone (ed.), The Historiography of the Holocaust, New York: Palgrave Macmillan, 2004, pp. 123–140.
    • Dieckmann, Christoph, Deutsche Besatzungspolitik in Litauen, 1941–1944, Bd. 1. Göttingen: Wallstein Verlag, 2011.
    • Dieckmann, Christoph; Saulius Sužiedėlis, Lietuvos žydų persekiojimas ir žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: šaltiniai ir analizė, Vilnius: Margi raštai, 2006, p. 11–91.
    • Dribins, Leo, Antisemītisms un tā izpausmes Latvijā, Vēstures atskats, Rīga: Latvijas vēstures institūta apgāds, 2002.
    • Eidintas, Alfonsas, „Žydai, Holokaustas ir dabartinė Lietuva“ / Alfonsas Eidintas (sud.), Lietuvos žydų žudynių byla: dokumentų ir straipsnių rinkinys, Vilnius: Vaga, 2001, p. 21–279.
    • Eidintas, Alfonsas, Žydai, lietuviai ir holokaustas, Vilnius: Vaga, 2002.
    • Erslovaitė, Genovaitė; Kazimieras Rukšėnas (sud.), Masinės žudynės Lietuvoje (1941–1944): dokumentų rinkinys, D. I., Vilnius: Mintis, 1965.
    • Estonian Museum of Occupations, “Estonian Citizens in the German Armed Forces,” [žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 17 d.].
    • Ezergailis, Andrew, Holokausts Latvijā, Grīziņkalns: Vecordia, 2013.
    • Ezergailis, Andrew, Holokausts vācu okupētajā Latvijā: 1941–1944, Rīga: Latvijas Vēstures Institūta apgāds, 1999.
    • Ezergailis, Andrew, The Holocaust in Latvia: the Missing Center, Riga: Historical Institute of Latvia, 1996.
    • Ezergailis, Andrievs, “Vācu laiki 1941–1945: atbrīvošana, brīvprātība, pašaizsardzība, atriebība” / Heinrihs Strods (red.), Okupācijas muzeja gadagrāmata 2002: Varas patvaļa, Rīga: Latvijas 50 gadu okupācijas muzeja fonds, 2003, lpp. 161–172.
    • Ginkas, Mironas, Per spygliuotą vielą, Vilnius: Žydų kultūros ir informacijos centras, 2009.
    • Girdžiūtė, Živilė, „Šauliai – 1941 m. birželio sukilėliai: Kretingos apskrities atvejis“, Istorija, 2014, t. 94, nr. 2, p. 5–22.
    • Jegelevičius, Sigitas, „Birželio sukilimo varomųjų jėgų klausimu“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. XXIX, Vilnius, 2006, p. 121–139.
    • Jegelevičius, Sigitas, „Geležinio Vilko“ kovotojams atminti (Pratarmės vietoje)“ / Gintaras Lučinskas, Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940–1941), Alytus: VšĮ „Gintarinė svajonė“, 2009, p. 5–10.
    • Jegelevičius, Sigitas, „Šauliai 1940–1941 m. antisovietinėje kovoje“ / Vilius Kavaliauskas, Juozas Širvinskas, Sigitas Jegelevičius (sud.), Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919–2004, Kaunas: Arx Baltica, 2005, p. 157–180.
    • Jokubauskas, Vytautas, “The Concept of Guerrilla Warfare in Lithuania in the 1920–1930s,” Baltic Region, 2012, no. 2, pp. 32–43.
    • Jokubauskas, Vytautas, „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas: Tarpukario Lietuvos atvejis, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2014.
    • Kaprāns, Mārtiņš; Vita Zelče, “Vēsturiskie cilvēki un viņu biogrāfijas: Viktora Arāja Curriculum Vitae Latvijas valsts vēstures arhīva materiālos”, Latvijas Arhīvi, 2009, no. 3, lpp. 166–193.
    • Kedys, Jonas Petras, Terorizuojama ir naikinama Lietuva, Klaipėda: „Ryto spaustuvė“, 1994.
    • Kwiet, Konrad, “Rehearsing for Murder: The Beginning of the Final Solution in Lithuania in June 1941,” Holocaust and Genocide Studies, 1998, vol. 12, no. 1, pp. 3–26.
    • Levin, Dov, “Estonian Jews in the U.S.S.R., 1941–1945,” Yad Vashem Studies, 1971, vol. XI, pp. 273–297.
    • Levin, Dov, Trumpa žydų istorija Lietuvoje, Vilnius, 2000.
    • Longerich, Peter, Holocaust: The Nazi Persecution and Murder of the Jews, New York: Oxford University Press, 2012.
