Santrauka. Straipsnyje aptariamos pagrindinės tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose. Atskleidžiama, kaip estetiniai kodai, atsidūrę psichosocialiniuose kontekstuose, virsta nauja „pseudo-“, „para-“, „alter-“ estetinių ir kartu socialinių kodų (vi)suma...
Santrauka. Straipsnyje, analizuojant režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybą, siekiama išryškinti jo spektakliuose reikšmingą polifoniško teatro modelį. Atkreipiamas dėmesys į pagal šio modelio principus pastatytus spektaklius – Felikso Bajoro operą „Dievo avinėlis“, Yukio Mishimos dramą „Markizė de...
Santrauka. Straipsnyje, analizuojant režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybą, siekiama išryškinti jo spektakliuose reikšmingą poetinio teatro modelį. Atkreipiamas dėmesys į pagal šio modelio principus pastatytus spektaklius – Eugenijaus Ignatavičiaus ir Jono Vaitkaus „Svajonių piligrimą“, Broniaus...
Santrauka. Straipsnyje per fenomenologinės filosofijos prizmę analizuojama galimybė pralaužti užburtą postmodernios parodijos ratą, kurio vienas būdingiausių bruožų – paskui „žmogaus“ dekonstrukciją einanti kūrybiškos humanistinės vaizduotės destrukcija, diseminuojanti vaizduotę į absoliučią...
Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamos vizualumo sampratos ir vizualinės komunikacijos metamorfozės XX a. ir dabartinėje Vakarų filosofijoje. Svarstoma introspekcijos, savistabos problematika, analizuojamas tiek dailininkų, tiek filosofų mėgstamas veidrodžio fenomenas, kuris suvokiamas kaip...
Santrauka. Nors lyderystės terminas pradėtas vartoti maždaug prieš 200 metų, o lyderystės teorijos atskyrimas nuo vadybos mokslo teorijos siekia XX a. pradžią, neretai lyderystės tyrėjų darbuose lyderystės sąvoka vis dėlto tapatinama su vadovavimu. Iš to kyla vis dar populiarumo nestokojantis...
Santrauka. Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo ir mirties istorija atitinka pasakymą, jog, ką myli dievai – tas miršta jaunas. Straipsnyje aptariamas iškilaus rašytojo ir mokslininko gyvenimas, mokslinė veikla bei grožinė kūryba. Gintaras Beresnevičius buvo itin vientisa asmenybė, jo veikla buvo...
gintaras beresnevičius
mitologija
postmodernizmas
religijos fenomenologija
religijos filosofija
religijų istorija
religinė patirtis
šventybė
šventybės fenomenai
Santrauka. Straipsnyje tyrinėjama filosofinio moteriškojo principo santykis su visuomenės gyvenime įsigalėjusiais stereotipais, nagrinėjama jo reikšmė krikščionybėje ir šiuolaikiniame sekuliarizuotos Vakarų kultūros kontekste. Lyginamuoju požiūriu pateikiama hindų šaktės samprata, atnaujintą...
dabartinė kultūra
dabartinė visuomenė
etnocentrizmas
feminizmas
globalėjimas
hedonizmas
konsumerizmas
kultūrinis liberalizmas
kultūros tendencijos
masių psichologija
nacionalizmas
postmodernizmas
reliatyvizmas
specializacija
visuomenės tendencijos
Santrauka. Monografijoje išskiriama ir konceptualiai analizuojama intuicijos, beprotybės ir meninės pastangos probleminė sampyna, kartu aptariant sąsajas su kitomis jos orbitoje gravituojančiomis kategorijomis. Kontekstualiai nagrinėjami pasirinkti Vakarų neklasikinės (Arthur Schopenhauer, Søren...
Santrauka. Pagrindinė knygos idėja – Rytų ir Vakarų tautų kultūros, filosofijos, meno tradicijų sąveika; tema, kuri patraukė nuo pirmųjų mokslo darbų. Knygos tekstai yra rašyti įvairiu laiku ir įvairiomis aplinkybėmis. Juos sieja keli pamatiniai autorių nuolatos dominę potemiai, kurie tarsi...
algimantas švėgžda
arvydas šliogeris
audrius beinorius
čan
daoizmas
dzen
estetika
filosofija
josé ortega y gasset
jurga ivanauskaitė
jurgis baltrušaitis jaunesnysis
jurgis mačiūnas
kinų kultūros tradicija
komparatyvistinė metodologija
konfucianizmas
konfucijus
kultūrologija
kultūrų sąveika
laozi
liudas truikys
martin heidegger
meno filosofija
mentaliteto tyrinėjimai
mikalojus konstantinas čiurlionis
neklasikinė filosofija
paulius normantas
postmodernizmas
romas orantas
rytai
rytai–vakarai
šintoizmas
stasys šalkauskis
vakarai
vytautas kavolis
zhuangzi
žibuntas mikšys