Straipsnis Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas

Stasys Mizaras · 2014-01-21

Taikant Lietuvos miškų ekonominio vertinimo ir sociologinės apklausos duomenis miškų tvarkymo darnumo lygis vertinamas 84,6 %:

\[ \mathrm{I}=100-(|41,1-39|+|37,6-32|+|21,3-29|)=84,6.\tag{2} \]

Daugiausia nuo visuomenės lūkesčių skiriasi miškų socialinės reikšmės vertinimas (7,7 procentiniai punktai), toliau – ekologinė (5,6 punktai) ir ekonominė reikšmė (2,1 punkto).

Nustatytas Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygis yra palygintas su jo vertinimu pagal europinius miškų tvarkymo darnumo kriterijus ir indikatorius.

2011 m. birželio 14–17 d. Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti pirmą kartą buvo bandyta atskirus Europos regionus bei šalis surikiuoti pagal miškų ūkio darnumui įvertinti naudojamus 6 kriterijus ir 35 kiekybinius indikatorius. Šalių pasiekimai buvo vertinami pagal kiekvieną iš 35 indikatorių 5 balų sistema: 1 balu vertinami mažiausi pasiekimai, 5 balais – didžiausi.

Kiekvienam indikatoriui (jų sąrašas pateiktas 1 lentelėje) buvo nustatytas konkretus išmatuojamas pokyčių parametras (3 lentelė). Lietuvos miškų tvarkymo darnumo vidutinis vertinimas nustatytas 3,3 balo. Esant maksimaliam vertinimui (5 balai), miškų tvarkymo darnumo lygis sudarytų 66 %.