    • Maripuu, Meelis, “Execution of Estonian Jews in Local Detention Institutions in 1941–42” / Toomas Hiio, Meelis Maripuu, Indrek Paavle (eds.), Estonia 1940–1945: Reports of the Estonian International Commission for the Investigation of Crimes Against Humanity, Tallin: Estonian Foundation for the Investigation of Crimes against Humanity, 2005, pp. 651–661.
    • Mežmalis, Andrejs, “Latvia. Historical Background (1939–1991): Information–Facts–Truth,” [žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 17 d.].
    • Nikžentaitis, Alvydas, „Das Bild der Deutschen und Deutschlands in Litauen während der Zwischenkriegszeit“ / Boris Meissner, Sabine Bamberger-Stemman, Detlef Henning (hrsg.), Die Deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des Deutsch-Litauischen Verhältnisses, Hamburg: Biblioteca Baltica, 1998, S. 237–253.
    • Õispuu, Leo (koos.), Nõukogude okupatsioonivõimu poliitilised arreteerimised Esstis, 1940–1988, k. 2, Tallin: Trükitud Tallina Raamatutrükikojas, 1998, lk. A5–A7.
    • Parming, Tõnu, “The Jewish Community and Inter-ethnic Relations in Estonia, 1918–1940,” Journal of Baltic Studies, 1979, vol. X, no. 3, pp. 241–261.
    • Pihlak, Jaak, „Viljandi Linn ja Vabaduse Risti Vennad“ / Viljandi Muuseumi Aastaraamat 2008, Viljandi: Viljandi muuseum, 2009, lk 73–171.
    • Rukšėnas, Alfredas, „Jie pakluso įsakymui, o ne sąžinei“, Bernardinai.lt, 2012 01 17 [žiūrėta 2013 m. kovo 17 d.].
    • Rukšėnas, Alfredas, „Pasipriešinimas Kretingos, Telšių ir Mažeikių apskrityse pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m.)“, Genocidas ir rezistencija, 2009, nr. 2, p. 7–32.
    • Sarv, Enn; Peep Varju, “Survey of Occupation Regimes” / Vello Salo et al. (ed.), The White Book: Losses Inflicted on the Estonian Nation by Occupation Regimes, 1940–1991, Estonian State Commission on Examination of the Policies of Repression, Tallin: Estonian Encyclopedia Publishers, 2005, pp. 8–24.
    • SS Brigadefiurerio F. W. Stahleckerio raportas apie operatyvinės grupės A (Einsatzkomando A) veiklą Lietuvoje ir Latvijoje iki 1941 m. spalio 15 d. / Alfonsas Eidintas, Žydai, lietuviai ir holokaustas, Vilnius: Vaga, 2002, p. 430–448.
    • Stang, Knut, „Kollaboration und Völkermord: Das Rollkommando Hamann und die Vernichtung der litauischen Juden“ / Gerhard Paul, Klaus-Michael Mallmann (hrsg.), Die Gestapo im Zweiten Weltkrieg: „Heimatfront“ und besetztes Europa, Darmstadt: Primus Verlag, 2000, S. 168–170.
    • Striužas, Valdas, 1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje, Vilnius: Žaltvykslė, 2006.
    • Sužiedėlis, Saulius, „Avrahamo Torio Kauno getas: diena po dienos“, / Avraham Tory, Kauno getas: diena po dienos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2000, p. V–XXXX.
    • Škirpa, Kazys, Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentinė apžvalga, Washington: Franciscan Fathers Press, 1973.
    • Tauberis, Joachimas, „Tarp laisvės kovos ir masinių žudynių: 1940–1944 metų fiktyvios lietuviškos biografijos įvadas“, Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai, 2003, nr. 1, p. 99–120.
    • Trumpa, Vincas, „K. Škirpos „Sukilimą“ paskaičius“ / Alfonsas Eidintas (sud.), Lietuvos žydų žudynių byla: dokumentų ir straipsnių rinkinys, Vilnius: Vaga, 2001, p. 430–440.
    • Truska, Liudas, „Lietuvių ir žydų santykių krizė (1940 m. birželis–1941 m. birželis)“ / Iš: Liudas Truska, Vygantas Vareikis, Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje: XIX a. antroji pusė – 1941 m. birželis, Vilnius: Margi raštai, 2004, p. 69–100.
    • Truska, Liudas, Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio: antisemitizmo Lietuvoje raida, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005.
