Straipsnis Nominalių kainų tinkamumo Lietuvos miškų tikrajai vertei nustatyti vertinimas

  1. Nominalią medynų tūrio kainą lėmė medžių rūšis, vidutinis medynų skersmuo, medienos nenukirsto miško kaina. Medynų vertė pagal Dieterich formulę apskaičiuota remiantis pajamų, gaunamų iškirtus brandų medyną, verte nenukirsto miško kainomis, kirtimų apyvarta, tarpinių kirtimų ir diskonto norma. Abiejų vertinimų būdų skirtumams įtakos turėjo nebrandžių medynų vertinimai bei pasikeitusios medienos kainos.
    Miškų vertinimo rezultatus itin lemia diskonto norma. Palūkanų normos dydžio klausimai, nustatant medynų grynąją dabartinę vertę, buvo diskutuojami jau vėlyvaisiais viduramžiais
    Žr. Burgsdorf, 1796; Jordan, 1800 ir kt.; pagal Martin Moog, Matthias Bösch, “Interest Rates in the German Forest Valuation Literature of the Early Nineteenth Century,” 2013.
    . Vokiečių miškininkai siūlė įvairius diskonto normos nustatymo metodus. Siūlyta taikyti didesnes už rinkos normas, motyvuojant miškų ūkio rizika ir būtinumu gauti pelną. Dėl kapitalo rinkų netobulumo buvo teikiamos žemesnės nei rinkos palūkanų normos. Pasigirdo siūlymų taikyti tarpinę normą tarp mažiausios rizikos veiklos ir kapitalo rinkos palūkanų normų. Dar buvo siūlymų didinti palūkanų normą, priklausomai nuo medynų amžiaus klasės. Mažesnių nei kitose ūkio šakose diskonto normų taikymas miškininkystėje dažnai aptinkamas šį klausimą analizuojančiuose mokslo darbuose
    Žr. M. R. V. Uilliams, Ratsional’noe ispol’zovanie lesnykh resursov, 1991; Colin Price, Time, Discounting and Value, 1993; Klemperer et al., 1994; Brukas et al., 2001; Cameron J. Hepburn, Phoebe Koundouri, “Recent Advances in Discounting: Implications for Forest Economics,” 2007; Clark S. Binkley, “The Sensitivity of the Value of Timberland Assets to Changes in the Discount Rate,” 2009; Evija Grege-Staltmane, “Challenges in Accounting the Forests: A Latvian Case Study,” 2010.
    . Aukščiausios diskonto normos (>7 %) siūlomos taikyti greitai augančioms medžių rūšims. JAV taikoma 4–8 %, Skandinavijos šalyse – 2–4 %, Vokietijoje – nulinė diskonto norma. Atlikę 56 diskonto normą lemiančių veiksnių analizę Lietuvoje, V. Brukas ir kt. (2001) siūlė Lietuvos valstybiniame miškų ūkyje taikyti iki 4 % diskonto normą. Europos komisijos metodiniuose dokumentuose siūloma minimali socialinė diskonto norma – 3,5 %. Yra teorijų, pagrindžiančių mažėjančią diskonto normą ilgėjant diskontavimo laikotarpiui
    Žr. Martin L. Weitzman, “Why the Far Distant Future Should Be Discounted at Its Lowest Possible Rate,” 1998.
    . Šiame tyrime taikyta 3 % diskonto norma, kaip dažniausiai rekomenduojama literatūroje. Palyginamumui užtikrinti nominalių kainų metodo rezultatai apskaičiuoti pagal šią normą.
     
  2. Tyrimų rezultatai parodė, kad VMT apskaičiuojama Lietuvos miškų vertė negali būti traktuojama kaip tikroji vertė. Šie vertinimai nėra grindžiami miško rinkų duomenimis. Medynų tūriams vertinti netaikomas ir diskontuotų pinigų srautų metodas. Brandžių medynų vertinimai kelis kartus skiriasi nuo vertinimų pagal nenukirsto miško kainas. Neatitinka tikrovės ir santykiai tarp atskirų medžių rūšių tūrio vertinimų. Visai pagrįstai VKC, vertindamas miškų urėdijų ekonominę veiklą, taiko ne nominalios kainos, o diskontuotų pinigų srautų metodą. Diskontuotų pinigų srautų metodas yra plačiai taikomas vertinant miškus ir turi ilgametes tradicijas. Atlikta daug tyrimų miškų vertinimo finansinės apskaitos klausimais, parodančių pinigų srautų diskontavimo metodų taikymo galimybes
    Žr. Anna-Maria Jansson, Arne Fagerström, Accounting for Forest Assets: The Case of IAS-41 and Fair Value, 2003; Hugh Bigsby, Bert Willemse, Internationalisation and the Valuation of Forest Assets: Discussion Paper, 2004; Markku Penttinen, Arto Latukka, Harri Meriläinen, Olli Salminen, Esa Uotila, “IAS Fair Value and Forest Evaluation on Farm Forestry,” 2004; Angelica Burnside, IAS 41 and the Forest Industry: A Study of the Forest Products Companies’ Perception of the IAS 41 Today, 2005; Markku Penttinen, Olli Rantala, “The International Financial Reporting Standards (IFRS) Accounting System as Applied to Forestry,” 2008; Anders Svensson, Albin Nylén, Alfred Gunnevik, How Fair is Fair? The Swedish Forest Industry Application of the IAS-41-Agriculture, 2008; Forest, Paper and Packaging, Forest Industry: Application Review of IAS-41, Agriculture: The Fair Value of Standing Timber, 2011.
    .
     
