Straipsnis Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas

  • Bibliografinis aprašas: Stasys Mizaras, Diana Mizaraitė, „Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas“, @eitis (lt), 2016, t. 338, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnė laida: Stasys Mizaras, Diana Mizaraitė, „Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas“, Žemės ūkio mokslai, 2014, t. 21, nr. 2, p. 96–108, ISSN 1392-0200.
  • Padėka: Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę.
  • Institucinė prieskyra: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas.
Santrauka: Miškų tvarkymo darnumas apibrėžiamas kaip koncepcija, siekianti išlaikyti ir padidinti miškų ekonomines, socialines ir ekologines vertybes dabartinėms ir ateities kartoms. Jo vertinimui yra siūlomi įvairūs metodai: daugiakriterinės analizės, ekonominio vertinimo, socialinio pasirinkimo. Šio tyrimo hipotezė – kad miškų tvarkymo darnumo lygį galima apibūdinti atlikus miškų ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos ekonominį vertinimą ir jos struktūrą palyginus su visuomenei priimtina šių naudos rūšių struktūra. Tyrimo uždaviniai: 1) apibūdinti miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodinius pagrindus; 2) atlikti Lietuvos miškų daugiafunkciškumo ekonominį vertinimą; 3) atlikti Lietuvos gyventojų apklausą miškų tvarkymo darnumo klausimais; 4) įvertinti Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygį pagal miškų ekonominio vertinimo ir sociologinės apklausos rezultatus. Atlikus Lietuvos miškų ekonominį vertinimą, nustatyta tokia jų funkcijų vertės struktūra: ekonominė – 41,1 %, ekologinė – 37,6 % ir socialinė – 21,3 %. Pagal sociologinę Lietuvos gyventojų apklausą svarbiausia miškų funkcija laikoma ekonominė (39 %), toliau eina ekologinė (32 %) ir socialinė (29 %). Vertinant miškų tvarkymo darnumą pagal ekonominio įvertinimo atitikimą gyventojų lūkesčiams, jis siekia 84,6 %. Įvertinus Lietuvos miškų tvarkymo darnumą daugiakriterinės analizės metodu pagal europinius kriterijus ir indikatorius, miškų tvarkymo darnumo lygis – 66 %.

Pagrindiniai žodžiai: miškai, darnumas, ekonominis vertinimas, sociologinė apklausa.
 

Įvadas

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis Žr. Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros veiksmų programa, 2001. . Miškų tvarkymo darnumas apibrėžiamas kaip dinamiška ir besivystanti koncepcija, siekianti išlaikyti ir padidinti visų tipų miškuose ekonomines, socialines bei aplinkos vertybes dabartinėms ir būsimoms kartoms Žr. United Nations (UN), Non-legally Binding Instrument on All Types of Forests, GA Resolution 62/98 of 17 December 2007. . Miškų tvarkymo darnumo vertinimo uždavinys dažniausiai suvedamas į daugialypės miško naudos analizę, kurioje išryškėjo kelios kryptys.

Pirma – daugiakriteriniai vertinimo metodai pagal miškų tvarkymo darnumo kriterijus ir indikatorius. Miškų tvarkymo darnumui vertinti yra priimtos kriterijų ir indikatorių sistemos (Europinėje sistemoje yra 6 kriterijai ir 35 indikatoriai). Kiekvienam indikatoriui parinkus išmatuojamus parametrus, galima įvertinti pokyčių intensyvumą ir juos agreguoti į bendresnius darnumo vertinimo rodiklius. Tokio vertinimo pavyzdžiu galėtų būti 2011 m. Europos miškų tvarkymo darnumo vertinimai Žr. United Nations Economic Commission for Europe (UNECE), State of Europe’s Forests 2011. .

Antra – pagal miškų daugiafunkciškumo ekonominį vertinimą. Darnus miškų tvarkymas yra balansavimo veikla, reikalaujanti ekologines vertybes subalansuoti su ekonominėmis ir socialinėmis vertybėmis. Šio balanso tikslas yra maksimizuoti trilypes miško vertybes (socialines, ekonomines ir ekologines) arba ekonominė veikla turi vykti esant miško ekosistemų ekologiniams apribojimams Žr. Geoffrey T. McDonald, Marcus B. Lane, “Converging Global Indicators for Sustainable Forest Management,” 2004. .

 

Trečia – socialinio pasirinkimo metodai. Teigiama Žr. Shashi Kant, Susan Lee, “A Social Choice Approach to Sustainable Forest Management: An Analysis of Multiple Forest Values in Northwestern Ontario,” 2004. , kad daug miško gėrybių yra viešos ir neorientuotos į rinką ir jų ekonominio vertinimo metodai turi daug konceptualių ribotumų, o susiję su darniu miškų tvarkymu sprendimai yra labiau „socialinio pasirinkimo“, o ne paremti tradicine išlaidų-naudos analize. Todėl siūloma visų miško verčių identifikavimui taikyti neorientuotus į rinką, o žmonių preferencijomis pagrįstus miško naudos vertinimo metodus.

