Straipsnis Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1905–1919 metais

Pasakytina, kad nors dar carinės Rusijos okupacijos metais de facto vykdė veiklą įvairios lietuviškosios politinės partijos, tačiau nė viena iš jų de jure nebuvo įsteigta, nepaisant to, jų egzistavimas oficialiai buvo pripažįstamas. Tik įsigaliojus įstatymui, vadovaujantis jame nustatyta tvarka, pradėjo de jure formalizuoti įsisteigimą pirmosios lietuvių legalios politinės partijos (t. y. pradėtas de facto esančių politinių partijų įforminimas). Pirmasis šaltinis – 1919 m. gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministerijos skelbimas, kuriame buvo nurodyta, kad

Vidaus Reikalų Ministerijos Piliečių Apsaugos Departamentas skelbia, kad Piliečių Apsaugos Departamente yra įregistruoti šių draugijų įstatai: […] 1919 m. spalio 3 d. Draugijų rejestro Nr. 42 Lietuvos Socialdemokratų Partija; 1919 m. lapkričio 8 d. Draugijų rejestro Nr. 51 Lietuvos Valstiečių sąjunga; 1919 m. lapkričio 8 d. Draugijų rejestro Nr. 52 Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partija; 1919 m. lapkričio 8 d. Draugijų rejestro Nr. 53 Tautos Pažangos Partija. Skelbimas, 1919.

Darytina išvada, kad tik po 1919 m. lapkričio 24 d., įsigaliojus priimtam draugijų įstatymui, draugijų teisinę padėtį nustojo reguliuoti carinės Rusijos įstatymai. Vadinasi, po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo priėmus pirmąjį draugijų teisinę padėtį nustatantį įstatymą, numatantį pirmųjų politinių partijų registracijos procedūras, buvo sudarytos galimybės įsisteigti (legalizuotis) pirmosioms lietuviškosioms politinėms partijoms.

 

Išvados

1. Plintant tautinio atgimimo idėjoms šalies demokratizacijos procesas neatsietinas nuo politinių partijų. Nors Lietuvoje nuo XIX a. pab. iki XX a. pr. formavosi politinės partijos, tačiau dėl okupantų administracinio aparato antidemokratinės veiklos nebuvo galimybių de jure įforminti jų įsteigimą.

2. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo, politinės partijos neturėjo juridinių ir politinių galimybių siekti vieno iš pagrindinių politinės partijos tikslų – politinės valdžios ir politinės partijos propaguojamų vertybių, politinės programos primetimo mažumai, pralaimėjusiai visuotinus, slaptus, tiesioginius, sąžiningus rinkimus. Tačiau tik tokia politinė partija, kuri ne tik turi sukurtą politinės partijos vidinę struktūrą, aiškią politinę programą, bet ir ją „pripažįsta“ valstybės vadžios institucijos, gali būti laikoma visateise demokratinės valstybės visuomenės nare.

Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo pirmosios lietuviškos politinės partijos de facto neturėjo galimybių vykdyti legalią veiklą, nes ji buvo atskirais okupacijos periodais arba apskritai draudžiama (de jure negalima), arba nors ir nedraudžiama (de jure galima), tačiau administracinėmis priemonėmis ribojamas jų steigimasis.

3. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo sudarytos de jure ir de facto galimybės steigtis ir laisvai veikti pirmosioms lietuviškoms politinėms partijoms, formuotis Lietuvos partinei sistemai.