    • Urtāns, Aigars, “Holokausts Latvijas provincē: Abrenes apriņķis” / Holokausta pētniecības problēmas Latvijā (Latvijas vēsturnieku komisijas raksti, 23. sējums). Riga: Latvijas vēstures institūta apgāts, 2008, lpp. 72–94.
    • Vareikis, Vygantas, „Šaulių Sąjunga, lenkai, žydai: LŠS ideologijos ir propagandos bruožai“ / Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Šaulių Sąjungos istorijos fragmentai: 2002 m. kovo 7 d. konferencijos pranešimų medžiaga, Kaunas: Detalė, 2002, p. 126–142.
    • Vīksne, Rudīte, “Arāja komandas dalībnieks pēc padomju tiesas prāvu materiāliem: sociālais stāvoklis, izglītība, iestāšanās motīvi, piespriestais sods”, Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 2001, no. 3, lpp. 108–140.
    • Viļums, Jānis, “Pretošanās okupācijai Latvijā 1940.–1941. gadā” / Heinrihs Strods (red.), Okupācijas muzeja gadagrāmata 2002: Varas patvaļa, Rīga: Latvijas 50 gadu okupācijas muzeja fonds, 2003, lpp. 127–160.
    • Vitkus, Hektoras, „Sąjungininkai ir (ar) priešai: tautinių mažumų įvaizdžiai Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit ideologijose“ / Vytautas Jokubauskas, Vasilijus Safronovas, Vygantas Vareikis (eds.), Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXVIII: Paramilitarism in the Eastern Baltics, 1918–1940: Cases Studies and Comparisons / Paramilitarizmas Rytų Baltijos regione 1918–1940: atvejo studijos ir lyginimai, Klaipėda, 2014, p. 223–259.
    • Vitkus, Zigmas, „Mindaugas Nefas: Šauliai Lietuvos partizaniniame kare“, Bernardinai.lt, 2013 03 29 [žiūrėta 2015 kovo 15 d.].
    • Weiss-Wendt, Anton, “Preconditions for the Holocaust: Estonian Jews and the Judeobolshevik Myth” / Anu-Mai Kȏll (ed.), Acta Universitatis Stockholmiensis, vol. 23: The Baltic Countries under German and Soviet Occupation, 1940–1991 Stockholm: Stockholm University, 2003, pp. 161–166.
    • Weiss-Wendt, Anton, “Thanks to the Germans! Jewish Cultural Autonomy in Interwar Estonia,” East European Jewish Affairs, 2008, vol. 38, no. 1, pp. 89–104.
    • Weiss-Wendt, Anton, “The Soviet Occupation of Estonia in 1940–41 and the Jews,” Holocaust and Genocide Studies, 1998, vol. 12, no. 2, pp. 308–325.
    • Weiss-Wendt, Anton, “Why the Holocaust Does Not Matter to Estonians,” Journal of Baltic Studies, 2008, vol. 39, no. 4, pp. 475–497.
    • Weiss-Wendt, Anton, Murder Without Hatred: Estonians and the Holocaust, Syracuse, New York: Syracuse University Press, 2009.
    • Westermann, Edward B., “Killers” / Peter Hayes, John K. Roth (eds.), The Oxford Handbook of Holocaust Studies, Oxford: Oxford University Press, 2012, pp. 142–155.
    • Wette, Wolfram, Karl Jäger: Mörder der litauischen Juden, Frankfurt am Main: S. Fisher Verlag GmbH, 2011.
    • Zagreckas, Rimantas, „Holokausto dalyvio socialinis portretas“, Genocidas ir rezistencija, 2012, nr. 1, p. 63–85.
    • Андерс, Эдвард, Среди латышей во время Холокоста, Рига: Jumava, 2011.
    • Залесский, Константин, СС. Охранные отряды НСДАП, Москва: Яуза, Эксмо, 2004.
    • Зильберманн, Давид, Подобно звезде во мраке: воспоминания о Янисе (Жане) Липке, Москва: Полимед, 2013.
    • Крысин, Михаил, Прибалтика между Гитлером и Сталиным, 1939–1945, Москва: ООО Издательский дом „Вече“, 2004.
    • Смирин, Григорий, «Евреи Риги в период нацистской оккупации» / Евреи в меняющемся мире: материалы 5-й Международной конференции, Рига, 16–17 ноября 2003 г. Рига, 2005, с. 349–380.
    • Смирин, Григорий, «Холокост в Риге» / Менахем Баркаган (ред.), Уничтожение евреев в Латвии, 1941–1945, Рига: общество „Шамир“, 2008, с. 71–100.
    • Талис, Игорь, (сос.), Евреи Эстонии. Холокост: история и современность, сборник материалов и документов [žiūrėta 2015 liepos 7 d.].
     