Šio tyrimo hipotezė, kad miškų tvarkymo darnumo lygį galima apibūdinti atlikus miškų ekonominės, ekologinės ir socialinės naudos ekonominį vertinimą ir jos struktūrą palyginus su visuomenei priimtina šių naudos rūšių struktūra. Tyrimo uždaviniai:

  1. apibūdinti miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodinius pagrindus;
  2. atlikti Lietuvos miškų daugiafunkciškumo ekonominį vertinimą;
  3. atlikti Lietuvos gyventojų apklausą miškų tvarkymo darnumo klausimais;
  4. įvertinti Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygį pagal miškų ekonominio vertinimo ir socialinės apklausos rezultatus.

Metodai ir sąlygos

Tyrimo metodai – su miškų tvarkymo darnumo vertinimu susijusių mokslinių ir kitų šaltinių analizė bei apibendrinimas; miško funkcijų klasifikavimo, miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodai; sociologinė gyventojų apklausa.
 

Miškų tvarkymo darnumo metodiniai pagrindai

Koncepcija. „Darnus miškų tvarkymas“ (angl., sustainable forest management), „miškų tvarkymo darnumas“ (angl., forest management sustainability), „ekologiškai darnus miškų tvarkymas“, „miško ekosistemų tvarkymas“, „ekosisteminis požiūris tvarkant miškus“, „sisteminis miškų tvarkymas“ yra terminai, taikomi pavadinti koncepcijai ir praktikai, apjungiančiai tris darnaus miškų tvarkymo aspektus: ekonominį, ekologinį ir socialinį Žr. Food and Agriculture Organization (FAO), State of the World’s Forests 2005. . Darnumui iliustruoti plačiai taikoma J. Venn diagrama. Pagal ją miškų ūkio darnumas vaizduojamas iš dalies sutampančiomis ekologine, ekonomine ir socialine veiklomis Žr. Chadwick Dearing Oliver, Robert L. Deal, “A Working Definition of Sustainable Forestry and Means of Achieving It at Different Spatial Scaler,” 2007. .

Rio de Ženeiro (Brazilija) konferencijoje 1992 m. pateikti „Miškininkystės principai“ skelbė, kad miško ištekliai ir miško žemė turėtų būti darniai tvarkomi siekiant patenkinti dabartinės ir būsimų kartų socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines reikmes. Šios reikmės yra miško produktams ir paslaugoms, tokiems kaip mediena ir medienos produktai, vanduo, maistas, pašarai, vaistai, kuras, priedanga, įdarbinimas, rekreacija, laukinių gyvūnų buveinės, kraštovaizdžio įvairovė, anglies sumažinimas bei kaupimas ir kita. Turėtų būti imamasi tinkamų priemonių, saugančių miškus nuo žalingų poveikių, įskaitant oro taršą, gaisrus, kenkėjus ir ligas, palaikant jo pilną daugialypę vertę (2b principas). Miškų tvarkymo darnumo koncepcijai įtakos turėjo daugelis naujų iniciatyvų ir procesų. Remdamasi jais, Tarptautinė miškų tvarkymo darnumo kriterijų ir indikatorių konferencija Žr. Food and Agriculture Organization (FAO), Report of the International Conference on the Contribution of Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management: The Way Forward (CICI-2003), 2003. rekomendavo bendrus miškų tvarkymo darnumo principus ir elementus, kurie vėliau buvo priimti SNO Generalinėje asamblėjoje Žr. United Nations (UN), Non-legally Binding Instrument on All Types of Forests, GA Resolution 62/98 of 17 December 2007. . Čia miškų tvarkymo darnumas apibrėžtas kaip siekimas išlaikyti ir padidinti visų tipų miškuose ekonomines, socialines ir aplinkos vertybes dabartinėms ir būsimoms kartoms. Nustatyti bendri miškų tvarkymo darnumo teminiai elementai: miško išteklių plėtra; biologinė įvairovė; miško sveikata ir gyvybingumas; miško išteklių produkcinė funkcija; miško išteklių apsauginė funkcija; socialinės-ekonominės funkcijos; teisinė, politikos ir institucinė sandara. Paskutiniais dešimtmečiais miškų tvarkymo darnumo koncepcija tapo gilesne ir turtingesne, siejant ją ne tik su miško produktais, bet ir su ekologinėmis paslaugomis bei daugiatiksliu miško naudojimu Žr. EFI, Implementing Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management in Europe, draft report, project coordinator Hubert Inhaizer, 2013. .

