Straipsnis Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas

  1. Taikant Lietuvos miškų ekonominio vertinimo ir sociologinės apklausos duomenis miškų tvarkymo darnumo lygis vertinamas 84,6 %:
    \[ \mathrm{I}=100-(|41,1-39|+|37,6-32|+|21,3-29|)=84,6.\tag{2} \]
    Daugiausia nuo visuomenės lūkesčių skiriasi miškų socialinės reikšmės vertinimas (7,7 procentiniai punktai), toliau – ekologinė (5,6 punktai) ir ekonominė reikšmė (2,1 punkto).
    Nustatytas Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygis yra palygintas su jo vertinimu pagal europinius miškų tvarkymo darnumo kriterijus ir indikatorius.
    2011 m. birželio 14–17 d. Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti pirmą kartą buvo bandyta atskirus Europos regionus bei šalis surikiuoti pagal miškų ūkio darnumui įvertinti naudojamus 6 kriterijus ir 35 kiekybinius indikatorius. Šalių pasiekimai buvo vertinami pagal kiekvieną iš 35 indikatorių 5 balų sistema: 1 balu vertinami mažiausi pasiekimai, 5 balais – didžiausi.
    Kiekvienam indikatoriui (jų sąrašas pateiktas 1 lentelėje) buvo nustatytas konkretus išmatuojamas pokyčių parametras (3 lentelė). Lietuvos miškų tvarkymo darnumo vidutinis vertinimas nustatytas 3,3 balo. Esant maksimaliam vertinimui (5 balai), miškų tvarkymo darnumo lygis sudarytų 66 %.
     