Stasys Mizaras · 2014-01-21

3 lentelė. Lietuvos miškų tvarkymo darnumo 1990–2010 m. vertinimas United Nations Economic Commission for Europe (UNECE), State of Europe’s Forests 2011. / *Table 3. The evaluation of sustainability of forest management in Lithuania (1990–2010)*
Indikatoriai Indicators	Pokyčių parametrai Key parameters	Matavimo vnt. Unit	Parametro reikšmė Thresholds	Vertinimas, balai Evaluation score
1.1.	Miškingumo metinis pokytis 1990–2010 m. Annual change in forest cover 1990–2010	Procentiniai punktai % Points, %	0,18	4
1.2.	Medynų tūrio 1 ha vidutinis metinis pokytis 1990–2010 m. Annual change in growing stock/ha, 1990–2010	m³	0,45	3
1.3.	Vienaamžių medynų iki 40 m. dalis Procent of even-aged forest in age class	%	31,90	3
1.4.	Metiniai anglies pokyčiai Annual change in total living carbon stock	%	0,80	3
2.1.	Natūralių ekosistemų, pasiekusių eutrofikacijos ribą dėl teršalų, plotai Percentage of natural ecosystem area at risk of eutrophication for an emission scenario based on current legislation	%	100,00	1
2.2.	C/N indekso vidutinė reikšmė C/N index, median value for the country	Indeksas Index	1,72	5
2.3.	2, 3 ir 4 defoliacijos klasės medžiai Percent of sample trees in defoliation classes 2 + 3 + 4	%	17,70	4
2.4.	Miško plotas, pažeistas dėl biotinių, abiotinių ir žmonių sukeltų priežasčių Percent of forest area damaged by biotic, abiotic and human-induced causes	%	4,80	2
3.1.	Kirtimų ir grynojo prieaugio santykis 2005 m. Ratio fellings / Increment, 2005	%	83,20	4
3.2.	Apvalios medienos rinkos vertės ir medynų tūrio santykis 2005 m. Ratio value of marketed roundwood / growing stock, 2005	EUR/1.000 m³	439,00	3
3.3.	Nemedieninių produktų vertė Value per hectare of marketed non-wood goods	EUR/ha	7,40	3
3.4.	Apmokėtų patarnavimų vertė Value of marketed services per hectare	EUR/ha	0,40	3
3.5.	Plotas, kuriame ūkininkaujama su miškotvarkos projektais Percentage of FOWL (Forest and Other Wooded Land) under management plan or equivalent	%	100,00	5
4.1.	Grynųjų medynų plotas 2005 m. Share of single species stands in FOWL, 2005	%	25,95	3
4.2.	Savaiminio atkūrimo dalis Share of natural regeneration in total regeneration, 2005	%	76,00	3
4.3.	Plantacinių miškų ploto dalis Share of plantations in FOWL	%	0,00	5
4.4.	Introdukuotų medžių rūšių medynų ploto dalis Share of introduced species in FOWL	%	0,18	5
4.5.	Negyvos medienos kiekis Volume of deadwood per hectare of FOWL	m³/ha	23,30	5
4.6.	Miško ploto dalis, skirta genetinių išteklių apsaugai Share of forest land managed for conservation of genetic resources	%	0,17	3
4.7.	Kraštovaizdžio tipo indeksas (vertinamas pagal fragmentiškumą) Landscape pattern index	Indeksas 1–5 Index 1–5	2,50	3
4.8.	Duomenys apie pažeidžiamas medžių rūšis (1 – duomenys nepakankami, 2 – daugumos atvejų duomenys, 3 – visi duomenys, 4 – aiškiai pagerinta situacija) Availability of data on threatened forest species	Skalė 1–4 Scale 1 to 4	2,00	3
4.9.	Saugomų miškų plotai Area protected as percent of FOWL	%	17,30	3
5.1.	Dirvos ir vandenų apsauginių funkcijų indeksas (pagal duomenų prieinamumą: 2 – nėra duomenų, 3 – dalis duomenų, 4 – visi duomenys) Protective function index: soil and water	Skalė 2–4 Scale 2 to 4	3,00	3
5.2.	Infrastruktūros apsaugos miškų indeksas (pagal duomenų prieinamumą: 2 – nėra duomenų, 3 – dalis duomenų, 4 – visi duomenys) Protective function index: infrastructure etc.	Skalė 2–4 Scale 2 to 4	3,00	3
6.1.	Informacija apie nuosavybę ir privačias valdas (3 – duomenys tik apie nuosavybę, 4 – duomenys apie nuosavybę ir valdas) Availability of information of ownership and private holdings	Skalė 3–4 Scale 3 to 4	4,00	4
6.2.	Miškų sektoriaus BVP dalis 2010 m. Share of GDP taken by forest sector, 2010	%	2,00	4
6.3.	Vidutinės metinės miškų verslo pajamos Net entrepreneurial revenue per hectare, average of years reported	EUR/ha	37,30	3
6.4.	Vyriausybės išlaidos miško paslaugoms vidutiniškai per metus Government expenditure for forest services per ha of forest, average of years supplied	EUR/ha	0,29	2
6.5.	Miškų sektoriaus darbo jėgos dalis nuo gyventojų skaičiaus Forest sector labour force as percent of population	%	1,40	5
6.6.	Nelaimingų atsitikimų skaičius 1 000 dirbančiųjų Non-fatal accidents per 1 000 workers, 2010	Vnt. Number	Nėra duomenų No data	Nėra duomenų No data
6.7.	Medienos produktų (apvalios medienos ekvivalentas) sunaudojimas 1 gyventojui 2007–2009 m. Consumption of wood products (roundwood equivalent), per head, 2007–2009	m³	1,60	4
6.8.	Sunaudotos medienos importo dalis Net imports as percent of appar ent consumption, 2007–2009	%	7,60	3
6.9.	Energijos iš medienos dalis nuo pagaminamos šalyje energijos Share of energy from wood in national energy production	%	20,70	4
6.10.	Apsilankančių miškuose metinis skaičius Annual visits per hectare of FOWL	Vnt. Number	61,50	3
6.11.	Duomenų apie kultūrines ir dvasines vertybes prieinamumo indeksas (3 – dalis duomenų, 4 – visi duomenys) Index of data availability on number of cultural and spiritual sites	Skalė 3–4 Scale 3 to 4	3,00	3

Stasys Mizaras · 2014-01-21

Nustatytas Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygis pagal 2 formulę buvo 84,6 %, o pagal europinius miškų tvarkymo darnumo kriterijus ir indikatorius (3 lentelė) – 66 %. Neatitikimą lėmė metodiniai vertinimo skirtumai, kurių analizei reikalingi išsamesni tyrimai.

Išvados

1. Vertinant miškų tvarkymo darnumą yra taikomos kelios metodų grupės: daugiakriterinės analizės; metodai, grindžiami miškų ekonominiu vertinimu; socialinio pasirinkimo metodai.

2. Yra didelė miško išteklių ekonominio vertinimo metodų įvairovė, kuriuos galima suskirstyti į 2 grupes: 1) orientuoti į rinką (realią ar hipotetinę) ir 2) neorientuoti į rinką. Pirmosios grupės metodų esminiu trūkumu laikoma tai, kad rinka neteikia signalų apie ne rinkos miško vertybes. Tikroji prekės ar paslaugos vertė gali būti išsamiai neatspindėta dėl rinkos iškraipymų. Be to, vertinant susiduriama su duomenų trūkumu, jų nepatikimumu ar gavimo brangumu. Todėl atsirado neorientuotų į rinką vertinimo koncepcijų, teigiančių, kad su darniu miškų ūkio tvarkymu susiję sprendimai yra socialinio pasirinkimo, paremti žmonių preferencijomis, o ne tradicine išlaidų-naudos analize. Šių metodų esminis trūkumas yra sunkumas parinkti bešališkai ir profesionaliai vertinančių ekspertų grupes.