 

Literatūra

  • Aleksandravičius, Egidijus, „Sukilimas ir lietuvių nacionalinio judėjimo politinė programa“, Kultūros barai, 1988, nr. 9.
  • „Deputacijos pagal grafą Vitte“, Vilniaus žinios, 1905 m. spalio 27 (lapkričio 9) d., nr. 252.
  • Elistratov, Arkadij Ivanovič, Оcherk administrativnogo prava: gosudarstvennoe izdatelstvo, Moskva–Petrograd, 1923.
  • Gessen, Vladimir Matvejevič, Iskljuchitelnoe polozhenue, 1908; Маterialy po perecmotru neskolkikh polozhenij, 1905.
  • Gražiūnas, Albinas, Krikščioniškoji demokratija Lietuvoje: Lietuvos krikščionių demokratų partijos istorijos bruožai, Vilnius: Tėvynės sargas, 1994.
  • Gаrеm, V. А. Uagan, Uchebnik administrarivnogo prava, 1916.
  • Homo Novus (iš Žemaitijos), „Vardan teisybės (tęsimas)“, Varpas, 1899 m. kovas–balandis, nr. 2.
  • Įstatymas apie draugijas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919-11-24, nr. 15.
  • Įstatymas apie Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinių dėsnių §§ 32 ir 33 pakeitimą, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919-12-02, nr. 16.
  • Kapsukas, Vincas, Raštai, X tomas, Vilnius, 1971.
  • Kapsukas, Vincas, Raštai, XII tomas, Vilnius, 1978.
  • Karejev, N., „Laikraščiai“, Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 18 (31) d., nr. (58) 376.
  • Kitur, „Brošiurų konfiskavimas“, Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 9 (22) d., nr. 50 (368).
  • Kitur, „Valdžios rūpesčiai“, Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 9 (22) d., nr. 50 (368).
  • Kitur, Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 9 (22) d., nr. 50 (368).
  • Laikinės taisyklės apie draugijas ir sąjungas, Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 31 (balandžio 13) d., nr. (68) 386.
  • Laikinės taisyklės apie susirinkimus II (pabaiga), Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 31 (balandžio 13) d., nr. (68) 386.
  • Laikinės taisyklės apie susirinkimus, Vilniaus žinios, 1906 m. kovo 30 (balandžio 12) d., nr. (67) 385.
  • Laikinosios Lietuvos Valstybės Konstitucijos papildas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919-03-05, nr. 4.
  • Laurinavičius, Česlovas, „Netradicinė recenzija Leono Sabaliūno monografijai „Lietuviška socialdemokratija iš perspektyvos, 1893–1914 m.“ | Gytis Vaškelis (red.), Lietuvos atgimimo studijos, t. IV: Liaudis virsta tauta, Vilnius: Baltoji varnelė, 1993.
  • Leonas, Petras, Sociologija, Vilnius: Pozicija, 1995.
  • Lietuvos demokratų partijos pagrindiniai dokumentai | Rimantas Miknys, Lietuvos demokratų partija 19021915 metais: Lietuvių atgimimo istorijos studijos, X tomas, Vilnius, 1995.
  • „Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai“, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1918-12-29, nr. 1–1.
  • Miknys, Rimantas, Lietuvos demokratų partija 19021915 metais, Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 1995.
  • Miknys, Rimantas; Egidijus Motieka, „Tautiškoji lietuvių demokratų partija: idėjinės-politinės kūrimosi aplinkybės“ | Egidijus Aleksandravičius ir kt. (red.), Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. I: Tautinės savimonės žadintojai: nuo asmens iki partijos, Vilnius: Sietynas, 1990.
  • Nuo seniausiųjų laikų iki 1917 metų, Vilnius, 1985.
  • Paliepimas [dėl draugijų uždarymo ir pranešimo apie naujų įsteigimą], vyr. vadas Rytuose [P.] von Hindenburg, generalfeldmarš, tekstas lygiagr. vok., lenk. PLC, 1916, nr. 7.
  • Paliepimas apie susirinkimus bei draugijų teises užimtuose Rusijos kraštuose dešiniojoj Vyslos pusėje, vyr. vadas Rytuose [P.] von Hindenburg, generalfeldmarš, tekstas lygiagr. vok., lenk. PLS, 1915, nr. 3.
  • Pilyps, „Keletas patėmijimų apie taisykles, paliečiančias susirinkimų ir draugijų tiesas“, Vilniaus žinios, 1906 m. balandžio 1 (14) d., nr. 69 (387).
  • Romer, Michał, Litewskie stronictwa polityczne, Wilno: Wyd. „Nowin Wileńskich”, 1921.
  • Römeris, Mykolas, Lietuva: studija apie lietuvių tautos atgimimą, Vilnius: Versus aureus, 2005.
  • Römeris, Mykolas, Valstybė, I tomas, Vilnius, 1995.
  • Römeris, Mykolas, Valstybė, II tomas, Vilnius, 1995.
  • Rushajlo, Vladimir Borisovič, Аdministrativno-pravovyе rezhimy, Moskva: Shhit-M, 2000.
  • Skelbimas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919-12-17, nr. 17.
  • Šarmaitis, Romas (red.), Lietuvos komunistų partijos istorijos apybraiža, I tomas, Vilnius, 1971,
  • Šileikis, Egidijus, Politinių partijų instucionalizavimas, Vilnius: Onė, 1997,
  • Tikhomirov, Jurij Aleksandrovič, Kurs administrativnogo prava i processa, Moskva: Jurinformcefntr, 1998,
  • Viršiausiasis manifestas, Vilniaus žinios, 1905 m, spalio 25 (lapkričio 7) d„ nr, 250.
 