 

Tyrinėjantis bendras ekonomikos ir aplinkos darnaus vystymosi problemas prof. R. Čiegis taip pat darnų vystymąsi nagrinėjo kaip trijų sistemų – ekologinės, ekonominės ir socialinės – sąveiką Žr. Remigijus Čiegis, Ekonomika ir aplinka: subalansuotos plėtros valdymas, 2004; Darnus ekonomikos vystymasis, 2008; Remigijus Čiegis, Jolita Ramanauskienė, Gražina Starienė, “Theoretical Reasoning of the Use of Indicators and Indices for Sustainable Development Assessment,” 2009. . Konstatuojama, kad norint išmatuoti nacionalinių darnios plėtros strategijų efektyvumą, reikalinga taikyti socialinius ir ekonominius aplinkos kokybės kaitos bei visuomeninio aktyvumo indikatorius. Šiuos pagrindinius darnios plėtros principus atitinka ir šiame straipsnyje paminėtos miškų tvarkymo darnumo koncepcijos.

Kriterijai ir indikatoriai. Detaliausi miškų tvarkymo darnumo kriterijai ir indikatoriai buvo suformuluoti trijose tarptautinėse programose Žr. Geoffrey T. McDonald, Marcus B. Lane, “Converging Global Indicators for Sustainable Forest Management,” 2004. : Tarptautinės tropinių miškų organizacijos parengta darnaus miškų tvarkymo politika ir jos taikymo vadovas besivystančioms šalims; Europos šalių parengti miškų tvarkymo darnumo kriterijai ir indikatoriai; Montrealio procesas, parengęs miškų tvarkymo darnumo principus borealiniams ne Europos šalių miškams. Įvairiose programose buvo susitarta dėl miškų tvarkymo darnumo apibrėžimo bei tikslų. Svarbiausi: saugoti biologinę įvairovę; palaikyti sveikas ir produktyvias miško ekosistemas ir jų reikšmę vandens apytakoje bei globaliame anglies cikle; maksimizuoti ilgalaikę daugialypę socialinę ir ekonominę bei ekologinę miškų naudą.

 

Miškų tvarkymo darnumo sistemos apibrėžia savo tikslų pasiekimo kriterijus ir indikatorius. Kriterijus yra sąlygų ir procesų kategorija, pagal kurią gali būti įvertintas miškų tvarkymo darnumas. Kriterijai turi su juo susijusius indikatorius, kurie periodiškai stebimi įvertinant pokyčius. Indikatorius yra kiekybinis ar kokybinis matas, parodantis dabartinę būklę ir jos pokytį. Lyginant tris miškų tvarkymo darnumo sistemas (Montrealio, Europos ir Tarptautinės tropinių miškų organizacijos – TTMO) nustatyta Žr. Ten pat. , kad jos yra labai panašios. Montrealio ir TTMO sistemos turi septynis kriterijus, o Europos – šešis. Europos sistema kriterijų „Teisinis, institucinis ir ekonominis miškų tvarkymo tinklas“ įjungia į kiekvieną iš 6 kriterijų. Atskirų sistemų kriterijai ir indikatoriai apibrėžiami šiek tiek skirtingai, priklausomai nuo socialinio-ekonominio konteksto.

 

Miškų tvarkymo darnumo koncepcija Europos lygmeniu buvo apibrėžta 1993 m. Helsinkyje vykusioje ministrų, atsakingų už miškų ūkį, konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos:

Darnus miškų ūkis – miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas tokiu būdu ir tokiu laipsniu, kurie palaiko jų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti, gyvybingumą ir jų pajėgumą išpildyti dabar ir ateityje atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygmenimis ir kurie nedaro žalos kitoms ekosistemoms. Forest Europe (MCPFE), Resolution H1, General Guidelines for the Sustainable Management of Forests in Europe, Second MCPFE 16–17 June 1993.
Miškų tvarkymo darnumo kriterijai buvo apibrėžti kaip standartai, kurie apibūdina esminius elementus, sąlygų kompleksus ar procesus, pagal kuriuos gali būti vertinamas miškų tvarkymo darnumas. Indikatoriai parodo kiekvieno kriterijaus pokyčius ir pažangą siekiant specialių tikslų. Pirmoji Europos miškų tvarkymo darnumo kriterijų ir indikatorių sistema buvo parengta 1994 m. MCPFE ekspertų konferencijoje Ženevoje. Ji susidėjo iš šešių kriterijų, 27 kiekybinių ir 101 aprašomųjų indikatorių. Kriterijų ir indikatorių sistema įteisinta 1998 m. Ministrų konferencijos Lisabonos rezoliucijoje L2 „Europos kriterijai, indikatoriai ir operacinio lygio nurodymai“ Žr. Forest Europe (MCPFE), Annex 1 of the Resolution L2 Pan-European Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management, The Third Ministral Conference on the Protection of Forests in Europe, 1998. .

Vėliau sistema buvo patobulinta, aprobuota MCPFE ekspertų Vienos konferencijoje 2002 m. ir patvirtinta MCPFE konferencijoje Vienoje 2003 m. Pagal šį variantą visi rodikliai skirstomi į kiekybinius (6 kriterijai, apimantys 35 indikatorius) ir kokybinius (aprašomuosius) (17 indikatorių), (1 lentelė).