3. Atlikus Lietuvos miškų ekonominį vertinimą, nustatyta tokia jų funkcijų vertės struktūra: ekonominė – 41,1 %, ekologinė – 37,6 ir socialinė – 21,3 %. Remiantis sociologine Lietuvos gyventojų apklausa, svarbiausia miškų funkcija laikoma ekonominė (39 %), toliau eina ekologinė (32 %) ir socialinė (29 %).

4. Miškų tvarkymo darnumas pagal ekonominio įvertinimo atitikimą gyventojų lūkesčiams siekia 84,6 %. Įvertinus Lietuvos miškų tvarkymo darnumą daugiakriterinės analizės metodu pagal europinius 6 kriterijus ir 35 indikatorius Žr. ten pat. , miškų tvarkymo darnumo lygis buvo nustatytas 66 %. Siūlomas metodas gali būti taikomas analizuojant miškų tvarkymo darnumą.

Stasys Mizaras · 2014-01-21

Literatūra

Ananda, Jayanath; Gamini Herath, “A Critical Review of Multi-Criteria Decision Making Methods with Special Reference to Forest Management Planning,” Ecological Economics, 2009, vol. 68, pp. 2535–2548.
Čiegis, Remigijus, Darnus ekonomikos vystymasis, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2008.
Čiegis, Remigijus, Ekonomika ir aplinka: subalansuotos plėtros valdymas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.
Čiegis, Remigijus; Jolita Ramanauskienė, Gražina Starienė, “Theoretical Reason ing of the Use of Indicators and Indices for Sustainable Development Assessment,” Inžinerinė Ekonomika – Engineering Economics, 2009, no. 3, pp. 33–40.
Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros veiksmų programa, Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2001.
Deltuvas, Romualdas, „Miškanaudos teoriniai pagrindai“ | Juozapas Algirdas Mažeika (sud.), Miško naudojimas ir logistika, Akademija (Kauno r.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2008, p. 11–98.
Dieterich, Victor, Forstwirtschaftspolitik: eine Einführung, Hamburg und Berlin: Verlag Parey, 1953.
EFI, Implementing Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management in Europe, draft report, project coordinator Hubert Inhaizer, 2013 [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
Food and Agriculture Organization (FAO), Report of the International Conference on the Contribution of Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management: The Way Forward (CICI-2003), vol. 1, Guatemala: Guatemala City, 2003 [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
Food and Agriculture Organization (FAO), State of the World’s Forests 2005, Rome: Food and Agriculture Organization of the United Nations, 2005.
Forest Europe (MCPFE), Annex 1 of the Resolution L2 Pan-European Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management, The Third Ministral Conference on the Protection of Forests in Europe, Lisbon | Portugal, June 1998.
Forest Europe (MCPFE), Improved Pan-European Criteria and Indicators for Sustainable Forest Management, 2003, Vienna (Austria): MCPFE Liaison Unit Vienna [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
Forest Europe (MCPFE), Resolution H1, General Guidelines for the Sustainable Management of Forests in Europe, Second MCPFE 16–17 June 1993, Helsinki, Finland.
Gettinger, J. Price, Economic Analysis of Agricultural Projects, Economic Development Institute, the World Bank, 1984 [žiūrėta 2013 m. spalio 14 d.].
Kangas, Annika; Sanna Lankkanen, Jyrki Kangas, “Social Choice Theory and Its Applications in Sustainable Forest Management – A Review,” Forest Policy and Economics, 2006, vol. 9, pp. 77–92.
Kant, Shashi; Susan Lee, “A Social Choice Approach to Sustainable Forest Management: An Analysis of Multiple Forest Values in Northwestern Ontario,” Forest Policy and Economics, 2004, vol. 6, pp. 215–227.
Lazdinis, Imantas; Vitalija Rudzkienė, Vytautas Azbainis, Saugomų ekosistemų vertinimas socialiniu-ekologiniu aspektu, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012 [žiūrėta 2013 m. spalio 15 d.].
McDonald, Geoffrey T.; Marcus B. Lane, “Converging Global Indicators for Sustainable Forest Management,” Forest Policy and Economics, 2004, vol. 6, pp. 63–70.
Mendoza, Guillermo A.; Ravi Prabhu, “Qualitative Multicriteria Approaches to Assessing Indicators of Sustainable Forest Resource Management,” Forest Ecology and Management, 2003, vol. 17, pp. 328–343.
Mendoza, Guillermo A.; Phil Macoun, Guidelines for Applying Multi-criteria Analysis to the Assessment of Criteria and Indicators, Jakarta (Indonesia): Center for International Forestry Research, 1999 [žiūrėta 2013 m. liepos 7 d.].
Merlo, Maurizio; Lelia Croitoru, “Concepts and Methodology: A First Attempt towards Quantification” | Maurizio Merlo, Lelia Croitoru, Mediterranean Forests: Towards Total Economic Value, Wallingford, Oxfordshire, UK, Cambridge, MA: CABI Pub., 2005, pp. 17–36.
Millennium Ecosystem Assessment (MEA), Global Assessment Reports. Volume 1: Curent State and Trends, Washington, Covelo, London: Island Press, 2005.
Mizaras, Stasys; Marius Kavaliauskas, Gintautas Činga, „Daugiafunkcinio miško vertinimas pajamų kapitalizavimo metodu“, Žemės ūkio mokslai, 2013, t. 20, nr. 2, p. 100–110.
Mrosek, Thorsten; David Balsillie, Peter Schleifenbaum, “Field Testing of A Criteria and Indicators System to Sustainable Forest Management at the Local Level: Case Study Results Concerning the Sustainability of the Private Forest Haliburton Forest and World Life Reserve in Ontario, Canada,” Forest Policy and Economics, 2006, vol. 8, pp. 593–609.
Oliver, Chadwick Dearing; Robert L. Deal, “A Working Definition of Sustainable Forestry and Means of Achieving It at Different Spatial Scaler,” Journal of Sustainable Forestry, 2007, vol. 24, nos. 2–3, pp. 141–163.
United Nations (UN), Non-legally Binding Instrument on All Types of Forests, GA Resolution 62/98 of 17 December 2007, UNFF Secretariat [žiūrėta 2013 m. birželio 10 d.].
United Nations Economic Commission for Europe (UNECE), State of Europe’s Forests 2011 [žiūrėta 2013 m. liepos 7 d.].
Vyskot, Ilja et al., Quantification and Evaluation of Forest Functions on the Example of the Czech Republic, Prague: Ministry of Environment of the Czech Republic, 2003 [žiūrėta 2013 m. birželio 20 d.].