  4. Lithuanian Šauliai, Latvian Aizsargi and Estonian Kaitseliit Face-to-face with the Holocaust: A Comparative Analysis

    • Bibliographic Description: Hektoras Vitkus, Lietuvos šauliai, Latvijos aizsargai ir Estijos kaitseliitai Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė“, @eitis (lt), 2017, t. 794, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Hektoras Vitkus, „Lietuvos šauliai, Latvijos aizsargai ir Estijos kaitseliitai Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė“, Lituanistica, 2015, t. 61, nr. 3(101), p. 196–220, ISSN 0235-716X.
    • Institutional Affiliation: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
    Summary: This study aims at a comparative analysis of the tendencies of involvement of part of the members of the former interbellum period organizations, the Lithuanian Riflemen’s Union (LRU), the Latvian Aizsargi (LA) and the Estonian Defense League Kaitseliit (EK), in the first mass murders of Jews in the Nazi-occupied Baltic countries (the phase of the “territorial solution to the Jewish Question” spanning from late June to December 1941) and ideological and motivating factors behind them.

    The first chapter of the study examines general trends of participation of part of the members of the former paramilitary organizations of the Baltic States in Jewish persecutions and mass murders committed during the first period of the war between the Third Reich and the Soviet Union. The second chapter contains analysis of ideological and motivating patterns that caused voluntary and involuntary engagement of part of the Lithuanian riflemen, the Latvian Aizsargi and the Estonian Kaitseliit members in the process of the Jewish genocide inspired by the Nazi regime.

    The conducted comparative analysis of the tendencies of involvement of part of the members of the interbellum period organizations, LRU, LA and EK, in the first mass murders of Jews in the Nazi-occupied Baltic countries (the phase of the “territorial solution to the Jewish Question”) implies that the role of the mentioned groups in the criminal acts against Jews during the early stages of the war between the Third Reich and the Soviet Union was far from subordinate. Part of the members of the former Lithuanian Riflemen’s Union, Latvian Aizsargi and Estonian Kaitseliit organizations, involved in the extermination policies instigated by the Nazi occupation regime in the Baltic countries, constituted a significant element in the processes of organizing and implementing the Jewish genocide (especially in the hinterland) due to an array of political, social and ideological reasons. Defining political aspects it should be noted that the Nazi repressive structures sought to engage members of the Lithuanian Riflemen’s Union, Aizsargi and Kaitseliit organizations in the first stage of implementation of the Third Reich racial policies (the phase of the “territorial solution to the Jewish Question,” June–December 1941) in the occupied territories of the Soviet Union, laying foundation to the would-be “Final Solution.” Implementation of the “territorial solution” measures (the “Hunger Plan,” “extermination through labor,” “Ghettoization,” establishment of concentration camps and “extermination” of the vast majority of victims) required fast and efficient actions implementation of which had to draw upon a specific contingent of local populace with the background in the former paramilitary organizations. The groups of militants, which had evolved from part of the contingent of the former Lithuanian Riflemen’s Union, Aizsargi and Kaitseliit organizations, stood out from the general population of the occupied regions in their organizational capabilities and military-like structures. They followed the principles of military discipline and subordination therefore they could be easily controlled.

    Defining social aspects it must be emphasized that in the first months of the war between the Third Reich and the Soviet Union part of the former members of the Lithuanian Riflemen’s Union, Aizsargi and Kaitseliit organizations represented virtually a sole force that essentially maintained organizational networks, physical resources and ideological motivation (as demonstrated by an armed anti-Soviet resistance unfolding in the first days of the war in Lithuania and Latvia and active guerrilla warfare (the “Forest Brothers”) in Estonia in June–September 1941). For this reason the Nazi repressive structures made efforts to integrate the contingents of the former Baltic paramilitary organizations in the auxiliary formations – police and self-defense units assigned to execute “special tasks” which also included “the struggle with communists and Jews.” For that purpose advantage was taken of anti-Semitic attitudes, entertained by some former members of the Lithuanian Riflemen’s Union, Aizsargi and Kaitseliit organizations, that had taken root owing to the “Judaeo-Bolshevism” image and stereotypes of “Jewish treason” during the 1940–1941 Soviet occupation.

    Stating ideological factors, which caused involvement by some former members of the Lithuanian Riflemen’s Union, Aizsargi and Kaitseliit organizations in the Nazi-regime inspired violence against Jews, it must be noted that the leadership of the Nazi repressive structures had a stake in utilizing ideological prejudices and mental attitudes of the mentioned groups, which could facilitate creating necessary incentives to instigate acts of using genocidal measures targeted at Jews as an ideologically and politically marked “enemy group.” Thence, ideological attitudes of the former members of paramilitary organizations maintaining the image of “Jewish Bolshevism” effectively contributed to the psychological atmosphere leading to the creation of a semblance of legitimacy of a systematically organized violence against the Jewish ethnic group. That task was especially important for the Nazi regime both in the planning and in the implementation of the measures of the phase of the “territorial solution to the Jewish Question” as well as the “Final Solution” in the Baltic countries. Thereby, the role of part of the former members of the Lithuanian Riflemen’s Union, Aizsargi and Kaitseliit organizations proved a crucial factor in the realization of the genocide policies pursued in Lithuania, Latvia and Estonia under the aegis of the Nazi regime.

    Keywords: riflemen, Aizsargi, Kaitseliit, Jews, Holocaust.