 
1 lentelė. Miškų tvarkymo darnumo europiniai kriterijai ir indikatoriai Forest Europe (MCPFE), Improved Pan-European Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management, 2003.
Table 1. Pan-European criteria and indicators for sustainable forest management
Kriterijai / CriteriaIndikatoriai / Indicators
Kiekybiniai / Quantitative
1. Miško išteklių išsaugojimas bei
tinkamas gausinimas ir jų indėlis į
globalų anglies ciklą
Maintenance and appropriate enhancement
of forest resources and their contribution
to global carbon cycle
1.1.
Miško plotai / Forest area
1.2.
Medynų tūriai / Growing stock
1.3.
Amžiaus struktūra ir (arba) pasiskirstymas pagal skersmenis / Age structure and / or diameter distribution
1.4.
Anglies atsargos biomasėje ir dirvožemyje / Carbon stock
2. Miško ekosistemų sveikatingumo ir
gyvybingumo išsaugojimas
Maintenance of forest ecosystem health
and vitality
2.1.
Oro teršalų iškritos / Deposition of air pollution
2.2.
Dirvožemio būklė / Soil condition
2.3.
Defoliacija / Defoliation
2.4.
Miškų pažeidimai / Forest damage
3. Miško produkcinių funkcijų
išsaugojimas ir skatinimas
Maintenance and encouragement of
productive functions of forests (wood
and non-wood)
3.1.
Prieaugis ir kirtimai / Increment and fellings
3.2.
Apvalioji mediena (parduotos apvalios medienos kiekis ir vertė) / Roundwood
3.3.
Nemedieninės prekės / Non-wood goods
3.4.
Paslaugos (parduotų paslaugų vertė) / Services
3.5.
Miškų su miškotvarkos planais dalis / Forests under management plans
4. Biologinės įvairovės išsaugojimas,
apsauga ir tinkamas gausinimas miško
ekosistemose
Maintenance, conservation and appropriate
enhancement of biological
diversity in forest ecosystems
4.1.
Miškų rūšinė sudėtis / Tree species composition
4.2.
Atkūrimas / Regeneration
4.3.
Natūralumas / Naturalness
4.4.
Introdukuotos medžių rūšys / Introduced tree species
4.5.
Sausuoliai, virtėliai / Deadwood
4.6.
Genetiniai ištekliai / Genetic resources
4.7.
Kraštovaizdžio struktūra / Landscape pattern
4.8.
Retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšys / Threatened forest species
4.9.
Saugotini miškai / Protected forests
5. Miško apsauginių funkcijų (ypač
dirvožemio ir vandens) išsaugojimas ir
skatinimas tvarkant miškus
Maintenance and appropriate enhancement
of protective functions in forest
management (notably soil and water)
5.1.
Apsauginiai miškai – dirvožemio, vandens ir kitų ekosisteminių funkcijų / Protective forests – soil, water and other ecosystem functions
5.2.
Apsauginiai miškai – infrastruktūros ir mažinantys aplinkos keliamą riziką / Protective forests – infrastructure and managed natural resources
6. Kitų socialinių-ekonominių funkcijų
ir sąlygų išsaugojimas
Maintenance of other socio-economic
functions and conditions
6.1.
Miško valdos / Forest holdings
6.2.
Miškų sektoriaus dalis BVP / Contribution of forest sector to GDP
6.3.
Grynosios pajamos / Net revenue
6.4.
Išlaidos paslaugoms / Expenditures for services
6.5.
Miško sektoriaus darbo jėga / Forest sector workforce
6.6.
Profesinis saugumas ir sveikata / Occupational safety and health
6.7.
Medienos suvartojimas, tenkantis gyventojui / Wood consumption
6.8.
Prekyba mediena (eksporto ir importo santykis) / Trade in wood
6.9.
Energija iš medienos išteklių / Energy from wood resources
6.10.
Prieinamumas rekreacijai / Accessibility for recreation
6.11.
Kultūros ir dvasinės vertybės / Cultural and spiritual values
Kokybiniai (aprašomieji) / Qualitative
A. Bendroji politika, institucijos ir
darnios miškininkystės priemonės
Overall policies, institutions and instruments
for sustainable forest management
A.1.
Nacionalinės miškų programos / National forest programs or similar
A.2.
Institucinė struktūra / Institutional frameworks
A.3.
Įstatymai ir tarptautiniai įsipareigojimai / Legal / regulatory frameworks and international commitments
A.4.
Finansinės priemonės / ekonominė politika / Financial instruments / Economic policy
A.5.
Informacijos priemonės / Informational means
B. Politika, institucijos ir priemonės
pagal atskiras politikos sritis
Policies, institutions and instruments by
policy area
B.1.
Žemės naudojimas ir miškų plotas / Land use and forest area
B.2.
Anglies balansas / Carbon balance
B.3.
Miškų sveikatingumas ir gyvybingumas / Healf and vitality
B.4.
Medienos gamyba ir jos naudojimas / Production and use of wood
B.5.
Nemedieniniai miško produktai ir jų naudojimas, ypač rekreacijai / Production and use of non-wood goods and services, especially for recreation
B.6.
Biologinė įvairovė / Biodiversity
B.7.
Apsauginiai miškai / Protective forests
B.8.
Ekonominis gyvybingumas / Economic viability
B.9.
Darbo vietos (iš jų saugumas ir sveikata) / Employment (incl. safety and health)
B.10.
Moksliniai tyrimai, švietimas ir kvalifikacijos kėlimas / Research, training and education
B.11.
Visuomenės formavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus / Public awareness and participation
B.12.
Kultūrinės ir dvasinės vertybės / Cultural and spiritual values
 