Stasys Mizaras · 2014-01-21

An Economic and Social Evaluation of Forest Management Sustainability

Bibliographic Description: Stasys Mizaras, Diana Mizaraitė, „Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas“, @eitis (lt), 2016, t. 338, ISSN 2424-421X.
Previous Edition: Stasys Mizaras, Diana Mizaraitė, „Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas“, Žemės ūkio mokslai, 2014, t. 21, nr. 2, p. 96–108, ISSN 1392-0200.
Institutional Affiliation: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas.

Summary. Sustainable forest management is defined as the stewardship and use of forest and forest land in a way, and at a rate, that maintains the forest’s biodiversity, productivity, regeneration capacity, vitality and their potential to fulfil, now and in the future, relevant ecological, economic and social functions, at local, national, and global levels, and that does not cause damage to other ecosystems. Different methods are suggested for evaluation of forest management sustainability, multi-criterial analysis, economic evaluation, social preferences. Hypothesis of the research: level of sustainability of forest management could be characterized in comparison of economic evaluation of economic, ecological and social benefits of forests with social preferences of these benefits. Tasks of the research: 1) to characterize the methodological background of forest management sustainability; 2) to evaluate a multi-functionality of Lithuanian forests; 3) to carry out a survey of Lithuanian citizens’ opinion regarding sustainability of forests management in Lithuania; 4) to evaluate the forest management sustainability level in Lithuania according to the data of forest economic evaluation and results of sociological survey. The performed economic evaluation of Lithuanian forests multi-functionality showed the following structure of forest functions: economic functions – 41.1%, ecological functions – 37.6%, and social functions – 21.3%. According to the sociological survey results, economic forest function is the most important – 39%, ecological function – 32% and social function – 29%. For evaluation of forest management sustainability level comparison methods were used where economic evaluation of forests functions results were compared with respondents’ preferences. The results of this comparison show that the level of forest management sustainability corresponds to 84.6 % of respondents’ expectations. The level of Lithuanian forest management sustainability evaluated on the method of multi-criterial analysis (UNECE, 2011) was 66.0%.

Keywords: forests, sustainability, economic evaluation, sociological survey.