  3. Turto vertinimo metodologija yra apibrėžta tarptautiniuose bei nacionaliniuose turto ir verslo vertinimo dokumentuose (standartuose, metodikose). Metodai yra skirstomi į tris grupes: rinkos, išlaidų ir pajamų (Bendrieji…, 1995). Dėl miškų ūkio specifikos (ilgas medynų auginimo laikotarpis ir miškų naudos kompleksiškumas) reikėjo bendrus ekonominius metodus adaptuoti miškų ūkyje. Atlikta daug mokslinių ir praktinių darbų sprendžiant miškų, kaip turto, vertinimo uždavinius. Jie apibendrinami sudarant miškų vertinimo standartus. Tarptautinė vertinimo standartų taryba 2012 m. parengė techninių nurodymų projektą „Miškų vertinimas“. Jame nurodoma, kad dėl miškų įvairovės retai pavyksta tiesiogiai palyginti vertinamą mišką su jau parduotu. Tačiau pirkimų ir pardavimų analizė gali būti svarbus vertinimo įrankis. Tokios analizės nauda gali pasireikšti išaiškinant pardavimo kainą lemiančius veiksnius: medžių brandumą, miško plotą ir padėtį, medžių rūšis ir kt. Ankstesni pirkimai gali būti naudingi ir tais atvejais, kai vertinami analogiški miškai, bet jau yra pasikeitusios medienos produktų kainos. Tada atsižvelgiama į šių kainų pokyčius. Vertinant miškus pajamų metodais taikoma grynųjų diskontuotų pajamų skaičiavimo technika. Pajamos dažniausiai vertinamos nenukirsto miško kainomis, nustatant datą, kada laukiami kirtimai. Pinigų srautuose atspindimos miškų įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidos per laikotarpį nuo miškų įveisimo iki medynų iškirtimo. Dideli miškai ar plantacijos dažniausiai tvarkomi siekiant nepertraukiamų medienos srautų, todėl vertinant reikia atsižvelgti į miškų amžiaus struktūras. Išlaidų metodai grindžiami vertinamam objektui atkurti reikalingų išlaidų kalkuliacijomis. Išlaidų metodas labiausiai tinkamas neseniai pasodintiems miškams. Dažniausiai nustatomos tokios išlaidų rūšys: žemės įsigijimo, infrastruktūros sukūrimo, dirvos paruošimo, sodmenų pirkimo ir sodinimo. Standarto „Miškų vertinimas“ projekte numatoma vertinimo galimybė pagal visus tris metodus, vėliau lyginant ir analizuojant gautus rezultatus. Reikėtų adaptuoti diskontuotų pinigų srautų vertinimo metodus Lietuvos sąlygomis užtikrinant miškų vertinimus, artimesnius tikrosioms rinkos vertėms.
     
  4. Išvados

    1. Lietuvos miškų ūkyje plačiausiai taikomi du miškų ekonominio vertinimo metodai: 1) nominalios kainos; 2) diskontuotų pinigų srautų. VMT taikomų nominalių kainų metodu vertinama visų Lietuvos miškų kiekvieno miško sklypo žemė ir medyno tūris atskirai. Miško žemės vertinimo pagrindą sudaro 1990 m. grynosios pajamos, diferencijuotos pagal augavietes, remiantis jų produktyvumu, ir medynų tūrio to laikotarpio nenukirsto miško kainos. VKC vertindama visus miškų urėdijų miškus taiko diskontuotų pinigų srautų rodiklį.
    2. VMT taikomas miškų vertinimo nominalių kainų metodas neatitinka tikrosios miškų vertės nustatymo principų. Šie vertinimai nėra grindžiami miško rinkų duomenimis. Medynų tūriams vertinti netaikomas ir diskontuotų pinigų srautų metodas. Paskutinė miško žemės nominalių kainų indeksacija atlikta 1995 m., o medynų tūrio – 2010 m.
     
  5. Literatūra

     
  6. The Relevance of the Nominal Price Method for Forest Value Assessment in Lithuania

    • Bibliographic Description: Stasys Mizaras, Diana Lukminė, „Nominalių kainų tinkamumo Lietuvos miškų tikrajai vertei nustatyti vertinimas“, @eitis (lt), 2016, t. 728, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Stasys Mizaras, Diana Lukminė, „Nominalių kainų tinkamumo Lietuvos miškų tikrajai vertei nustatyti vertinimas“, Žemės ūkio mokslai, 2016, t. 23, nr. 2, p. 89–102, ISSN 1392-0200.
    • Institutional Affiliation: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
    Summary: The issue how to evaluate Lithuanian forests as financial assets exists in accounting. The method of nominal price is used by the State Forest Service for the evaluation of forest economic value through the forest cadastre. There are suggestions for these assessments to be considered as the real forest value and to be used in accounting. The Governance Coordination Center, analyzing the efficiency of forest enterprises, assesses the economic value of their forests with the help of the Discounted Cash Flow (DCF) method. These estimations differ more than two times. The aim of the present research is to assess the appropriateness of the nominal price method for the fair determination of the value of Lithuanian forests. The objectives of the research are the following: 1) to ascertain the relevance of the nominal price method for the forestland and forest stand value assessment to fair value assessment principles; 2) to assess the forest land and forest stand value by using the nominal price method and the Discounted Cash Flow (DCF) method; 3) to perform a comparative analysis of forest values estimated by the nominal price method and the Discounted Cash Flow (DCF) method. The results showed that the nominal price method for forest value assessment did not comply with fair forest assessment principles, because this method is not associated with the trends of wood market prices. The Discounted Cash Flow (DCF) method is dominating in the global forest assessment theory and practical assessment of forest value, additionally supplemented by other assessment methods (market, income and expenses). It is necessary to create a monetary forest assessment methodology in Lithuania, which would be suitable for financial analysis of forestry entities.

    Keywords: forests, monetary value, nominal price, cash flow, accounting, discount rate.