Miško funkcijų klasifikavimas

Funkcija (lot., functio) – atlikimas, veikla. Miško funkcijos – tai, ką atlieka miškas vykstant jo augimo procesams: biomasės produkavimas ir miškų potencialas daryti poveikį aplinkai (vandenims, dirvožemiui, klimatui, biologinei įvairovei, žmonių sveikatai) bei formuoti efektus, tenkinančius žmonių fizinius ir psichinius poreikius Žr. Ilja Vyskot et al., Quantification and Evaluation of Forest Functions on the Example of the Czech Republic, 2003. .

Atlikdamas savo natūralias funkcijas, miškas suformuoja miško išteklius, tiesiogiai ar netiesiogiai atitinkančius visuomenės poreikius. Miško funkcijos tampa ištekliais, kai jos įgauna visuomeninę vertę, t. y. visuomenė pradeda sąmoningai jomis naudotis Žr. Victor Dieterich, Forstwirtschaftspolitik: eine Einführung, 1953; Romualdas Deltuvas, „Miškanaudos teoriniai pagrindai“, 2008. . Taigi, miško funkcijos tampa ištekliais, kai jos naudojamos visuomenės. Todėl sąvokos „miško funkcijos“ ir „miško ištekliai“ gali būti taikomos tiems patiems reiškiniams tik skirtingu aspektu apibūdinti.

Miško ištekliai pagal savo formavimosi ypatumus skirstomi į produktus ir paslaugas. Materialūs produktai (mediena, miško grybai, uogos ir pan.) gaunami ir vartojami atskiriant juos nuo miško, o paslaugų (rekreacinių, aplinkosauginių ir pan.) atsiradimas ir vartojimas sutampa.

Yra žinoma daug iš miško gaunamos naudos klasifikacijų. Dažniausiai yra išskiriamos produktų (medienos ir nemedieninių) ir paslaugų (vandenų, dirvų, sveikatos apsaugos, klimato reguliavimo, biologinės įvairovės apsaugos, rekreacinės, kultūrinės ir kt.) grupės (1 pav.).

 
1 pav. Miško išteklių klasifikacija Parengta remiantis / According to Millennium Ecosystem Assessment (MEA), Global Assessment Reports. Volume 1: Curent State and Trends, 2005.
Fig. 1. The classification of forest resources
 

Visuomenė, panaudodama miško išteklius, gauna naudą (benefits), kuri transformuojasi į vertybes, kai atliekamas naudos vertinimas pagal atitinkamus kriterijus (ekonominius, ekologinius, socialinius), (2 pav.).

2 pav. Miškų funkcijų transformavimosi į vertybes schema
Fig. 2. The scheme of transformation of forest functions into values
 

Miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodai

Vertinant miškų tvarkymo darnumą yra taikomos kelios metodų grupės: daugiakriterinės analizės; metodai, grindžiami miškų ekonominiu vertinimu; socialinio pasirinkimo metodai.

Daugiakriterinės analizės metodai. Daugiakriterinė analizė – tai operacijų tyrimo šaka, priimant sprendimus atsižvelgianti į daugelį kriterijų. Susiformavo įvairios daugiatikslių problemų sprendimo mokyklos: daugiatikslio matematinio programavimo, tikslų programavimo, fuzzy tinklo, daugelio požymių naudingumo, prancūzų mokykla, evoliucinis daugiatikslis optimizavimas, analitinis hierarchinis procesas. Daugelis metodų yra pritaikyti sukuriant jų kompiuterines programas Žr. Jayanath Ananda, Gamini Herath, “A Critical Review of Multi-Criteria Decision Making Methods with Special Reference to Forest Management Planning,” 2009. .