  2. 3 lentelė. Lietuvos miškų tvarkymo darnumo 1990–2010 m. vertinimas
    Table 3. The evaluation of sustainability of forest management in Lithuania (1990–2010)
    Indikatoriai
    Indicators
    Pokyčių parametrai
    Key parameters
    Matavimo vnt.
    Unit
    Parametro reikšmė
    Thresholds
    Vertinimas, balai
    Evaluation score
    1.1.Miškingumo metinis pokytis 1990–2010 m.
    Annual change in forest cover 1990–2010
    Procentiniai punktai %
    Points, %
    0,184
    1.2.Medynų tūrio 1 ha vidutinis metinis pokytis 1990–2010 m.
    Annual change in growing stock/ha, 1990–2010
    m30,453
    1.3.Vienaamžių medynų iki 40 m. dalis
    Procent of even-aged forest in age class
    %31,903
    1.4.Metiniai anglies pokyčiai
    Annual change in total living carbon stock
    %0,803
    2.1.Natūralių ekosistemų, pasiekusių eutrofikacijos ribą dėl teršalų, plotai
    Percentage of natural ecosystem area at risk of eutrophication for an emission scenario based on current legislation
    %100,001
    2.2.C/N indekso vidutinė reikšmė
    C/N index, median value for the country
    Indeksas
    Index
    1,725
    2.3.2, 3 ir 4 defoliacijos klasės medžiai
    Percent of sample trees in defoliation classes 2 + 3 + 4
    %17,704
    2.4.Miško plotas, pažeistas dėl biotinių, abiotinių ir žmonių sukeltų priežasčių
    Percent of forest area damaged by biotic, abiotic and human-induced causes
    %4,802
    3.1.Kirtimų ir grynojo prieaugio santykis 2005 m.
    Ratio fellings / Increment, 2005
    %83,204
    3.2.Apvalios medienos rinkos vertės ir medynų tūrio santykis 2005 m.
    Ratio value of marketed roundwood / growing stock, 2005
    EUR/1.000 m3439,003
    3.3.Nemedieninių produktų vertė
    Value per hectare of marketed non-wood goods
    EUR/ha7,403
    3.4.Apmokėtų patarnavimų vertė
    Value of marketed services per hectare
    EUR/ha0,403
    3.5.Plotas, kuriame ūkininkaujama su miškotvarkos projektais
    Percentage of FOWL (Forest and Other Wooded Land) under management plan or equivalent
    %100,005
    4.1.Grynųjų medynų plotas 2005 m.
    Share of single species stands in FOWL, 2005
    %25,953
    4.2.Savaiminio atkūrimo dalis
    Share of natural regeneration in total regeneration, 2005
    %76,003
    4.3.Plantacinių miškų ploto dalis
    Share of plantations in FOWL
    %0,005
    4.4.Introdukuotų medžių rūšių medynų ploto dalis
    Share of introduced species in FOWL
    %0,185
    4.5.Negyvos medienos kiekis
    Volume of deadwood per hectare of FOWL
    m3/ha23,305
    4.6.Miško ploto dalis, skirta genetinių išteklių apsaugai
    Share of forest land managed for conservation of genetic resources
    %0,173
    4.7.Kraštovaizdžio tipo indeksas (vertinamas pagal fragmentiškumą)
    Landscape pattern index
    Indeksas 1–5
    Index 1–5
    2,503
    4.8.Duomenys apie pažeidžiamas medžių rūšis (1 – duomenys nepakankami, 2 – daugumos atvejų duomenys, 3 – visi duomenys, 4 – aiškiai pagerinta situacija)
    Availability of data on threatened forest species
    Skalė 1–4
    Scale 1 to 4
    2,003
    4.9.Saugomų miškų plotai
    Area protected as percent of FOWL
    %17,303
    5.1.Dirvos ir vandenų apsauginių funkcijų indeksas (pagal duomenų prieinamumą: 2 – nėra duomenų, 3 – dalis duomenų, 4 – visi duomenys)
    Protective function index: soil and water
    Skalė 2–4
    Scale 2 to 4
    3,003
    5.2.Infrastruktūros apsaugos miškų indeksas (pagal duomenų prieinamumą: 2 – nėra duomenų, 3 – dalis duomenų, 4 – visi duomenys)
    Protective function index: infrastructure etc.
    Skalė 2–4
    Scale 2 to 4
    3,003
    6.1.Informacija apie nuosavybę ir privačias valdas (3 – duomenys tik apie nuosavybę, 4 – duomenys apie nuosavybę ir valdas)
    Availability of information of ownership and private holdings
    Skalė 3–4
    Scale 3 to 4
    4,004
    6.2.Miškų sektoriaus BVP dalis 2010 m.
    Share of GDP taken by forest sector, 2010
    %2,004
    6.3.Vidutinės metinės miškų verslo pajamos
    Net entrepreneurial revenue per hectare, average of years reported
    EUR/ha37,303
    6.4.Vyriausybės išlaidos miško paslaugoms vidutiniškai per metus
    Government expenditure for forest services per ha of forest, average of years supplied
    EUR/ha0,292
    6.5.Miškų sektoriaus darbo jėgos dalis nuo gyventojų skaičiaus
    Forest sector labour force as percent of population
    %1,405
    6.6.Nelaimingų atsitikimų skaičius 1 000 dirbančiųjų
    Non-fatal accidents per 1 000 workers, 2010
    Vnt.
    Number
    Nėra
    duomenų
    No data
    Nėra
    duomenų
    No data
    6.7.Medienos produktų (apvalios medienos ekvivalentas) sunaudojimas 1 gyventojui 2007–2009 m.
    Consumption of wood products (roundwood equivalent), per head, 2007–2009
    m31,604
    6.8.Sunaudotos medienos importo dalis
    Net imports as percent of appar ent consumption, 2007–2009
    %7,603
    6.9.Energijos iš medienos dalis nuo pagaminamos šalyje energijos
    Share of energy from wood in national energy production
    %20,704
    6.10.Apsilankančių miškuose metinis skaičius
    Annual visits per hectare of FOWL
    Vnt.
    Number
    61,503
    6.11.Duomenų apie kultūrines ir dvasines vertybes prieinamumo indeksas (3 – dalis duomenų, 4 – visi duomenys)
    Index of data availability on number of cultural and spiritual sites
    Skalė 3–4
    Scale 3 to 4
    3,003
     
  3. Nustatytas Lietuvos miškų tvarkymo darnumo lygis pagal 2 formulę buvo 84,6 %, o pagal europinius miškų tvarkymo darnumo kriterijus ir indikatorius (3 lentelė) – 66 %. Neatitikimą lėmė metodiniai vertinimo skirtumai, kurių analizei reikalingi išsamesni tyrimai.