The Development of Legal Regulations in Lithuanian Party System in 1905–1919

  • Bibliographic Description: Kristina Ivanauskaitė-Pettinari, „Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1905–1919 metais“, @eitis (lt), 2018, t. 1 080, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Kristina Ivanauskaitė, „Lietuvos partinės sistemos teisinis reglamentavimas 1905–1919 metais“, Socialinių mokslų studijos, 2012, t. 4, nr. 3, p. 851–865, ISSN 2029–2236.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedra.

Summary. The article discusses the formation of the first political organizations and creation of the first political parties in Lithuania. It focuses on the illegal social movements, political organizations and their legalization processes. The author examines the main feature of regulation of political parties at the beginning of the 20th century, the way and legal procedures of establishing political parties, the formations of political parties, their genesis, development and legal regulation.

The article begins with the review of the socio-political processes that took place during the 19th century. It discusses political resurgence, the role of newspapers (“Aušra,” “Varpas,” “Apžvalga,” “Šviesa,” “Ūkininkas,” “Tėvynės Sargas,” “Lietuvos balsas,” “Naujoji gadynė” etc.) and organizations (e.g. “Lietuvos mylėtojų”) in the recovery of independence. Furthermore, the author analyzes the first legal regulation in political parties of the different periods of Lithuania in 1919–1905. It compares the period of the occupation of the Russian Empire and the period of early independence of the Republic of Lithuania. The article discusses the reforms of Russian government, including granting the freedoms of speech and assembly and the legalization of political parties. It takes notes of comparison the existing legal regulation of these different periods of the statehood of Lithuania.

It should be noted that the political aspect of the party system in Lithuania has received a lot of attention but the historical-legal aspect has been examined quite superficially of the clerisy of Lithuania. Separate authors highlight one or another historical period of Lithuania’s statehood. Most relevant to the subject of the research were studies conducted by E. Šileikis (Politinių partijų instucionalizavimas, 1997), where he analyzed the development of the political parties from the ancient Greece to the present day. Moreover, he presents the historical development of regulation of political parties in Lithuania, and outlines more extensively the significance of modern political parties. The second important research was made by professor M. Romeris. His study of Lithuanian national rebirth and the emergence of political movements is called “Lietuva.” It describes the transformations of the first Lithuanian political parties. In addition, the development of political party system, political organizations in Lithuania are examined in light of democratization after occupation of the Russian Empire.

The article considers the development of the regulation of the party system and studies the practical problems of legal and factual mismatch trials. In order to carry out a comprehensive scientific study the article reviews the existing de jure legal framework and the consequent de facto reality. In conclusion, the research proves not only that there were some differences between the existing legal framework and de facto reality in the period of the occupation of the Russian Empire. Also, the article defines the requirements to the general principal of regulation of political parties and determines correspondence of existing legal regulation to basic democratic standards.

Keywords: association, political party, party system, legal regulation, legal regulation of assembly.