Sudarant miškų tvarkymo darnumo kriterijų bei indikatorių sistemas ir vertinant miškų tvarkymo darnumo pokyčius plačiausiai buvo taikytas analitinis hierarchinis procesas. Jo esmę sudaro principų, kriterijų ir indikatorių hierarchinė struktūra, kriterijų ir indikatorių svarbumo vertinimas, vertinimo procedūros Žr. Guillermo A. Mendoza, Phil Macoun, Guidelines for Applying Multi-criteria Analysis to the Assessment of Criteria and Indicators, 1999; Guillermo A. Mendoza; Ravi Prabhu, “Qualitative Multicriteria Approaches to Assessing Indicators of Sustainable Forest Resource Management,” 2003. .

 

Pagrindiniai kriterijų ir indikatorių įjungimo į miškų tvarkymo darnumo vertinimus principai:

  1. kriterijai ir indikatoriai turi apimti visus produktus ir paslaugas, gaunamus iš miško;
  2. naudojami kokybiniai ir kiekybiniai indikatoriai;
  3. vertinimuose dalyvauja daugialypių interesų grupių atstovai ir ekspertai;
  4. sprendimų priėmimui reikalingas konsensusas Žr. Guillermo A. Mendoza, Phil Macoun, Guidelines for Applying Multi-criteria Analysis to the Assessment of Criteria and Indicators, 1999. .

Kriterijų ir indikatorių ekspertiniam vertinimui siūlomi Žr. ten pat. tokie metodai: eilės sudarymas, reitingavimas, porų palyginimas. Taikant eilės sudarymo būdą vertinami elementai surašomi į eilę pagal svarbą: pirmas, antras ir t. t. Reitinguojant kiekvienas elementas įvertinamas pagal svarbą balais nuo 0 iki 100. Visų lyginamų elementų suma turi būti lygi 100. Porų lyginimo metodu kiekvienas kriterijaus indikatorius yra lyginamas su kiekvienu kitu šio kriterijaus indikatoriumi vertinant jų santykinę svarbą. Pagal šiuos vertinimus apskaičiuojami vidutiniai indikatorių ir kintamųjų vertinimai, kurie naudojami priimant sprendimus dėl kriterijų ir indikatorių taikymo. Jei miškų tvarkymo darnumo indikatoriai ekspertų vertinami pagal miškų atitikimą siekiamai (tikslinei) būklei, gaunamas miškų tvarkymo darnumo įvertinimas pagal minėtą indikatorių Žr. Thorsten Mrosek, David Balsillie, Peter Schleifenbaum, “Field Testing of A Criteria and Indicators System to Sustainable Forest Management at the Local Level: Case Study Results Concerning the Sustainability of the Private Forest Haliburton Forest and World Life Reserve in Ontario, Canada,” 2006. . Šių metodų silpnoji vieta – kaip parinkti profesionalią bešališkų ekspertų grupę. Į šią grupę įtraukiami: sprendimų priėmėjai, suinteresuotos šalys, mokslininkai. Grupės narių pažiūros ir funkcijos labai skiriasi. Kiekvienas dalyvis turi unikalią paskirtį, kuri lemia jo pasirenkamas sprendimų priėmimo paradigmas Žr. Imantas Lazdinis, Vitalija Rudzkienė, Vytautas Azbainis, Saugomų ekosistemų vertinimas socialiniu-ekologiniu aspektu, 2012. .

 

Plėtojant miškų tvarkymo darnumo daugiakriterinės analizės ekspertinius metodus kuriami socialinio pasirinkimo teorija grindžiami metodai Žr. Shashi Kant, Susan Lee, “A Social Choice Approach to Sustainable Forest Management: An Analysis of Multiple Forest Values in Northwestern Ontario,” 2004; Annika Kangas, Sanna Lankkanen, Jyrki Kangas, “Social Choice Theory and Its Applications in Sustainable Forest Management – A Review,” 2006. . Jie skirti individualių preferencijų bei interesų analizei siekiant apibendrintų vertinimų. Taikant socialinio pasirinkimo teoriją darnaus miškų tvarkymo kontekste atliekami 4 pagrindiniai žingsniai:

  1. visų galimų miško vertybių (variantų) identifikavimas;
  2. įvairių suinteresuotų šalių grupių preferencijų įvairiems variantams išaiškinimas;
  3. preferencijų agregavimas grupėse;
  4. preferencijų agregavimas tarp grupių. Vykdant respondentų apklausą sudaromos galimybės įjungti visas svarbiausias miško vertybių alternatyvas ir išreikšti savo preferencijas nurodant vertybės vietą jų sąraše, visai neatsižvelgiant į piniginius vertinimus.

Miškų ekonominio vertinimo metodai. Dažniausiai miškų ekonominio vertinimo metodai skirstomi į dvi grupes:

  1. kai miškų teikiama nauda yra rinkos objektas;
  2. kai teikiama nauda nėra tokiu objektu.
 