    Išvados

    1. Vertinant miškų tvarkymo darnumą yra taikomos kelios metodų grupės: daugiakriterinės analizės; metodai, grindžiami miškų ekonominiu vertinimu; socialinio pasirinkimo metodai.
    2. Yra didelė miško išteklių ekonominio vertinimo metodų įvairovė, kuriuos galima suskirstyti į 2 grupes: 1) orientuoti į rinką (realią ar hipotetinę) ir 2) neorientuoti į rinką. Pirmosios grupės metodų esminiu trūkumu laikoma tai, kad rinka neteikia signalų apie ne rinkos miško vertybes. Tikroji prekės ar paslaugos vertė gali būti išsamiai neatspindėta dėl rinkos iškraipymų. Be to, vertinant susiduriama su duomenų trūkumu, jų nepatikimumu ar gavimo brangumu. Todėl atsirado neorientuotų į rinką vertinimo koncepcijų, teigiančių, kad su darniu miškų ūkio tvarkymu susiję sprendimai yra socialinio pasirinkimo, paremti žmonių preferencijomis, o ne tradicine išlaidų-naudos analize. Šių metodų esminis trūkumas yra sunkumas parinkti bešališkai ir profesionaliai vertinančių ekspertų grupes.
    3. Atlikus Lietuvos miškų ekonominį vertinimą, nustatyta tokia jų funkcijų vertės struktūra: ekonominė – 41,1 %, ekologinė – 37,6 ir socialinė – 21,3 %. Remiantis sociologine Lietuvos gyventojų apklausa, svarbiausia miškų funkcija laikoma ekonominė (39 %), toliau eina ekologinė (32 %) ir socialinė (29 %).
    4. Miškų tvarkymo darnumas pagal ekonominio įvertinimo atitikimą gyventojų lūkesčiams siekia 84,6 %. Įvertinus Lietuvos miškų tvarkymo darnumą daugiakriterinės analizės metodu pagal europinius 6 kriterijus ir 35 indikatorius
    Žr. ten pat.
    , miškų tvarkymo darnumo lygis buvo nustatytas 66 %. Siūlomas metodas gali būti taikomas analizuojant miškų tvarkymo darnumą.
     
  4. Literatūra

     
  5. An Economic and Social Evaluation of Forest Management Sustainability

    • Bibliographic Description: Stasys Mizaras, Diana Mizaraitė, „Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas“, @eitis (lt), 2016, t. 338, ISSN 2424-421X.
    • Previous Edition: Stasys Mizaras, Diana Mizaraitė, „Miškų tvarkymo darnumo ekonominis ir socialinis vertinimas“, Žemės ūkio mokslai, 2014, t. 21, nr. 2, p. 96–108, ISSN 1392-0200.
    • Institutional Affiliation: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas.
    Summary: Sustainable forest management is defined as the stewardship and use of forest and forest land in a way, and at a rate, that maintains the forest’s biodiversity, productivity, regeneration capacity, vitality and their potential to fulfil, now and in the future, relevant ecological, economic and social functions, at local, national, and global levels, and that does not cause damage to other ecosystems. Different methods are suggested for evaluation of forest management sustainability, multi-criterial analysis, economic evaluation, social preferences. Hypothesis of the research: level of sustainability of forest management could be characterized in comparison of economic evaluation of economic, ecological and social benefits of forests with social preferences of these benefits. Tasks of the research: 1) to characterize the methodological background of forest management sustainability; 2) to evaluate a multi-functionality of Lithuanian forests; 3) to carry out a survey of Lithuanian citizens’ opinion regarding sustainability of forests management in Lithuania; 4) to evaluate the forest management sustainability level in Lithuania according to the data of forest economic evaluation and results of sociological survey. The performed economic evaluation of Lithuanian forests multi-functionality showed the following structure of forest functions: economic functions – 41.1%, ecological functions – 37.6%, and social functions – 21.3%. According to the sociological survey results, economic forest function is the most important – 39%, ecological function – 32% and social function – 29%. For evaluation of forest management sustainability level comparison methods were used where economic evaluation of forests functions results were compared with respondents’ preferences. The results of this comparison show that the level of forest management sustainability corresponds to 84.6 % of respondents’ expectations. The level of Lithuanian forest management sustainability evaluated on the method of multi-criterial analysis (UNECE, 2011) was 66.0%.

    Keywords: forests, sustainability, economic evaluation, sociological survey.