Rinkos kainos metodai dažniausiai taikomi vertinant medienos bei nemedieninius miško produktus. Esant miško paslaugų (rekreacinių, CO2 sunaudojimo ir pan.) rinkoms, jų kainos gali būti taikomos šioms paslaugoms vertinti. Rinkos kaina yra tinkama vertinimui, jei rinka yra efektyvi (konkurencinga). Jei kaina yra iškreipta dėl politinių sprendimų ar dėl kitų rinkos trūkumų, ji turi būti pritaikyta eliminuojant iškraipymus ir nustatant šešėlines kainas Žr. J. Price Gettinger, Economic Analysis of Agricultural Projects, 1984. . Vertinant nedalyvaujančią rinkoje miškų naudą taikomi metodai skirstomi į 2 grupes: paklausos kreivės metodai ir metodai be paklausos kreivės. Paklausos kreivės metodais siekiama nustatyti prekių ar paslaugų vertę pagal vartotojų paklausą. Tokie metodai skirstomi į atskleisto pirmumo ir išreikšto pirmumo metodus. Atskleisto pirmumo metodai grindžiami vartotojų faktinio elgesio stebėjimu vertinamų prekių ar paslaugų rinkose: tiesioginėse ar susijusiose. Tai pakaitalų, kelionės išlaidų, hedoninės kainos, produktyvumo pokyčių, nuostolių išvengimo metodai. Išreikšto pirmumo metodai grindžiami vartotojų noru mokėti už gaunamą naudą arba sutikti gauti kompensaciją už patiriamus nuostolius. Tai kontingentinio vertinimo, kontingentinio rangavimo metodas Žr. Maurizio Merlo, Lelia Croitoru, “Concepts and Methodology: A First Attempt towards Quantification,” 2005. .

 

Miško išteklių ekonominio vertinimo metodai parenkami atsižvelgiant į jų specifiką. Nustatant Viduržemio jūros miškų bendrąją ekonominę vertę mediena vertinta nenukirsto miško kainomis. Ne medienos produktai vertinti pagal jų naudojamą kiekį ir rinkos kainas. Medžioklei vertinti taikyti du metodai. Pirmas, pagal medžiotojų skaičių ir mokesčius už medžiokles. Antras, kontingentinis vertinimo metodas, apklausiant medžiotojus apie jų norą mokėti už medžiokles. Rekreacijai vertinti taikyti kelionės išlaidų ir kontingentinis vertinimo metodai. Vandenų ir dirvų apsaugos miškų funkcija vertinta nuostolių išvengimo ir produktyvumo pasikeitimo metodais. Skaičiuota, kiek reikėtų papildomų išlaidų vandenų apsaugai, jei baseino teritorijoje nebūtų miškų. Produktyvumo pokyčių metodu vertintas eroduotų dirvų derlingumo sumažėjimas pagal jo kompensavimo išlaidas. Anglies sukaupimas vertintas pagal metinį sukauptos anglies kiekį ir CO2 kainą. Biologinės įvairovės apsauga vertinta dviem metodais – išlaidų ir kontingentinio vertinimo metodu Žr. ten pat. .

Sociologinė apklausa

Atliekant socialinį miško išteklių grupių vertinimą respondentų buvo klausta: kaip Jūs padalintumėte Lietuvos miško ekonominių, ekologinių ir socialinių išteklių svarbą procentine išraiška? Buvo nustatyti tokie ribinių vertinimų 100 ir 0 procentų požymiai.

Ekonominiai ištekliai (mediena): 100 % – kasmet kertama visuose miškuose, atsižvelgiant į prieaugį; miškuose daugiausia darbo vietų. 0 % – visuose miškuose nekertama, jie saugomi, nėra miško valdytojų ir savininkų pajamų už medieną, miškuose darbo vietų mažai.

 

Ekologiniai ištekliai (biologinės įvairovės saugojimas, vandenų ir dirvų apsauga, CO2 sunaudojimas): 100 % – visuose miškuose kirtimai ribojami, jie saugomi, miško valdytojų ir savininkų pajamos už medieną sumažėja, miškuose darbo vietų mažai. 0 % – kasmet kertama visuose miškuose, kiek kasmet priauga; miškuose daugiausia darbo vietų.

Socialiniai ištekliai (nemokami miško produktai, miško rekreacija, pažintinė, sanitarinė-higieninė reikšmė): 100 % – prioritetas visų miškų tvarkymas jų lankymo bei kultūrinėms reikmėms. 0 % – nekreipiama dėmesio į socialines miško funkcijas.

Šiuo klausimu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 m. spalio 18–29 d. atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą.

Apklausos metodas – standartizuotas betarpiškas interviu. Tyrimo lokacija – visa šalies teritorija. Iš viso buvo atrinkta 65 taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Tikslinė grupė – šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo metu apklausti 1 003 respondentai. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. Statistinė paklaida esant 95 % tikimybei – 1,4 %.

 

Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas

Miškų tvarkymo darnumo vertinimo metodų įvairovė sudaro prielaidas paieškoti jų derinių siekiant kompleksiškesnio vertinimo efekto. Daugiafunkcinių miškų ekonominis vertinimas, išplėtotas tiek miško išteklių klasifikavimo, tiek vertinimo metodų požiūriu, turi teigiamų ir neigiamų niuansų. Tuo pačiu pasižymi ir socialinio pasirinkimo metodai, rekomenduojami miškų tvarkymo darnumo vertinimui. Yra galimybė plėtoti tyrimo hipotezę, paremtą siekiu gauti sinergijos efektą, panaudojant abi miškų tvarkymo darnumo vertinimo paradigmas.

Tyrimų rezultatas yra miškų tvarkymo darnumo ekonominio vertinimo metodas, apjungiantis miško išteklių ekonominį vertinimą su sociologinės apklausos vertinimais. Miškų tvarkymo darnumo ekonominio vertinimo schema:

  1. atliekamas miškų daugiafunkciškumo ekonominis vertinimas;
  2. nustatomos ekonominių, ekologinių ir socialinių išteklių dalys (%);
  3. atliekamas miško išteklių (ekonominių, ekologinių ir socialinių) struktūros socialinis (pagal apklausą) vertinimas (%);
  4. miško išteklių ekonominio vertinimo struktūra (2 punkto procentai) lyginama su socialinio vertinimo struktūra (3 punkto procentai) ir apskaičiuojama absoliučių skirtumų tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių išteklių vertinimų suma;
  5. nustatomas miškų tvarkymo darnumo lygis iš 100 % atimant 4 punkto vertinimus.
 

Vertinimo formulė:

\[ \mathrm{I}=100-(|\mathrm{A}-\mathrm{a}|+|\mathrm{B}-\mathrm{b}|+|\mathrm{C}-\mathrm{c}|);\tag{1} \] I – miškų tvarkymo darnumo lygis (%); A, B, C – atitinkamai ekonominių, ekologinių ir socialinių miško išteklių ekonominės vertės dalis (%); a, b, c – atitinkamai ekonominių, ekologinių ir socialinių miško išteklių socialinės vertės dalis (%).

Metodo iliustracijai panaudotas Lietuvos miškų daugiafunkciškumo vertinimas kapitalizuojant grynąsias pajamas Žr. Stasys Mizaras, Marius Kavaliauskas, Gintautas Činga, „Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu“, 2013. . Žaliavinių miško išteklių naudojimo metinės pajamos apskaičiuotos, remiantis jų produktų rinkos kainomis. Miško rekreaciniai ištekliai vertinti kontingentiniu metodu. CO2 sunaudojimui vertinti taikytos taršos leidimų kainos. Biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijai – alternatyvių išlaidų metodas. Vandenų apsauginėms funkcijoms, priešerozinėms ir sanitarinėms bei higieninėms miško funkcijoms – išvengtų išlaidų bei produktyvumo pokyčių metodai. Metinės pajamos transformuotos į grynąsias ir taikant 3 % diskonto normą apskaičiuota Lietuvos miškų bendroji ekonominė vertė (2 lentelė). Ekonominiams ištekliams priskyrus medieną, ekologiniams – CO2 sunaudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą, vandenų apsaugines ir priešerozines paslaugas, o socialiniams – nemokamai naudojamus miško produktus (miško grybai, uogos, vaistinė žaliava, medžioklė) bei poilsiavimą ir sanitarines-higienines paslaugas, kaip darančius didžiausią įtaką žmonėms, gaunama tokia miškų ekonominio vertinimo struktūra: ekonominiai ištekliai – 41,1 %, ekologiniai 37,6 ir socialiniai – 21,3 %.

 
2 lentelė. Lietuvos miškų bendroji ekonominė vertė
Table 2. Total economic value of Lithuanian forests
Miško ištekliai / Forest resourcesVertė / Value
mln. Lt
million LTL
%
Ekonominiai / Economic
Mediena / Wood7.029,241,1
Ekologiniai / Ecological
CO2 sunaudojimas / Carbon sequestration2.716,715,9
Biologinės įvairovės išsaugojimas / Biodiversity protection1.843,310,8
Vandenų apsauginės funkcijos / Water protection1.843,310,8
Priešerozinė funkcija / Soil protection23,30,1
Socialiniai / Social
Poilsiavimas miškuose / Recreation1.030,06,0
Miško grybai / Mushrooms1.166,76,8
Miško uogos / Berries253,31,5
Vaistinė žaliava / Herbs10,00,1
Medžiojamieji gyvūnai / Hunting773,34,5
Sanitarinės-higieninės funkcijos / Sanitary-higienic function413,32,4
Iš viso / Total17.102,4100,0

Pagal apklausos rezultatus, svarbiausia miško funkcija Lietuvos gyventojai laiko ekonominę (vidutiniškai 39 % miško svarbos priskiriama šiai funkcijai). Toliau eina ekologinė (32 %) ir socialinė funkcijos (29 %).